Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-104-468-2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-03-10
Bylos Nr.: 1A-104-468-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-38-1-00105-2011-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Kazlauskienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Artūras Šumskas
Nuteistasis: A. P.

Kategorijos

2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-468/2014 (1A-84/2013)

Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00105-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.; 2.4.6.3.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2014 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Artūro Šumsko, Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,gynėjui adv. Edmundui Jonušui,nuteistajam A. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 11 05 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 str. 1 d., 307 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 22 str. 1 d. ir 308 str. 1 d., jam paskirta: pagal BK 307 str. 1 d. (pirmame kaltinimo epizode) laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė; pagal BK 307 str. 2 d. (pirmame kaltinimo epizode) laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė; pagal BK 307 str. 2 d. (antrame kaltinimo epizode) laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė; pagal BK 22 str. 1 d., 308 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo įtraukti A. J. ir S. R. į prostituciją) laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė. Pritaikius BK 75 str. 1 d. ir 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje. BK 70 str. pagrindu A. P. paskirtas įpareigojimas pirmus vienerius bausmės vykdymo atidėjimo metus kas mėnesį atlikti po 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose. Į atliktos bausmės laiką įskaityta A. P. sulaikymo trukmė nuo 2012 07 10 d. iki 2012 07 12 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 72 str. 2 d. 3 p. A. P. pinigai - 2410 Lt, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro finansų skyriuje, taip pat automobilis CHRISLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. D. vardu, konfiskuoti.

A. P. išteisintas pagal BK 307 str. 1 d. (dėl kaltinimo pelnymusi iš S. R., A. J. ir K. B. prostitucijos), taip pat pagal BK 308 str. 1 d. (dėl K. B. įtraukimo į prostituciją) jam nepadarius šių nusikalstamų veikų (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išnagrinėjusi bylą kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis organizavo trijų asmenų vertimąsi prostitucija užsienyje ir septynių asmenų vertimąsi prostitucija Lietuvoje, gabeno asmenis jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos:

jis, nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio, siekdamas pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, susitaręs su Liuksemburgo naktinio klubo (duomenys neskelbtini) savininku M. O., organizavo Lietuvoje gyvenusių Ž. K., Ž. Lo. ir D. V. prostituciją Liuksemburge – nurodė joms būsimo darbo naktiniame klube pobūdį, vietą, laikotarpį, užmokestį už seksualinių paslaugų teikimą klubo klientams, užsakinėjo ir pirko minėtoms merginoms lėktuvų bilietus arba pats jas gabeno iš Lietuvos jų sutikimu dirbti į užsienį prostitutėmis. Už kiekvieną prostitucijos darbui naktiniuose klubuose pristatytą merginą A. P. gavo piniginį atlygį;

jis, be to, tuo pačiu laikotarpiu - 2009 m. vasario mėn. - 2011 m. gruodžio mėn., siekdamas pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, organizavo Ž. K., I. K., D. V., A. T., Ž. T., Ž. Lo. ir U. B. prostituciją Lietuvoje, tai yra nustatė merginų teikiamų seksualinių paslaugų įkainius - nuo 200 Lt už valandą iki 500 Lt už vakarą, pranešdavo merginoms, kur ir kada reikės teikti prostitucijos paslaugas, pats lydėdavo jas pas klientus, o po seksualininių paslaugų suteikimo, iš prostitucijos gautą pelną įvairiomis iš anksto sutartomis dalimis A. P. pasidalindavo su merginomis taip pelnydamasis iš jų prostitucijos;

A. P. taip pat buvo pripažintas kaltu dėl to, kad organizavo dviejų asmenų vertimąsi prostitucija, gabeno du asmenis jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos ir pasikėsino įtraukti du asmenis į prostituciją:

jis, 2009 m. liepos mėnesio pradžioje, susitikus Lentvaryje, be to, telefoninių pokalbių ir susirašinėjant elektroninėmis priemonėmis metu pasiūlė A. J. užsiimti prostitucija, žadėdamas ją įdarbinti naktiniame klube (duomenys neskelbtini) Liuksemburge. Pastarajai su nurodytomis sąlygomis sutikus, 2009-08-03, BMW automobiliu pats nugabeno A. J. prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Liuksemburge, tačiau nusikalstamo ketinimo įtraukti A. J. į prostitucija A. P. nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes, į naktinį klubą atvykusi A. J. atsisakė užsiimti prostitucija;

jis, be to, 2009 m. birželio ir spalio mėnesiais, susitikimų bei telefoninių pokalbių metu pasiūlė S. R. užsiimti prostitucija, žadėdamas ją įdarbinti naktiniame klube (duomenys neskelbtini) Liuksemburge. Pastarajai su nurodytomis sąlygomis sutikus iš dalies, tai yra sutikus dirbti striptizo šokėja bei kategoriškai atsisakius teikti seksualines paslaugas, A. P., turėdamas tikslą įtraukti S. R. į prostituciją, BMW automobiliu pats nugabeno ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Liuksemburge, tačiau nusikalstamo ketinimo įtraukti S. R. į prostituciją A. P. nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes į naktinį klubą atvykusi S. R. atsisakė teikti prostitucijos paslaugas.

A. P. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad įtraukė asmenį į prostituciją ir iš jos pelnėsi, tai yra, kad jis 2009 m. spalio mėnesio pradžioje, telefoninių pokalbių metu bei susirašinėdamas internetu pasiūlė K. B. teikti seksualines paslaugas už atlygį, pažadėdamas įdarbinti ją Kretos saloje, Graikijoje esančiame naktiniame klube (duomenys neskelbtini). Pastarajai su pasiūlymu sutikus iš dalies, tai yra sutikus dirbti tik komsumatore, bet atsisakius teikti seksualines paslaugas, 2009 m. spalio mėn. 5 d. A. P. elektroniniu paštu atsiuntė K. B. nupirktą lėktuvo bilietą į Kretą. Pastarajai minėtame klube Graikijoje pradėjus dirbti konsumatore, vėliau, A. P. įkalbėta, pradėjo teikti klientams seksualines paslaugas už atlygį.

A. P. buvo išteisintas pagal BK 307 str. 1 d. dėl kaltinimo pelnymusi iš S. R., A. J. ir K. B. prostitucijos, taip pat pagal BK 308 str. 1 d. dėl K. B. įtraukimo į prostituciją jam nepadarius šių nusikalstamų veikų (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuteistasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 11 05 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 307 str. 1 d., 307 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 22 str. 1 d. ir 308 str. 1 d., ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagristai pripažino jį kaltu. Nagrinėdamas šią bylą, teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą ir suformuota teismų praktika, vertinant bylos duomenis. Netinkamai įvertinęs įrodymus, teismas padarė faktinėms aplinkybėms neatitinkančias išvadas. Skunde aptariama teismų praktika suformuota dėl nekaltumo prezumpcijos, pabrėžiama, kad nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Taip pat detalizuojama BPK 20 str. nuostata, numatanti pagrindines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, akcentuojama, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ir nuosprendis gali būti priimtas tik kategoriškai, neginčytinai ir neabejotinai byloje surinktais įrodymais nustačius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Skunde teigiama, kad tik liudytojos A. J. ir D. V. buvo apklaustos teisme, liudytojos S. R., Ž. Lo., Ž. L., U. B. ir V. S. teisme tiesiogiai nebuvo apklaustos, teismas jų parodymus pagarsino BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kaip nedalyvavusių teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių. Apeliantas pažymi, kad dauguma šių nurodytų merginų ir toliau užsiiminėja prostitucija Lietuvoje ir užsienyje, o su jų tokia veikla jis niekaip nesusijęs, todėl jų neatvykimas į teismą apklausai buvo nepagrįstai pripažintas svarbia priežastimi. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, tačiau to teismas nepadarė. Mano, kad teismas nepagristai pagarsino liudytojų S. R., Ž. Lo., Ž. L., U. B. ir V. S. parodymus, remdamasis BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kadangi tie liudytojai parodymus nebuvo davę ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip to ir reikalauja įstatymas, todėl negalėjo jais remtis nuosprendyje.

Apeliantas nesupranta, kokiu būdu teismas nustatė, kad jis su M. O. buvo susitaręs dėl merginų prostitucijos. Pažymi, kad jis jokio susitarimo su minėtu asmeniu dėl merginų prostitucijos neturėjo, be to, M. O. šioje byloje apskritai nebuvo apklaustas, net nebuvo jo bandoma apklausti Liuksemburge pagal teisinės pagalbos prašymą. Teisme tiek jis, tiek jo gynėjas prašė apklausti M. O., kad būtų išsiaiškinta, ar tarp jo ir minėto asmens buvo susitarimas dėl merginų prostitucijos, kad jis teismui paaiškintų, už ką apeliantui siuntė pinigus. Tačiau teismas tokį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad gali būti užvilkintas procesas. Apeliantas pabrėžia, jog niekada neneigė ir visą laiką - tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad jis merginas siuntė į užsienio klubus, tame tarpe ir į klubą (duomenys neskelbtini) šokti striptizą. Jeigu tame klube merginos pagal savo pačių apsisprendimą ar įtakotos M. O., ir teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, o jų parodymai dėl to yra labai prieštaringi, tai apeliantas už tai neturi ir negali atsakyti. M. O. pinigus jam pervesdavo būtent tik už jo tarpininkavimą, t.y. už tai, kad jis į jo klubą atsiųsdavo šokėjas. Jam sumokėto atlyginimo dydis visiškai nepriklausė nuo to, ar mergina teiks seksualines paslaugas tame jo klube, ar ne, todėl jis neturėjo jokio intereso siųsti M. O. merginas prostitucijai. Pabrėžia, kad net du su puse metų – nuo 2009 04 14 d. jį policijos pareigūnai slapta sekė, tačiau yra kaltinamas tik dėl (duomenys neskelbtini) klubo. Striptizo šokėja klube (duomenys neskelbtini) per mėnesį uždirbdavo apie 10 000 litų, todėl teismui neturėjo kilti abejonių, kodėl merginos, tame tarpe ir tos, kurios nurodytos kaltinime, vyko būtent šokti į (duomenys neskelbtini) ir kitus klubus.

Skunde pažymima, kad byloje nėra nė vienos nukentėjusiosios, o tai, apelianto manymu, rodo, kad jis nė vienos iš kaltinimuose nurodytų merginų prostitucijos neorganizavo, negabeno jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, nesipelnė iš jų prostitucijos ir nieko neįtraukė į prostituciją. Liudytoja A. J. teisme parodė, kad į klubą (duomenys neskelbtini) ji važiavo šokti, kad A. P. jos į prostituciją neįtraukė ir iš jos prostitucijos nesipelnė. Ar kitos merginos užsiiminėjo seksu ji nematė. Esant tokiems jos parodymams, apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu, kad jis pasikėsino ją įtraukti į prostituciją. Be to, teismas jį pripažino kaltu dėl pasikėsinimo įtraukti į prostituciją S. R., jos net neapklausęs liudytoja. Pabrėžė, kad liudytojos I. J., T. M., M. S., I. K., I. R., Ž. K., D. V. parodė, kad apeliantas joms seksualinių paslaugų teikti nesiūlė, jos tik šoko. Iš šių liudytojų ir kitų liudytojų parodymų, apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad jis neorganizavo Ž. K., Ž. Lo. ir D. V. prostitucijos Liuksemburge ir Ž. K., I. K., D. V., A. T., Ž. T., Ž. Lo. ir U. B. prostitucijos Lietuvoje ir yra dėl to nekaltas.

Be to, apeliantas pažymėjo, kad jam pateikti kaltinimai aiškiai neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Kaltinime nenurodytas konkretus laikas, kada kurią merginą jis siuntė šokti, nors tokie duomenys žinomi iš pačių merginų ir jo parodymų. Be to, kaltinamajame akte nurodyta, kad jis dėl prostitucijos buvo susitaręs ir su kitų užsienio valstybių klubų savininkais, tačiau teismas tą aplinkybę iš savo naujai suformuluoto kaltinimo tyliai pašalino, nenurodęs kodėl.

Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai konfiskavo iš jo paimtus pinigus - 2410 Lt bei A. D. vardu registruotą automobilį „Chrysler Grand Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) be jokių įrodymų konstatuodamas, kad jie gauti iš nusikalstamos veikos. Teismas neišsprendė iš jo kratos metu 2012 07 10 d. paimtų daiktų - kompiuterio, dviejų juodos spalvos užrašų knygučių ir kitų kratos metu paimtų daiktų grąžinimo klausimo. Apeliantas nurodo ir tai, kad yra vedęs, kartu su žmona augina tris mažamečius vaikus, gauna socialines išmokas. Krata pas jį buvo atlikta 2012 07 10 d., o prieš tai socialinių išmokų skyrius jo žmonai pervedė 1430 Lt už 2012 02 28 d. gimusį sūnų, tad tuos pinigus išsigrynino ir laikė namuose. Būtent ta dalis - 590 Lt buvo rasti ir paimti namuose. Laikotarpiu nuo 2009 01 01 d. iki 2012 07 10 d. jų šeimai socialinių išmokų skyrius yra pervedęs virš 30 tūkstančių litų. Taip pat nurodo, kad jam įvairias sumas kaip pagalbą yra pervedusi jo sesuo D. P. ir teta J. P.. Todėl, teismas visiškai be jokio pagrindo konfiskavo jų daugiavaikės šeimos gyvenamojoje vietoje - bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimtus pinigus - 590 Lt ir jo piniginėje rastus 1820 Lt, viso 2410 Lt, skirtus šeimos išlaikymui. Atkreipia teismo dėmesį, kad tų paimtų pinigų suma nėra didelė - tik 2410 Lt, tad yra visiškai pagrįsta pagal jo pateiktus dokumentus. Apeliantas nurodo, jog teismui yra pateikęs duomenis apie tai, kad 2007 09 06 d. jį teismas pripažino kaltu dėl autoįvykio ir priteisė daugiau kaip 150 000 Lt civilinį ieškinį nukentėjusiojo naudai. Kadangi jis turi tris mažamečius vaikus, jam kartas nuo karto juos reikia vežioti į gydymo įstaigas, mokyklą, įvairius būrelius ir pan., todėl jis iš gaunamų legalių pajamų įsigijo automobilį „Chrysler Grand Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį naudojo šeimos reikmėms. Negalėdamas šio automobilio užregistruoti savo vardu dėl priteisto ieškinio, apeliantas jį ir užregistravo pažįstamo A. D. vardu. Apeliantas mano, kad pinigai, automobilis, kompiuteris bei dvi juodos spalvos užrašų knygutės su valgių receptais ir kiti kratos metu paimti daiktai turi būti jam grąžinti.

Apeliantas akcentuoja, kad kaltinimo duomenų, kuriais buvo grindžiama jo kaltė, nepakankamumas, nesant jokių patikimų duomenų patvirtinimo, rodo, kad teismo padaryta išvada dėl jo kaltės, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paremta tik prielaidomis, kuriomis negalima pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio, nes tuo pažeidžiamos BPK 20 str. 5 d. ir 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos. Taip pat mano, kad teismas jį pagrįstai išteisinęs dėl V. S., U. B. ir I. R. prostitucijos organizavimo Liuksemburge, taip pat dėl V. S. prostitucijos organizavimo Lietuvoje, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje tokio sprendimo nesuformulavęs, pažeidė BPK 307 str. 4 d. 2 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis A. P., pastarojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto A. P. kaltės dėl pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnis)

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįsdamas A. P. kaltę dėl pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos savo išvadas grindė įrodymų visetu, kurį sudaro: liudytojų S. R., A. J., V. S., D. V., A. T., Ž. T., kurioms nuteistasis siūlė teikti seksualines paslaugas, parodymai; telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolai, kuriuose užfiksuoti A. P. ir merginų tarpusavio pokalbiai bei susirašinėjimai apie tai, kad nuteistasis įkalbinėja jas teikti seksualines paslaugas, tariamasi dėl tokių paslaugų teikimo kainos, laiko ir asmenų, kuriems reikės teikti seksualines paslaugas, skaičiaus; A. P. „Skype“ susirašinėjimo išklotinės, patvirtinančios aplinkybę, kad A. P. įkalbinėjo merginas vykti dirbti į užsienį; UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys, iš kurių matosi piniginės perlaidos A. P.; asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai.

Apeliantas skunde pateikia atskirų įrodymų kritiką, kaip nepatvirtinančių jo kaltės, nesutinka su kai kurių bylos duomenų pripažinimu įrodymais, ginčija jų įrodomąją vertę.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Skirtingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bei įvertino visus bylos įrodymus, pateikė motyvuotas išvadas, kuriais įrodymais tiki, pripažįsta tinkamais, pakankamais ir remiasi nustatydamas tikrąsias bylos aplinkybes ir kuriuos, kaip nepatikimus, atmeta. Skunde apeliantas dėsto savo nuomonę dėl bylos duomenų vertinimo, akcentuodamas vienų įrodymų patikimumą (savo, jam palankių liudytojų pateiktų paaiškinimų teisingumą) ir kitų – liudytojų parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą, nelogiškumą. Tačiau, kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti teismo procesiniame sprendime pateiktų bylos įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nuteistasis jam nepalankių liudytojų parodymus vertina vadovaudamasis savo subjektyvia nuomone, akcentuodamas neturinčius didesnės reikšmės teismų išvadoms parodymų prieštaravimus, netikslumus, ir nesiedamas jų su kitais bylos duomenimis, sutampančiais su šių asmenų parodymų esme. Apygardos teismo manymu, negalima daryti išvados, kad faktinės bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, o įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK reikalavimus.

Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškviesti liudyti M. O. iš užsienio ir taip išsiaiškinti tikrąsias paslaugų teiktų užsienyje aplinkybes, neištyrė visų įrodymų esmingai pažeisdamas BPK. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas turi teisę spręsti dėl naujų įrodymų rinkimo teismo nagrinėjimo metu, tad šiuo atveju apelianto prašymą dėl minėto asmens iš užsienio iškvietimo pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė, pažymėdamas, kad teismas neturi galimybės užtikrinti klubo (duomenys neskelbtini) Liuksemburge savininko atvykimo į teismą (t. 7, b. l. 64). Vien tas faktas, kad minėtas asmuo iš užsienio nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, neduoda pagrindo abejoti nuteistojo kaltę dėl pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos. Pastebėtina, kad šio liudytojo apklausa buvo sudėtingai įvykdoma, tuo tarpu teismo išvadoms dėl nusikalstamų veikų padarymo konstatavimo pakako byloje surinktų įrodymų visumos.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai į teismą neatvykusių liudytojų S. R., Ž. Lo., Ž. L., U. B. ir V. S. parodymus pagarsino BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kaip nedalyvavusių teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, nes liudytojos parodymus nebuvo davę ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apeliantas pažymi, kad dauguma šių nurodytų merginų ir toliau užsiiminėja prostitucija Lietuvoje ir užsienyje, o su jų tokia veikla jis niekaip nesusijęs, todėl jų neatvykimas į teismą apklausai buvo nepagrįstai pripažintas svarbia priežastimi.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas pabrėžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje pagarsinęs liudytojų S. R., Ž. L., Ž. Lo., U. B., V. S. ir G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, priešingai nei teigiama skunde, BPK 276 str., 242 str. nuostatų nepažeidė. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 str. 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Vadinasi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/2010; 2K-92/2009, 2K-315/2013), kartu jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui.

Pirmosios instancijos teismas perskaityti liudytojų parodymus nusprendė po to, kai išnaudojęs galimybes juos iškviesti ir/ar atvesdinti į teismo posėdžius, nustatė, kad liudytojai negali atvykti į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, tą pažymėjo teisiamojo posėdžio protokole (t. 7, b. l. 48, 58), apie tai informavo proceso dalyvius. Byloje taip pat yra liudytojų neatvykimo priežastis paaiškinantys dokumentai (tarnybiniai pranešimai, prašymai, elektroniniai laiškai ir kt.). Be to, pažymima, jog byloje nėra duomenų, kad kai kurios šios merginos ir toliau užsiiminėja prostitucija Lietuvoje ir užsienyje, dėl ko apelianto manymu, jų neatvykimas į teismą apklausai buvo nepagrįstai pripažintas svarbia priežastimi, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Nagrinėjamu atveju teismas pasinaudojo jam BPK suteikta teise perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus liudytojų parodymus, kurie buvo reikalingi patikrinti byloje surinktus kitus duomenis, todėl skunde nurodyti pažeidimai nenustatyti.

Pažymima, kad įrodymu teismas gali pripažinti bet kokius gautus duomenis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisme turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis įstatymais bei logikos dėsniais ir pagal savo teisėjo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK normų ir sprendime padarė nešališkas motyvuotas išvadas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos, teismo priimtas procesinis sprendimas pagrįstas tinkamai įvertintais įrodymais, taigi BPK 20 straipsnio nuostatos nepažeistos.

Dėl A. P. kaltės bei veiksmų kvalifikavimo

BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, už vežimą, patalpų suteikimą ir pan. Sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan.

BK 307 str. 2 d. numato kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. Šios nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra trys alternatyvios veikos: 1) prostitucijos organizavimas; 2) vadovavimas prostitucijai; 3) asmens gabenimas šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant bei kontroliuojant jų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, priimant į grupę naujus asmenis arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Vadovavimas prostitucijai reiškiasi kaip asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iš prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan. Už gabenimą atsako ne tik tas, kuris tiesiogiai gabeno asmenis, bet ir tas, kuris nupirko bilietus, sutvarkė dokumentus ir pan. Visos BK 307 str. 1 ir 2 dalyse numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–136/2014).

Pažymėtina, kad nors nuteistasis A. P. neigė savo kaltę dėl pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos bei jos organizavimo ir tvirtino, kad faktiškai dirbo vadybininko darbą, pagal poreikį organizuodavo striptizo šokėjų pasirodymus ir už tai gaudavo atlygį. Visgi, tokie nuteistojo parodymai pagrįstai apylinkės teismo buvo vertinami kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija bei siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmesti. Tokią išvadą leidžia daryti šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetas.

Analizuojant liudytojos D. V. parodymus, kuriais ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su A. P. susipažino 2008 metais, kuomet jis jai pasiūlė ir įkalbėjo Klaipėdoje, jo išnuomojamame bute teikti intymias paslaugas už pinigus, tai yra užsiimti prostitucija. 2009 metų vasarį, jai su A. P. būnant Klaipėdoje, šis pasakė, kad yra klientas, nuvežė ją į butą, kur ji su klientu turėjo lytinius santykius, už tai buvo sumokėta 500 litų, iš kurių ji gavo trečdalį – 150 Lt, o likusius pasiliko A. P.. 2009 m. pavasarį A. P. jai organizavo klientą prostitucijai bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis liepė iš kliento už suteiktus lytinius santykius paimti 500 Lt, bet klientas taip ir nepasirodė. 2009 metų birželio pradžioje, kuomet A. P. ją nuvežė darbui į Liuksemburgo naktinį klubą (duomenys neskelbtini), ji matė, kaip klubo savininkas Maikas A. P. padavė pinigus už jos atvežimą. Vėliau ji sužinojo, kad A. P. pačiam atvežus merginas, Maikas jam sumokėdavo grynais, o jei merginos važiuodavo pačios, tai pinigai A. P. Maiko buvo pervedami per banką. Klube už baro esančiuose dvejuose kambarėliuose merginos teikdavo intymias paslaugas klientams. Privataus 30 minučių trukmės šokio kaina buvo 200 Eur, iš kurių merginai atitekdavo 35 Eur, o likusieji klubui; už 30 minučių trukmės intymias paslaugas 400 Eur, iš kurių merginai atitekdavo 70 Eur, o likusieji klubui; už 1 valandą intymių paslaugų – 600 Eur, iš kurių merginai atitekdavo 100 Eur. Klube ji šoko striptizą ir teikė konsumaciją, tačiau spaudžiant klubo savininkui Maikui bei žinant A. P. pradėjo teikti seksualines paslaugas. A. P. dažnai jai skambindavo ir liepdavo labiau stengtis ir geriau dirbti. Po mėnesio ji grįžo į Lietuvą. Antrą kartą, vėl A. P. organizuojant, į Liuksemburgo klubą (duomenys neskelbtini) ji su drauge Sandra pačios nuvyko 2009 m. liepos viduryje. Klube jos išdirbo vėl vieną mėnesį. A. P. žinojo, kad ji užsiiminės prostitucija. Tuo pat metu kartu su jomis klube dirbo ir kitos dvi per A. P. atvažiavusios merginos. Jų vardai „Auksė“ ir „Gerda“. Ji pati matė, kaip minėtos „Auksė“ ir „Gerda“ su klientais eidavo į prostitucijai skirtus kambarius. 2009 metų rugpjūtį ji grįžo į Lietuvą ir su A. P. nutraukė bendravimą.

