Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-104-544/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
2S-104-544/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Atsakovas
D. S.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-104-544/2019

teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06443-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.; 3.1.7.11; 3.2.8.4; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4841-400/2018 pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Eldavita“ ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė MB „Eldavita“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. S. 1 110,51 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. 2018 m. spalio 1 d. ieškovė teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisako ieškinio. Nurodė, kad yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės bei, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, sutinka sumokėti 400 Eur atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 4 d. nutartimi prašymą patenkino, priėmė ieškovės MB „Eldavita“ atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė, priteisė atsakovui iš ieškovės 800 Eur atstovavimo išlaidų, 39,35 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 2 050 Eur atstovavimo išlaidų – 2017 m. spalio 2 d. advokato padėjėjui P. P. sumokėjo 200 Eur (I t., b. l. 36), 2017 m. lapkričio 17 d. sumokėjo 1 000 Eur (I t. b. l. 79), 2018 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo 850 Eur (II t. b. l. 81), bei patyrė 39,35 Eur kitų išlaidų (pažymos parengimas, II t. b. l. 71). Ieškovė, atsisakydama ieškinio, sutiko sumokėti atsakovui 400 Eur atstovavimo išlaidų.

5. Teismas, nustatydamas iš ieškovės atsakovui priteistinų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį, atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovą atstovavo advokato padėjėjas, byla nebuvo sudėtinga, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama pinigų suma nedidelė, atsakovo atstovavimo išlaidos yra didesnės nei ginčijama suma. Teismo nuomone, pernelyg didelių bylinėjimosi išlaidų pripažinimas pagrįstomis ir jų priteisimas asmeniui, kuris siekia užbaigti esamą ginčą atsisakydamas ieškinio, prieštarautų proporcingam bylinėjimosi naštos paskirstymui tarp šalių, o pats bylinėjimasis taptų nuostolingas ir užkirstų kelią asmeniui, kurio tam tikros subjektinės teisės galimai pažeistos, siekti tokių teisių gynimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningą elgesį, siekį vilkinti bylos nagrinėjimą ar kitaip pažeidinėti proceso teisės normas, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas sumažinti atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų dydį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas D. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties dalį dėl atstovavimo išlaidų nepriteisimo ir priteisti visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

7. Nurodo, kad nutartis yra nemotyvuota ir teisiškai neargumentuota, neturi net sutrumpintų motyvų. Priešingai nei teigia teismas, priimant nutartį nebuvo vertinamos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, be to, iš esmės nenustatyta nei viena faktinė aplinkybė, kuri leistų jas mažinti. Teisinga tai, kad atsakovas visas įstatymo jam nustatytas pareigas įvykdė tinkamai, laiku, protingomis sąnaudomis, tuo tarpu ieškovė, priešingai nei manė teismas, savo procesinėmis teisėmis akivaizdžiai piktnaudžiavo, o bylą nagrinėję teisėjos tinkamai ir kompetentingai neatliko savo pareigų.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė MB „Eldavita“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, sumažindamas atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus ir juos atitinkamai vertino. Vien aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su jam priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu, nereiškia, jog teismas netinkamai taikė atskirajame skunde nurodomas procesines teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat ir tų, kuriuos apeliantas nurodo atskirajame skunde, bei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas, ieškovei atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ieškovei atsisakius savo reikalavimų, pareikštų atsakovui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovės veiksmus pareiškiant ieškinį pripažinti nesąžiningais, bei, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovą atstovavo advokato padėjėjas, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, byla nesudėtinga, ginčo suma nedidelė ir pan., sprendė, jog yra pagrindas sumažinti atsakovo byloje patirtų atstovavimo išlaidų dydį ir priteisti iš ieškovės 800 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant šios bylos kontekstą, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti.

12. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

13. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

15. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Ieškovė prašyme dėl ieškinio atsisakymo nurodė, jog bylą nagrinėjant toliau teisme nėra žinoma, kokį galutinį sprendimą teismas priimtų, todėl ieškovė, atsisakydama ieškinio, sutinka sumokėti 400 Eur atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų. Kitokių motyvų (konkrečios ieškinio atsisakymo priežasties) ir ieškinio atsisakymo svarbių, pateisinamų priežasčių ieškovė nenurodė. Iš bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra nustatytos ir kitos aplinkybės, liudijančios apie ieškovės atsisakymo nuo ieškinio priežastis. Atsakovas yra buvęs ieškovės darbuotojas, silpnesnė darbo sutarties šalis. Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies atsakovui D. S., kuris Darbo ginčų komisijoje baigėsi 2017 m. balandžio 7 d. sudaryta taikos sutartimi darbuotojo naudai, nes jam iki 2017 m. balandžio 15 d. ieškovė turėjo sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Ieškovė yra verslininkė, todėl jai keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, ir ji turėjo realią galimybę visus galimus ginčus su atsakovu išspręsti viename procese, taip sumažinant šalių laiko sąnaudas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad buvusio darbuotojo atsakovo D. S. patikrinimą dėl galimai viršytų kuro sąnaudų ir padarytos žalos inicijavo 2017 m. balandžio 14 d., t. y. prieš vieną dieną iki taikos sutartyje nustatyto įvykdymo termino, nors minėtos taikos sutarties 6 punkte abi šalys patvirtino, kad, įvykdžius visus sutarties įsipareigojimus, jokių pretenzijų vieni kitiems neturės.

16. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl su jo elgesiu susijusių priežasčių, o ieškinio atsisakymas buvo sąlygojamas tik ieškovės valios ir apsisprendimo. Tuo pačiu pastebėtina, kad atsakovas, patyręs bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės inicijuotos bylos, pagrįstai turi teisėtą lūkestį gauti šių išlaidų atlyginimą, kadangi nebuvo priimtas teismo sprendimas jo nenaudai (byla nutraukta CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu).

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningą elgesį, siekį vilkinti bylos nagrinėjimą ar kitaip pažeidinėti proceso teisės normas. Tačiau tokios aplinkybės šioje konkrečioje byloje pačios savaime nesudaro pagrindo sumažinti atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų dydį. Priešingai, šalims turi būti atlyginamos nustatytu terminu į bylą pateiktais įrodymais pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas už visą šią bylą turėjo 2050 Eur išlaidų advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti, kurias pagrindė leistinais ir pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus pateiktais rašytiniais įrodymais ir kurios neviršija minėtų Rekomendacijų maksimalaus dydžio. Kartu pažymėtina, jog ieškovė atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo neginčijo, tik vadovaudamasi bendraisiais teisės principais nurodė, kad sutinka sumokėti 400 Eur, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakoma.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turi prisiimti savo procesinio elgesio teisines pasekmes, todėl, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti ir pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties dalį dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų, neturinčių esminės reikšmės skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti.

Papildomai priteisti iš MB „Eldavita“, į. k. 303255297, 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė