Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, gynėjui adv. Edmundui Jonušui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1983-04-08 Kretingoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, aukštojo išsilavinimo, administracine tvarka baustas, teistas: 2007-09-06 pagal LR BK 281 str. 4 d., dviems metams laisvės atėmimo, LR BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas metams (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal LR BK 307 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), LR BK 307 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir pagal LR BK 308 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. organizavo trijų asmenų vertimąsi prostitucija užsienyje ir septynių asmenų vertimąsi prostitucija Lietuvoje, gabeno asmenis jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos:

jis, nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio, siekdamas pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, susitaręs su Liuksemburgo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ savininku M. O., organizavo Lietuvoje gyvenusių Ž. K., Ž. L. ir D. V. prostituciją Liuksemburge – nurodė joms būsimo darbo naktiniame klube pobūdį, vietą, laikotarpį, užmokestį už seksualinių paslaugų teikimą klubo klientams, užsakinėjo ir pirko minėtoms merginoms lėktuvų bilietus arba pats jas gabeno iš Lietuvos jų sutikimu dirbti į užsienį prostitutėmis. Už kiekvieną prostitucijos darbui naktiniuose klubuose pristatytą merginą A. P. gavo piniginį atlygį;

jis, be to, tuo pačiu laikotarpiu - 2009 m. vasario mėn. - 2011 m. gruodžio mėn., siekdamas pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, organizavo Ž. K., I. K., D. V., A. T., Ž. T., Ž. L. ir U. B. prostituciją Lietuvoje, tai yra nustatė merginų teikiamų seksualinių paslaugų įkainius - nuo 200 Lt už valandą iki 500 Lt už vakarą, pranešdavo merginoms, kur ir kada reikės teikti prostitucijos paslaugas, pats lydėdavo jas pas klientus, o po seksualininių paslaugų suteikimo, iš prostitucijos gautą pelną įvairiomis iš anksto sutartomis dalimis A. P. pasidalindavo su merginomis taip pelnydamasis iš jų prostitucijos;

A. P. taip pat organizavo dviejų asmenų vertimąsi prostitucija, gabeno du asmenis asmenis jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos ir pasikėsino įtraukti du asmenis į prostituciją:

jis, 2009 m. liepos mėnesio pradžioje, susitikus (duomenys neskelbtini), be to, telefoninių pokalbių ir susirašinėjant elektroninėmis priemonėmis metu pasiūlė A. J. užsiimti prostitucija, žadėdamas ją įdarbinti naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ Liuksemburge. Pastarajai su nurodytomis sąlygomis sutikus, 2009-08-03, BMW automobiliu pats nugabeno A. J. prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Liuksemburge, tačiau nusikalstamo ketinimo įtraukti A. J. į prostitucija A. P. nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes, į naktinį klubą atvykusi A. J. atsisakė užsiimti prostitucija;

jis, be to, 2009 m. birželio ir spalio mėnesiais, susitikimų bei telefoninių pokalbių metu pasiūlė S. R. užsiimti prostitucija, žadėdamas ją įdarbinti naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ Liuksemburge. Pastarajai su nurodytomis sąlygomis sutikus iš dalies, tai yra sutikus dirbti striptizo šokėja bei kategoriškai atsisakius teikti seksualines paslaugas, A. P., turėdamas tikslą įtraukti S. R. į prostituciją, BMW automobiliu pats nugabeno ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Liuksemburge, tačiau nusikalstamo ketinimo įtraukti S. R. į prostituciją A. P. nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes į naktinį klubą atvykusi S. R. atsisakė teikti prostitucijos paslaugas;

A. P. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad įtraukė asmenį į prostituciją ir iš jos pelnėsi, tai yra, kad jis:

2009 m. spalio mėnesio pradžioje, telefoninių pokalbių metu bei susirašinėdamas intrenetu pasiūlė K. B. teikti seksualines paslaugas už atlygį, pažadėdamas įdarbinti ją Kretos saloje, Graikijoje esančiame naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Pastarajai su pasiūlymu sutikus iš dalies, tai yra sutikus dirbti tik komsumatore, bet atsisakius teikti seksualines paslaugas, 2009 m. spalio mėn. 5 d. A. P. elektroniniu paštu atsiuntė K. B. nupirktą lėktuvo bilietą į Kretą. Pastarajai minėtame klube Graikijoje pradėjus dirbti konsumatore, vėliau, A. P. įkalbėta, pradėjo teikti klientams seksualines paslaugas už atlygį. Taip A. P. įtraukė K. B. į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos.

Apklaustas kaltinamuoju A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2008 metų jis turėjo striptizo šokėjų grupę. Jis faktiškai dirbdavo vadybininko darbą, pagal poreikį organizuodavo šokėjų pasirodymus ir už tai gaudavo atlygį. Prostitucijos neorganizavo, į prostituciją nieko neįtraukė ir nesipelnė iš prostitucijos. Merginų vardų ir pavardžių neprisimena, paparastai žinojo tik jų slapyvardžius. Jo manymu, gandai apie tai, kad jis organizuoja prostituciją buvo paskleisti iš kitų agentų - konkurentų, kad nuo jo atbaidyti merginas. Lietuvoje jis pats su draugais naudojosi prostitučių paslaugomis ir atitinkamai joms atsilygindavo.