Iš liudytojos A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotų parodymų matyti, kad 2009 metų liepos pabaigoje, susitikus Lentvaryje, A. P. pasiūlė jai važiuoti dirbti į Liuksemburge - (duomenys neskelbtini) miestelyje esantį striptizo klubą (duomenys neskelbtini) striptizo šokėja, taip pat užsiimti konsumacija, teikti seksualines paslaugas. Paaiškino, kad lytinių santykių paslauga vadinasi „separe“ arba „privatas“. Pasakiusi, kad to ankščiau nėra dariusi ir nori dar pagalvoti, A. P. ją ramino, kad čia tik prostitucija ir, kaip pats išsireiškė, „nereikės klientų aptarnauti konvejeriu“. Po keletos dienų A. P. pradėjo jai skambinėti, spausti ir įkalbinėti vykti į minėtą klubą, po ko, 2009 08 03 d. jis savo automobiliu nuvežė ją į Liuksemburge esantį klubą (duomenys neskelbtini). Klubo savininkas Maikas A. P. sumokėjo pinigus už jo atvežtų ar surastų merginų išdirbtą klube laiką. (duomenys neskelbtini) klube ji išdirbo vos tris savaites. Klientui bare užsakius didelį butelį šampano, kainuojantį nuo 400 Eur, merginai reikėdavo eiti į „privatą“ arba „separe“, kur teikiamos seksualinės paslaugos. Jei klientas pirkdavo butelį šampano už 250 - 350 eurų, mergina su klientu bendraudavo arba prie baro, arba jau minėtame salone, kur teikiamos intymios paslaugos, jeigu klientas to pageidaudavo. Ji pati intymių paslaugų neteikė, todėl vien tik iš konsumacijos neužsidirbo, nes praktiškai visi klientai norėjo intymių paslaugų. Pasakiusi Maikui, kad važiuoja namo, tą pačią dieną sulaukė A. P. skambučio. Jis įkalbinėjo ją pasilikti, stengtis patikti Maikui. Už tris savaites išdirbtas (duomenys neskelbtini) klube uždirbo apie 1500 eurų. Jei būtų teikusi intymias paslaugas galėtų uždirbti apie 5000 Eurų. Taip jai sakė pats A. P., pasakodamas apie kažkokią merginą, kurį šiame klube, kaip jis pats išsireiškė: - „dirbo gerai“. 2009 09 05 d. ji grįžo į Lietuvą. A. P. dar siūlė ją įdarbinti kitame klube, tačiau ji atsisakė.

Iš liudytojos A. T. teisme duotų parodymų, kuriuose ji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo teisingi, matyti, jog prieš 7-8 metus A. P. jai pasiūlė klubuose ir vakarėliuose šokti striptizą bei nurodė galimybę važiuoti į užsienį ne tik šokti striptizą, bet ir užsiimti prostitucija. Ji užsienyje nebuvo ir nedirbo, tačiau du kartus A. P. organizuojant teikė lytines paslaugas už pinigus. Pirmąjį kartą - maždaug prieš 3-4 metus paskambinęs A. P. paklausė, ar ji nori šiandien padirbėti. Apie tai, kad reikės teikti intymias paslaugas ji žinojo iš anksto, nes A. P. telefonu niekada tiesiai to nesakydavo. Jei jis sakydavo: “ar nenori užsidirbti?“, tai reikšdavo intymių paslaugų teikimą, o jei sakydavo pašokti striptizą, tai galėjo būti be seksualinių paslaugų. Jai sutikus, A. P. jai pasakė paimti iš kliento 500 Lt, iš kurių 200 Lt reikės atiduoti jam. Tą vakarą A. P. pats atvažiavo jos pasiimti ir nuvežė į butą netoli Akropolio, kur jos laukė klientas. Ji minėtame bute valandą suteikė vyrui lytines paslaugas, gavo iš kliento 500 Lt, iš kurių, jos atvažiavusiam pasiimti A. P. atidavė 200 Lt, o likusius pinigus pasiėmė sau. Kitą kartą - maždaug prieš pusantrų metų, paskambinęs A. P. vėl pasiūlė „padirbėti“. Jis sakė, kad reikia 2-3 merginų, bet geriau, kad būtų trys, nes jis taip pat dalyvavo. Už paslaugą pasiūlė 300 Lt. Trečios merginos jie nesurado, todėl ji važiavo kartu su seserimi Ž. T.. A. P. vėl atvažiavo jų pasiimti ir nuvežė į kažkokią sodybą už Vilniaus. Ten buvo du vyrai ir jas atvežęs A. P.. Jos sesuo suteikė seksualines paslaugas vienam iš vyrų, o ji atsisakė tai daryti, nes kitas vyras jai buvo šlykštus. A. P. jai vis tiek primygtinai siūlė nueiti su tuo vyru permiegoti, bet ji atsisakė. A. P. atsiskaitė su jomis, matė, kad jis pinigus išsitraukė iš savo piniginės, po to nuvežė jas namo.

Šios liudytojos parodymus patvirtino Ž. T., kuri teisme paaiškino, kad maždaug prieš šešis metus susipažino su A. P. ir, pastarajam organizuojant, maždaug prieš 1-2 metus ji, kartu su seserimi A. T., sodyboje už Vilniaus teikė prostitucijos paslaugas. A. P. paskambino jos sesei ir pasiūlė nuvažiuoti su juo į minėtą sodybą, kur buvo trys jai nepažįstami vyrai. Už vakarą jis pasiūlė joms 300 Lt. Šiame vakarėlyje reikėjo vyrams suteikti lytines paslaugas. Ji suteikė vienam iš vyrų seksualines paslaugas, o sesuo atsisakė, nes jai tas vyras nepatiko. Po to, A. P. parvežė jas namo. Už prostitucijos paslaugas A. P. jai sumokėjo 300 Lt. Ji tikrai žino, kad A. P. gauna pinigus už tai, kad organizuoja vakarėlius, kur merginos linksmina vyrus ir teikia lytines paslaugas.

Iš liudytojos I. R. parodymų matyti, kad 2010 m. kovo mėnesį A. P. jai pasiūlė užsienio klube šokti striptizą ir teikti konsumaciją. Po to, A. P. jai ir jos draugei Daivai nupirko bilietus ir jos pačios atvyko į Liuksemburgo naktinį klubą (duomenys neskelbtini). Klube šoko tik striptizą ir užsiiminėjo konsumacija, intymių paslaugų neteikė. 2010 metų liepos pabaigoje A. P. pasiūlymu ji nuvyko dirbti į Liuksemburgo naktinį klubą (duomenys neskelbtini). Tuo metu šiame klube buvo dar dvi merginos iš Lietuvos, kurios nešoko striptizo, užsiiminėjo tik konsumacija, pagal jų elgesį mano, kad jos teikė intymias paslaugas.

