Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4888-457/2022 pagal pareiškėjos V. B. individualios įmonės atstovės advokatės D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-427-1079/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos V. B. individualios įmonės atstovė advokatė D. B. pateikė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-427-1079/2020. Atstovė prašė bylą atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes 2021 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-24-267/2021 buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį.

2. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė tuo, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-24-267/2021) buvo nurodyta, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Rangos sutartyje ir jos Priede Nr. 1 (V.J. B. individualios įmonės ir A. J. individualios įmonės „Ommetras“ sudarytos sutartys) numatyta A. J. individuali įmonė „Ommetras“ (ieškovės) pareiga dengti visas arba pusę V.J. B. individualios įmonės (atsakovės) išlaidų medžiagoms, darbams ar priemonėms, patvirtina, jog „ši sąlyga yra esmingai nesąžininga, nes taip atsakovė savo sąnaudų dengimą gauna ne tik iš užsakovo, tačiau ir iš subrangovės“. Remdamasi šia Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje padaryta išvada, A. J. individuali įmonė „Ommetras“ prejudiciniu ryšiu susijusioje byloje, kasaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4574-874/2019 pakeitimo dalyje bei dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1-569/2021 panaikinimo, argumentavo, kad ne tik jos toje byloje ginčijamas Rangos sutarties Priedas Nr. 1, bet ir Rangos sutarties 4 punktas neatitinka geros moralės, sąžiningumo ir teisėtumo principų, todėl taip pat laikytinas tariamuoju sandoriu, nes pagal Rangos sutarties 4 punktą V.J. B. individuali įmonė įgytų teisę gauti savo išlaidų kompensavimą iš A. J. individualios įmonės „Ommetras“ (ieškovės), nors tas išlaidas jai jau buvo apmokėjusi AB „ESO“ pagal laimėto konkurso sąlygas, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai privalėjo ex officio (pagal pareigas) Rangos sutarties 4 punkto sąlygą vertinti sąžiningumo aspektu, kad teismas, kitoje byloje spręsdamas Rangos sutarties priedo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu klausimą (t. y., Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-24-267/2021) tinkamai įvertino tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai nustatė sutarties šalių prievolių turinį ir ginčijamo priedo sąlygas pripažino ekonomiškai nuostolingomis ir visiškai nenaudingomis ieškovei. Išnagrinėjęs A. J. individualios įmonės „Ommetras“ kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-35-611/2022) aukščiau minėtus A. J. individualios įmonės „Ommetras“ argumentus, jog bylą nagrinėję teismai turėjo ex officio vertinti šalių sudarytos Rangos sutarties 4 punkto sąlygą sąžiningumo aspektu, atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ir pasisakė, kad teismas, nenustatęs sandorio niekinio pobūdžio, neturi teisės ex officio, nesant ginčo šalies pareikšto reikalavimo, vertinti ginčo šalių sudarytų nuginčijamų sandorių teisėtumo, jų atitikties šalių valiai ar bendriesiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, to teismui neleidžia ir ginčo šalių nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, kurių teismas neturi teisės peržengti, jeigu nenustatomi įstatyme įtvirtinti pagrindai peržengti ginčo ribas.

3. Tokiu būdu susidarė situacija, kad dviejose bylose tarp tų pačių šalių, bylose, tarp kurių konstatuotas prejudicinis ryšys, vienoje iš jų apeliacinės instancijos teismas (Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartyje, civilinė byla Nr. e2A-24-267/2021), išeidamas už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų, nesant nei vienos iš ginčo šalių pareikšto reikalavimo, nenagrinėjęs šalių susitarimo dėl Rangos sutarties 4 punkto aplinkybių, šio punkto esmės ir šalių valios, nenagrinėjęs su šio punkto vykdymu susijusių aplinkybių, nutartyje pasisakė dėl nuginčijamo sandorio - Rangos sutarties 4 punkto - vertinimo, nurodė, kad „ši sąlyga yra esmingai nesąžininga, nes taip atsakovė savo sąnaudų dengimą gauna ne tik iš užsakovo, tačiau ir iš subrangovės“, šios įsiteisėjusios nutarties išvados gali būti panaudotos prejudiciniu ryšiu susijusioje byloje pagal A. J. individualios įmonės „Ommetras“ ieškinį ir pareiškėjos (atsakovės) priešieškinį dėl skolos priteisimo, kuri po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties (civilinė byla Nr. 3K-3-35-611/2022) priėmimo iš naujo nagrinėjama apeliacinėje instancijoje (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-161-372/2022). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje yra pasisakyta, kad „teismas neturi teisės ex officio, nesant ginčo šalies pareikšto reikalavimo, vertinti ginčo šalių sudarytų nuginčijamų sandorių teisėtumo, jų atitikties šalių valiai ar bendriesiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams“ (nutarties 44 punktas). Iš tokio kasacinio teismo išaiškinimo seka, kad Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2021 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-24-267/2021, kurioje prašoma atnaujinti procesą, neturėjo teisės ex officio, nesant ginčo šalies pareikšto reikalavimo, vertinti Rangos sutartis 4 punkto atitikties šalių valiai ar bendriesiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, tačiau tai padarė, šio sutarties punkto sąlygą įvertindamas kaip „esmingai nesąžiningą“, kas gali būti panaudota kaip prejudicinis faktas keliant reikalavimą dėl Rangos sutarties (ar jos punkto) pripažinimo niekine ir negaliojančia, nors, kaip išaiškino kasacinis teismas toje pačioje nutartyje, nuginčijamo sandorio atveju tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, būtinas teismo sprendimas, o ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas sandorį pripažinti niekiniu ir taikyti niekinio sandorio pasekmes gali tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus, tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-427-1079/2020 buvo patenkintas ieškovės A. J. individualios įmonės „Ommetras“ civilinis ieškinys. 2021 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-24-467/2021 atsakovės V. B. individualios įmonės apeliacinis skundas buvo atmestas ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-427-1079/2020 paliktas nepakeistas. Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau 2021 m. vasario 24 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija kasacinį skundą atsisakė priimti. Atsakovė padavė pakoreguotą kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau 2021 m. kovo 31 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija kasacinį skundą atsisakė priimti.

9. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-427-1079/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes 2021 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-24-267/2021 buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį.

10. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1738-943/2018).

11. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Apeliantė prašė atnaujinti civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (pastaroji sąlyga nesaisto tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1460-196/2018)).

12. Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas nenumato galimybės atnaujinti procesą byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, pareiškėja dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties teikė kasacinius skundus, kuriuos atsisakyta priimti, todėl pareiškėjos prašymas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto sąlygos. Be to, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte imperatyviai nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinimas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Apeliantė prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, tačiau, kaip minėta, proceso atnaujinimas minėtu pagrindu galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų.

13. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.