Kauno apygardos teismo sprendimas

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

2023 m. gruodžio 12 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „APA fasadai“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „SAVETIM“, ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo P. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinys su priedais ir pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi buvo įteikti 2023 m. spalio 28 d. Atsakovas per teismo nustatytą 30 dienų terminą (iki 2023 m. lapkričio 27 d. įskaitytinai) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprašė pratęsti nustatyto termino, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Trečiajam asmeniui ieškinys su priedais ir pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, buvo įteikti 2023 m. spalio 24 d. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą 30 dienų terminą (iki 2023 m. lapkričio 23 d. įskaitytinai) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį patenkinti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-937-587/2023 iškėlė bankroto bylą UAB „APA fasadai“, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „SAVETIM“. UAB „APA fasadai“ vadovu nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. buvo atsakovas G. V.. UAB „APA fasadai“ akcininku nuo 2021 m. birželio 10 d. buvo trečiasis asmuo P. K., kuris nuo 2023 m. gegužės 9 d. ėjo UAB „APA fasadai“ direktoriaus pareigas. Nemokumo administratorius nurodė, kad jam iki šiol nėra perduoti ieškovės turtas ir dokumentai. Byloje taip pat nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. ieškovei buvo išduota Mastercard Business mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Kortelės naudotojas – įmonės direktorius atsakovas. Nemokumo administratorius, tikrindamas ieškovės sandorius, nustatė, kad buvęs įmonės direktorius atsakovas iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. (atsakovas be pagrindo išėmė 227 485,39 Eur grynųjų pinigų priklausančių ieškovei. 2021 metais per 48 kartus atsakovas iš viso išėmė 65 506,59 Eur sumą, o 2022 metais per 114 kartų atsakovas bendrai išėmė 161 978,80 Eur sumą. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 92 384,94 Eur. Atsakovas nepateikė grynųjų pinigų išėmimo pagrindimo dokumentų. Trečiasis asmuo, nuo 2023 m. gegužės 9 d. ėjęs ieškovės direktoriaus pareigas, administratoriui nėra perdavęs ieškovės dokumentų. Ieškovės administratoriaus teigimu, atsakovas neatliko būtinų veiksmų, kad įmonės turtas būtų išsaugotas ir panaudotas įmonės skoloms apmokėti. Atsakovas savo veiksmais padarė 227 485,39 Eur žalą ir iš esmės pažeidė ne tik juridinio asmens interesus, tačiau ir kreditorių, kadangi ieškovė neturi turto įvykdyti visų kreditorių reikalavimus.

Fiduciarinės pareigos reikalauja valdymo organo elgesio atitikties rūpestingumo ir lojalumo standartams. Lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 23–24 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).

Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, išgryninęs iš bendrovės banko sąskaitos didelę pinigų sumą, negrąžino bendrovei 227 485,39 Eur. Atsakovui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių apie atsakovo 227 485,39 Eur ieškovės piniginių lėšų panaudojimą bei įstatymo nustatyta tvarka neperdavus nemokumo administratoriui ieškovės turto ir dokumentų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėta pinigų suma buvo panaudota įmonės reikmėms ar atsiskaitymui su kreditoriais. Todėl pripažintina, kad tokie atsakovo veiksmai prieštarauja CK 2.87 straipsnio nuostatoms ir yra neteisėti.

Pažymėtina, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016, 33 punktas). Vadovas yra saistomas pareigos siekti bendrovei naudos, atsižvelgdamas į esamą ekonominę situaciją, jis turi pareigą saugoti įmonės turtą, valdyti jį tinkamai bei veikti geriausiais būtent bendrovės interesais. Taigi šiuo atveju atsakovo veiksmai taip pat vertintini kaip pažeidžiantys ir vadovo rūpestingumo pareigą. Atsakovas turėjo užtikrinti, kad bendrovės bankų sąskaitoje esančios lėšos būtų naudojamos išimtinai bendrovės interesais, kontroliuoti bendrovės banko sąskaitoje atliekamas pinigines operacijas ir išsaugoti visus tokių operacijų pagrįstumą bei bendrovės lėšų panaudojimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).

Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas grąžino ieškovei visą 227 485,39 Eur sumą, ar jos dalį, todėl sutiktina su ieškove, kad bendrovei buvo padaryta 227 485,39 Eur žala.

Nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Atsakovo kaltės prezumpcija nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta, todėl tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo G. V. civilinei atsakomybei atsirasti, todėl laikytina, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 227 485,39 Eur žalos atlyginimas (CPK 178 straipsnis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.242 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, laikytina, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, todėl jam atsiranda pareiga mokėti ieškovei minėtas procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos ( 227 485,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje yra 3 471 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis), priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 16,44 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „APA fasadai“ , juridinio asmens kodas 305598483, iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227 485,39 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 39 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (227 485,39 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 39 centų)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 471,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 16,44 Eur (šešiolikos eurų 44 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodai: 5660 už žyminį mokestį ir 5662 už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.