Išvardintų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų S. R., V. S. parodymai. Liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, kad 2009 metais A. P. jai pasiūlė važiuoti į Liuksemburgo klubą (duomenys neskelbtini) šokti striptizo, užsiimti konsumacija, teikti privačius šokius, kurių esmė – seksualinių paslaugų teikimas, aiškino, kad teikdama seksualines paslaugas ji užsidirbs daug daugiau, nei tik šokdama. 2009 metų birželio mėnesį A. P. ją atvežus į Liuksemburge esantį (duomenys neskelbtini) klubą ji sužinojo, kad „privatus šokis“ visais atvejais reiškia intymius santykius už atlygį. Tuomet kartu su ja jau antrą kartą vyko ir D. V., kuri jai taip pat papasakojo apie intymų darbo pobūdį klube (duomenys neskelbtini). A. P. merginoms sudarydavo visas sąlygas, kad šios vyktų į Liuksemburgą: pats skolindavo joms pinigus, pats veždavo į Liuksemburgą. Atvežęs ją į klubą, A. P. jai dar kartą paaiškino visas darbo sąlygas ir už darbą nustatytus įkainius, tai yra, kad ji gaus fiksuotą pamainos mokestį – 70 eurų, be to, pelno dalį nuo konsumacijos, tai yra procentą nuo sumos, už kurią klientas nupirks gėrimų. Už privatų šokį „privatą“, kas reiškė - už seksualines paslaugas (šokis tebuvo pretekstas) - 400 eurų, o už bendravimą su klientais atskiroje zonoje atitvertoje sienele nuo bendros baro patalpos, kas buvo vadinama „separe“ - 200 eurų. Klubas taip pat teikė ir eskorto paslaugas, kai klientas už maždaug 1000 eurų galėdavo išsivesti merginą parai. Dirbdama klube ji suprato, kad klubo pagrindinė veikla ir buvo seksualinių paslaugų teikimas. Ji girdėjo kalbant, kad klubo savininkas Maikas A. P. už vienos merginos atvežimą mokėdavo po 600 eurų. Seksualinių paslaugų klube ji neteikė ir po mėnesio grįžo į Lietuvą. 2009 m. spalio mėnesį, ją A. P. savo automobiliu, kaip ir pirmą kartą, vėl atvežė į Liuksemburgo klubą. Šį kartą A. P. primygtinai reikalavo, kad ji klube teiktų seksualines paslaugas. Kuomet A. P. ją pristatė klubo savininkui Maikui, šis už tai A. P. vėl sumokėjo kažkokią sumą. Antrą kartą klubo savininkas Maikas pradėjo griežtai reikalauti, kad ji teiktų seksualines paslaugas, tačiau ji atsisakė tai daryti ir išdirbusi tik dvi savaites grįžo į Lietuvą. Tuomet SMS žinutėmis A. P. reikalavo, kad ji grįžtų atgal į klubą, aiškino, kad supykęs Maikas jam nemokės pinigų, kad ji jam (A. P.) skolinga 300 eurų, grasino, kad blogai baigsis. Po kelių dienų vėl SMS žinutėmis A. P. jai pranešė, kad Maikas jam vis tik sumokėjo. Vėliau A. P. dar keletą kartų jai siūlė teikti seksualines paslaugas Lietuvoje, siūlydamas nuo 200 Lt iki 600 Lt už valandą, tačiau ji pasiūlymų nepriėmė.

Iš liudytojos V. S. pagarsintų parodymų matyti, kad 2009-2010 metais A. P. jai siūlė važiuoti uždarbiauti į užsienio klubus šokti. A. P. gyveno iš to, kad siuntė merginas šokti striptizą užsienio klubuose, taip pat Lietuvoje – privačiuose vakarėliuose. 2010 m. vasarą, pagal A. P. užsakymą Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), klientams ji limuzine šoko striptizą 10-15 min. Už tai A. P. iš vieno kliento paėmė ne mažiau 280 Lt, iš kurių 200 Lt sumokėjo jai. Mano, kad A. P. iš to uždirbdavo nemažai. Be striptizo, A. P. dar užsiėmė prostitucijos organizavimu Lietuvoje: jis turėjo merginas, kurios važiuodavo pagal jo užsakymus Vilniuje teikti seksualines paslaugas už atlygį. Kai jo merginos negalėdavo važiuoti pagal užsakymą, jis ieškodavo kitų merginų iš savo pažįstamų rato, kurios teiktų prostitucijos paslaugas. Jis daug kartų siūlė ir jai Vilniuje važiuoti teikti seksualines paslaugas užsieniečiams, tačiau ji niekada nesutiko. Už seksualinio pobūdžio paslaugas užsieniečiams, jei vyktų jo nurodymu, A. P. jai žadėdavo nuo 600 Lt iki 1 000 Lt. A. P. visada jai paskambinęs siūlydavo vykti į vakarėlį su seksualinių paslaugų teikimu, sakydamas, kad yra kelios merginos ir reikia dar vienos. 2010 metų spalį A. P. jai pasiūlė važiuoti šokti striptizą Liuksemburgo klube (duomenys neskelbtini). Ji sutiko, todėl A. P. užsakė ir pats nupirko bilietus. Jai nuvykus, vietoje ją pasitiko klubo šeimininkas italas G. M., kuris žinojo, kad ji atvyko nuo A. P.. G. M. už merginas atsiskaitydavo su A. P. siųsdamas jam kažkokią sumą arba į kortelę, ar perlaida per (duomenys neskelbtini). Klube (duomenys neskelbtini) ji šoko striptizą, prostitucijai skirtų privačių kambarių klube nebuvo. Iš pažįstamų merginų, kurios važiavo šokti į Liuksemburgo klubus per A. P. ji ne kartą girdėjo, kad ten yra ne tik šokamas striptizas, bet ir klientams teikiamos seksualinės paslaugos. Buvo net tokių merginų, kurios išvažiuodavo šokti striptizo, o nuvažiavusios sužinodavo, kad reikės teikti seksualines paslaugas, kai kurios netgi buvo verčiamos tai daryti.

Pabrėžtina, kad byloje nesurinkta jokių duomenų, leidžiančių abejoti šių liudytojų neprieštaringų, nuoseklių nuo tyrimo pradžios parodymų patikimumu bei teisingumu. Tokių objektyvių duomenų nepateikė ir nuteistasis savo apeliaciniame skunde. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, juolab, kad jos pagrindžia kita rašytinė bylos medžiaga: telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolai, kuriuose užfiksuoti A. P. ir merginų tarpusavio pokalbiai bei susirašinėjimai apie tai, kad nuteistasis įkalbinėja jas teikti seksualines paslaugas, tariamasi dėl tokių paslaugų teikimo kainos, laiko ir asmenų, kuriems reikės teikti seksualines paslaugas, skaičiaus (t. 4, b. l. 96-179; t. 5, b. l. 1-48); A. P. „Skype“ susirašinėjimo išklotinės, kurios patvirtina, kad A. P. įkalbinėjo merginas vykti dirbti į užsienį (t. 3, b. l. 1-74); UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys, iš kurių matosi piniginės perlaidos A. P. (t. 2, b. l. 90-97, 115-126); asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai bei kiti surinkti duomenys.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atliekant telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo nustatyta, kad A. P. ne vieną kartą siūlė Ž. Lo. teikti seksualines paslaugas už atlygį Lietuvoje, nurodydamas atlygio sumas, Ž. Lo. nuolat palaikė ryšį su A. P. ir vykdavo į seksualinių paslaugų užsakymus, taip pat ji pati surasdavo merginas vyksiančias į seksualinių paslaugų užsakymus, pati aktyviai domėjosi darbu užsienio šalyse susijusiu su seksualinių paslaugų teikimu, kurį siūlydavo A. P., per pastarąjį vyko į užsienio klubus seksualinių paslaugų teikimui (t. 4, b. l. 97, 120-121, 149-154; t. 5, b. l. 21-25, 29, 34-41, 44-47).

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolų matyti ir tai, kad Ž. K. vyko teikti seksualinių paslaugų pagal A. P. užsakymą į viešbutį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir už tai gavo atlygį. Ž. K., A. P. organizuojant, vyko, kaip A. P. pats išsireiškė - „pilnoms paslaugoms“, tai yra ir teikti seksualines paslaugas į užsienio klubus (t. 4, b. l. 97-119).

Be to, liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su ja (duomenys neskelbtini) klube dirbo dar kelios iš Lietuvos per A. P. atvykusios merginos, tarp jų mergina, prisistatanti „Aukse“ arba „Oksana“, kuri klube teikė seksualines paslaugas. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. R. atpažino Ž. Lo., kaip „Aukse“ arba „Oksana“ prisistatinėjusią merginą (t. 1, b. l. 103-104). Be to, liudytoja S. R. parodė, kad kartu su ja ir D. V. (duomenys neskelbtini) klube dirbo ir viena mergina, kuri buvo šviesiaplaukė vilnietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), žemo ūgio, apie 25-26 m, ši mergina klube teikė seksualines paslaugas, tai yra užsiiminėjo prostitucija. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. R. atpažino Ž. K., kaip blondinę, su kuria kartu dirbo naktiniame klube (duomenys neskelbtini) Liuksemburge, kurią apklausos metu apibūdino kaip vilnietę iš (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 99-100). Be to, iš liudytojos D. V. parodymų matyti, kad su ja ir S. R. klube dirbo ir kitos dvi per A. P. atvažiavusios merginos. Jų vardai „Auksė“ ir „Gerda“. Ji pati matė, kaip minėtos „Auksė“ ir „Gerda“ su klientais eidavo į prostitucijai skirtus kambarius. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja D. V. atpažino Ž. K. kaip merginą vardu „Gerda“, su kuria kartu dirbo Liuksemburgo naktiniame klube (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43-45). Iš liudytojos Ž. K., kuri prisistatinėjo „Gerdos“ vardu, parodymų matyti, kad Liuksemburgo naktiniame klube (duomenys neskelbtini) ji dirbo su mergina „Aukse“, kuri yra Ž. Lo..

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, aptarti byloje surinkti duomenys paneigia liudytojų Ž. Lo. bei Ž. K. paaiškinimus, kad jos neužsiminėjo prostitucija nei Liuksemburge, nei Lietuvoje. Be to, liudytoja Ž. Lo. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirbusi Liuksemburgo klube per mėnesį uždirbo 10 000 eurų, tuo tarpu iš kitų liudytojų parodymų matyti, kad vien šokant striptizą ir teikiant konsumaciją, nesiverčiant prostitucija, klube buvo galima uždirbti per mėnesį apie 1500 eurų.

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolų nustatyta, kad U. B. 2009-2010 metais palaikė ryšius su A. P., jo nurodymu vykdavo į privačius vakarėlius šokti striptizo, kurių metu atlikdavo taip vadinamus „Vibro šou“ pasirodymus, kas taip pat yra vertinama kaip prostitucija, gaudavo už tai atlygį, kurį dalindavosi su A. P.. Taip pat ji, A. P. prašymu už atlygį ieškojo merginų, galėjusių vykti dirbti į užsienio naktinius striptizo klubus bei teikti seksualines paslaugas (t. 4, b. l. 173-179; t. 5, b. l. 25). Taip pat telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis buvo užfiksuotas pokalbis, įvykęs 2011 11 06 d. naktį tarp A. P. ir I. K. bei SMS susirašinėjimas, kurių metu buvo tariamasi dėl seksualinių paslaugų teikimo, aptarnaujamų asmenų kiekio ir kainos. I. K. pokalbio metu teiravosi, ar jai reikės teikti seksualines paslaugas vienai visiems trims vyrams, ir, gavusi teigiamą atsakymą, abejojo dėl tokios galimybės bei sakė skambinsianti draugei (t. 4, b. l. 97-119). Taigi šie įrodymai paneigia liudytojų U. B. bei I. K. duotus parodymus, kad jos neteikė seksualinių paslaugų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad liudytojų Ž. Lo., Ž. K., U. B. bei I. K. parodymai vertinami kaip siekis padėti nuteistajam A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra paneigti aukščiau išvardinta bylos medžiaga, kaip ir liudytojų I. J., T. M., M. S. teisme duoti paaiškinimai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų Ž. L., M. M. parodymai. Be to, šie liudytojai, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, patvirtino bendro pobūdžio aplinkybę, kad A. P. dirbo agentu - organizuodavo merginoms darbą užsienio striptizo klubuose, striptizo pasirodymus Lietuvoje, gaudavo už tai atlygį.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos medžiaga nustatyta, kad pagrindinė užsienio naktinio klubo (duomenys neskelbtini) veikla buvo prostitucijos paslaugos, (duomenys neskelbtini) klube tam tikslui buvo įrengtos atskiros patalpos, o kliento mokama pinigų suma už „privatų šokį“ („Separe“) visais atvejais reiškė prostitucijos paslaugos užsakymą. Iš telefoninių A. P. ir Ž. Lo. pokalbių matyti, kad jie aiškinosi, kad: „Separe yra privatas, kur eina vyrai, kur nori daugiau“, kad: „Privatas prasideda nuo 400 eurų“, kad merginų paslaugos teikiamos atsižvelgiant į kliento prie baro sumokėtą pinigų sumą už, neva, perkamą šampaną: “Jau visi žino, kai perka tą brangų šampaną...kas vyksta tame kambary“, kad: „klientų kaip ir visur nedaug – krizė...“, kad: „..ten (klientai)...eina pusvalandžiui, valandai“, A. P. kalba: „čia dėl vieno tokio privato nenumirsi“, klausia Ž. Lo., ar ji važiuoja „ant pilnų paslaugų“ (t. 4, b. l. 140-148).

Pažymėtina, kad A. P. merginoms nurodydavo būsimo darbo (teikiamų seksualinių paslaugų) pobūdį, vietą, laikotarpį, nustatydavo užmokestį už seksualinių paslaugų teikimą klientams Lietuvoje, pranešdavo, kur ir kada reikės teikti seksualines paslaugas, lydėdavo jas pas klientus. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos moterys nuteistojo A. P. gabenamos prostitucijai į klubus užsienyje žinojo apie būsimas darbo ir gyvenimo užsienyje bei atlyginimo sąlygas, buvo sutikusios su jomis. Nuteistasis A. P. kartais jas pats nuveždavo į vietą, arba jos pačios ten nuvykdavo pasinaudojusios pastarojo joms nupirktais lėktuvų bilietais, naudodavosi A. P. skolintais pinigais kelionei. Šie nuteistojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad A. P. atliko prostitucijos organizacinius veiksmus.

Ištirtų įrodymų visetas taip pat leidžia daryti išvadą, kad A. P., organizuodamas kitų asmenų prostituciją bei tam tikras merginas gabendamas jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į Liuksemburgą, suprato savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti (veikė tiesiogine tyčia). Be to, nuteistasis šiuos veiksmus atliko, siekdamas gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos, t.y. dėl savanaudiškų paskatų.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos medžiaga (liudytojų parodymai, kad klubo (duomenys neskelbtini) savininkas už kiekvieną atvežtą merginą A. P. mokėdavo tam tikrą pinigų sumą, taip pat bankų pateikti duomenys apie pinigines perlaidas A. P., kiti duomenys) patvirtina apylinkės teismo nustatyta aplinkybę, kad nuteistasis, susitaręs su Liuksemburgo naktinio klubo (duomenys neskelbtini) savininku M. O., organizavo Lietuvoje gyvenusių Ž. K., Ž. Lo. ir D. V. prostituciją Liuksemburge. Šios aplinkybės nepaneigia vien tas faktas, kad M. O. nebuvo apklaustas šioje byloje, pažymint ir tai, kad byloje yra duomenys apie M. O. atžvilgiu iškeltą bylą dėl prekybos žmonėmis (t. 2, b. l. 71-89). Be to, pabrėžtina ir tai, kad minėta nustatyta aplinkybė esminės reikšmės A. P. veiksmų kvalifikavimui neturi.

