Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „West Industrier“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas R. R. ieškinį prašo tenkinti, iš esmės paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Pretenzijų iš atsakovo pusės iki 2019 m. spalio 23 d. nebuvo išreikšta. Tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu už darbą atsiskaitoma valandiniu principu, tokia pateikta sąskaita ir aktas. Atsakovas neatsiskaitė už išdirbtas valandas. Mano, kad darbuotojai turėjo tinkamas kvalifikacijas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas T. V. paaiškino, kad rangos sutartį ruošė UAB “Gisas” (ieškovas). Iš pradžių negavo suvirintojų sertifikatų, kad įsitinkinti, kad jie pagal dokumentus turi sugebėjimą virinti. Ieškovas pateikė suvirintojų sertifikatus po darbų įvykdymo, jie gali virinti juodą plieną, tai visiškai kitas metodas nei nerūdijančio plieno. FM4 ir FM5 yra skirtingos rūšys metalų, kur skiriasi virinimo būdas. FM4 yra juodas plienas, kurį galima virinti paprastai ir su elektrodu, ir su pusautomačiu, taip pat ir su tigu, turint tam įgūdžių, FM5 galima sakyti vien tik su tigu, tai 141 procesas, yra pilnos apsauginės dujos į vamzdžio vidų ir aplink vamzdį, kad siūlė būtų švari, graži, jokių defektų neturi būti, jei tų dalykų nesilaikoma galima sakyti yra brokas. Kiekvienas suvirintojas yra sertifikuojamas pagal suvirinimo pobūdį, procesą, padėtį ir kt. Projekto objekte buvo nuo pradžios iki galo, ne visada ieškovo darbuotojus galėjo suvaldyti. Ieškovas pateikė savo brigadininką, tačiau jis po kelių dienų nepranešęs ir nepridavęs darbus dingo iš objekto. Žodžiu buvo suderinta dėl didesnio žmonių kiekio, virš 20 žmonių, vėliau pagal sąrašą buvo 15 žmonių, o pagal tabelį objekte dirbo tik 7. Darbai buvo atliekami iki 2019 m. spalio 16 d. Kadangi ieškovas nekokybiškai atliko darbus, todėl atsisakė jų paslaugų ir turėjo imtis priemonių, UAB „Litsoma" turėjo tvarkyti padarytą broką. Komisija buvo sudaryta, tačiau trūkumų akto nebuvo. Dėl trūkumų buvo kalbėta žodžiu. Lyginant gamyklos praėjimo posto žurnalą ir ieškovo pateiktą tabelį yra neatitikimų. Buvo perskaičiuotos valandos. Nedamokėta suma yra broko taisymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. spalio 7 d. sudaryta rangos sutartis Nr. GIS19-1007-1 (toliau- sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo pavedimu vykdyti suvirinimo, šaltkalvystės, technologinių įrenginių, metalo konstrukcijų, vamzdynų montavimo, statybos, remonto darbus, o atsakovas sumokėti ieškovui už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas, 4.1 punktas). Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad darbų vykdymo terminai kiekvienam užsakymui nustatomi šalių susitarimu. Šalys tą pačią dieną sudarė priedą prie sutarties „Užsakymas Nr. 1“ (toliau - priedas), kuriuo ieškovas įsipareigojo atlikti darbus (duomenys neskelbtini) gamykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) (priedo 1 punktas). Priede nurodyta, kad darbų atlikimo pradžia 2019 m. spalio 7 d., o pabaiga 2020 m. spalio 7 d. (priedo 2-3 punktai). Pagal priedo 4 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už faktiškai ir kokybiškai atliktus darbus pagal įkainį: brigadininko technologinė valanda apmokestinama 13 Eur už 1 (vieną) technologinę valandą; suvirtintojo technologinė valanda apmokestinama 13 Eur už 1 (vieną) technologinę valandą; montavimo technologinė valanda apmokestinama 12 Eur už 1 (vieną) technologinę valandą. Iš esmės tokia pati nuostata dėl apmokėjimo numatyta ir sutarties 3.1 punkte. Ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui 2019 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą GIS Nr. 00269 6 935,72 Eur sumai kartu su 2019 m. spalio 21 d. atliktų darbų aktu Nr.1. Atsakovas pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo iš dalies, t.y. 5 082 Eur.

