Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-27 · Administracinė byla Nr. eI2-4709-596/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-27
Bylos Nr.
eI2-4709-596/2025
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01487-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
O. L.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Rūta Žuvininkaitė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4709-596/2025Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01487-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui advokatui Albertui (Albert) Barkovski,atsakovo atstovui Kristupui Baubliui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Rūtai Žuvininkaitei-Kazlauskienei,vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas arba Departamentas) 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 24S247116, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjai Departamento 2023 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 23S20422 pakeistas jos turimas leidimas laikinai gyventi išduodant naują leidimą dvejiems metams. 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760227897, galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 6 d., 2023 m. rugpjūčio 11 d. įformintas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. 760275532, galiojantis iki 2025 m. vasario 28 d. Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjai išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas arba UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjai užsiimant ir ketinant toliau užsiimti teisėta veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė).

Paaiškina, kad leidimas pareiškėjai išduotas, kadangi ji yra Bendrovės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, taip pat ji yra dalyvė ir finansų direktorė. Atsakovas panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, kadangi Bendrovėje nustatytu laiku nedirbo pakankamai darbuotojų, atitinkančių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, taip pat šiems darbuotojams tam tikrą laiką buvo mokamas mažesnis negu Įstatyme numatytas darbo užmokestis. Be to, pareiškėjai nuo 2023 m. gegužės mėn. buvo mokamas mažesnis negu prašyme nurodytas darbo užmokestis.

Paaiškina, kad Bendrovė sėkmingai užsiėmė nekilnojamojo turto vystymo veikla, 2021 m. turėjo 638 016 Eur pardavimo pajamų, o 2022 m. – 111 570 Eur. Teigia, kad Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsigijo 0,2102 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur planavo statyti ir pardavinėti gyvenamuosius namus. Tačiau vystant projektą Klaipėdos rajono savivaldybės administracija iš Bendrovės pareikalavo parengti jos įsigyto ir šalia esančių žemės sklypų detalųjį planą, todėl pareiškėja kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. vasario 24 d. sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, 2022 m. balandžio 29 d. su architektu V. E. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 20220429 ir pradėjo administracinę procedūrą dėl sklypų detaliojo plano parengimo. Teigia, kad pradėta administracinė procedūra dėl biurokratinių reikalavimų ir derinimų užsitęsė neplanuotai ilgą laiką (2023 m. rugpjūčio mėn. jis nebuvo parengtas, o patvirtintas tik 2024 m. rugsėjo mėn.). Nesant parengto ir patvirtinto detaliojo plano pareiškėja negalėjo gauti statybą leidžiančių dokumentų bei toliau vystyti projektą, siekiant iš to generuoti pelną ir mokėti darbuotojams darbo užmokestį. 2023 m. birželio mėn. Bendrovės vadovas ir vienas iš akcininkų I. T. (I. T.) ėmė blogai jaustis, todėl iš dalies atsitraukė nuo Bendrovės reikalų, tačiau, nepaisant prastos savijautos, stengėsi dalyvauti Bendrovės valdyme. 2023 m. rugsėjo 28 d. I. T. diagnozuotas riestinės gaubtinės žarnos piktybinis navikas, skirtas chirurginis gydymas, todėl jis atsitraukė nuo Bendrovės reikalų ir rūpinosi savo sveikata. Dėl sveikatos būklės I. T. nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. buvo nedarbingas ir tik dabar planavo grįžti prie vykdomos veiklos. Pažymi, kad 2023 m. lapkričio 6 d. ir pareiškėjai diagnozuotas endometriumo (kiaušidžių) piktybinis navikas, todėl ji taip pat atsitraukė nuo Bendrovės valdymo ir rūpinosi savo sveikata. Pareiškėjai išoperuotas piktybinis navikas, paskirtas gydymas ir nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjos teigimu, jos sveikata ir bendra būklė buvo pablogėjusi iš esmės dar nuo 2023 m. pavasario, todėl ji negalėjo pilnu pajėgumu dirbti Bendrovėje ir todėl jos darbo užmokestis nuo 2023 m. gegužės mėnesio buvo sumažintas. Pareiškėja nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki šiol negali dalyvauti Bendrovės valdyme dėl savo sveikatos ir jai nustatyto riboto darbingumo lygio, tačiau greitu metu planavo grįžti į darbą. Teigia, kad dėl minėtų aplinkybių, negalint nei pareiškėjai, nei I. T. pilnu pajėgumu dalyvauti Bendrovės valdyme, negalint priimti būtinų strateginių bei pavienių kasdienių sprendimų, I. T., kaip Bendrovės vadovas, 2023 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o 2023 m. rugsėjo 22 d. Bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla (bylos Nr. eB2-699-777/2023). Siekiant stabilizuoti Bendrovės veiklą patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuris numatė išlaidų apribojimą, o tai turėjo įtakos Bendrovės darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydžiui. Kadangi abu Bendrovės akcininkai vienu metu susirgo onkologine liga, jų strateginiai sprendimai buvo gyvybiškai svarbūs Bendrovės veiklai, jiems negalint toliau pilnu pajėgumu tęsti darbo, be to, dėl užsitęsusios žemės sklypų detaliojo plano rengimo ir patvirtinimo procedūros Bendrovė nebegalėjo išlaikyti pakankamai darbuotojų ir mokėti jiems Įstatyme numatytą darbo užmokestį. Pažymi, kad šiuo metu pareiškėjos ir kito Bendrovės akcininko bei vadovo savijauta gerėja, todėl jie planavo grįžti dirbti, juo labiau, kad jau yra patvirtintas detalusis planas ir Bendrovė gali toliau vystyti planuotą projektą, tačiau Departamentas panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Vykdant patvirtintą restruktūrizavimo (Bendrovės veiklos atkūrimo) planą šiuo metu už 88 000 Eur parduodami Bendrovei priklausantys vandentiekio tinklai, esantys žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), kurių pardavimas taip pat atstatys Bendrovės veiklą, Bendrovė galės vėl mokėti UTPĮ numatytą darbo užmokestį ir atitiks jai keliamus reikalavimus. Teigia, kad pareiškėjai grįžus į darbą jai bus mokamas prašyme nurodytas darbo užmokestis.

Pareiškėjos nuomone, akivaizdu, kad situacija, dėl kurios Bendrovė neatitiko Įstatymo reikalavimų, susidarė išimtinai dėl ją, kaip Bendrovės akcininkę ir finansų direktorę, bei kitą Bendrovės akcininką ir vadovą, užklupusių onkologinių ligų, kurių gydymas užtruko labai ilgai. Dėl šių aplinkybių minėti asmenys negalėjo dalyvauti Bendrovės valdyme, priimti būtinų strateginių sprendimų ir vystyti Bendrovės veiklą, siekiant, kad ji gautų pelno, iš kurio būtų galima išlaikyti darbuotojus. Taip pat dėl užsitęsusios detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūros Bendrovė negalėjo vystyti planuoto projekto, o tai taip pat turėjo įtakos Bendrovės veiklai. Šiuo atveju atsakovas, formaliai įvertinęs Bendrovės, kurios dalyvė yra pareiškėja, veiklą, nustatęs, kad ji formaliai neatitinka Įstatymo reikalavimų, nesikreipęs į pareiškėją ir nesurinkęs informacijos, nežinodamas, dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Mano, kad Sprendimas panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi vien dėl to, jog įmonė neatitiko formalių įstatymo reikalavimų, yra nehumaniškas, neatitinka gero administravimo bei teisėtumo principų, priimtas formaliai taikant įstatymą, neišsiaiškinus objektyviai visos situacijos, todėl laikomas neteisėtu.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Migracijos departamento praktiką, atsakovas visais atvejais asmenims, kuriems atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, taiko UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nurodytą draudimą kelerius metus atvykti ne tik į Lietuvos Respublikos, bet ir viso Šengeno valstybių teritoriją. Šiuo atveju priimtas Sprendimas sudaro pagrindą atsakovui priimti tokį sprendimą, taigi ir dėl šios priežasties skundžiamas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir proporcingu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2023 m. vasario 2 d. pareiškėja tuo pagrindu, jog ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, galiojantį kelionės dokumentą, kitus dokumentus, patvirtinančius UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Departamentas 2023 m. vasario 27 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760227897, galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 6 d., įteiktas 2023 m. kovo 15 d. Paaiškina, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. įformintas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. 760275532, galiojantis iki 2025 m. vasario 28 d., pareiškėjai įteiktas 2023 m. rugpjūčio 28 d.

