- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2-801-854/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00352-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Čėsnienė, Aldona Tilindienė, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- M. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Robinta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lensona“ bankroto bylą, jos nemokumo administratore paskyrė UAB „Robinta“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 3 d. Teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino UAB „Lensona“ kreditorių reikalavimų sąrašą (civilinė byla Nr. eB2-286-656/2024).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas M. M. prašė:
2.1. patvirtinti jo pirmos eilės pirmo etapo 10 727,64 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB, ir bendrovė) „Lensona“ nemokumo byloje;
2.2. jeigu teismas nuspręstų, kad LUAB „Lensona“ ir pareiškėjo darbo santykiai pasibaigė 2021 m. lapkričio 30 d., tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti pareiškėjui iš LUAB „Lensona“ 12 664,93 Eur (8 919,79 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už neatsiskaitymą laiku už 6 mėn.; 3 745,14 Eur (atskaičius mokesčius) sumą, kurią sudaro nesumokėtas darbo užmokestis, nepanaudotų atostogų išmoka ir išeitinė išmoka).
3. Pareiškėjas finansinį reikalavimą kildino iš darbo teisinių santykių. Jis pateikė 2021 m. rugsėjo 10 d. su UAB „Lensona“ sudarytą darbo sutartį ir nurodė, kad buvusi darbdavė neatsiskaitė su pareiškėju už 2021 m. rugsėjo mėn. – 2022 m. birželio mėn., taip pat nesumokėjo atostoginių ir išeitinės išmokos, iš viso – 10 727,64 Eur.
Atsiliepimas
4. Pareiškėjas akcentavo, kad nemokumo administratorės pozicija nėra nuosekli: 2024 m. balandžio 24 d. atsiliepime ji sutiko įtraukti pareiškėją į BUAB „Lensona” kreditorių sąrašą su 2 985,77 Eur pirmos eilės pirmo etapo kreditoriniu reikalavimu, remdamasi buhalterinės apskaitos programos duomenimis. Visgi 2024 m. gegužės 27 d. dublike pakeitė poziciją, nebesutikdama ir su 2 985,77 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimu, nenurodydama, kokių tariamai naujai nustatytų aplinkybių pagrindu pakeitė poziciją dėl buhalterinio įrašo apskaitos programoje vertinimo.
5. Administratorės prašymas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, ir atmesti alternatyvų pareiškėjo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už neatsiskaitymą su pareiškėju laiku (8 919,79 Eur, atskaičius mokesčius), nepagrįstas, nes neatsiskaitymas su darbuotoju yra tęstinis darbuotojo teisių pažeidimas ir tęsiasi iki tol, kol su juo nebus atsiskaityta. Teismui nusprendus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl netesybų dėl neatsiskaitymo su darbuotoju laiku, pareiškėjas prašė teismo jį atnaujinti. Pareiškėjas rėmėsi tuo, kad neturi informacijos, kuri leistų tiksliai nustatyti Darbo kodekso (toliau – DK) straipsnį, kai jam net nežinoma, ar darbo santykiai su juo apskritai buvo nutraukti DK nustatyta tvarka ir kada.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo M. M. pirmos eilės pirmo etapo 3 221,88 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Lensona“ bankroto byloje.
7. Teismas nurodė, kad buvęs LUAB „Lensona“ vadovas V. S. nebendradarbiauja su nemokumo administratore bei teismu, neteikia procesinių dokumentų, neperduoda bendrovės dokumentų, nors jam už šios pareigos nevykdymą paskirta bauda, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
8. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė, gavusi prieigą prie buhalterinės apskaitos duomenų, nustatė, jog programoje fiksuota UAB „Lensona“ nesumokėta iš darbo santykių suma pareiškėjui už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. sausio 15 d. sudaro 2 985,77 Eur, tačiau pirminių buhalterinių dokumentų nėra.
9. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas įmonėje buvo įdarbintas vadybininku, tačiau nepateikė jokių darbo funkcijų vykdymo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d. UAB „Lensona“ įrodymų. Nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad būtų kreipęsis į UAB „Lensona“ ar Valstybinę darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio nei iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, nei po bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas nurodo, kad atlyginimas jam neva nebuvo mokamas nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. birželio mėn., t. y., 9 mėnesius negaudamas darbo užmokesčio, pareiškėjas neva vis tiek vykdė darbo funkcijas, kas, anot teismo, yra mažai tikėtina. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Lensona“ nemokumo administratorei nėra perduota dokumentų, galinčių patvirtinti, jog šiuo laikotarpiu BUAB „Lensona“ būtų vykdžiusi kokius nors užsakymus, darbus ir/ar būtų paskyrusi pareiškėjui atlikti kokias nors darbines funkcijas. Administratoriui nėra perduoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (darbo tabeliai), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai ar kiti duomenys, kurie leistų spręsti apie darbuotojo darbinių funkcijų atlikimą.
