Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“ atstovui advokato padėjėjui Vytautui Ruškiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos valda“ atstovams advokatui Aivarui Velučiui, direktoriui R. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos valda“ dėl be pagrindo įgyto turto (piniginių lėšų) grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2021 m. gegužės 19 d. poilsio patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (toliau - Sutartis), sudaryta tarp ieškovės (nuomininko) ir atsakovės (nuomotojo) patvirtina, kad atsakovė perdavė ieškovei laikinai valdyti ir naudotis poilsio patalpas, t. y. 2 (du) kambarius (viso 4 vietas), esančius adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei nustatyto dydžio nuomos mokestį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas). Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog nurodytas patalpas atsakovė subnuomoja iš UAB „Pervalkos terasos“ (UAB „Pervalkos terasos“ išrašo PVM sąskaitas faktūras UAB „Neringos valda“ už sunaudotą elektrą ir vandenį).

Sutarties 2.1 punktu šalys suderino nuomos laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., kuris šalių sutarimu gali būti pratęstas.

Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė dėl nuomos mokesčio ir atsiskaitymo tvarkos, pagal kurį numatyta, kad nuomos kaina vienam žmogui už parą sudaro 10 Eur, plius PVM, plius komunaliniai mokesčiai, nuomos laikotarpis nuo gegužės 24 d. iki rugsėjo 1 d. 100 parų, vietų skaičius 4, galutinis vietų skaičius bus perskaičiuojamas pagal užsakovo (ieškovės) pateiktus tabelius. Nuomos kaina 4 000 Eur plius PVM, plius komunaliniai mokesčiai, galutinė kaina bus perskaičiuojama pagal užsakovo (ieškovės) pateiktus tabelius. Nuomininkas įsipareigoja sumokėti nuomos mokestį iki 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikus jam apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą.

Sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, kad šios Sutarties pasirašymo dieną Nuomininkas sumoka Nuomotojui (atsakovei) 2 000,00 Eur piniginį avansą, kuris užskaitomas prie paskutinio nuomos mėnesio mokesčio sumos.

Banko Swedbank, AB 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymo išrašas 2 000 Eur sumai (mokėjimo paskirtis Avansas pagal 2021.05.19) patvirtina, jog ieškovė įvykdė Sutarties 4.2. punktą, kurio pagrindu ieškovė sutarties pasirašymo dieną įsipareigojo sumokėti atsakovei 2 000 Eur dydžio avansą.

Sutarties 7.1 punktas numatė, jog Sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir galioja iki Sutarties termino pabaigos.

Sutarties 7.3 punktas numatė, jog Sutarties pakeitimai ir / ar papildymai gali būti daromi tik rašytiniu šalių tarpusavio susitarimu.

PVM sąskaita faktūra NV21 Nr. 361 patvirtina, jog atsakovė 2021 m. rugpjūčio 27 d. išrašė ieškovei apmokėjimui PVM sąskaitą - faktūrą 5 614,40 Eur sumai už apgyvendinimo paslaugas (4 640 Eur + 974,40 Eur PVM).

Banko nurodymai patvirtina, jog ieškovė 2021 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovei 3 614,40 Eur (mokėjimo paskirtis 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita 5 614,40 Eur – 2 000 Eur 2021 m. gegužės 19 d. avansas), o 2021 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovei 2 000,00 Eur pinigų sumą (mokėjimo paskirtis 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita).

Ieškovės pateiktas buhalterinis dokumentas – apyvartos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. su klientu UAB „Neringos valda“ patvirtina, jog ieškovės buhalterijoje užregistruota 2021 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita faktūra NV21361 5 641,40 Eur sumai (kreditas) ir užregistruoti mokėjimai 2 000 Eur 2021 m. gegužės 19 d., 3 614,40 Eur 2021 m. rugsėjo 1 d., 2 000 Eur 2021 m. rugsėjo 8 d. – viso 7 614,40 Eur. Likutis pabaigai iš viso 2 000 Eur (7 614,40 – 5 614,40).

Atsakovė pateikė į bylą 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą NV24 Nr. 110 išrašytą ieškovei 2 347,40 Eur sumai, kurioje detalizuota sąskaitos suma: apgyvendinimo paslaugos už rugsėjo mėn. – 30 d., spalio mėn. – 1 d., viso 31 d. 1 240 Eur, komunaliniai mokesčiai 2021 05 mėn. 50 Eur, 2021 06 mėn. 150 Eur, 2021 07 mėn. 150 Eur, 2021 08 mėn. 150 Eur, 2021 09 mėn. 200 Eur.

Atsakovės pateikti el. pašto, programėlės WhatsApp susirašinėjimai su ieškovės darbuotoju Ž. patvirtina, jog šalys, t. y. jų atstovai Ž. M. (ieškovės darbuotojas) ir R. Z. (atsakovės direktorius) susirašinėjo tiek sutarties galiojimo metu, tiek pasibaigus sutartyje numatytam sutarties terminui:

2021 m. rugsėjo 27 d. iš ieškovės darbuotojo gauta žinutė atsakovės direktoriui „Labas. Nuo šiandien atsiranda dar vienas žmogus pas jus. Ar priimsite?“ į ką gaunamas atsakymas „Labas, priimsime!“.

2021 m. rugsėjo 7 d. atsakovės atstovas rašo „Sveikas, Negauname apmokėjimo????“.

2021 m. spalio 28 d. gaunamas atsakymas iš Ž. M. „Labas. Gaunasi 137 dienos“.

2021 m. spalio 28 d. atsakovės direktorius pakartoja prašymą, nurodydamas: „Man reikia tokios informacijos: Sveiki, Ž., atsiųskite kiek gyveno žmonių rugsėjo mėn. ir vieną spalio dieną spalio mėn., reikia suvesti galutinius skaičius?“.

2021 m. spalio 29 d. gaunamas atsakymas iš Ž. M. „Labas, Tai jūs turėtumėt žinoti kiek pas jus gyveno žmonių. Dabar labai neturiu laiko surašyti visko, vyksta aktavimas objektų, pasistengsiu per kitą savaitę pateikti duomenis“. Į tokį laišką atsakovė direktorius atsako „Labas tuomet surašysiu pagal save“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog šalis pagal 2021 m. gegužės 19 d. rašytinę sutartį siejo patalpų nuomos teisiniai santykiai laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., pagal kurios nuostatas ieškovė turėjo pareigą sumokėti avansą bei apmokėti atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras, o atsakovė suteikti patalpas. Tačiau šalys skirtingai vertina 2021 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. spalio 1 d. laikotarpio teisinius santykius:

Kreipimosi į teismą metu ieškovė pateikė pagrįstą buhalterinį įrodymą, jog ieškovės balanso apyvartoje su atsakove laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. nustatyta 2 000 Eur suma, valdoma atsakovės. Tuo remiantis konstatuotina, jog ieškovė įrodė, kad atsakovė ieškovės kreipimosi į teismą metu (2023 m. spalio 5 d.) valdė 2 000 Eur sumą, gautą iš ieškovės, nors nuomos santykiai tarp šalių buvo pasibaigę dar 2021 metais, neapmokėtų sąskaitų faktūrų neužregistruota. Iš to būtent atsakovei kilo įrodinėjimo pareiga įrodyti 2 000 Eur gavimo teisinio pagrindo egzistavimą.

Šalių atstovų susirašinėjimo turinys paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes apie 2021 m. rugsėjo 8 d. įvykusį „suklydimą“ pervedant 2 000 Eur sumą. 2021 m. rugsėjo 1 d. bankiniu pavedimu Nr. 300, ieškovė tik iš dalies apmokėjo atsakovės išrašytą 2021 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą NV21 Nr. 361, paskirtyje nurodydama, jog išminusuoja 2021 m. gegužės 19 d. pagal Sutartį pervestą avanso sumą. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovės direktorius į nepilnai apmokėtą sąskaitą nedelsdamas sureagavo ir 2021 m. rugsėjo 2 d. laišku Ž. M. nurodė, kad apmokėta ne visa suma, o avansas bus išskaičiuojamas iš rugsėjo ir komunalinių sąskaitos, prašė pervesti likutį. 2021 m. rugsėjo 7 d. ieškovė dar kartą informuota, jai priminta apie nepilnai apmokėtą 2021 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą NV21 Nr. 361. Iš karto po šio laiško 2021 m. rugsėjo 8 d. atliktas ieškovės 2 000,00 Eur pavedimas pilnai padengė 2021 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą NV21 Nr. 361. Pažymėtina, jog pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodyta būtent „2021-08-27 sąskaita N21 Nr. 361“. Šių duomenų pakanka konstatuoti, jog ieškovės 2021 m. rugsėjo 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 8 d. atlikti pavedimai turėjo tikslinę paskirtį - padengti atsakovės išrašytą 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą faktūrą 5 614,40 Eur sumai už suteiktas apgyvendinimo paslaugas. Iš šalis siejančių nuomos teisinių santykių nustatyta, jog ieškovė turėjo pareigą padengti atsakovės išrašytą sąskaitą faktūrą, pinigai pervesti konkrečiu pagrindu, o ne dėl apsirikimo.