Dėl kaltinimų prostitucijos organizavimu, asmenų gabenimu jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos bei pelnyjimosi iš kitų asmenų prostitucijos

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. P. neigė jam pariekštus kaltinimus, jo kaltė įrodyta liudytojų S. R., A. J., V. S., D. V. parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais.

Liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t.1, b.l. 90-94 (jos parodymais teismas vadovaujasi LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes dėl dažno liudytojos išvykimo, jos faktinė nuolatinė buvimo vieta nėra žinoma)), kad 2009 metais A. P. jai pasiūlė važiuoti į Liuksemburgo klubą „(duomenys neskelbtini)“ šokti striptizo, užsiimti konsumacija, teikti privačius šokius, kurių esmė – seksualinių paslaugų teikimas, aiškino, kad teikdama seksualines paslaugas ji užsidirbs daug daugiau, nei tik šokdama. 2009 metų birželio mėnesį A. P. ją atvežus į Liuksemburge esantį „(duomenys neskelbtini)“ klubą ji sužinojo, kad „privatus šokis“ visais atvejais reiškia intymius santykius už atlygį. Tuomet kartu su ja jau antrą kartą vyko ir D. V., kuri jai taip pat papasakojo apie intymų darbo pobūdį klube „(duomenys neskelbtini)“. A. P. merginoms sudarydavo visas sąlygas, kad šios vyktų į Liuksemburgą: pats skolindavo joms pinigus, pats veždavo į Liuksmeburgą. Atvežęs ją į klubą, A. P. jai dar kartą paaiškino visas darbo sąlygas ir už darbą nustatytus įkainius, tai yra, kad ji gaus fiksuotą pamainos mokestį – 70 eurų, be to, pelno dalį nuo konsumacijos, tai yra procentą nuo sumos, už kurią klientas nupirks gėrimų. Už privatų šokį „privatą“, kas reiškė - už seksualines paslaugas (šokis tebuvo pretekstas) - 400 eurų, o už bendravimą su klientais atskiroje zonoje atitvertoje sienele nuo bendros baro patalpos, kas buvo vadinama „separe“ - 200 eurų. Klubas taip pat teikė ir eskorto paslaugas, kai klientas už maždaug 1000 eurų galėdavo išsivesti merginą parai. Dirbdama klube ji suprato, kad klubo pagrindinė veikla ir buvo seksualinių paslaugų teikimas. Ji girdėjo kalbant, kad klubo savininkas M. A. P. už vienos merginos atvežimą mokėdavo po 600 eurų. Seksualinių paslaugų klube ji neteikė ir po mėnesio grįžo į Lietuvą. 2009 m. spalio mėnesį, ją A. P. savo automobiliu, kaip ir pirmą kartą, vėl atvežė į Liuksemburgo klubą. Šį kartą A. P. primygtinai reikalvo, kad ji klube teiktų seksualines paslaugas. Kuomet A. P. ją pristatė klubo savininkui M., šis už tai A. P. vėl sumokėjo kažkokią sumą. Antrą kartą klubo savininkas M. pradėjo greižtai reikalauti, kad ji teiktų seksualines paslaugas, tačiau ji atsisakė tai daryti ir, išdirbusi tik dvi savaites, grįžo į Lietuvą. Tuomet SMS žinutėmis A. P. jos reikalavo grįžti atgal į klubą, aiškino, kad supykęs M. jam nemokės pinigų, kad ji jam (A. P.) skolinga 300 eurų, grasino, kad blogai baigsis. Po kelių dienų vėl SMS žinutėmis A. P. jai pranešė, kad M. jam vis tik sumokėjo. Vėliau A. P. dar keletą kartų jai siūlė teikti seksualines paslaugas Lietuvoje, siūlydamas nuo 200 Lt iki 600 Lt už valandą, tačiau ji pasiūlymų nepriėmė.

Liudytoja A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad 2009 metų liepos pabaigoje, susitikus (duomenys neskelbtini), A. P. pasiūlė jai važiuoti dirbti į Liuksemburge - (duomenys neskelbtini) miestelyje esantį striptizo klubą „(duomenys neskelbtini)“ striptizo šokėja, taip pat užsiimti konsumacija, teikti seksualines paslaugas. Paaiškino, kad lytinių santykių paslauga vadinasi „separe“ arba „privatas“. Pasakiusi, kad to ankščiau nėra dariusi ir nori dar pagalvoti, A. P. ją ramino, kad čia tik prostitucija ir, kaip pats išsireiškė, „ nereikės klientų aptarnauti konvejeriu“. Po keletos dienų A. P. pradėjo jai skambinėti, spausti ir įkalbinėti vykti į minėtą klubą, po ko, 2009-08-03 jis savo automobiliu nuvežė ją į Liuksmeburge esantį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Klubo savininkas M. A. P. sumokėjo pinigus už jo atvežtų ar surastų merginų išdirbtą klube laiką. „(duomenys neskelbtini)“ klube ji išdirbo vos tris savaites. Klientui bare užsakius didelį butelį šampano, kainuojati nuo 400 Eur, merginai reikėdavo eiti į „privatą“ arba „separe“, kur teikiamos seksualinės paslaugos. Jei klientas pirkdavo butelį šampano už 250 - 350 eurų, mergina su klientu bendraudavo arba prie baro, arba jau minėtame salone, kur teikiamos intymios paslaugos, jeigu klientas to pageidaudavo. Ji pati intymių paslaugų neteikė, todėl vien tik iš konsumacijos neužsidirbo, nes praktiškai visi klientai norėjo intymių paslaugų. Pasakiusi M., kad važiuoja namo, tą pačią dieną sulaukė A. P. skambučio. Jis įkalbinėjo ją pasilikti, stengtis patikti M.. Už tris savaites išdirbtas „(duomenys neskelbtini)“ klube uždirbo apie 1500 eurų. Jei butų teikus intymias paslaugas galėtų uždirbti apie 5000 Eurų. Taip jai sakė pats A. P., pasakodamas apie kažkokią merginą, kurį šiame klube, kaip jis pats išsireiškė: - „dirbo gerai“. 2009 m. rugsėjo 5 d. ji grįžo į Lietuvą. A. P. dar siūlė ją įdarbint kitame klube, tačiau ji atsisakė.

Liudytoja Ž. L. ikiteisminio tyrmo metu parodė (t. 1, b.l. 70-73, jos parodymais teismas remiasi LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes liudytojos nuolatinė buvimo vieta nežinoma, ) parodė, kad 2009 metais A. P. turėjo savo striptizo šokėjų grupę, organizuodavo striptizo pasirodymus klubuose, vakarėliuose, pagal poreikį įvairiuose vietose. Pasirodymo kaina būdavo apie 250-300 Lt, iš kurių A. P. tekdavo 50 litų, o likusieji šokėjai. 2009 metų liepą A. P. pasiūlė jai vykti į Liuksemburgo klubą šokti striptizą. Jis organizavo kelionę ir pats, kartu su mergina, vardu „Gerda“, vežė ją į Liuksemburgą. Ji klube, kurio savininkas buvo M., šoko striptizą ir atliko konsumaciją. Dirbo mėnesį. Per savaitę dirbdavo apie 5 pamainas, per mėnesį užsidirbo apie 10 000 eurų, po to išvyko. Jai niekas užsiimti prostitucija nesiūlė, su niekuo ji šito neaptarinėjo, intymių paslaugų šiame klube neteikė. Iš A. P. buvo sulaukusi dviprasmiškų pasiūlymų atvykti pas jį, jo draugus, į jo vakarėlius, tačiau turėti lytinių santykių už kuriuos būtų atlyginta materialiai, jis jai nėra siūlęs. Tačiau iš jo elgesio, pokalbių suprasdavo, kad jis būtų nieko prieš lytinius santykius. Prostitucija niekada neužsiminėjo ir neužsiiminėja. Šoka tik striptizą ir gauna už tai materialų atlyginimą, intymios paslaugos į tai neįeina.

Liudytojos Ž. L. parodymai dalyje, kur ji teigia neužsiminėjusi prostitucija paneigti liudytojos S. R., kitų liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, todėl teismo vertinami kaip siekimas padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš liudytojų parodymų matyti, kad vien šokant striptizą ir teikiant konsumaciją, nesiverčiant prostitucija, klube buvo galima uždirbti per mėnesį iki 1500 eurų. Tuo tarpu Ž. L. teigė uždirbusi 10 000 eurų.

Liudytoja S. R. parodė, kad kartu su ja „(duomenys neskelbtini)“ klube dirbo dar kelios iš Lietuvos per A. P. atvykusios merginos, tarp jų mergina, prisistatanti Aukse arba Oksana, kuri klube teikė seksualines paslaugas. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. R. nuotraukoje Nr. 3, atpažino Ž. L., kaip Aukse arba Oksana prisistatinėjusią merginą (t. 1, b.l. 103-104)

Atliekant telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo nustatyta, kad A. P. ne vieną kartą siūlė Ž. L. teikti seksualines paslaugas už atlygį Lietuvoje, nurodydamas atlygio sumas, ši nuolat palaikė ryšį su A. P. ir vykdavo į seksualinių paslaugų užsakymus, taip pat ji pati surasdavo merginas vyksiančias į seksualinių paslaugų užsakymus, pati aktyviai domėjosi darbu užsienio šalyse susijusiu su seksualinių paslaugų teikimu, kurį siūlydavo A. P., per pastarąjį vyko į užsienio klubus seksualinių paslaugų teikimui ( t. 4, b.l. 97, 120-121, 149-154; t. 5, b.l. 21-25, 29, 34-41, 44-47 ).