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už pagal sutartį atliktus rangos darbus. Ieškovas nurodo, kad darbus pilna apimtimi baigė 2019 m. spalio 16 d., darbai perduoti, tačiau atsakovas savo prievolės atsiskaityti už darbus tinkamai nevykdo ir pagal 2019 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą GIS Nr. 00269 nėra sumokėjęs 1 853,72 Eur. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad neprivalo mokėti likusios 1 853,72 Eur sumos, paskaičiuotų netesybų ir palūkanų, nes ieškovas atlikdamas sutartyje numatytus darbus, juos atliko nekokybiškai, atlikti suvirinimo ir metalo konstrukcijų montavimo darbai turėjo esminių trūkumų, kuriuos reikėjo nedelsiant pašalinti, ieškovas rašytinio atliktų darbų priėmimo perdavimo akto pagal sutarties reikalavimus nepateikė.

Įvertinus šalių sudarytoje sutartyje nurodytas sąlygas, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai statybos rangos teisiniai santykiai.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2003).

Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.).

Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Metekas“ v. UAB „ Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; ir kt.).

Pagal CK 6.663 straipsnį, taip pat 6.695 straipsnį, rangovas privalo kokybiškai ir laiku atlikti darbus. Pareiga kokybiškai atlikti darbus reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, o, jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos - įprastus tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, statybos rangos sutarties atveju - normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus.

Remiantis tarp šalių sudarytos rangos sutarties bei jos priedo nuostatomis šalys susitarė, jog atsakovas ieškovui paveda atlikti šiuos darbus: suvirinimo, šaltkalvystės, technologinių įrenginių, metalo konstrukcijų, vamzdynų montavimo, statybos, remonto darbų bei kitų darbų vykdymą (sutarties 1.1 punktas, priedo 1 punktas), už darbus bus apmokėta pagal faktiškai dirbtas valandas 13 Eur ar 12 Eur tarifu už technologinę valandą (sutarties 3.1 punktas, priedo 4 punktas). Pagal sutarties 3.2 punktą bendra kiekvieno užsakymo atliktų darbų kaina yra nurodoma atliktų darbų akte, aptarta atskiru abipusiu susitarimu, o pagal sutarties 3.3 punktą atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas yra sudaromas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už praeito mėnesio atliktus darbus. Atsakovas už darbus apmoka per 15 kalendorinių dienų po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos gavimo iš ieškovo (Sutarties 4.1, 4.2 punktai). Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės pateikiamos vykdytojui raštiškai; pretenzijos pagrįstumą vertina dvišalė komisija 72 valandų bėgyje po raštiško vykdytojo pranešimo gavimo.

Atsakovas nurodo, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, pastabas dėl darbų trūkumų išsakė žodžiu, telefonu, taip pat bendraujant per programėlę Viber. Bylos duomenimis defektinis aktas surašytas nebuvo. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas. Ieškovas 2019 m. spalio 21 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą GIS Nr. 00269 6 935,72 Eur sumai ir kartu su 2019 m. spalio 21 d. atliktų darbų aktu Nr.1. pateikė atsakovui. Atsakovas gavęs minėtus dokumentus, pateikė 2019 m. spalio 23 d. pretenziją, kurioje nurodyta, kad vamzdynas surinktas per dideliais tarpais ir vamzdžių galai prasikeitė; tolerancijos nebuvo išlaikytos; vamzdžiai buvo surinkti ne pagal izometrines korteles; vamzdynas surinktas neatsižvelgiant į susidariusią situaciją, dėl to buvo reikalinga perdaryti vamzdžius; užsakovo darbuotojai buvo paslėpę aklę vamzdžio viduje, kuri technologiškai nereikalinga bei negalima. Vamzdis buvo surinktas paskutinę darbuotojo darbo dieną, todėl atradus aklę, vamzdžiai buvo pjaunami per suvirinimo siūlę ir ištraukta aklė. Dėl to, bendrovė patyrė papildomas materialines sąnaudas broko šalinimui. Pretenzijoje nurodyta, kad dirbta neefektyviai, buvo padarytas brokas, todėl darbuotojams taikomas technologinis išdirbis.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovo darbuotojai neturėjo reikiamos kvalifikacijos, sertifikatai buvo pateikti vėliau, jau po darbų vykdymo, darbuotojų kvalifikacijos trūkumas galėjo lemti darbų broką. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuris viešai prieinamais duomenimis, specializuojasi tokiose srityse, kaip laivų statyba, laivų remontas, pramoninė statyba, ir kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl, teismo vertinimu, pats prisiėmė riziką, pasirašydamas sutartį pasitikėjimo pagrindu, neturėdamas darbuotojų kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų darbams atlikti. Kita vertus vien aplinkybė, jog darbuotojai galimai neturėjo reikiamos kvalifikacijos, pati savaime nereiškia, jog darbai buvo atlikti su trūkumais.