Tačiau ieškovės nurodyti faktai prieštarauja byloje pateiktiems ieškovės atstovo Ž. M. su atsakovės atstovu R. Z. susirašinėjimams elektroniniais laiškais, atsakovės atstovo paaiškinimams, liudytojo Ž. M. parodymams. Byloje nėra ginčo, jog visus ieškovės darbuotojų apgyvendinimo klausimus su R. Z. derino ir sprendė išimtinai Ž. M., jis buvo projekto vadovas, todėl suderinus klausimus per jį, tik pačią nuomos sutartį pasirašė ieškovės direktorius. Susirašinėjimo turinys elektroniniais laiškais, žinutėmis, atsakovo atstovo ir liudytojo parodymai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę tokie santykiai, jog tikslius duomenis apie gyvenančių darbininkų skaičių, laikotarpius pateikdavo Ž. M. ir šie klausimai buvo sprendžiami ne tik iki 2021 m. rugsėjo 1 d., bet ir po šio termino. Pareigą patikslinti duomenis apie gyvenusius asmenis ieškovei pateikiant tabelius numatė ir sutarties 4.1 punktas.

Iš liudytojo parodymų nustatyta, jog ieškovė vykdė projektą Nidoje, nuomojosi iš keleto asmenų patalpas, šaltuoju laikotarpiu vienur, šiltu laikotarpiu pas atsakovę, ieškojo darbininkams patalpų už mažesnę kainą. Nors liudytojas negalėjo atsiminti tikslių laikotarpių kiek ilgai gyveno darbuotojai atsakovės patalpose, tačiau parodžius šalių susirašinėjimo vaizdus elektroniniais laiškais patvirtino, jog faktas neginčijamas, kad ieškovės darbuotojai gyveno atsakovės patalpose 2021 m. rugsėjo, spalio mėnesį, nes klausiama apie žmonių skaičių šiais mėnesiais, tačiau liudytojas mano, jog šalys buvo sudarę ir kitą nuomos sutartį su R. Z. dėl patalpų Nidoje, todėl nežino ar susirašinėjimas vyko dėl patalpų Pervalkoje, ar patalpų Nidoje. Patvirtino, jog bet kokiu atveju visas atskiras patalpas nuomodavosi pagal atskiras nuomos sutartis, viskas turi būti įforminta sutartyse (atsiskaitymo tvarka, komunaliniai), siūlo žiūrėti į sutartis, nes nepamena faktų. Liudytojas abejodamas nurodė, jog jeigu iš jo buvo prašoma pateikti duomenis apie gyvenusius asmenis, šiuos duomenis jis greičiausiai pateikė. Pažymėjo, jog dar dirbo ieškovės įmonėje prasidėjus ginčui su atsakove teisme, peržiūrėjo savo darbinį paštą, susirašinėjimus, visus duomenis pateikė arba direktoriui, arba advokatams.

Po liudytojo parodymų šalims buvo sudarytos galimybės teikti į bylą papildomus įrodymus, atsakovės atstovui teigiant, jog jokių kitų patalpų (Nidoje) atsakovė ieškovei nenuomojo, nuomos santykiai siejo tik dėl patalpų Pervalkoje. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės pateikta buhalterinė ataskaita, pagal kurią laikotarpiu 2021-2022 m. jokių kitų finansinių operacijų tarp šalių nebuvo vykdoma, taigi, nėra duomenų apie galiojusius kitus nei 2021 m. gegužės 19 d. nuomos sutartis susitarimus. Ieškovė vykdydama teismo nurodymą, pateikė rašytinius įrodymus, jog ieškovė 2021 m. rugsėjį nuomojosi patalpas Nidoje, pagal buto nuomos sutartį, sudarytą su nuomotoja P. R.. Teikdamas papildomus paaiškinimus ieškovės atstovas nurodė, jog 2021 m. rugsėjį nebuvo papildomų darbų, todėl bute gyveno ne tik nurodyti sutartyje 2 asmenys, bet visi darbuotojai, buvo mažai žmonių, negali nurodyti skaičiaus. Šias nurodytas aplinkybes paneigia pateiktos 2021 m. sausio 9 d. buto nuomos sutarties turinys, pagal kurį bute leista gyventi tik 2 asmenims, subnuomoti draudžiama, pati sutartis sudaryta ilgesniam laikotarpiui, t. y. nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., o atsakovės teiktais duomenimis darbuotojai statybininkai iš jo nuomojamų patalpų išsikėlė į kitas patalpas Nidoje pagal nuomos sutartį su UAB „Pamario viešnagė“, ką patvirtina UAB „Pamario viešnagė“ 2021 m. spalio 12 d. išrašyta sąskaita faktūra ieškovei už apgyvendinimo paslaugas. Be to, kad nebuvo darbo, sumažėjo darbuotojų netiesiogiai paneigia ir Ž. M. atsakymas atsakovei 2021 m. spalio 29 d. kuriuo rašo, jog neturi laiko, vyksta objektų aktavimas, stengsis surasti laiko kitą savaitę duomenų pateikimui.

Visuma pateiktų įrodymų leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalių sudaryta nuomos sutartis buvo pratęsta šalių konkliudentiniais veiksmais, žodiniu sutarimu tarp darbuotojų apgyvendinimą derinančių atstovų Ž. M. (ieškovės atstovo), ir R. Z. (atsakovės atstovo). Tokią poziciją pagrindžia ne tik atsakovės atstovų paaiškinimai, liudytojo patvirtinimas, jog darbuotojai gyveno atsakovės patalpose 2021 m. rugsėjo mėnesį, nors ir neprisimenant detaliai aplinkybių, rašytiniai įrodymai - susirašinėjimas el. laiškais, tačiau ir atsakovės pozicijos, nurodomų aplinkybių pastovumas: pateikti įrodymai, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo sutarta dėl papildomo darbuotojo apgyvendinimo; ieškovei apmokėjus dalį 2021 m. rugsėjo 27 d. sąskaitos faktūros, nurodyta, jog nėra pagrindo išskaičiuoti avanso, nes dar bus išrašoma sąskaita už 2021 m. rugsėjo mėnesį; be to 2021 m. rugsėjo 27 d. sąskaitoje paskaičiuota suma buvo teikta tik už apgyvendinimo paslaugą, be komunalinių mokesčių skaičiavimo, kas parodo, jog buvo numatyta išrašyti dar vieną sąskaitą; taip pat atsakovei prašant pateikti duomenis apie gyvenusių asmenų skaičių už 2021 m. rugsėjo mėn., spalio 1 d., nes toks buvo šalių susitarimas nuomos sutartimi, bei atsakovės operatyvus reagavimas į reikalavimus grąžinti avansą, nurodant, jog dar nėra atsiskaityta už nuomą, komunalinius mokesčius. Ir priešingai, ieškovės teiktų faktų nepastovumas, teigiant jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo grąžintos išsinuomotos patalpos, dėl to išrašyta sąskaita faktūra, tačiau tuo pačiu ieškovės atstovui teiraujantis ar priimtų gyventi dar vieną asmenį, Ž. M. el. laišku nurodant atsakovės direktoriui, jog laikotarpiu 08.16-08.31 gyveno 5 žmonės; nurodant, jog už nuomą buvo pilnai atsiskaityta, kai tuo tarpu 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita faktūra ir su ieškovės atstovu susirašinėjimas patvirtina, jog išrašytoje sąskaitoje nebuvo paskaičiuoti sutartimi numatyti komunaliniai mokesčiai, ieškovei nežinant/neteikiant duomenų apie visų ieškovės darbuotojų apgyvendinimo patalpas, nors liudytojas patvirtino, kad buvo nuomojami keli objektai, dėl visų sudaromos sutartys, teikiant įrodymą tik dėl vadovaujančių asmenų apgyvendinimo sutartį Nidos mieste.

Nustačius aplinkybes, jog ieškovės darbuotojai gyveno atsakovės patalpose ir po sutarties rašytinio termino pasibaigimo bei įvertinus, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita faktūra nepadengė visų suteiktų paslaugų (papildomo apgyvendinimo už 31 dieną, komunalinių mokesčių už visą laikotarpį) atlyginimo ir buvo numatyta kita sąskaita faktūra už likusias paslaugas, ieškovė neturėjo pagrindo nuspręsti, jog į 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitos faktūros apmokėjimą gali būti užskaitomas 2 000 Eur avansas, šis avanso mokėjimas gali būti užskaitomas tik su paskutine sąskaita faktūra.