Liudytoja D. V. teisme patvitinusi savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. P. susipažino 2008 metais, kuomet jis jai pasiūlė ir įkalbėjo Klaipėdoje, jo išnuomojamame bute teikti intymias paslaugas už pinigus, tai yra užsiimti prostitucija. 2009 metų vasarį, jai su A. P. būnant Klaipėdoje, šis pasakė, kad yra klientas, nuvežė ją į butą, kur ji su klientu turėjo lytinius santykius, už tai buvo sumokėta 500 litų, iš kurių ji gavo trečdalį – 150 Lt, o likusius pasiliko A. P.. 2009 m. pavasarį A. P. jai organizavo klientą prostitucijai bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis liepė iš kliento už suteiktus lytinius santykius paimti 500 Lt, bet klientas taip ir nepasirodė. 2009 metų birželio pradžioje, kuomet A. P. ją nuvežė darbui į Liuksemburgo naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Ji matė, kaip klubo savininkas M. A. P. padavė pinigus už jos atvežimą. Vėliau ji sužinojo, kad A. P. pačiam atvežus merginas, M. jam sumokėdavo grynais, o jei merginos važiuodavo pačios, tai pinigai A. P. M. buvo pervedami per banką. Klube už baro esančiuose dvejuose kambarėliuose merginos teikdavo intymias paslaugas klientams. Privataus 30 minučių trukmės šokio kaina buvo 200 Eur, iš kurių merginai atitekdavo 35 Eur, o likusieji klubui; už 30 minučių trukmės intymias paslaugas 400 Eur, iš kurių merginai atitekdavo 70 Eur, o likusieji klubui; už 1 valandą intymių paslaugų – 600 Eur, iš kurių merginai atitekdavo 100 Eur. Klube ji šoko striptizą ir teikė konsumaciją, tačiau spaudžiant klubo savininkui M. bei žinant A. P. pradėjo teikti seksualines paslaugas. A. P. dažnai jai skambindavo ir liepdavo labiau stengtis ir geriau dirbti. Po mėnesio ji grįžo į Lietuvą. Antrą kartą, vėl A. P. organizuojant, į Liuksemburgo klubą „(duomenys neskelbtini)“ ji su drauge Sandra pačios nuvyko 2009 m. liepos viduryje. Klube jos išdirbo vėl vieną mėnesį. A. P. žinojo, kad ji užsiiminės prostitucija. Tuo pat metu, tik atvykusios maždaug po dviejų savaičių, kartu su jomis klube dirbo ir kitos dvi per A. P. atvažiavusios merginos. Jų vardai „Auksė“ ir „Gerda“ . Ji pati matė, kaip minėtos „Auksė“ ir „Gerda“ su klientais eidavo į prostitucijai skirtus kambarius. 2009 metų rugpjūtį ji grįžo į Lietuvą ir su A. P. nutraukė bendravimą.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja D. V. nuotraukoje Nr. 1 atpažino Ž. K. kaip merginą vardu „Gerda“, su kuria kartu dirbo Liuksemburgo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 43-45).

Liudytoja U. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b.l. 170-171, liudytoja nuolat gyvena Italijoje, tad, teisme nebuvo apklausta dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis), kad 2006-2007 metais ji susipažino su A. P., kuris siūlė jai šokti striptizą Lietuvoje ar užsienyje. Ji striptizo niekada nešoko. Po pokalbio su A. P. ji pradėjo rinkti apie jį informaciją. Sužinojo, kad A. P. verbuoja merginas užsiiminėti prostitucija Lietuvoje ir užsienyje. Po šios informacijos ji su A. P. nutraukė bendravimą.

Liudytojos U. B. parodymai dalyje, kur ji teigia neužsiminėjusi prostitucija vertinti kaip mėginimas padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jie paneigti rašytiniais įrodymais.

Atliekant telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo nustatyta, kad U. B. 2009-2010 metais palaikė ryšius su A. P., jo nurodymu vykdavo į privačius vakarėlius šokti striptizo, kurių metu atlikdavo taip vadinamus „Vibro šou“ pasirodymus, kas taip pat yra vertinama kaip prostitucija, gaudavo už tai atlygį, kurį dalindavosi su A. P.. Taip pat ji, A. P. prašymu už atlygį ieškojo merginų, galėjusių vykti dirbti į užsienio naktinius stiptizo klubus bei teikti seksualines paslaugas. Tą patvirtina ir liudytojos A. J. parodymai. ( t. 4, b.l. 173-179; t. 5, b.l. 25 )

Liudytoja I. R. parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį A. P. jai pasiūlė užsienio klube šokti striptizą ir teikti konsumaciją. Apie tai, kad reikės teikti intymias paslaugas jis neminėjo. Po to, A. P. jai ir jos draugei Daivai nupirko bilietus ir jos pačios atvyko į Liuksemburgo naktinį klubą „Joy“. Klube šoko tik striptizą ir užsiiminėjo konsumacija, intymių paslaugų neteikė. 2010 metų liepos pabaigoje A. P. pasiūlymu ji nuvyko dirbti į Liuksemburgo naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu šiame klube buvo dar dvi merginos iš Lietuvos, kurios nešoko striptizo, užsiiminėjo tik konsumacija, pagal jų elgesį mano, kad jos teikė intymias paslaugas. Jai klube „(duomenys neskelbtini)“ seksualinių paslaugų teikti nesiūlė ir nereikalavo.

Liudytoja I. K. parodė, kad A. P. 2007-2008 metais jai siūlė šokti striptizą užsienyje. Jos tai nesudomino, tačiau pastarojo pasiūlymu 2011 metų lapkričio mėnesį, Vilniuje, Jeruzalėje esančiame viešbutyje, kartu su mergina, pravardė „Gerda“ (Ž. K.) vakarėlyje šoko striptizą. Ji intymių paslaugų neteikė, ar jas teikė „Gerda“, nežino.

Liudytojos I. K. parodymus dalyje, kur ji teigia neužsiminėjusi prostitucija teismas vertina kaip siekimą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jie paneigti rašytiniu įrodymu – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis, kuomet buvo užfiksuotas pokalbis, įvykęs 2011-11-06 naktį tarp A. P. ir I. K. bei SMS susirašinėjimas, kurių metu buvo tariamasi dėl seksualinių paslaugų teikimo, aptarnaujamų asmenų kiekio ir kainos. I. K. pokalbio metu teiravosi, ar jai reikės teikti seksualines paslaugas vienai visiems trims vyrams, ir, gavusi teigiamą atsakymą, abejojo dėl tokios galimybės bei sakė skambinsianti draugei ( t. 4, b.l. 97-112 )

Tad, I. K. teigdama, kad A. P. tarpinininkaujant ji vyko į viešbutį Baltupių mikrorajone ar Jėruzalėje, Vilniuje šokti stirptizą, neabejotinai vyko teikti būtent seksualines paslaugas, apie tai susitarusi su A. P..

Liudytoja A. T., teisme patvirtinusi, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo teisingi, parodė, kad prieš 7-8 metus A. P. jai pasiūlė klubuose ir vakarėliuose šokti striptizą bei nurodė galimybę važiuoti į užsienį ne tik šokti striptizą, bet ir užsiimti prostitucija. Ji užsienyje nebuvo ir nedirbo, tačiau du kartus A. P. organizuojant teikė lytines paslaugas už pinigus. Pirmąjį kartą - maždaug prieš 3-4 metus paskambinęs A. P. paklausė, ar ji nori šiandien padirbėti. Apie tai, kad reikės teikti intymias paslaugas ji žinojo iš anksto, nes A. P. telefonu niekada tiesiai to nesakydavo. Jei jis sakydavo:“ar nenori užsidirbti?“, tai reikšdavo intymių paslaugų teikimą, o jei sakydavo pašokti striptizą, tai galėjo būti be seksualinių paslaugų. Jai sutikus, A. P. jai pasakė paimti iš klijento 500 Lt, iš kurių 200 Lt reikės atiduoti jam. Tą vakarą A. P. pats atvažiavo jos pasiimti ir nuvežė į butą netoli Akropolio, kur jos laukė klientas. Ji minėtame bute valandą suteikė vyrui lytines paslaugas, gavo iš klijento 500 Lt, iš kurių, jos atvažiavusiam pasiimti A. P. atidavė 200 Lt, o likusius pinigus pasiėme sau. Kitą kartą - maždaug prieš pusantrų metų, paskaminęs A. P. vėl pasiūlė „padirbėti“. Jis sakė, kad reikia 2-3 merginų, bet geriau, kad būtų trys, nes jis taip pat dalyvavo. Už paslaugą pasiūlė 300 Lt. Trečios merginos jie nesurado, todėl ji važiavo kartu su seserimi Ž. T.. A. P. vėl atvažiavo jų pasiimti ir nuvežė į kažkokią sodybą už Vilniaus. Ten buvo du vyrai ir jas atvežęs A. P.. Jos sesuo suteikė seksualines paslaugas vienam iš vyrų, o ji atsisakė tai daryti, nes kitas vyras jai buvo šlykštus. A. P. jai vis tiek primygtinai siūlė nueiti su tuo vyru permiegoti, bet ji atsisakė. A. P. atsiskaitė su jomis, matė, kad jis pinigus išsitraukė iš savo piniginės, po to nuvežė jas namo.

Liudytoja Ž. T. parodė, kad maždaug prieš šešis metus susipažino su A. P. ir, pastarajam organizuojant, maždaug prieš 1-2 metus ji, kartu su seserimi A. T., sodyboje už Vilniaus teikė prostitucijos paslaugas. A. P. paskambino jos sesei ir pasiūlė nuvažiuoti su juo į minėtą sodybą, kur buvo trys jai nepažįstami vyrai. Už vakarą jis pasiūlė joms 300 Lt. Šiame vakarėlyje reikėjo vyrams suteikti lytines paslaugas. Ji suteikė vienam iš vyrų seksualines paslaugas, o sesuo atsisakė, nes jai tas vyras nepatiko. Po to, A. P. parvežė jas namo. Už prostitucijos paslaugas A. P. jai sumokėjo 300 Lt. Ji tikrai žino, kad A. P. gauna pinigus už tai, kad organizuoja vakarėlius, kur merginos linksmina vyrus ir teikia lytines palaugas. Ji ir sesuo turi savo tarifą, tai yra už valandą prostitucijos paslaugų ima 300 Lt. A. P. neapsimokėdavo jas samdyti, nes jei klijentas už prostitutę mokėdavo iš viso 300 Lt, tai A. P. nuo tų pinigų reikėdavo atiduoti jo procentą. Joms toks variantas netiko.

Liudytoja Ž. K. (prisistatanti „Gerda“) teisme parodė, kad A. P. nuo 2005 metų jai organizavo striptizo pasirodymus, o 2009 metais jis ją įdarbino Liuksemburgo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kur ji šoko striptizą ir atliko konsumaciją. Į šį klubą, kartu su kita mergina, vardu „Auksė“ (Ž. L.) ją atvežė A. P. savo automobiliu. Jokių seksualinių paslaugų klube ji neteikė, ar kas teikė, nežino. Ji ir „Auksė“ (Ž. L.) dirbo mėnesį, uždirbo apie 8 000 Lt. Grįžo į Lietuvą. Niekada A. P. užsakymu po to Lietuvoje nešoko, intymių paslaugų neteikė.

Liudytojos Ž. K. parodymai dalyje, kur ji teigia neužsiminėjusi prostitucija su A. P. žinia paneigti liudytojos S. R. parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais, todėl vertinami kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytoja S. R. parodė, kad kartu su ja ir Danguole „(duomenys neskelbtini)“ klube, kai dirbo ten pirmą kartą, dirbo dar kelios merginos iš Lietuvos atvykusios per A. P., iš kurių viena mergina buvo šviesiaplaukė vilnietė, gyvenanti Naujininkuose, žemo ūgio, apie 25-26 m., kuri klube teikė seksualines paslaugas, tai yra užsiiminėjo prostitucija. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. R. nuotraukoje Nr. 1, atpažino Ž. K., kaip blondinę, su kuria kartu dirbo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ Liuksemburge, kurią apklausos metu apibūdino kaip vilnietę iš Naujininkų rajono (t. 1, b.l. 103-104).

Atliekant telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo nustatyta, kad Ž. K. vyko teikti seksualinių paslaugų pagal A. P. užsakymą į viešbutį Baltupių mikrorajone ar Jėruzalėje, Vilniuje ir už tai gavo atlygį. Ji, A. P. organizuojant, vyko, kaip A. P. pats išsireiškė - „pilnoms paslaugoms“, tai yra ir teikti seksualines paslaugas į užsienio klubus (t. 4, b.l. 97-112 ).

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė ( t. 1, b.l. 66-69) jos parodymais teismas vadovaujasi LR BPK 276 str. d. 1 p. pagrindu, nes liudytojos buvimo vieta nežinoma), kad 2009- 2010 metais A. P. jai siūlė jai važiuoti uždarbiauti į užsienio klubus šokti. A. P. gyveno iš to, kad siuntė merginas šokti striptizą užsienio klubuose, taip pat Lietuvoje – privačiuose vakarėliuose. 2010 m. vasarą, pagal A. P. užsakymą Vilniuje, prie F. P., klientams ji limuzine šoko striptizą 10-15 min. Už tai A. P. iš vieno kliento paėmė ne mažiau 280 Lt, iš kurių 200 Lt sumokėjo jai. Mano, kad A. P. iš to uždirbdavo nemažai. Be striptizo, A. P. dar užsiėmė prostitucijos organizavimu Lietuvoje: jis turėjo merginas, kurios važiuodavo pagal jo užsakymus Vilniuje teikti seksualines paslaugas už atlygį. Kai jo merginos negalėdavo važiuoti pagal užsakymą, jis ieškodavo kitų merginų iš savo pažįstamų rato, kurios teiktų prostitucijos paslaugas. Jis daug kartų siūlė ir jai Vilniuje važiuoti teikti seksualines paslaugas užsieniečiams, tačiau ji niekada nesutiko. Už seksualinio pobūdžio paslaugas užsieniečiams, jei vyktų jo nurodymu, A. P. jai žadėdavo nuo 600 Lt iki 1 000 Lt. A. P. visada jai paskambinęs siūlydavo vykti į vakarėlį su seksualinių paslaugų teikimu, sakydamas, kad yra kelios merginos ir reikia dar vienos. 2010 metų spalį A. P. jai pasiūlė važiuoti šokti striptizą Liuksemburgo klube „C. H.“. Ji sutiko, todėl A. P. užsakė ir pats nupirko bilietus. Jai nuvykus, vietoje ją pasitiko klubo šeimininkas italas G. M., kuris žinojo, kad ji atvyko nuo A. P.. G. M. už merginas atsiskaitydavo su A. P. siųsdamas jam kažkokią sumą arba į kortelę, ar perlaida per Western Union. Klube „C. H.“ ji šoko striptizą, prostitucijai skirtų privačių kambarių klube nebuvo. Iš pažįstamų merginų, kurios važiavo šokti į Liuksmeburgo klubus per A. P. ji ne kartą girdėjo, kad ten yra ne tik šokamas striptizas, bet ir klientams teikiamos seksualinės paslaugos. Buvo net tokių merginų, kurios išvažiuodavo šokti striptizo, o nuvažiavusios sužinodavo, kad reikės teikti seksualines paslaugas, kai kurios netgi buvo verčiamos tai daryti.