Skundo argumentas, kad tai, jog byloje nėra nė vienos nukentėjusiosios, rodo, jog A. P. nė vienos iš kaltinimuose nurodytų merginų prostitucijos neorganizavo, negabeno jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, nesipelnė iš jų prostitucijos, yra nepagrįstas. Ši aplinkybė neeliminuoja nuteistojo kaltės dėl pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos, kas yra įrodyta aukščiau aptarta įrodymų visuma. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju nėra ypač svarbu, ar merginos jaučiasi nukentėjusiomis, kadangi tai, kad mergina pateikiama kaip prekė jos sutikimu, už kurios paslaugas seksualiniams poreikiams tenkinti, vėliau atsiskaitoma įvairiomis formomis (tiek pinigais, tiek kitokiomis materialinėmis vertybėmis), yra objektyviai žalinga pačiam asmeniui, be to, taip pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios dorovinės nuostatos, kurias dabartinis baudžiamasis įstatymas saugo kaip vieną iš vertybių. Atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant tam tikrų veiksmų visumą kaip prostitucijos organizavimą, reikia vertinti ne tik lytinių paslaugų suteikimo pavienius faktus, bet visą merginų pateikimą asmenims turint atitinkamą tikslą – patenkinti seksualinius įgūdžius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013). Byloje nustatyti ir konkretūs tokių paslaugų teikimo atvejai bei atsiskaitymai už juos. Taigi aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad merginos buvo surandamos ir siunčiamos Lietuvoje bei gabenamos į užsienį turint tikslą įgyvendinti prostitucijos veiklą

Pažymima, kad vien tai, jog kaltinime nenurodytas konkretus nusikaltimo padarymo laikas, neleidžia tvirtinti, kad nuteistajam pateikti kaltinimai aiškiai neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad organizavus ne vienos kaltinime išvardintos merginos prostituciją bei darant tai tam tikrą ilgesnį laikotarpį, šio nusikaltimo padarymo laikas ir negalėtų būti nurodytas labai konkrečiai.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrįstų duomenų, kad nuteistasis dėl prostitucijos buvo susitaręs ir su kitų užsienio valstybių klubų savininkais, šią aplinkybę pašalino iš A. P. nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių, apie tai plačiau nepasisakęs, nesudaro absoliutaus pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įstatymų nuostatos ar nuteistojo teisės. Be to, apylinkės teismas, nenustatęs duomenų, kad A. P. būtų organizavęs V. S., U. B. ir I. R. prostituciją Liuksemburge, taip pat V. S. prostituciją Lietuvoje, rezoliucinėje dalyje pagrįstai nesuformavo sprendimo šioje dalyje A. P. išteisinti, nes A. P. nepasitvirtino ne visas, o tik kai kurių kaltinime nurodytų aplinkybių inkriminavimas. Šiuo aspektu svarbu yra tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos medžiaga nepatvirtintas aplinkybes nenurodė skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje išdėstė įrodytas pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Skundžiamu nuosprendžiu A. P. buvo išteisintas pagal BK 307 str. 1 d. dėl kaltinimo pelnymusi iš S. R., A. J. ir K. B. prostitucijos, taip pat pagal BK 308 str. 1 d. dėl K. B. įtraukimo į prostituciją jam nepadarius šių nusikalstamų veikų (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Apygardos teismas, neišeidamas iš skundo ribų, apie tai plačiau nepasisako.

Taigi, byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad A. P. organizavo Ž. K., Ž. Lo. ir D. V., A. J., S. R. prostituciją Liuksemburge, gabeno jas jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, taip pat organizavo Ž. K., I. K., D. V., A. T., Ž. T., Ž. Lo. ir U. B. prostituciją Lietuvoje, taip turėjo pajamų iš šių asmenų prostitucijos. Tokia veika atitinka BK 307 str. 2 d., t.y. kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos sudėtį. Šios nelegalios veiklos, kurią vykdė nuteistasis, tikslas kaip tik ir buvo pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavimo požymis iš tiesų numatyti BK 307 str. 1 d., tačiau nagrinėjamu atveju nustačius veiką kvalifikuojančius požymius, numatytus BK 307 str. 2 d., kad A. P. pelnėsi iš atskirų moterų prostitucijos, ją konkrečiais veiksmais Lietuvoje ir Liuksemburge organizuodamas, t.y. jo veiksmai susiję su nelegalaus prostitucijos verslo organizacinėmis funkcijomis, A. P. veika atitinka ne BK 307 str. 1 d., o 2 d. požymius. Taigi nėra pagrindo nuteistojo veiką atskirai dar kvalifikuoti pagal BK 307 str. 1 d. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-227/2012). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tais atvejais, kai asmens įtraukimas į prostituciją (šiuo atveju pasikėsinimas įtraukti į prostituciją) buvo sudedamoji prostitucijos organizavimo veikos dalis, veika kvalifikuojama tik pagal BK 307 str. 2 d. Taigi konstatavus, jog nuteistasis A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 307 str. 2 d., t.y. organizavo prostituciją bei gabeno asmenis jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 307 str. 1 d. bei BK 308 str. 1 d. (šioje byloje pagal BK 22 str. 1 d. ir 308 str. 1 d.) yra perteklinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2012, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277/2012). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 307 str. numatyta nusikaltimų sudėtis laikoma formalia. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradėjo gauti pajamas iš kito asmens prostitucijos, o prostitucijos vadovavimas ir organizavimas laikomas baigtu nuo veiksmų, sudarančių minėtas veikas, atlikimo pradžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2010, 2K-315/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P., organizuodamas minėtų asmenų prostituciją tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, atliko atitinkamus veiksmus, kurie užtikrino nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą, t.y. nurodė būsimo darbo pobūdį, vietą, laikotarpį, nustatė užmokestį už seksualinių paslaugų teikimą klientams, pranešdavo, kur ir kada reikės teikti seksualines paslaugas, lydėdavo pas klientus, užsakinėjo ir pirko minėtoms merginoms lėktuvų bilietus arba pats jas gabeno iš Lietuvos jų sutikimu dirbti į užsienį prostitutėmis. Įvertinus šias aplinkybes ir esant formaliai nusikaltimo, numatyto BK 307 str., sudėčiai, A. P. padarytas nusikaltimas laikomas baigtu, nors ir dėl A. J. bei S. R. prostitucijos organizavimo pastarasis negavo pelno iš šių merginų prostitucijos, kadangi merginos nuvykusios į Liuksemburgą atsisakė teikti seksualines paslaugas, visgi A. J. bei S. R. atžvilgiu nuteistasis atliko prostitucijos organizacinius veiksmus, o to pakanka laikyti jo padarytą nusikaltimą (BK 307 str. 2 d.) baigtu.

Taip pat pažymima, kad BK 63 str. 10 d. nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007). Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą.

Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad atskirais laikotarpiais nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. nuteistasis A. P. sistemingai, turėdamas tikslą pasipelnyti iš kitų asmenų prostitucijos, organizavo 9 merginų (Ž. K., Ž. Lo. D. V., A. J., S. R., I. K., A. T., Ž. T., U. B.) prostituciją Lietuvoje ir/ar užsienyje. Šis nuteistasis taip pat su gabenamų asmenų sutikimu iš Lietuvos Respublikos atskiras merginas gabeno prostitucijai.

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kai veikose nustačius, kad jos padarytos atskirais laikotarpiais, tačiau dėl nuolatinio, sistemingo prostitucijos verslo sąlygų atnaujinimo (naujų ar tų pačių moterų pakartotinio organizavimo prostitucijai) besitęsiantys nuteistojo nusikalstami poelgiai buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – visuomenėje priimtas seksualinių santykių normas, dorovę, kad sutinkančios teikti lytines paslaugas moterys prostitucijai buvo organizuojamos veikiant pagal vieną braižą, sistemingai, o pelnymasis iš prostitucijos buvo organizuojamas pagal vienodas schemas, tapačiais veiksmais, taip pat, kad prostitucijos verslui organizavusį asmenį siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia – pasipelnyti iš sutikusių vykti moterų ir dėti pastangas, kad šis nelegalus verslas tęstųsi, kad nuolatinis apysunkių nusikaltimų darymas inkriminuotu laikotarpiu buvo tapęs pragyvenimo šaltiniu, tokiu atveju veika įgauna tęstinumo požymį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2011, 2K-227/2012, 2K-315/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos kaip realioji nusikaltimų sutaptis, laikytinos tęstiniu nusikaltimu, kvalifikuojamu pagal BK 307 str. 2 d.