Teigia, kad Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2024 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjos valdomą Bendrovę bei šios įmonės darbuotojus. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovėje prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimo metu dirbo du darbuotojai, atitinkantys Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus – Lietuvos Respublikos piliečiai (duomenys neskelbtini), ir Rusijos bei Izraelio piliečiai, t. y. (duomenys neskelbtini), turintys leidimus laikinai gyventi. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovės darbuotojas K. L. atleistas 2023 m. rugsėjo 30 d., o T. S. P. ir pareiškėja atleisti 2024 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat nustatyta, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovėje dirba tik Rusijos ir Izraelio pilietis I. T. Siekdamas įvertinti pareiškėjos deklaruotą tikslą vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo nustatytas sąlygas, Departamentas patikrino Sodros informacinės sistemos duomenis ir nustatė, kad Bendrovėje įdarbintų darbuotojų darbo užmokestis po leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimo (2023 m. vasario mėn.) buvo: K. L., (duomenys neskelbtini): 2023 m. sausio mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 947,37 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. balandžio – birželio mėn. – 850 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 595 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 463,64 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 40,48 Eur (atleidimo įmoka). T. S. P., (duomenys neskelbtini): 2023 m. sausio – vasario mėn. – 1 900 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 0 Eur, 2023 m. balandžio – gruodžio mėn. – 850 Eur, 2024 m. sausio – liepos mėn. – 925 Eur, 2024 rugpjūčio mėn. – 44,05 Eur (atleidimo įmoka). Vadovaujantis Sodros duomenimis, Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis buvo: 2023 m. sausio mėn. – 3 700 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 2 847,37 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. balandžio – birželio mėn. – 1 700 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 1 445 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 1 313,64 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 890,48 Eur, o nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kadangi užsieniečio valdomoje Bendrovėje darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis 2023 m. sausio mėn. – 3 700 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 2 847,37 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. balandžio – birželio mėn. – 1 700 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 1 445 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 1 313,64 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 890,48 Eur, o Lietuvos statistikos departamento 2023 m. paskutinio paskelbto šalies ūkio 2 BDU dydis buvo 3 578 Eur, be to, nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymas 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovėje nėra nė vieno darbuotojo, atitinkančio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Departamentas konstatavo, kad pareiškėja bei jos valdoma įmonė nuo 2023 m. vasario mėn. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu.

Vertinant pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad jai nuo 2013 m. spalio 17 d. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje ji periodiškai dirba nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2023 m. spalio mėn. darbo užmokestis buvo mažesnis nei

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Tai leido atsakovui daryti išvadą, jog pareiškėja turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie didžiąją laiko dalį buvo sąlygoti darbo santykiais. Departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Kadangi pareiškėjos valdomoje Bendrovėje nuo 2023 m. vasario mėn. iki Sprendimo priėmimo momento visą darbo laiką nebedirba du Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir šiems darbuotojams nėra mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja bei jos valdoma Bendrovė nuo 2023 m. vasario mėn. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja šios aplinkybės iš esmės neginčija.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka, kad nesuteikiant progos pareiškėjai teikti paaiškinimus buvo pažeistas gero administravimo principas, ir mano, jog Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu patiria laikinų finansinių sunkumų. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 3 d., o 2024 m. vasario 21 d. patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuris vykdomas be