Kiti liudytojai - Ž. L. (ikiteisminio tyrimo metu (šiuo metu išvykusi į Norvegiją)) , I. J., T. M., M. M. (ikiteisminio tyrimo metu (liudytojas gyvena užsienyje)) ir M. S. savo parodymais patvirtino bendro pobūdžio aplinkybęs, kad kaltinamasis A. P. dirbo agentu - organizuodavo merginoms darbą užsienio striptizo klubuose, striptizo pasirodymus Lietuvoje, gaudavo už tai atlygį.

Rašytiniai bylos duomenys papildo ir patvirtina liudytojų S. R., A. J., V. S. ir D. V. parodymus apie tai, kad A. P. įtraukė asmenis į prostituciją, organizavo prosituciją Lietuvos Respublikoje, pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat organizavo prostituciją, pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos užsienyje. Šie duomenys, tai:

telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautų kaltinamojo ir teisme liudijusių merginų tarpusavio skambučių ir SMS žinučių turinys ( t. 4, b.l. 96-179; 5 t. b.l. 1-48 ): 2012-07-23 protokole užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp kaltinamojo A. P. ir liudytojos I. K.: 2011-11-06 pokalbių metu užfiksuota kaip A. P. renka merginų grupę teikti seksualinėms paslaugoms ir įkalbinėja bei organizuoja kartu vykti ir I. K., juodu tarpusavyje tariasi dėl seksualinių paslaugų teikimo kainos, laiko ir asmenų, kuriems reikės teikti seksualines paslaugas skaičiaus;

UAB „Western Union processing Lithuania“ pateikti duomenys, iš kurių matyti piniginės perlaidos A. P. ( t. 2, b.l. 90-97);

AB „Swedbank“ pateikta L. P. sąskaitos išklotinė, iš kurios matyti, kad A. P. nuo 2009-10-23 iki 2012-02-27 pastoviai gaudavo pinigines perlaidas iš Liuksemburgo, Vokietijos, Graikijos, Kipro ( t. 2, b.l. 115-126);

A. P. naudoto kompiuterio sisteminio bloko apžiūros metu padarytos jo „Skype“ susirašinėjimo išklotinės, iš kurių turinio matyti, kad A. P. įkalbinėjo merginas vykti dirbti į užsienį ( t. 3, b.l. 1-74 );

Kaltinamojo A. P. veikos dėl Ž. K., Ž. L. ir D. V. prostitucijos organizavimo, gabenimo jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos bei pelnijimosi iš jų prostitucijos, taip pat dėl Ž. K., I. K., D. V., A. T., Ž. T., Ž. L. ir U. B. prostitucijos organizavimo Lietuvoje ir pelnijimosi iš jų prostitucijos Lietuvoje kvalifikuotos teisingai pagal LR BK 307 str. 1 d., 307 str. 2 d., 308 str. 1 d.

A. P. inkriminuotų nusikaltimų objektas yra dorovė, tai yra visuomenėje priimtinos moralaus elgesio normos. Prostitucijos organizavimas bei pelnymąsis iš prostitucijos yra priešingos dorovei veikos, jos nepriimtinos visuomenėje dėl savo amoralumo, tokiomis veikomis kėsinamasi į visuomenėje toleruojamas seksualinio elgesio normas, prostitucija yra smerkiama ir uždrausta kaip administracinis teisės pažeidimas.

LR BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet ja užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš tokios veiklos.

Nusikaltimo, numatyto LR BK 307 str. 1 d., sudėties objektyvieji požymiai yra dvi alternatyvios veikos: pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos bei sąvadavimas prostitucijai.

A. P. reiškiamas kaltinimas dėl pajamų turėjimo iš kitų asmenų prostitucijos.

Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnio 1 dalis) objektyviai pasirešikia nevienkartiniais, sistemingais veiksmais, pagrįstais sutartinių santykių tarp kaltininko ir prostitucija užsiimančio asmens pastovumu. Tokių susitarimų pagrindą gali sudaryti prostitucija užsiimančio asmens įsipareigojimas mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, už saugumo užtikrinimą arba už kitas kaltininko jam teikiamas paslaugas: vežimą, patalpų suteikimą ir pan.

LR BK 307 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos sudėtis – formalioji. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – pelnymosi tikslu, tai yra siekiant gauti pajams iš kito asmens prostitucijos ir jis laikomas baigtu kaltininkui pradėjus gauti tokias pajamas.

Nustatyta, kad už kiekvienos aukščiau minėtos merginos prostituciją tiek Liuksmeburge, tiek Lietuvoje, A. P. gaudavo iš anksto sutartą atlygį.

Nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 307 str. 2 d. kvalifikuojantys objektyvieji požymiai: prostitucijos organizavimas, vadovavimas prostitucijai ir asmens gabenimas jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos.

A. P. kaltinamas prostitucijos organizavimu ir asmenų gabenimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, taip pat prostitucijos organizavimu Lietuvoje.

Prostitucijos organizavimas ir vadovavimas prostitucijai objektyviai pasireiškia grupės prostitucija užsiimančių asmenų veikla. Tai veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių ar šalių, jų apgyvendinimą, koordinuojant ir kontroliuojant šių asmenų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, taip pat kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą.