10. Pareiškėjo pateiktos pažymos apie neišmokėtą darbo užmokestį, priskaitytą kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitines išmokas yra nepasirašytos nei pareiškėjo, nei UAB „Lensona“ atstovo, todėl, teismo vertinimu, nėra aišku, kas ir kada šias pažymas surašė, ar jose pateikta informacija yra teisinga. Pažymose nenurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjas prisiskaičiavo išeitinę išmoką, kas ir kokiu pagrindu ją paskyrė. Todėl teismas nurodytų pažymų nelaikė patikimu įrodymu, pagrindžiančiu UAB „Lensona“ įsiskolinimą.
11. Teismas konstatavo, kad pateiktoje pažymoje, pavadintoje „M. M. reikalavimo darbo santykių UAB „Lensona“ pagrindu skaičiavimo duomenys“, apačioje, nurodyta atleidimo data 2022 m. birželio 3 d. ir pagrindas „pagal LR DK 62 str., 2 d.“ yra nepagrįstas, nes nurodytu pagrindu darbuotoją gali atleisti tik nemokumo administratorius. Kadangi nemokumo administratorė laikė, kad pareiškėjo darbo santykiai pasibaigė 2021 m. gruodžio 1 d., administratorė su pareiškėju darbo sutarties nenutraukė nei nurodytu, nei kitu pagrindu.
12. Įvertinęs tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis dėl bankroto bylos UAB „Lensona“ iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. birželio 3 d., taigi, nuo šios datos bankrutuojančios įmonės vardu veikti teisę turėjo tik nemokumo administratorė, teismas sprendė, jog, vadovaujantis DK 62 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas anksčiausiai iš darbo galėjo būti atleistas 2022 m. liepos 1 d. Nemokumo administratorė patvirtino, kad nesiuntė pareiškėjui įspėjimo apie atleidimą iš darbo, pareiškėjo neatleido iš darbo DK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu.
13. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo pateiktą Darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščio (darbo užmokesčio apskaičiavimo) išrašą teismas pripažino nepatikimu įrodymu, todėl juo nesivadovavo.
14. Atsižvelgęs į nemokumo administratorės pateiktus buhalterinės apskaitos programos duomenis dėl pareiškėjui priskaičiuoto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 15 d., į pareiškėjo pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informaciją apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą šiuo laikotarpiu, pagal kurį valstybinio socialinio draudimo įmokos už pareiškėją mokėtos už 2021 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius, administratorei nenuginčijus nurodytų duomenų, nesant duomenų, kad pareiškėjui už aptartą laikotarpį buvo išmokėtas darbo užmokestis, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl 2 985,77 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo už nurodytą laikotarpį laikė pagrįstu, įrodytu, todėl tenkino.
15. Teismas taip pat nurodė, kad nemokumo administratorė yra pateikus apskaičiavimą, pagal kurį pareiškėjui dirbus laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. priklausytų 4,27 darbo dienos atostogų, už kurias kompensacija pareiškėjui sudarytų 236,11 Eur. Teismas vertino, kad ši suma taip pat įtrauktina į prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, nes nėra duomenų, jog tokia kompensacija pareiškėjui būtų išmokėta.
16. Teismas pažymėjo, kad nors Sodra turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, tačiau suinteresuotas asmuo nepraranda teisės įrodinėti, jog ginčijamu laikotarpiu atliko darbo funkcijas ir gavo (turėjo gauti) su darbo santykiais susijusias pajamas. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo yra darbuotojas, kad darbo santykiai pasibaigę prieš dvejus metus, kilus ginčui teisme dėl jo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nepaneigia jo pareigos pagrįsti tokį kreditorinį reikalavimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, jog po 2022 m. sausio 15 d. jis vykdė darbines funkcijas. Buhalterinės apskaitos programoje nėra duomenų apie pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį, atostoginius ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2022 m. birželio 3 d. Todėl pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo teisinių santykių už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2022 m. birželio 3 d., teismas laikė neįrodytu. Teismas konstatavo, kad jo darbo santykiai pasibaigė 2022 m. sausio 15 d.
17. Teismas atmetė pareiškėjo alternatyvius reikalavimus, sutikdamas su nemokumo administratorės argumentais, kad pareiškėjas apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti 2021 m. rugsėjo 16 d., kuomet jam nebuvo išmokėtas atlyginimas. Vėliausiai, anot teismo, apie savo teisės pažeidimą jis turėjo suvokti gavęs Sodros 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui, kaip UAB „Lensona“ darbuotojui, buvo sustabdytas (nutrauktas) socialinis draudimas Sodros iniciatyva. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neskundė Sodros sprendimo, nesikreipė į darbo ginčų komisiją. Pats pareiškėjas rėmėsi tuo, kad jo darbo santykiai tęsėsi iki 2022 m. birželio mėn., nors tokių duomenų teismui nepateikė. Prašymą dėl netesybų DK 147 straipsnio pagrindu priteisimo pareiškėjas teismui pateikė 2024 m. gegužės 17 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą, net ir skaičiuojant nuo pareiškėjo nurodytos darbo santykių pabaigos datos. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių teismas nelaikė sudarančiomis pagrindą terminą atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Suinteresuotasis asmuo LUAB „Lensona“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Robinta“, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir pareiškėjo M. M. prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą LUAB „Lensona“ bankroto byloje atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Pareiškėjo prašomo nesąžiningo reikalavimo patvirtinimas BUAB „Lensona“ bankroto byloje nėra nei sąžiningas, nei teisingas.
18.2. Esminė aplinkybė ir būtina sąlyga kreditoriaus finansinio reikalavimo tenkinimui (darbo užmokesčio ir kitų su darbu susijusių išmokų priskaičiavimui ir išmokėjimui) yra pareiškėjo darbo funkcijų numatytų darbo sutartyje vykdymas. Šioje byloje pareiškėjas neįrodė, kad prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra atsiradęs už darbo funkcijų vykdymą. Priešingai, aplinkybė, kad pareiškėjas nevykdė jokių darbinių funkcijų, numatytų darbo sutartyje, yra akivaizdi iš byloje esančių įrodymų.
18.3. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dirbo ir (ar) atliko kokias nors darbines funkcijas UAB „Lensona“ iki 2022 m. birželio 3 d. (ši data nurodyta pateiktuose darbo išmokų apskaičiavimo duomenų lentelėse).
18.4. BUAB „Lensona“ direktorius nėra perdavęs administratoriui įmonės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti ir (ar) patikrinti, ar darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo išmokėtas per kasą, nors jam už dokumentų neperdavimą yra paskirta bauda ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.
18.5. BUAB „Lensona“ administratoriui nėra perduota dokumentų, galinčių patvirtinti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. LUAB „Lensona“ būtų vykdžiusi kokius nors užsakymus, darbus ir (ar) būtų paskyrusi pareiškėjui atlikti kokias nors darbines funkcijas. Administratoriui nėra perduoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (darbo tabeliai), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie darbuotojų darbinių funkcijų atlikimą šiuo laikotarpiu.
18.6. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad būtų kreipęsis į LUAB „Lensona“ ar Valstybinę darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio nei iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, nei po bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas nurodo, kad atlyginimas jam nebuvo mokamas devynis mėnesius, tačiau pareiškėjas neva vis tiek vykdė darbo funkcijas.
18.7. Sodrai savo iniciatyva nustačius apdraustojo asmens (pareiškėjo) valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą 2021 m. lapkričio 30 d., tiek pareiškėjas (darbuotojas), tiek atsakovas (darbdavys) galėjo kreiptis į Sodrą ir pateikti įrodymus, kad pareiškėjas vykdo darbines funkcijas, nors jam nėra mokamas darbo užmokestis, o darbdavys nevykdo prievolės - mokėti Sodros įmokų, tačiau to nepadarė.
18.8. Prie pareiškėjo reikalavimo pridėtos pažymos apie neišmokėtą darbo užmokestį, priskaitytą kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitines išmokas yra nepasirašytos nei pareiškėjo, nei LUAB „Lensona“ atstovo, todėl nėra aišku, kas ir kada šias pažymas surašė, ar jose pateikta informacija yra teisinga. Pažymose nenurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjas prisiskaičiavo išeitinę išmoką, kas ir kokiu pagrindu ją paskyrė.