nukrypimų. Paaiškina, kad Bendrovė įkurta 2013 m. gegužės 15 d. ir įregistruota VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Bendrovės įstatinis kapitalas – 30 450 Eur, kurį sudaro 105 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos vardinės akcijos nominali vertė yra 0,29 Eur. Bendrovėje yra du akcininkai, tiek O. L., tiek Bendrovės vadovui I. T. nuosavybės teise priklauso po 52 500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Pagrindinė Bendrovės veikla yra statybų plėtra, t. y. gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos projektų įgyvendinimas, sutelkiant finansines, technines ir fizines priemones, reikalingas statybų projektams įgyvendinti pardavimo tikslais, be to, Bendrovė planavo užsiimti didmenine prekyba. Nurodo, kad Bendrovė pastatė ir realizavo devynių namų gyvenamąjį kvartalą, adresu: (duomenys neskelbtini). Kreditoriai/akcininkai I. T., O. L. ir susijęs asmuo K. T. (K. T.) įsipareigojo savo kreditorinius reikalavimus tenkinti paskutiniąja eile, t. y. po visų kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo. Iki nekilnojamojo ir ilgalaikio turto pardavimo, iki naujų sutarčių vykdymo pradžios Bendrovės savininkai kiekvieną mėnesį įneša į įmonės kasą sumą, reikalingą einamosioms Bendrovės išlaidoms padengti ir daliniams atsiskaitymams su kreditoriais.

Bendrovė pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsigijo 0,2102 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), esantį šalia Bendrovės išvystyto projekto, adresu: (duomenys neskelbtini), kur planavo statyti ir parduoti gyvenamuosius namus. Vystant projektą Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pareikalavo Bendrovės parengti jos įsigyto ir šalia esančių žemės sklypų detalųjį planą, todėl Bendrovė su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. vasario 24 d. sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, 2022 m. balandžio 29 d. su architektu V. E. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 20220429 ir pradėjo administracinę procedūrą dėl sklypų detaliojo plano parengimo. Pradėta administracinė procedūra dėl biurokratinių reikalavimų ir derinimų užsitęsė neplanuotai ilgą laiką (2023 m. rugpjūčio mėn. jis nebuvo parengtas, o patvirtintas tik 2024 m. rugsėjo mėn.). Nesant parengto ir patvirtinto detaliojo plano Bendrovė negalėjo gauti statybą leidžiančių dokumentų bei toliau vystyti projekto, todėl negalėjo būti generuojamas pelnas ir darbuotojams mokamas darbo užmokestis, o tai yra viena iš pagrindinių finansinių sunkumų priežasčių – užsitęsusios detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūros, dėl kurių Bendrovė negalėjo vystyti planuoto projekto. Teigia, kad Bendrovės veiklai ir finansiniams sunkumams atsirasti didelę įtaką turėjo ir tai, jog Bendrovės valdytojui I. T. ir akcininkei O. L. stipriai pablogėjo sveikata susirgus onkologinėmis ligomis. I. T. dėl sunkios ligos buvo nedarbingas nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. ir tik dabar planavo grįžti prie vykdomos veiklos. Pareiškėja nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki šiol Bendrovės valdyme taip pat negali dalyvauti dėl savo sveikatos būklės ir jai nustatyto riboto darbingumo lygio, tačiau planavo greitai grįžti į darbą. Taigi, dėl šios priežasties nurodyti asmenys objektyviai negalėjo dalyvauti Bendrovės valdyme, priimti būtinų strateginių sprendimų ir vystyti Bendrovės veiklą.

Teigia, kad Bendrovės restruktūrizavimas yra visuma nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Vykdant patvirtintą restruktūrizavimo planą, šiuo metu už 88 000 Eur parduodami Bendrovei priklausantys vandentiekio tinklai, esantys žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) sav., kurių pardavimas, kartu su akcininkų grįžimu prie vykdomos veiklos, atstatys Bendrovės veiklą. Tuo atveju, jei Bendrovės akcininkams I. T. ir O. L. bus panaikinti leidimai laikinai gyventi, Bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymas bus itin apsunkintas. Pabrėžia, kad akcininkai betarpiškai rūpinasi ir dalyvauja Bendrovės veikloje, o kitų asmenų dalyvavimas vadovaujant Bendrovei tik padidins restruktūrizuojamos Bendrovės administravimo išlaidas. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina pareiškėjos sąžiningumą ir nepiktnaudžiavimą migracijos procedūromis, susijusiomis su trečiųjų šalių piliečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, o aktyvi pareiškėjos veikla Bendrovės restruktūrizavime leidžia daryti išvadą dėl jos sąžiningo siekio vykdyti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad Bendrovės veikla yra fiktyvi ir/ar gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 24S247116, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760275532, galiojantis iki 2025 m. vasario 28 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos ir žodinių proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja, kuri yra Rusijos ir Izraelio pilietė, 2023 m. vasario 2 d. tuo pagrindu, jog ji yra Bendrovės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, galiojantį kelionės dokumentą, kitus dokumentus, patvirtinančius UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą Nr. 23S20422 pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760227897, galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 6 d., jai įteiktas 2023 m. kovo 15 d. Pažymėtina, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. įformintas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. 760275532, galiojantis iki 2025 m. vasario 28 d., pareiškėjai įteiktas 2023 m. rugpjūčio 28 d.

Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2024 m. lapkričio 4 d. Sodros informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie Bendrovę bei jos darbuotojus. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovėje prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimo metu dirbo du darbuotojai, atitinkantys UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus – Lietuvos Respublikos piliečiai K. L., (duomenys neskelbtini), ir T. S. P., (duomenys neskelbtini), taip pat Rusijos ir Izraelio piliečiai, (duomenys neskelbtini), turintys išduotus leidimus laikinai gyventi. Taip pat nustatyta, kad Bendrovės darbuotojas K. L. atleistas 2023 m. rugsėjo 30 d., o T. S. P. ir pareiškėja – 2024 m. rugpjūčio 1 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovėje dirba tik Rusijos ir Izraelio pilietis I. T. Siekiant įvertinti pareiškėjos deklaruotą tikslą – vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ nustatytas sąlygas – buvo patikrinti Sodros informacinės sistemos duomenys ir nustatyta, kad Bendrovėje įdarbintų darbuotojų darbo užmokestis po leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimo (2023 m. vasario mėn.) buvo: K. L., (duomenys neskelbtini): 2023 m. sausio mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 947,37 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. balandžio – birželio mėn. – 850 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 595 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 463,64 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 40,48 Eur (atleidimo įmoka). T. S. P., gim. (duomenys neskelbtini): 2023 m. sausio – vasario mėn. – 1 900 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 0 Eur, 2023 m. balandžio – gruodžio mėn. – 850 Eur, 2024 m. sausio – liepos mėn. – 925 Eur, 2024 m. rugpjūčio mėn. – 44,05 Eur (atleidimo įmoka). Sodros duomenimis, Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis buvo: 2023 m. sausio mėn. – 3 700 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 2 847,37 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. balandžio – birželio mėn. – 1 700 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 1 445 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 1 313,64 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 890,48 Eur, o nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., nors Lietuvos statistikos departamento 2023 m. paskutinio paskelbto šalies ūkio 2 BDU dydis buvo 3 578 Eur. Be to, nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovėje nėra nė vieno darbuotojo, atitinkančio UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėja ir Bendrovė nuo 2023 m. vasario mėn. neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių, ir todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Kadangi nuo pat leidimo laikinai gyventi pakeitimo pradžios Bendrovė neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų turėti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, buvo konstatuota, jog pareiškėja Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jos tikslas buvo formaliai atitikti UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Vertinant pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2013 m. spalio 17 d. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje ji periodiškai dirba nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2023 m. spalio mėn. darbo užmokestis buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. Tai leido daryti išvadą, jog pareiškėja turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie didžiąją laiko dalį buvo sąlygoti darbo santykiais. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, Departamentas 2024 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24S247116, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760275532, galiojantis iki 2025 m. vasario 28 d.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal UTPĮ 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi išduoti, kurie su laiku keitėsi, bet savo esme išliko panašūs, yra akcentavęs, kad tokiu reglamentavimu mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3999-492/2018). Tokio teisinio reglamentavimo tikslai suponuoja, kad užsieniečių veikla rinkoje siejama su aukštesnių nei vietos ūkio subjektams reikalavimų vykdymu, kad būtų užtikrinamas tokių ūkio subjektų veiklos realumas ir skaidrumas, išvengta bet kokių piktnaudžiavimo imigracija faktų. Tokios priemonės yra pateisinamos ir proporcingos siekiamiems tikslams (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5142-415/2018, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4703-575/2020). Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra imperatyvi ir jokių išimčių nenumato (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5516-442/2018, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4703-575/2020 ir kt.).

