Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-12-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1214-210/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
2A-1214-210/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1214-210/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00421-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1.;3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1440-797/2015 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. S. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. M. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama nustatyti atsakovo R. S. tėvystę nepilnamečio vaiko S. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti nepilnamečio vaiko S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su J. M.; priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-01-22 iki dukters pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pavedant tvarkyti ieškovei J. M. uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymo įsiskolinimą po 150 eurų už 5 mėn. (už laikotarpį nuo 2014-08-22 iki 2015-01-22) – iš viso 750,00 eurų.

Ieškovė atsisakė reikalavimo pripažinti atsakovo tėvystę dukters atžvilgiu, kadangi atsakovas ją pripažino administracine tvarka. Nurodė, kad ieškovė su dukra gyvena nuo gimimo, ji rūpinasi dukra, prižiūri, sudarė dukrai sveikas bei jos vystymuisi ir lavinimui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, nes atsakovas su dukra nebendrauja, jos gyvenimu visiškai nesidomi ir prie dukters išlaikymo neprisideda. Ieškovės teigimu, dukters reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 300 eurų suma, pagal savo galimybes skirs po 120,00 eurų per mėnesį, nors ieškovės turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, kadangi šiuo metu negali dirbti ir uždirbti lėšų pragyvenimui, augina dukrą, kurią reikia nuolat prižiūrėti. Prie dukters išlaikymo prisideda jos tėvai, nes jos pajamos per mėnesį yra apie 200 eurų, todėl išlaikymą didesne dalimi gali teikti atsakovas. Paaiškino, jog atsakovas dukters išlaikymui lėšų neskyrė nuo gimimo, todėl skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą 750 eurų po 150 eurų už laikotarpį nuo 2014-08-22 iki 2015-01-22.

Atsakovas R. S. su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad jis yra vaiko tėvas, todėl neprašė skirti DNR ekspertizės, sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutiko su 100 Eur išlaikymo suma. Ginčas yra tik dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumos, kadangi jis nėra pajėgus mokėti po 150 Eur vaikui išlaikyti, nes pragyvenimas užsienyje yra brangus, iš atlyginimo jam lieka nedaug lėšų. Patvirtino, jog yra darbingas, sveikatos problemų neturi, kitų išlaikytinių taip pat nėra. Jeigu būtų sudaroma taikos sutartis, jis sutiktų mokėti išlaikymą po 125 eurus.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, sutiko vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir priteisti vaikui reikalaujamą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei priteisti vaikui išlaikymo įsiskolinimą, nes abiejų tėvų pareiga yra išlaikyti nepilnamečius vaikus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Nustatė nepilnamečio vaiko S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. M..

Priteisė iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-01-22 iki dukters pilnametystės.

Priteisė iš atsakovo R. S. nepilnamečiam vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2014-08-22 iki 2015-01-22 750,00 eurų išlaikymo įsiskolinimą ir paskyrė ieškovę J. M. dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priėmė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė.

Priteisė valstybei iš atsakovo R. S. 91,95 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 166,35 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nurodė vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas yra skundžiamas tik dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė pateikiama šiame kontekste.

Teismas atsižvelgęs į vaiko amžių, į tai, kad pagrįstai išlaikymo suma nurodyta maistui, sauskelnėms, avalynei, drabužiams (greitai augančiam vaikui), būstui, tačiau neįrodžius kasmėnesinio poreikio vaistams 15 eurų sumai, higienos prekėms (šampūnui, skalbimo priemonėms), lavinimo priemonėms 15 eurų sumai, vaiko poreikiams per mėnesį laikė 270 eurų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, gaunamos pajamos 2014-11-21 sudarė išmoka vaikui 128,95 Lt, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai – 260 Lt ir vienkartinė išmoka vaikui 1430 Lt. Ieškovei suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki 2016-08-22, o dirbant UAB (duomenys neskelbtini) jos pajamos buvo nedidelės. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė – automobilis Honda Civic, bet išregistruota, nes nėra techninės apžiūros, draudimo, nekilnojamojo turto jo vardu nėra registruoto. Atsakovas nuo 2015-01-04 yra deklaravęs išvykimą į užsienį – (duomenys neskelbtini), kur dirba ir gauna 15 000 £ metinį atlyginimą. Nors atsakovas nurodo, jog gaunamos pajamos yra apie 1100 £, bet jis patiria dideles išlaidas būsto nuomai, taksi, maistui, turi skolų, tačiau šių aplinkybių teismui įrodymais nepagrindė. Prieš išvykdamas į užsienį atsakovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur jo užmokesčio suma buvo nuo 722 iki 1350 Lt.