18.9. Pateiktoje pažymoje M. M. atleidimo data ir pagrindas nurodyti neteisingai, nes nemokumo administratorė laikė, kad pareiškėjo darbo santykiai pasibaigė 2021 m. gruodžio 1 d., dėl to su pareiškėju darbo sutarties nenutraukė nei nurodytu DK 62 straipsnio 2 dalies, nei kitu pagrindu, taip pat nesiuntė pareiškėjui jokio pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą.
18.10. Vienintelis dalykas, rodantis, kad pareiškėjui galimai nėra išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d., yra elektroninis įrašas LUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programoje. Tačiau šio elektroninio įrašo nepatvirtina jokie pirminiai apskaitos dokumentai. Administratorė pirminiame atsiliepime, remdamasi vien nurodytu elektroniniu įrašu, nurodė, kad galėtų sutikti su reikalavimu dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2021 m. rugsėjo – lapkričio mėn. (2 985,77 Eur), tačiau, naujai įvertinusi bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, galiausiai neturi pagrindo sutikti su jokia pareiškėjo reikalaujama suma.
18.11. Šioje byloje su pareiškėju darbo sutartis buvo sudaryta tuomet, kai LUAB „Lensona“ jau buvo nemoki, darbuotojui nebuvo mokamas darbo užmokestis, taip pat paties darbuotojo (vadybininko) elgesys (nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją dėl nesumokėto darbo užmokesčio, nesiekė įrodyti, kad jam priskaičiuotos draudžiamosios pajamos už darbo funkcijų vykdymą) kelia rimtų abejonių dėl šalių darbo teisinių santykių buvimo. Darbo sutarties sudarymo faktas savaime nepagrindžia šalių siekio sukurti darbo teisinius santykius. Tokią administratorės poziciją pagrindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo argumentai bei išaiškinimai civilinėse bylose Nr. e2-91-553/2022 ir e2-683-912/2024.
19. Pareiškėjas M. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas M. M. pirmos eilės pirmo etapo 3 221,88 Eur finansinis reikalavimas LUAB „Lensona“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė UAB „Lensona“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Robinta“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 3 d. (civilinė byla Nr. eB2-286-656/2024). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi UAB „Lensona“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
23. 2022 m. liepos 25 d. M. M. kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu dėl jo finansinio reikalavimo, kuris didesnis nei 9 000 Eur, patvirtinimo, nurodydamas, kad nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. jį su UAB „Lensona“ siejo darbo teisiniai santykiai, atlyginimas į rankas turėjo būti apie 1 150 Eur, įsiskolinimas yra nuo 2021 m. rugsėjo mėn., darbo sutartis iki prašymo pateikimo nenutraukta, dėl to prašo paskaičiuoti ir atostoginius. Prie prašymo pridėta 2021 m. rugsėjo 10 d. darbo sutarties kopija, kurioje nurodyta, kad M. M. priimtas neterminuotai dirbti UAB „Lensona“ vadybininku, nustatant 3 mėn. išbandymo laikotarpį, 1 984 Eur mėnesinį darbo užmokestį, mokamą du kartus per mėnesį – 15 ir 30 dienomis, nustatyta 8 val. per dieną (40 val. per savaitę) darbo laiko norma, pažymėta, jog sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2021 m. rugsėjo 14 d., duomenų apie darbo sutarties pabaigą joje nėra.
24. LUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programoje, kuria disponuoja nemokumo administratorė ir iš kurios duomenys pateikti į bylą, apskaityta neišmokėto darbo užmokesčio M. M. už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. suma sudaro 2 985,77 Eur. Būtent su tokio dydžio M. M. finansinio reikalavimo patvirtinimu nemokumo administratorė iš pradžių sutiko, ginčydama didesnę reikalavimo sumą.
25. Antruoju prašymu, suformuluotu 2024 m. gegužės 9 d. atsiliepiant į nemokumo administratorės prieštaravimą, M. M. prašė patvirtinti 10 727,64 Eur finansinį reikalavimą ir, pažymėdamas, kad buvo atleistas 2022 m. birželio 3 d. DK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu, nurodė, jog ši suma susideda iš neišmokėto darbo užmokesčio už 2021 m. rugsėjo mėn. – 2022 m. birželio mėn., išmokos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės kompensacijos. Alternatyviai M. M. prašė, jei teismas spręstų, kad jo darbo santykiai su UAB „Lensona“ 2021 m. gruodžio 1 d. buvo pasibaigę, patvirtinti 12 664,93 Eur dydžio reikalavimą, nurodydamas, jog šią sumą sudaro: neišmokėtas darbo užmokestis už 2021 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. lapkričio mėn., išmoka už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka bei kompensacija už vėlavimą atsiskaityti (vidutinis darbo užmokestis už 6 mėn.). Prie prašymo yra pridėtos lentelės su abu alternatyvius reikalavimus sudarančių sumų paskaičiavimais, tačiau pastebėtina, kad jos nėra pasirašytos, jose nenurodyta, kas ir kada jas sudarė.
26. Nemokumo administratorė dublike patikslino savo poziciją ir nurodė, kad, iš naujo įvertinusi įrodymus, nesutinka su jokiu M. M. finansinio reikalavimo patvirtinimu, atsižvelgdama į tai, jog vienintelis dalykas, rodantis, kad pareiškėjui galimai nėra išmokėtas darbo užmokestis, yra elektroninis įrašas BUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programoje, tačiau šio elektroninio įrašo nepatvirtina jokie pirminiai dokumentai. Nemokumo administratorė neturi duomenų nei apie tai, kad darbo užmokestis M. M. nebuvo mokėtas grynaisiais pinigais, nei apie tai, kad jis apskritai vykdė kokias nors darbo funkcijas UAB „Lensona“.
27. Pareiškėjas triplike palaikė atsiliepime į nemokumo administratorės prieštaravimą išdėstytą prašymą.
28. Teismui skundžiama nutartimi patvirtinus pareiškėjo M. M. pirmos eilės pirmo etapo 3 221,88 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Lensona“ bankroto byloje, nemokumo administratorė šį teismo procesinį sprendimą atskiruoju skundu ginčija, laikydamasi pozicijos, kad pareiškėjas apskritai nevykdė jokių darbo funkcijų UAB „Lensona“. M. M. atsiliepimo į nemokumo administratorės atskirąjį skundą nepateikė.
29. Atsižvelgdama į nemokumo administratorės atskirajame skunde dėstomus argumentus, taip pat teismo aktyvų vaidmenį šioje byloje, toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo patvirtinto LUAB „Lensona“ darbuotojo M. M. reikalavimo pagrįstumo.
Dėl darbuotojo finansinio reikalavimo
30. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41, 42 straipsniuose reglamentuota kreditorių reikalavimų pateikimo ir jų patvirtinimo tvarka. Kreditoriai pateikia savo reikalavimus nemokumo administratoriui, kuris patikrina pareikštų reikalavimų teisės pagrindimo dokumentus ir, pridėjęs nuomonę dėl jų pagrįstumo, perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui (JANĮ 41 straipsnio 1, 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama nemokumo (bankroto) administratoriaus pozicija dėl kreditorių reikalavimų, jų (kreditorių) reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
31. Kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės išsprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Tai lemia, kad sprendžiant kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus, su išimtimis, taikomos bendrosios CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės.
32. Nors teismo vaidmuo byloje, kurioje sprendžiama dėl darbuotojo finansinio reikalavimo patvirtinimo įmonės, kurioje jis dirbo, bankroto byloje, yra aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011), svarbu ir tai, kad sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, jog nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).
33. Teismų praktikoje yra suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė darbo bylose, kai sprendžiamas darbuotojo atlyginimo už atliktą darbą sumokėjimo klausimas. Kadangi įstatymas nustato pareigą darbdaviui atlyginti darbuotojui už jo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, todėl būtent darbdaviui kyla pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo prievolę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-712/2009). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonei iškeliama bankroto byla ir paskiriamas administratorius, įmonę kaip darbdavį atstovauja administratorius, kuris, esant ginčui, turi pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojui faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-798/2023). Aplinkybės, kad M. M. UAB „Lensona“ sumokėjo darbo užmokestį, bendrovės nemokumo administratorė neįrodė, byloje tokių duomenų nėra. Vis tik tai savaime nereiškia M. M. reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo.
34. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas, siekdamas, kad jo finansinis reikalavimas nemokumo byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Aplinkybė, kad savo reikalavimą M. M. kildina iš galimų darbo teisinių santykių, neatleidžia jo nuo pareigos įrodyti tokio savo reikalavimo pagrįstumą, tame tarpe ir tai, jog darbo teisiniai santykiai jį su UAB „Lensona“ iš tiesų siejo, kad jis vykdė jo pareigybei priskirtas funkcijas. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo finansinio reikalavimo pagrįstumą įrodinėja teikiama su bendrove sudarytos darbo sutarties kopija bei duomenimis BUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programoje, kuria disponuoja nemokumo administratorė. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties sudarymo faktas savaime nepagrindžia šalių siekio sukurti darbo teisinius santykius. Darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui jo naudai už užmokestį atlikti darbo funkcijas, dėl kurių suderėta (DK 32 straipsnis), vadinasi byloje turi būti nustatyta, kad M. M., sudaręs darbo sutartį su UAB „Lensona“, pradėjo vykdyti darbo funkcijas (vykdyti vadybininko pareigas) ir jas vykdė nuo įdarbinimo iki atleidimo dienos. Nesant ar nepakankant tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir paties darbuotojo paaiškinimais, liudytojų parodymais – visomis leistinomis ir priimtinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis).
36. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo ir bendrovės darbo teisinių santykių egzistavimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d., pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių darbo funkcijų vykdymo UAB „Lensona“ įrodymų, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog būtų kreipęsis į UAB „Lensona“ ar Valstybinę darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog negaudamas atlyginimo nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas vis tiek vykdė darbo funkcijas, yra mažai tikėtina. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Lensona“ nemokumo administratorei nėra perduota dokumentų, galinčių patvirtinti, jog BUAB „Lensona“ būtų vykdžiusi kokius nors užsakymus, darbus ir/ar būtų paskyrusi pareiškėjui atlikti kokias nors darbines funkcijas, administratorei nėra perduoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (darbo tabeliai), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai ar kiti duomenys, kurie leistų spręsti apie darbuotojo darbinių funkcijų atlikimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad analogiškos aplinkybės egzistuoja ir vertinant laikotarpį iki 2021 m. gruodžio mėn., vadinasi yra pagrindas abejoti M. M. darbo funkcijų vykdymo realumu nuo pat darbo sutarties sudarymo 2021 m. rugsėjo mėn. Dėl kokių priežasčių tas pačias aplinkybes skirtingais laikotarpiais pirmosios instancijos teismas vertino skirtingai, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta.
37. Iškeldamas UAB „Lensona“ bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje konstatavo, kad bendrovė buvo nemoki jau 2020 metais. Vadinasi darbo sutartis su M. M. sudaryta buvo UAB „Lensona“ jau esant nemokiai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad laikotarpiu po darbo sutarties su M. M. sudarymo UAB „Lensona“ vykdė kokią nors veiklą.
38. Pagal į bylą pateiktą darbo sutartį, M. M. UAB „Lensona“ vadybininku turėjo dirbti 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 179 straipsnio 3 dalimi, Sodros duomenimis nustatė, kad M. M. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. dirbo UAB „Automobilių švaros centras“. Sodros sistemoje UAB „Automobilių švaros centras“ M. M. nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nurodomas kaip draudėjas, esantis nedraudiminiame laikotarpyje. Be to, nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki šiol jis verčiasi individualia veikla (ne pagal verslo liudijimą). Nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki šiol M. M. taip pat dirba UAB „Finansista“. Sodros sistemoje UAB „Finansista“ M. M. nuo 2021 m. sausio 1 d. nurodomas kaip draudėjas, esantis nedraudiminiame laikotarpyje, kuris tęsėsi iki pat 2023 m. kovo 30 d. beveik nepertraukiamai (su itin trumpomis vos kelių dienų pertraukomis kai kuriais mėnesiais). Byloje turėtų būti įvertinta, kaip M. M. kitos darbinės veiklos tuo pačiu laikotarpiu derėjo su jo galimu darbu UAB „Lensona“, kokios buvo jo nedraudiminių laikotarpių priežastys, kaip tai koreliavo su draudėjo darbinės veiklos UAB „Lensona“ realumu.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju kyla rimtų abejonių ir dėl šalių darbo santykių realaus egzistavimo, ir dėl šalių siekio sukurti tokius santykius realumo. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo, pirmiausia turėjo įvertinti jo sudarytos su UAB „Lensona“ darbo sutarties (ne)galiojimo klausimą. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad neigdama jo ir bendrovės darbo teisinių santykių egzistavimą, nemokumo administratorė turėtų dėl to reikšti ieškinį ir sudarytą sutartį nuginčyti, pastebi, jog akivaizdžiai niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
40. JANĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas reiškia, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, neištyrus aplinkybių ir nepašalinus abejonių, susijusių su šalių darbo sutarties sudarymu ir jos vykdymu, negalėjo būti sprendžiamas M. M. pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimas. To nepadarius pirmosios instancijos teisme liko neatskleista bylos esmė, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o M. M. prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą LUAB „Lensona“ bankroto byloje perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo M. M. prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ bankroto byloje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.