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, įskaitant numatytąjį šios straipsnio dalies 7 punkte – jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę ir 2024 m. lapkričio 4 d. Sodros informacinėje sistemoje patikrinus duomenis apie Bendrovę, kurios akcininkė yra pareiškėja, bei šios įmonės darbuotojus, nustatyta, jog Bendrovėje prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimo metu dirbo du darbuotojai, atitinkantys UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus – Lietuvos Respublikos piliečiai K. L., (duomenys neskelbtini), ir T. S. P., (duomenys neskelbtini), taip pat Rusijos ir Izraelio piliečiai, (duomenys neskelbtini), turintys išduotus leidimus laikinai gyventi. Taip pat nustatyta, kad Bendrovės darbuotojas K. L. atleistas 2023 m. rugsėjo 30 d., o T. S. P. ir pareiškėja – 2024 m. rugpjūčio 1 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovėje dirba tik Rusijos ir Izraelio pilietis I. T. Siekiant įvertinti pareiškėjos deklaruotą tikslą – vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ nustatytas sąlygas – buvo patikrinti Sodros informacinės sistemos duomenys ir nustatyta, kad Bendrovėje įdarbintų darbuotojų darbo užmokestis po leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimo (2023 m. vasario mėn.) buvo: K. L., (duomenys neskelbtini): 2023 m. sausio mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 947,37 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. balandžio – birželio mėn. – 850 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 595 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 463,64 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 40,48 Eur (atleidimo įmoka). T. S. P., gim. (duomenys neskelbtini): 2023 m. sausio – vasario mėn. – 1 900 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 0 Eur, 2023 m. balandžio – gruodžio mėn. – 850 Eur, 2024 m. sausio – liepos mėn. – 925 Eur, 2024 m. rugpjūčio mėn. – 44,05 Eur (atleidimo įmoka). Sodros duomenimis, Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis buvo: 2023 m. sausio mėn. – 3 700 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 2 847,37 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 800 Eur, 2023 m. balandžio – birželio mėn. – 1 700 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 1 445 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 1 313,64 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 890,48 Eur, o nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Taigi, Departamentas konstatavo, kad pareiškėja ir Bendrovė nuo 2023 m. vasario mėn. neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių, todėl atsirado leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs patikrinimo metu nustatytus rezultatus, priėmė Sprendimą, grindžiamą UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nustatančio, kad išduoti ar pakeisti (šiuo atveju – panaikinti) leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė, pagrindu.

Byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinus ginčo santykius reglamentuojančio teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad pareiškėja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo iš esmės neatitiko nuo 2023 m. vasario mėnesio, kadangi Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžių. Šių aplinkybių niekaip nekeičia ir tai, kad Bendrovės akcininkai 2023 m. rudenį turėjo rimtų sveikatos problemų, todėl negalėjo rūpintis Bendrovės reikalais ir strateginiu valdymu, kadangi pareiškėja jau iki tol ilgą laiką neatitiko imperatyvaus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, būtino, norint išlaikyti jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su sveikatos problemomis ir Bendrovės restruktūrizavimu, laikytinos subjektyviomis. Visų pirma, susiklosčius situacijai, kai Bendrovėje neliko reikalingo skaičiaus darbuotojų, pareiškėja apie tai neinformavo Departamento. Be to, pareiškėja neinformavo Departamento apie susiklosčiusią situaciją ir dėl savo sveikatos būklės, nebandė ieškoti sprendimo būdų, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad ši situacija truko gana ilgą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pagrįstai šiuos argumentus laikė deklaratyviais. Be to, šios aplinkybės savaime nepaneigia pirmiau nurodytos išvados dėl pareiškėjos neatitikimo Įstatymo keliamiems reikalavimams.

