- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-345-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01085-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- A. B., J. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-03-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5481-1224/2025, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. B. ir J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos A. B. ir J. V. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad A. K. nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 1993 metų nuosavybės priklausė ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo statiniai).
2. Pareiškėjos paaiškino, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini) ir buvo jų dėdė (mamos brolis). Po jo mirties palikimą priėmė pareiškėjų mama L. P., po jos mirties – pareiškėjų tėvas Č. P., o po jo – pareiškėjos, todėl jos turi materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti šį reikalavimą, kadangi juridinio fakto pripažinimas leistų joms valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisės į ½ dalį statinių, kuriuos nuosavybės teise valdė A. K., ir turtą įtraukti į pareiškėjų paveldėjimo teisės liudijimus.
3. Pareiškėjos nurodė, kad šiuo metu jos yra paveldėjusios po ¼ dalį minėtų statinių (viso ½ dalį statinių) ir jų nuosavybės teisės į jų ½ dalį įregistruotos VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre. Tačiau nuosavybės teisės A. K. vardu į kitą statinių dalį (į ginčo statinius) niekada nebuvo įregistruotos, nors ginčo statinius jis valdė nuosavybės teise.
4. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos 2024-12-04 ir 2024-12-17 VĮ ,,Registrų centrui“ pateikė prašymus nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. K. nuosavybės teises į likusią ½ dalį statinių (į ginčo statinius), tačiau prašymai buvo atmesti nurodant, kad pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisų atsiradimo, kad nėra duomenų, kokie konkretūs pastatai, nurodant jų unikalius numerius, priklausė A. K. bei duodant nurodymus, kurių pareiškėjos neturi galimybės įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025-03-20 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl pastatų valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtą teisme ypatingosios teisenos tvarka, nes pareiškėjos nėra išnaudojusios visų galimybių kitokia, ne teismo tvarka tvarka gauti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 441 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
6. Teismas, įvertinęs pareiškimo ir jo priedų turinį, padarė išvadą, kad nenustatytos visos sąlygos pareiškimą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, nes pareiškėjos turi dokumentus, patvirtinančius palikėjo teisę į statinių ir jų priklausinių dalį, tik jie negali būti įregistruoti VĮ ,,Registrų centre“, kadangi nėra nekilnojamųjų objektų identifikavimo numerių.
7. Įvertinęs VĮ ,,Registrų centro“ 2024-12-10 ir 2024-12-20 sprendimus atmesti pareiškėjų prašymą, teismas nustatė, kad statinių ir priklausinių įregistravimui pareiškėjų buvo prašyta pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąraše nurodytus dokumentus, taip pat buvo nurodyta, kad pagal Dokumentų sąrašo 2 ir 3 punktus pastatyti ar įgyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registro registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir nurodytų punktų nuostatose numatytus dokumentus.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjos nepašalino visų VĮ ,,Registrų centro“ 2024-12-10 ir 2024-12-20 sprendimuose nurodytų trūkumų, nes nepateikė visų dokumentų, iš kurių galima būtų identifikuoti prašomas įregistruoti nekilnojamojo turto dalis (kadastrinių matavimų duomenų, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, statinių fizinių ribų koordinačių, geometrinių matmenų ir techninių nekilnojamųjų daiktų parametrų, kitų daiktus apibūdinančių kadastro duomenų).
9. Todėl teismas nusprendė, kad pagal pateiktus į bylą duomenis pareiškėjos nėra išnaudojusios visų galimybių nuosavybės teisės įregistravimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjos prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-03-20 nutartį ir perduoti pareiškėjų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjos nėra išnaudojusios visų galimybių nuosavybės teisės įregistravimui ne teismo tvarka, padarė neteisingai įvertinęs jų pareiškimo turinį ir dėl jo suklydęs. Nurodė, kad pareiškimu neprašė įregistruoti pačių ginčo statinių (jų dalių), kadangi 1997-10-20 buvo atlikti kadastriniai matavimai ir jie visoje apimtyje 1997-10-28 buvo įregistruoti VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina šio registro išrašo 2.2 - 2.7. punktai. Įregistruotuose kadastriniuose matavimuose yra statinių koordinatės, geometriniai matmenys, techniniai parametrai ir kiti kadastro duomenys. Tačiau VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti tik ½ dalies ginčų statinių savininkai (tiek buvę, tiek esamai), o kam nuosavybes teise priklauso ar kada nors priklausė kita ½ ginčo statinių dalis nėra įregistruota, ir būtent šį juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti pareiškime.
10.2. Apeliantės nurodo, kad jų VĮ ,,Registrų centrui“ pateiktų duomenų (A. K. vardu 1997-10-28 (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-12-19 pažymos su vertimu į lietuvių kalbą; Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-12-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą; išrašo iš Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės liaudies deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto namų ūkių knygos su vertimu į lietuvių kalbą) nepakako siekiant pripažinti, kad A. K. nuosavybės teise valdė ½ dalį ginčo statinių. Kadangi minėtuose dokumentuose ir ūkio knygose nėra nurodyti statinių unikalūs numeriai, neturi galimybės pašalinti VĮ „Registrų centro“ sprendimuose nurodytų trūkumų. Todėl A. K. nuosavybės teisės į ginčo statinius gali būti įregistruotos tik teismui įvertinus visus susijusius dokumentus bei duomenis ir sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausė ginčo statiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teisinio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos
13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
14. Pastato ar jo dalies valdymo nuosavybės teise faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka; 5) šio juridinio fakto nustatymas nėra susijęs su vėlesniu ginčo dėl teisės į daiktą išsprendimu (tokiu atveju turi būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į daiktą). Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – LAT) yra pažymėjęs, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Taigi, teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nesukuria nuosavybės teisės, o tik ją patvirtina praradus tai įrodančius dokumentus. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (LAT 2010-04-08. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
Dėl teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų atstovė VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registrui 2024-12-04 pateikė prašymą ,,Dėl nuosavybės teisių įregistravimo“ prašydama 1997-10-28 Vilniaus rajono savivaldybės Nemėžio seniūno pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruoti A. K. nuosavybės teises į ½ dalį nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
16. VĮ ,,Registrų centras“ 2024-12-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. K. nuosavybės teises į ginčo statinius, nes minėtame 1997-10-28 seniūno pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pateikta duomenų, būtinų asmeniui ir daiktams indentifikuoti, ir jis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimo Nr. 297 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 297) reikalavimų. VĮ ,,Registrų centras“ sprendime pareiškėjoms buvo nurodyta, kad dokumentų, teiktinų Nekilnojamo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278. Šiame sąraše yra nurodyti dokumentai teiktini nekilnojamo turto registro tvarkytojui registruojant Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo. Todėl savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygos galėtų būti nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas tik tokiu atveju, jeigu įrašai ūkinėse knygose padaryti iki 1991-07-25.
17. Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo (toliau – ir Dokumentų sąrašas) 2 punktas numato, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, pateikiant šiuo dokumentus: 2.1. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai; 2.2. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti nuo 1989-01-01 iki 1991-07-25 įskaitytinai; 2.3. statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991-07-25 dienos <...>.
18. Dokumentų sąrašo 3 punktas numato, kad įsigyti seni statiniai Registre registruojami šio sąrašo 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir šiuos dokumentus: 3.1. sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, jeigu statiniai įgyti iki 1949-04-14 įskaitytinai; 3.2. notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949-04-14 iki 1991-07-25 įskaitytinai.
19. Pareiškėjos 2024-12-17 pateikė papildytą prašymą VĮ ,,Registrų centrui“ prašant A. K. vardu įregistruoti jo nuosavybės teises į ½ dalį ginčo statinių, prie kurio papildomai buvo pridėti tokie dokumentai 1) Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-12-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą; 2) Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-12-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą; 3) išrašas iš Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės liaudies deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto namų ūkių knygos asmeninės A. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą.
20. VĮ ,,Registrų centras“ 2024-12-20 sprendimu (duomenys neskelbtini) atmetė ir šį prašymą, nurodydamas, kad trūkumai, nurodyti VĮ ,,Registrų centras“ 2024-12-17 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nepašalinti (1997-10-28 seniūno pažymėjime nėra nurodyta kokie kontretūs pastatai, nurodant unikalius numerius, priklausė A. K.) ir kad su prašymu pateikti dokumentai neatitinka Nekilnojamojo turto registro nuostatų 76 punkto reikalavimų (rašytinio dokumento skaitmeninė kopija nepatvirtinta visų dokumentą suudariusių šalių / asmenų parašais). Pareiškėjoms nurodyta, kad išraše iš ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) nurodyti pastatai – ½ dalis gyvenamo namo, ½ dalis tvarto, ½ dalis sandėliuko ir ½ dalis daržinės, tačiau prašoma įregistruoti ½ dalį gyvenamąjį namą 1A1m, statybos metai – 1960-1969, ½ dalį ?agalbinio ūkio 211m, statybos metai – 1969, ½ dalį pagalbinio ūkio 4I1m, statybos metai – 1993, ½ dalį pagalbinio ūkio 5I1m, statybos metai – 1969, ½ dalį kiemo statinių (lauko tualetas, tvora), statybos metai – 1969, o dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių atsiradimo į pagalbinio ūkio 411m pastatą nepateikti.
21. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-03-20 nutartimi atmetė pareiškėjų pareiškimą dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, su kuo apeliantės, pateikusios apeliacinį skundą, nesutinka.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
22. Minėta, kad apeliantės tvirtina, jog teismas neteisėtai atsisakė priimti jų pareiškimą, nes padarė nepagrįstą išvadą, jog jos, norėdamios įregistruoti nuosavybės teises į ginčo statinius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintą Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, 2 ir 3 punktus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi ir gali pateikti kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir nurodytų punktų nuostatose numatytus dokumentus.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos išvados, kad apeliantės nepašalino VĮ „Registrų centro“ sprendimuose nurodytų trūkumų, trukdančių Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises, kad gali juos pašalinti ir kitokia, ne teismo tvarka gauti A. K. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu daiktines teises galės registruoti Nekilnojamojo turto registre, yra teisėta ir pagrįsta.
24. Pirmiausia, apeliantės nepagrįstai tvirtina, kad jos negali pateikti VĮ „Registrų centro“ reikalaujamos kadastrinių matavimų bylų, taigi, negali ir ne teismo tvarka gauti dokumentų, galinčių būti daiktinių teisių įregistravimo pagrindu, nes ginčo statinių kadastriniai matavimai 1997-10-20 visoje apimtyje jau buvo atlikti ir jie 1997-10-28 buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo 2.2 - 2.7 punktai.
25. Remiantis VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (su istorija), registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis nustatyta, kad šio išrašo 2.2 – 2.7 punktuose yra nurodyti įrašai apie statinių (gyvenamojo namo; 4 ūkinių pastatų; kiemo statinių – lauko tualeto, tvoros) kadastro duomenų nustatymo datą (1997-10-20), tačiau ne apie kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Iš minėto įrašo nėra galimybės objektyviai nustatyti apie kokius kadastrinius duomenis nurodoma ir ar tie duomenys yra dėl visų statinių, ar tik dėl ½ jų dalies, į kurią nuosavybės teisės įregistruotos pareiškėjoms. Pažymėtina ir tai, kad minėtame išraše, priešingai nei nurodo apeliantės, nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atlikti kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti 1997-10-28, nes ši data pagal išrašo 4.13 punkto duomenis yra susijusi tik su I. K. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindu (1997-10-28 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi apeliantės tvirtina, kad statinių kadastriniai matavimai atlikti, tai turėtų tuos duomenis pateikti VĮ „Registrų centrui“, kadangi šis 2024-12-20 sprendime nurodė, jog jie reikalingi norint įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus. Jeigu tokie matavimai visgi neatlikti, apeliantės gali juos parengti ir taip ne teismo tvarka gauti vieną iš dokumentų, reikalingų daiktinėms teisėms įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
26. Apeliantės taip pat nesutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kuria teismas pripažino, kad apeliantės VĮ ,,Registrų centrui“ nepateikė visų galimų pateikti dokumentų, iš kurių galima būtų identifikuoti nekilnojamojo turto dalis, į kurias prašoma įregistruoti A. K. nuosavybės teises, nurodydamos, kad daugiau dokumentų, išskyrus tuos, kuriuos pateikė Nekilnojamojo turto registrui, kitokia tvarka gauti negali. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje esančią medžiagą, su tokia apeliančių išreikšta pozicija nesutinka.
27. Kaip matyti iš apeliančių pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškimo turinio (30-34 punktai), apeliantės nurodo, kad A. K. nuosavybės teisę į ½ ginčo statinius įgijo palikimo pagrindu (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui S. K. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. K. (A. K. motina) po sutuoktinio ir nepilnamečio sūnaus tėvo S. K. mirties, 1985-12-20 pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, o 1986-02-10 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (įregistruota registre Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad A. K. lygiomis dalimis su I. K. paveldėjo gyvenamąją namą, tvartą, sandėliuką ir daržinę, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismui nepavyko nustatyti, kad minėti pareiškėjų turimi dokumentai būtų buvę pateikti VĮ ,,Registrui centrui“ prašant Nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. K. nuosavybės teisę į ginčo statinius.
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ir dėl to, kad pareiškėjos, prašydamos nustatyti, kad A. K. nuo 1993 metų nuosavybės priklausė ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 411m, kuris pagal bylos duomenis statytas 1993 metais, nenurodė kaip jis įgijo nuosavybės teisę į minėtą daiktą, ar tai padarė įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, nepaaiškino, kur dingo nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, neargumentavo, kodėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka. Taigi, aptariamu atveju nėra nustatyta nė vienos iš būtinų sąlygų norint teismine tvarka nustatyti šio pastato valdymo nuosavybės teisės faktą pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, CPK 444, 445 straipsnių nuostatas, nustatė teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-03-20 nutartį palikti nepakeitą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.