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. P. organizavo Ž. K., Ž. Lo., D. V., A. J., S. R. prostituciją Liuksemburge, gabeno jas jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, taip pat organizavo Ž. K., I. K., D. V., A. T., Ž. T., Ž. Lo. ir U. B. prostituciją Lietuvoje, taip turėjo pajamų iš šių asmenų prostitucijos, o būtent:

A. P. nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio, siekdamas pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, susitaręs su Liuksemburgo naktinio klubo (duomenys neskelbtini) savininku M. O., organizavo Lietuvoje gyvenusių Ž. K., Ž. Lo. ir D. V. prostituciją Liuksemburge – nurodė joms būsimo darbo naktiniame klube pobūdį, vietą, laikotarpį, užmokestį už seksualinių paslaugų teikimą klubo klientams, užsakinėjo ir pirko minėtoms merginoms lėktuvų bilietus arba pats jas gabeno iš Lietuvos jų sutikimu dirbti į užsienį prostitutėmis. Už kiekvieną prostitucijos darbui naktiniuose klubuose pristatytą merginą A. P. gavo piniginį atlygį;

jis tuo pačiu laikotarpiu - 2009 m. vasario mėn. - 2011 m. gruodžio mėn., siekdamas pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, organizavo Ž. K., I. K., D. V., A. T., Ž. T., Ž. Lo. ir U. B. prostituciją Lietuvoje, tai yra nustatė merginų teikiamų seksualinių paslaugų įkainius - nuo 200 Lt už valandą iki 500 Lt už vakarą, pranešdavo merginoms, kur ir kada reikės teikti prostitucijos paslaugas, pats lydėdavo jas pas klientus, o po seksualininių paslaugų suteikimo, iš prostitucijos gautą pelną įvairiomis iš anksto sutartomis dalimis A. P. pasidalindavo su merginomis taip pelnydamasis iš jų prostitucijos;

jis, nuo 2009 m. liepos mėn. pradžios susitikimų bei telefoninių pokalbių, susirašinėjant elektroninėmis priemonėmis metu pasiūlė A. J., o 2009 m. birželio mėn. ir spalio mėn. - S. R. užsiimti prostitucija, žadėdamas jas įdarbinti naktiniame klube (duomenys neskelbtini) Liuksemburge. Pastarosioms su nurodytomis sąlygomis sutikus ar sutikus iš dalies (sutikus dirbti striptizo šokėja), BMW automobiliu pats nugabeno A. J., S. R. prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Liuksemburge, tai yra organizavo A. J., S. R. prostituciją, gabeno jas jų sutikimu iš Lietuvos Respublikos, tačiau pajamų iš jų prostitucijos neturėjo, kadangi į naktinį klubą atvykusios A. J. bei S. R. atsisakė užsiimti prostitucija.

Dėl paskirtos A. P. bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas pagrįstai nenustatė nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad A. P. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 307 str. 2 d., šis nusikaltimas buvo padarytas siekiant asmeninės finansinės naudos, nusikaltimas padarytas aktyviais nuteistojo veiksmais. Be to, įvertintinas ir nusikalstamos veikos pobūdis, kuris rodo, jog A. P. negerbia kitų žmonių, juos vertina tik kaip priemones savo tikslams pasiekti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 161-162; t. 5, b.l. 147-151, 156-158), praeityje buvo vieną kartą teistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, teistumas išnykęs (t. 5, b.l. 152, t. 6, b. l.38-45). A. P. yra vedęs (t.5, b.l. 133), turi tris nepilnamečius vaikus (t. 5, b.l. 134-136, 144), tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad jis turėtų teisėtas pajamas. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui nuteistajam paskirti laisvės atėmimo bausmę, kuri neviršija BK 307 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Taip pat, atsižvelgus į visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių teismas pagrįstai priėjo išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams, įpareigojus nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlikti visuomenei naudingą veiklą (BK 70 str.) bei įpareigojus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje.

Be to, apylinkės teismas pagal BK 66 str. teisingai įskaitė į paskirtos bausmės laiką A. P. sulaikymo laiką nuo 2012 07 10 d. iki 2012 07 12 d. (t. 5, b. l. 52-55).

Dėl konfiskuotino turto

Skundžiamu nuosprendžiu buvo konfiskuoti A. P. pinigai – 2410 litų, taip pat automobilis CHRISLER GRAND VOYAGER, registruotas A. D. vardu, kaip gauti iš nusikalstamos veikos.

Pagal BK 72 str. 2 d. 3 p. (galiojusį nusikaltimų darymo metu) teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veiklos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus, o negalint to padaryti natūra – išieškoti atitinkamą pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš liudytojo A. D. parodymų nustatyta, kad automobilis CHRISLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už A. P. pinigus, nors ir registruotas A. D. vardu. Liudytojas pažymėjo, kad jis jokių pretenzijų į automobilį neturi, neketino juo naudotis, automobiliu naudojosi nuteistasis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. P. pelnėsi iš prostitucijos, be to, pastarasis niekur nedirba ir neturi jokio žinomo teisėto pragyvenimo šaltinio, todėl automobilis CHRISLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigai (2410 Lt) paimti pas apeliantą A. P., laikytini kaip gauti iš nusikalstamos veikos, todėl konfiskuotini (BK 72 str. 2 d. 3 p.). Šios teismo padarytos išvados, priešingai nei mano apeliantas, nepaneigia nuteistojo skunde nurodyti argumentai apie gaunamas socialines išmokas, sesers ir tetos finansinę pagalbą jam, apie automobilio reikalingumą vežioti jo vaikus, pažymint ir tai, kad ne visi šie apelianto teiginiai yra grindžiami pateiktais dokumentais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis tvirtino, kad kratos metu paimti 2410 litų priklauso jo žmonos močiutei (t. 5, b. l. 163).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neišsprendė iš A. P. kratos metu 2012 07 10 d. paimtų daiktų – kompiuterio, dviejų juodos spalvos užrašų knygučių ir kitų kratos metu paimtų daiktų grąžinimo klausimo.

Pagal BPK 307 str. 6 d. 2 p. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl daiktinių įrodymų likimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 07 10 d. kratos metu A. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo paimta: dvi užrašų knygutės 2008 m. ir 2010 m., 3 vizitinės kortelės, du popieriaus lapeliai, agento kontraktas, elektroninis laiškas, sutikimo forma, susitarimo ir grynų pinigų priėmimo aktas, darbo sutartis bei kompiuterio sisteminis blokas. Šie daiktai nuteistajam nebuvo grąžinti, tuo tarpu apylinkės teismas klausimo dėl šių daiktų likimo skundžiamame nuosprendyje neišsprendė. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgus į nuteistojo prašymą šiuos daiktus grąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompiuterio sisteminis blokas, dvi užrašų knygutės bei minėti kiti daiktai (dokumentai), grąžintini A. P..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendė:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 11 05 d. nuosprendį pakeisti:

A. P. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 1 d., BK 307 str. 2 d., BK 307 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 308 str. 1 d., kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. ir A. P. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant A. P.:

bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms

per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje,

pirmus vienerius bausmės vykdymo atidėjimo metus kas mėnesį atlikti po 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi užrašų knygutes 2008 m. ir 2010 m., 3 vizitines korteles, du popieriaus lapelius, agento kontraktą, elektroninį laišką, sutikimo formą, susitarimo ir grynų pinigų priėmimo aktą, darbo sutartį bei kompiuterio sisteminį bloką, paimtus 2012 07 10 d. kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. P..

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Daiva KazlauskienėTeisėjai Artūras ŠumskasJurgita Mačionytė