Teismo nustatyta, kad atsakovas dirba, jo metines pajamas sudaro 15 000 £, kas eurais sudaro 20 355,54 sumą (valiutos kursas 2015-09-03 duomenimis), o ieškovės metines pajamas sudaro 2400 eurų. Per mėnesį ieškovės pajamos yra apie 200 eurų, o atsakovo – 1694,62 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, gauna didesnį atlyginimą nei ieškovė, teismo posėdyje patvirtino, jog sveikatos problemų neturi, kitų išlaikytinių taip pat nėra, teismas sprendė, kad atsakovas didesne dalimi, nei ieškovė, turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes ieškovei esant nepajėgiai teikti reikiamo išlaikymo, gali nukentėti mažamečio vaiko interesai. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į nepilnametės dukters poreikius, teismas sprendė, kad didesnę išlaikymo prievolę turi prisiimti atsakovas, iš kurio priteisė išlaikymą po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2015-01-22 iki dukters pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę ieškovei tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir nustatyti S. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100 Eur, kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2015-01-22 iki dukters pilnametystės.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad ieškovė vaiko poreikius nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų, todėl 295 Eur mėnesio išlaikymo suma neatitinka vienerių metų vaiko poreikių patenkinimo kriterijų bei protingumo ir teisingumo principų. Teismas skundžiamame sprendime nurodydamas apelianto metinių pajamų dydį neįvertino atsakovo išlaidų: maistui, transporto išlaidoms, drabužiams ir avalynei, telefonui, higienos priemonėms, be to 20 procentų pajamų mokesčio. Apeliantas įsitikinęs, kad atsižvelgiant į ieškovės ir jo turtinę padėtį, vaiko poreikius, tinkamas išlaikymo dydis teiktinas tėvo yra 100 Eur.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Net ir atėmus apeliaciniame skunde paminėtas išlaidas mokesčiams, maistui, transporto išlaidoms, drabužiams ir avalynei, telefonui, higienos priemonėms, apeliantui lieka 417 £, kas atitinka 584 Eur. Apeliantas iš gaunamų pajamų pragyvena, todėl teismo nustatyta apimtimi turi vykdyti tėvo pareigą. Pirmosios instancijos teismui dėl apelianto turtinės padėties pranašumo ieškovės atžvilgiu abejonių nekilo, todėl pagrįstai įvertinta, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas teikti ieškinyje prašyto priteisti išlaikymo dukrai. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apeliantas turėtų kokių tai sveiktos problemų ir dėl to negautų ar negalėtų gauti pajamų. Svarbu tai, kad ieškovė be apelianto pagalbos viena augina dukrą. Nepilnametės dukters poreikiai yra detalizuoti ieškinyje, todėl nepagrįstai apeliantas juos laiko nepagrįstais ir neprotingais. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė teikia rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė atsirado po teismo sprendimo priėmimo, nes ieškovei buvo sumažinta socialinė pašalpa, dukrai sulaukus (duomenys neskelbtini) metų sumažėjo ir mokama motinystės pašalpa.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio nustatymo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteistu nepilnametei dukrai išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti nuo 150 Eur iki 100 Eur kas mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas ir argumentu, kad išlaikymo suma neatitinka vienerių metų vaiko poreikių patenkinimo kriterijų, be to teismas neįvertino paties atsakovo asmeninių išlaidų.

Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma yra nepagrįsta tokio amžiaus vaiko poreikių patenkinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą(MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 „Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo“, ir kt.). Šiuo metu patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 325 Eur. Taigi, šiuo atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad vaikui pakanka mažesnės, nei teismų praktikoje nustatyta, išlaikymo sumos. Atsakovas, teigdamas, kad vaiko išlaikymui pakanka mažesnės sumos, ir sutikdamas mokėti tik 100 Eur išlaikymo per mėnesį, neteikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo siūlomo dydžio išlaikymo pakankamumą, nedetalizavo šios sumos pagal vaiko būtinus poreikius (CPK 178 straipsnis). Nepilnametės dukters poreikiai yra nurodyti ieškinyje ir pateikti tai pagrindžiantys įrodymai, be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino, kurie ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia nepilnametės šalių dukters poreikių, be to, teismas vaiko išlaikymui priteisė sumą, kuri yra mažesnė negu skaičiuotinas orientacinis dydis.

Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bendrą abiejų tėvų dukrai per mėnesį skiriamą lėšų sumą ne 295 Eur, o 270 Eur. Atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei abiejų tėvų galimybės teikti nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, bylą nagrinėjęs teismas, didesnę šios sumos dalį – 150 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrįstai skyrė apeliantui.

Nors apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas apelianto metinių pajamų dydį neįvertino atsakovo išlaidų: maistui, transporto išlaidoms, drabužiams ir avalynei, telefonui, higienos priemonėms, bei 20 procentų pajamų mokesčio, tačiau įvertimus šias nurodytas išlaidas, apeliantui lieka pakankama suma teismo priteistam vaiko išlaikymui teikti. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas konkrečių jo paties patiriamų išlaidų jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vertina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovės teikiamus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė atsirado po teismo sprendimo priėmimo, nes ieškovei buvo sumažinta socialinė pašalpa, dukrai sulaukus (duomenys neskelbtini) metų sumažėjo ir mokama motinystės pašalpa (CPK 314 straipsnis, 149-153 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, priteistas išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, kurioje išaiškinta, jog CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo nepilnametei dukrai, nes tokiu būdu būtų pažeistos vaiko teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Akcentuotina ir tai, kad ieškovei, vaiko motinai, tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį dukrai, tačiau ir rūpintis kasdieniniais jos poreikiais bei priežiūra, gyvenamu būstu bei jos išlaikymu. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečio vaiko išlaikymui mažesnę nei 150 Eur sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė po 150 Eur dydžio išlaikymą dukrai, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina valstybei 60,80 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 96, 99 straipsniai).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. S. 60,80 Eur (šešiasdešimt eurų 80euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką -AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Teisėjas Vytautas Kursevičius