Byloje esantys Sodros duomenys patvirtina ir tai, kad Bendrovė darbuotojams tam tikrą laikotarpį mokėjo žymiai mažesnį nei minimalų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kurie paneigtų oficialius Sodros informacinės sistemos duomenis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įstatyme yra numatytos aiškios sąlygos, jog užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Taigi, iš Įstatymo akivaizdu, kad vertinant, ar užsienietis atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į steigimo dokumentuose nurodytos veiklos vykdymą pagal verslo planą, jos vykdymą ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo), bet ir į minėtos veiklos vykdymą būtent Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga kompetentingai institucijai pateikti duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017). Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. sausio mėnesį bendras Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, mokamas darbo užmokestis buvo 3 700 Eur, o pakeitus leidimą laikinai gyventi ir praėjus keliems mėnesiams bendras darbo užmokestis jau 2023 m. rugsėjo mėnesį sumažėjo iki 890,48 Eur, be to, buvo atleisti keli Bendrovės darbuotojai, nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovėje dirba tik Rusijos ir Izraelio pilietis, o nauji darbuotojai priimti nebuvo, t. y. po kelių mėnesių nuo pareiškėjos leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovė neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų turėti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, laikytina, kad asmuo neužtikrino, jog atitiks UTPĮ nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Todėl sutiktina su Migracijos departamento išvada, kad užsienietė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jos tikslas buvo formaliai atitikti UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Teismas pabrėžia, kad ir pati Bendrovė sutinka, jog tam tikrą laikotarpį ji neatitiko vieno iš UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. kad buvo pažeista imperatyvi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kurios reikalavimus Bendrovė turėjo atitikti tam, jog pareiškėja turėtų teisę išlaikyti jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja taip pat neginčija aplinkybių, jog tam tikrą laikotarpį Bendrovė neatitiko Įstatymo reikalavimų, tačiau nurodo, jog šis formalus neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams atsirado dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, t. y. dėl Bendrovės akcininkų, įskaitant ir pačią pareiškėją, onkologinės ligos, taip pat dėl Bendrovės prastos finansinės situacijos ir vėliau jai iškeltos restruktūrizavimo bylos.

Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka šių reikalavimų, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018; 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5101-1062/2019). Nagrinėjamoje situacijoje nėra svarbu, kiek laiko įmonė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, svarbu tai, kad šis faktas buvo konstatuotas ginčijamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-822/2018, 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3543-261/2020).

Pastebėtina, jog pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ji prašymo teikimo metu yra įvykdžiusi visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje nereikšmingomis laikytinos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad šiuo metu Bendrovė atitinka Įstatymo imperatyvius reikalavimus. Pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018, 2019 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4656-662/2019 ir kt.).

Taigi, kadangi atsakovui priimant Sprendimą Bendrovė neatitiko aptariamų reikalavimų, jau vien tai buvo pakankamas pagrindas Sprendimui priimti. Vadovaujantis anksčiau aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad Migracijos departamentas neturėjo pareigos vertinti priežastis, dėl kurių atsirado aptariamas Įstatymo reikalavimų pažeidimas, ir pažeidimo trukmę, todėl pareiškėjos pozicija skunde, kad atsakovas formaliai vertino susiklosčiusią situaciją, neįsigilino į svarbias faktines bylos aplinkybes, susijusias su sveikatos problemomis, yra vertintina kritiškai ir atmestina. Migracijos departamentas, konstatavęs, kad Bendrovė nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, turėjo teisę vien šiuo pagrindu panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos teiginiai, kad Bendrovė siekia toliau tinkamai vykdyti veiklą, leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo klausimu nėra teisiškai reikšmingi, nes tai nepašalina būtinumo atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, kurio pareiškėja, kaip konstatuota, neįvykdė.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo, suformuotos teismų praktikos bei nustatytų faktinių aplinkybių, dėl kurių tarp proceso šalių nėra ginčo, seka, kad atsakovas, nustatęs, jog Bendrovėje patikrinimo metu nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžių, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėja skunde akcentuoja, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, nesurinko visos informacijos ir nežinojo tikslių priežasčių, dėl ko susiklostė situacija, kuriai esant pareiškėja ir Bendrovė nebeatitiko Įstatymo sąlygų. Tačiau teismas pažymi, jog pareiškėja skunde konkrečiai nenurodė, kokias papildomas nagrinėjamai bylai reikšmingas ir galbūt galėjusias lemti kitokio sprendimo priėmimą aplinkybes ji būtų nurodžiusi bei kokius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus būtų pateikusi. Migracijos departamento Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018), be to, tai gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4459-556/2019). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėją.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, atsakovo Sprendimas pripažintinas pagrįstu, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos O. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė