- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-96-651/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38971-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Jovyta Piekienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo
V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2022 m. gruodžio 30 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kardomoji priemonė – suėmimas – taikytinas iki bausmės vykdymo pradžios. Tenkintas civilinis ieškinys ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), priteista 125,53 eurų V. D. gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. G. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2021 m. lapkričio 7 d., apie 01.15 val., viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu supriešindamas save su aplinkiniais, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. V. G., būdamas neblaivus, dėl menkavertės dingsties, be aiškios priežasties smogė kumščiu nukentėjusiajam V. D. tiksliai tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam V. D. viršutinės lūpos muštinę žaizdą, dešiniojo skruosto poodinę hematomą ir muštinę žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais V. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu V. G. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, skirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą – arba taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, paskiriant vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
2.1. Nurodoma, jog V. G. paskirta per griežta bausmė. Teigiama, jog nors po laisvės atėmimo bausmės paskyrimo padarė naujų nusikalstamų veikų, tačiau nuoširdžiai gailisi jas padaręs, pažada daugiau nebenusikalsti. V. G. nukentėjusiojo V. D. atsiprašė, su juo susitaikė, tačiau ne BK 38 straipsnio prasme. V. G. mama jo prašoma atlygino turtinę ir neturtinę žala nukentėjusiajam, taip pat atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai, sumokėdama 125,53 eurus. Atsiprašymas bei žalos atlyginimas rodo, kad V. G. savo kaltę pripažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarė išvadas. Taip pat nurodoma, jog V. G. turi draugę, kuri jam daro teigiamą įtaką. Jis sutiko, kad byla dėl vėliau padarytos nusikalstamos veikos būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu. Jis nėra padaręs sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų.
2.2. Be to, teigiama, jog V. G. prisipažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Nurodoma, jog nors ir nėra priklausomas nuo alkoholio, nusikaltimus padaro, agresyviai elgiasi būtent tada, kai yra neblaivus. Pasižada daugiau nevartoti alkoholio, kreiptis į psichologus pagalbos dėl smurtinio elgesio.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokurorė Liudmila Paulienė prašo nuteistojo V. G. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.
3.1. Nurodoma, kas pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę susijusią su realiu laisvės atėmimu, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nes nustatė, kad nuteistasis V. G. padarė nesunkų nusikaltimą, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsižvelgė į jo asmenybę, t. y. į tai, kad nusikalto būdamas anksčiau 10 kartų teistas už tokių pat ir kitų smurtinių nusikaltimų padarymą, nusikalto praėjus tik vos pusantro mėnesio nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, po šios nusikalstamos veikos padarymo vėl yra nusikaltęs, baustas daug kartų administracine tvarka už įvairių teisės pažeidimų padarymą, tame tarpe ir viešosios rimties trikdymą, pasirodymą girtam viešoje vietoje. Tai įvertinęs, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog V. G. nėra linkęs taisytis, laikytis įstatymų ir visuotinai pripažintų gero elgesio normų, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro. Be to, pažymima, kad V. G. ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų nevykdė, dėl ko bausmė, paskirta ankstesniais nuosprendžiais, jam buvo pakeista į arešto bausmę, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų taip pat nevykdė, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Prokurorės manymu, toks nuteistojo elgesys įrodo jo turimas antivisuomenines nuostatas ir nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.
3.2. Pažymima, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis V. G. susitaikę su nukentėjusiuoju ir atlygino jam neturtinę žalą, kurią sumokėjo nuteistojo motina, tačiau, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, duodamas parodymus nenurodė, kad siekė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Tikėtina, kad pačios nuteistojo motinos iniciatyva, be nuteistojo žinios, buvo atlyginta žala nukentėjusiajam. Gynėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikytinos kaltės pripažinimu BK prasme ir nevertintinos kaip nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ar tai, kad jis kritiškai vertina tokią savo veiką, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Daroma išvada, jog žalos nukentėjusiajam atlyginimas prieš paskutinį teismo posėdį ir žalos Valstybinei ligonių kasai atlyginimas apeliacinio skundo pateikimo dieną, rodo, kad nuteistasis ir gynėja siekia tik teismo palankumo nuteistajam, o ne rodo nuteistojo prisipažinimą ar gailėjimąsi.
3.3. Teigiama, jog įžūlus ir priešingas teisei nuteistojo V. G. elgesys nėra pakankamai koreguojamas bei yra pavojingas visuomenei ir todėl tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos nuteistojo polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Šios išvados nepaneigia gynėjos apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, jog nuteistasis turi sugyventinę, nori gydytis dėl alkoholio vartojimo ir smurtinio elgesio korekcijos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinius skundu neginčijama nuteistojo V. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tačiau nesutinkama su paskirtos bausmės rūšimi ir skunde prašo paskirti kitą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą – arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę V. G. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
8. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. G. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Taip pat atsižvelgta į apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, jog nuteistasis atlygino žalą nukentėjusiajam. Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad nuteistasis V. G. praeityje teistas, tarp jų ir už smurtinių nusikaltimų padarymą (t. 1, b. l. 123–136), iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad jis yra baustas už pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviam (t. 1, b. l. 123–136). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad V. G. nusikalto praėjus tik vos pusantro mėnesio nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, po šios nusikalstamos veikos padarymo vėl yra nusikaltęs. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Todėl pagrįsta išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą įstatymo numatytam šios bausmės vidurkiui.
9. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis V. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis V. G. yra padaręs naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant klausimą dėl bausmės individualizavimo, neabejotinai teigiamai vertintina aplinkybė, jog nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai atlyginta žala. Nors nuteistasis teigia, jog nėra priklausomas nuo alkoholio, tačiau pažymėtina, kad jis ne pirmą kartą nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos būdamas neblaivus, to neginčija ir apeliaciniu skundu. Kaip jau minėta, yra baustas administracine tvarka už tai, jog pasirodė viešoje vietoje neblaivus. Be to, ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. G. daro nusikalstamas veikas, kai yra neblaivus. Tai rodo, jog nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą ir jos sprendimui nededa pakankamai pastangų. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad pavyzdingą elgesį išlaikyti bent kiek ilgesnį laiką V. G. yra sudėtinga užduotis ir net gresianti griežta atsakomybė neatgraso jo nuo priešingų teisei veikų vykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys, taip pat tai, kad anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, tai, kad nusikalstamos veikos daromos neišnykus teistumui, teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės.
10. Nuteistojo gynėjos apeliaciniu skundu, nesušvelninus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, prašoma atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, dėl to teisėjų kolegija vertina šio instituto taikymo galimybę nagrinėjamoje byloje.
11. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
12. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas nusprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek anksčiau aptartų aplinkybių ir faktų visuma, tiek nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad apelianto resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Nuteistajam V. G. praeityje buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau teismo išreikšto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Apeliantas yra ne kartą teistas, tačiau jam skirtos bausmės (net ir reali laisvės atėmimo bausmė) nuteistojo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Būdamas laisvėje nuteistasis V. G. jau ne kartą turėjo galimybes nebenusikalsti, įsidarbinti ir dorai gyventi, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Būtent sistemingas nusikalstamas V. G. elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti. Darytina išvada, jog šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų V. G. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis V. G. nusikalstamas veikas daro, agresyviai elgiasi būtent tada, kai yra neblaivus. Aplinkybė, jog nusikalstamas veikas daro būdamas neblaivus, nemažina nei paties asmens, nei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, o priešingai – tam tikrais atvejais gali pavojingumą net padidinti. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog vertinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. G. skirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant V. G. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Atkreiptinas nuteistojo elgesys, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti, kaip to prašoma nuteistojo gynėjos skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. G. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą atmesti.