Teismo vertinimu atsakovė įrodė, jog pagrįstai gavo 2021 m. rugsėjo 8 d. 2 000 Eur apmokėjimą iš ieškovės, tokio apmokėjimo pagrindas buvo pagal šalių sudarytą nuomos sutartį išrašyta 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita faktūra. Atsakovė taip pat įrodė, jog dalis 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitos faktūros negalėjo būti padengta 2024 m. gegužės 19 d. sumokėta avanso suma, šalims tęsiant nuomos santykius, todėl daroma išvada, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės 2 000 Eur kaip be pagrindo įgytų lėšų.

Be to, pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatas, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.

Teismas pažymi, kad nei ieškovė, nei atsakovė vykdydamos savo veiklą nesiėmė aktyvių veiksmų buhalteriškai įforminti ir pagrįsti šalis siejančius santykius bei iš to kylančias pareigas: ieškovės atstovas operatyviai neteikė duomenų apie gyvenančius asmenis (jų skaičių) atsakovės patalpose, nors tokia tvarka buvo numatyta sutartyje; laišką dėl 2 000 Eur grąžinimo pirmą kartą atsakovei išsiuntė 2022 m. lapkričio mėnesį buhalterijai radus 2 000 Eur sumos neatitikimą, o atsakovės direktoriui paprieštaravus, naują pretenziją pateikė tik 2023 m. rugsėjo mėnesį. Tuo tarpu atsakovės direktorius negavęs duomenų apie gyvenusių asmenų skaičių 2021 m. rugsėjo mėnesį, spalio 1 d. ir nurodęs ieškovės atstovui pats paskaičiuosiantis pagal save duomenis, šį klausimą užmiršo išspręsti (kaip nurodė paaiškinimuose), neišrašė sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas ir šį klausimą prisiminė tik ieškovei pareikalavus grąžinti 2 000 Eur. Atsakovės atstovas duomenis buhalterijoje sutikrino tik 2023 m. gavęs rašytinę pretenziją ir pamatęs, jog nėra parengtos sąskaitos, ją išrašė 2024 m. sausio 31 d., t. y. daugiau nei po dviejų metų nuo nuomos santykių pabaigos, ieškovei iškėlus ginčą teisme.

Paaiškintina, jog nagrinėjamu atveju teismas vertina tik ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Iškeltoje civilinėje byloje atsakovė neteikė į bylą priešpriešinių reikalavimų dėl skolos už suteiktas nuomos paslaugas priteisimo, nors tiek teismas, tiek ieškovė atkreipė atsakovės dėmesį dėl atsakovės argumento, jog ne atsakovė yra skolinga ieškovei, o būtent ieškovės skola atsakovei yra didesnė, todėl teismas neturi pagrindo užeiti už ieškovės pareikšto ieškinio ribų ir vertinti 2024 m. sausio 31 d. sąskaitos faktūros pagrįstumo, joje nurodytų sumų pagrindimo.

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovė nuomos paslaugas teikė ilgiau nei numatė šalių sutartyje nustatytas terminas, 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita faktūra neapėmė visų atsakovės ieškovei suteiktų paslaugų, todėl negalėjo būti paskutinė, iš kurios išskaitoma avanso suma, konstatuotina, jog atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti jai ieškovės pervestas lėšas, o ieškovės reikalavimas pripažinti šias lėšas įgytas be pagrindo atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis Kasacinio teismo praktikoje nustatytų prielaidų (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovės reikalavimą dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo atmetus, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl 209,72 Eur palūkanų už ieškovės naudojimąsi nepagrįstai gautu turtu ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą (pvz. atsakovės teiktų įrodymų apie sąskaitų apmokėjimą UAB „Pervalkos terasos“).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi tenkintas atsakovės UAB „Neringos valda“ prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą - atsakovei UAB „Neringos valda“ atidėtas 58 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, užskaitytas atsakovės sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei 58 Eur žyminio mokesčio dalis mokėjimo atidėta, iš ieškovės priteistina 50 Eur sumokėto žyminio mokesčio atsakovei ir 58 Eur žyminio mokesčio priteistina į valstybės biudžetą.

Atsakovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė taip pat patyrė 15,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atsakovės buvo sumokėtos 2024 m. liepos 11 d., todėl šios išlaidos priskirtinos prie atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus iš viso 1 065,16 Eur (1 000 + 50 + 15,16) dydžio atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 15,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2024 m. liepos 11 d. atlygino šias išlaidas valstybei, pakartotinai šių išlaidų valstybei apmokėti nėra pagrindo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“ 1 065,16 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt penkis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos valda“ naudai.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“ 58 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 0 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.