Bylos duomenimis ieškovo darbuotojai dirbo iki 2019 m. spalio 16 d. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai paaiškino, kad ieškovui nekokybiškai atlikus darbus, jo paslaugų atsisakė, broko ištaisymui turėjo kreiptis į kitą įmonę, nes iki spalio 25 d. neužbaigus nurodytų darbų, grėsė 10 procentų nuo sandorio vertės bauda. Atsakovas nurodo, kad ieškovo padarytus darbų defektus šalino UAB „Litsoma“. Bylos duomenimis 2019 m. spalio 16 d. tarp atsakovo ir UAB „Litsoma" buvo sudaryta rangos sutartis, o 2019 m. spalio 25 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį atsakovui perduoti PTA vibro sieto sistemos ir proceso garo sistemų metalinių konstrukcijų (tarp jų ir vamzdynų) modifikavimo ir suvirinimo darbai, o už atliktus darbus UAB „West Industrier“ (šioje byloje atsakovas) įsipareigojo sumokėti UAB „Litsoma" 2 948,77 Eur.

Nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsakovas ieškovui būtų nustatęs terminą darbų trūkumams šalinti, nėra. Kaip matyti rangos sutartis su UAB „Litsoma" sudaryta paskutinę ieškovo darbuotojų darbo dieną, t.y. 2019 m. spalio 16 d. Kilus sunkumams vykdant sutartį, vėluojant ar esant darbų trūkumams, darbų perdavimas kitam rangovui apie tai neįspėjus pirminio rangovo, neatitinka šalių bendradarbiavimo principo. Tokie atsakovo veiksmai iš esmės prilyginami vienašališkam sutarties nutraukimui, o apie tai neįspėjus ieškovą, pastarasis neturėjo galimybės imtis priemonių savo teisių apsaugai. Raštišką pretenziją dėl darbų trūkumų atsakovas pateikė ieškovui 2019 m. spalio 23 d., kuomet buvo sudaryta sutartis su UAB “Litsoma” ir kuri jau darbus vykdė bei 2019 m. saplio 25 d. atsakovui juos pridavė. Tokiu būdu buvo apsunkta galimybė tinkamai nustatyti, kokie ieškovo darbai turėjo trūkumų, juo labiau, jog ieškovas teigia darbus atlikęs tinkamai.

Byloje nėra duomenų, kad galimi trūkumai buvo tokie, jog jų nebūtų galima pašalinti, priešingai, pats atsakovas nurodo, kad trūkumus pašalino UAB „Litsoma“. Byloje esntys dokumentai patvirtina, kad UAB „Orion Global Pet“ pretenzijų atsakovui dėl darbų kokybės neturi. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011, 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014), kadangi savo teises užsakovas gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nereiškė reikalavimo mažinti kainos ar atlyginti patirtų nuostolių dėl darbų defektų šalinimo.

Bylos duomenimis ieškovas pateikė atliktų darbų aktą atsakovui, kurio atsakovas nepasirašė. Atsakovas nurodo, kad darbai faktiškai nebuvo pridavinėjami, o baigiamojo darbų priėmimo -perdavimo akto apskritai nebuvo pateikta. Tačiau šiuo atveju dalinis pateiktos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad darbus atsakovas priėmė.

Remiantis CK 6.687 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

Rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai (CK 6.653 straipsnio 1 dalis).

Sutarties kaina (konkreti kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai) – šalių derybų ir susitarimo rezultatas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad pagal sutartį šalys susitarė, jog už darbus bus apmokama pagal valandinį tarifą, t.y. brigadininko 13 Eur už 1 (vieną) technologinę valandą, montavimo darbai 12 Eur už 1 (vieną) technologinę valandą, suvirinimo 13 Eur už 1 (vieną) technologinę valandą. Ieškovas mokėtiną sumą paskaičiavo pagal dirbtų valandų kiekį ir valandinio tarifo atlygį. 2019 m. spalio 21 d. atliktų darbų akte bei PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos 44 brigadininko valandos ir 430 montavimo darbų valandos. Tuo tarpu iš byloje pateikto darbuotojų tabelio matyti, kad 7 darbuotojai laikotarpiu nuo 8 dienos iki 16 dienos iš viso dirbo 539 valandas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad patekimas į teritoriją yra fiksuojamas gamyklos praėjimo posto žurnale. Teismas sutinka su atsakovu, jog sulyginus duomenis ieškovo pateikto tabelio bei praėjimo posto žurnalo pateiktus išrašus yra neatitikimų. Tabelyje nurodytas didesnis valandų skaičius, t.y. iš viso 539. Tačiau iš ieškovo pateikto 2019 m. spalio 21 d. darbų akto ir PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad ieškovas įtraukė mažesnį valandų skaičių nei nurodyta tabelyje, t.y. iš viso 474 valandas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas pateikė savo brigadininką, kuris po kelių dienų dingo iš objekto. Aplinkybės, kad brigadininkas visą laikotarpį nedirbo, neginčijo ir ieškovas. Iš bylos duomenų matyti, kad brigadininkas buvo I. H.. Praėjimo posto žurnale spalio 8 d. pažymėta I. H. atėjimo laikas 8.30 val., išvykimo laikas 19.20 val., spalio 9 d. atvykimo laikas 11.35 val., o išvykimo laikas 12.10 val. Daugiau įrašų apie I. H. nėra. Tai gi jis iš viso dirbo apie 11 valandų, o ne 44 valandas, kurias ieškovas įtraukė į aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą. Kas sudarytų 143 Eur be PVM. Todėl šioje dalyje skola mažintina. Sulyginus kitas darbo valandas (430), nurodytas atliktų darbų akte, su praėjimo posto žurnale fiksuotais įrašais ir susumavus valandas, matyti, kad jos iš esmės sutampa. Be to, iš byloje pateiktos 2019 m. spalio 22 d. el.paštu atsakovo darbuotojo T. V. ieškovui siųstos lentelės matyti, kad šių valandų skaičiaus iš esmės neginčijo ir atsakovas, tik lentelėje pateikė perskaičiuotas kiekvieno darbuotojo valandas pagal išdirbį procentais (lentelės 4 ir 6 grafos). Kaip matyti iš lentelėje pateiktos informacijos, iš 430 valandų atsakovas, taikydamas išdirbį procentais, užskaitė tik 339,2 valandas (kas priskaičiavus 11 brigadininko valandų sudaro iš viso 350). Lentelės 5 grafoje nurodytos išdirbio priežastys, tačiau neaišku kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas išdirbio procento dydis. Tarp šalių sudarytoje sutartyje ir jos priede buvo numatytas darbų apmokėjimas taikant valandinį tarifą, o nuostatos taikyti išdirbį numatyta nebuvo. Remiantis sutarties 12.3 punktu bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai yra galiojantys, jei jie įforminti šalių įgaliotų atstovų raštu. Byloje duomenų, kad būtų buvęs sudarytas sutarties pakeitimas ar papildomas susitarimas dėl darbų kainos ir darbų apmokėjimo nėra. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju apmokant už darbus turi būti taikomas valandinis tarifas, o ne technologinis išdirbis. Ieškovo pateiktame atliktų darbų akte ir PVM sąskaitoje faktūroje darbų kaina už 430 valandas paskaičiuota taikant 12 Eur už 1 (vieną) technologinę valandą, t.y. 5 160 be PVM (430 x 12). Tarp šalių ginčo dėl PVM taikymo nebuvo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą apmokėjo ieškovui 5 082 Eur, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 1 334, 63 Eur ((5 160+143) + 21 proc. PVM – 5 082) skola.

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti 41,07 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 111 dienų, remiantis sutarties 8.2 punkto nuostata, kurioje numatyti 0,02 proc. delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą parą.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius laikytinas pagrįstas, tačiau įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą tenkintinas iš dalies, atitinkamai mažintinas prašomų priteisti delspinigių dydis ir iš atsakovo priteistina 29,97 Eur delspinigiai (1 334,63 x 0,02 proc. x 111) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, sutarties 8.2 punktas).

Dėl palūkanų priteisimo.

Procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį, turėjo 1 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas turėjo 1 600 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 1 002,96 Eur bylinėjimosi išlaidos, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovui priteistina 448 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „West Industrier“ 1 334, 63 Eur skolos, 29,97 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 1 364,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 002,96 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gisas“.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ 448 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „West Industrier“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.