Asmens gabenimas prostitucijai - tai asmens vežimas tam tikra transporto priemone arba jo lydėjimas kelionėje į užsienį ar iš užsienio. Būtini šios veikos požymiai yra gabenamo asmens sutikimas vykti į Lietuvos Respubliką ar iš jos į kitą šalį turint tikslą verstis prostitucija.

LR BK 307 str. 2 d. numatyta nusikaltimų sudėtis yra formalioji. Prostitucijos organizavimas laikomas baigtu nuo šią veiką sudarančių veiksmų atlikimo pradžios. Gabenimas prostitucijai laikomas baigtu, kai kaltininkas pradeda vežti arba lydėti asmenį jo kelionėje į užsienį ar iš užsienio. Šios veikos padaromos tiesiogine tyčia turint tikslą pelnytis. Kaltininkas suvokia, kad organizuoja ar vadovauja prostitucijai, arba gabena asmenį prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš jos ir nori taip veikti. Pelnymosi tikslas - kaltininko siekimas gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos.

Kaip matyti iš bylos duomenų, visos moterys kaltinamojo A. P. vežamos prostitucijai į klubus užsienyje buvo sutikusios, kad jas į vietą nuvežtų - nugabentų kaltinamasis, arba jos pačios ten vyko pasinaudojusios kaltinamojo joms nupirktais lėktuvų bilietais, naudodavosi pastarojo skolintais pinigais kelionei iš kaltinamojo jau žinodamos apie būsimas darbo ir gyvenimo užsienyje bei atlyginimo sąlygas.

Aukščiau aptarti faktiniai bylos duomenys: liudytojų S. R., A. J., V. S., D. V. parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai – rodomų asmenų atpažinimo pagal jų nuotraukas protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti kaltinamojo bendravimo su liudytojomis duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. P. ne vadodvavo merginų šokių grupei, kaip jis teigė šiame procese, o organizavo Lietuvoje gyvenusių Ž. K., Ž. L. ir D. V. prostituciją Liuksemburge, gabeno jas pastarųjų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos ir pelnėsi iš jų prostitucijos, taip pat organizavo Ž. K., I. K., D. V., A. T., Ž. T., Ž. L. ir U. B. prostituciją Lietuvoje ir iš jos pelnėsi.

Tiek liudytojos dėstė, tiek ir kaltinamasis pripažino, kad dalis merginų už darbą gauto uždarbio visada atitekdavo A. P.. Liudytojos pripažino, kad pagrindinė užsienio naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo prostitucijos paslaugos, pasakojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ klube tam tikslui buvo įrengtos atskiros patalpos, išaiškino, kad kliento mokama pinigų suma už „privatų šokį“ („Separe“) visais atvejais reiškė prostitucijos paslaugos užsakymą. Telefoninių kaltinamojo ir Ž. L. pokalbių metu juodu aiškinosi, kad: „Separe yra privatas, kur eina vyrai, kur nori daugiau“, kad: „Privatas prasideda nuo 400 eurų“, kad merginų paslaugos teikiamos astisžvelgiant į kliento prie baro sumokėtą pinigų sumą už, neva, perkamą šampaną:“Jau visi žino, kai perka tą brangų šampaną...kas vyksta tame kambary“, kad: „klientų kaip ir visur nedaug – krizė...“, kad: „..ten (klientai)...eina pusvalandžiui, valandai“, A. P. kalba: „čia dėl vieno tokio privato nenumirsi“, klausia Ž. L. ar ji važiuoja „ant pilnų paslaugų“ (t. 4, b.l. 140-148).

Teismas iš kaltinimo šalina A. P. inkriminuotą I. R., S. R., A. J., V. S. ir U. B. prostitucijos organizavimą, jų gabenimą prostitucijai iš Lietuvos Respublikos bei pelnymąsi iš jų prostitucijos neįrodžius, kad jos vertėsi prostitucija Liuksemburgo naktiniuose klubuose. I. R., pripažinusi, kad du kartus, tarpininkaujant A. P. ji vyko į minėtus naktinius klubus šokti striptizą, taip pat nurodė, kad prostitucijos paslaugų ji neteikė ir apie tai su niekuo nesitarė, taip pat nebuvo niekieno įkalbinėjama ar verčiama užsiimti prostitucija. Liudytojos S. R. ir A. J. parodė, kad kaltinamasis dar Lietuvoje joms išaiškino, kad Liuksmeburgo naktiniame klube reikės ne tik šokti, bet ir teikti prostitucijos paslaugas, tačiau atvykusios į klubą abi atsisakė teikti šias paslaugas. Kaltinimas A. P. dėl S. R. ir A. J. prostitucijos organizavimo, jų gabenimo prostitucijai iš Lietuvos Respublikos bei įtraukimo į prostituciją yra dubliuojamas antrame kaltinimo epizode. Šalindamas šioje kaltinimo dalyje A. P. inkriminuojamą S. R. ir A. J. prostitucijos organizavimą (gabenimą ir pelnyjimąsi) teismas dėl šių dviejų merginų pasisako toliau - nuosprendžio motyvuojamoje dalyje dėl asmenų įtraukimo į prostituciją. U. B. neigė, kad Liuksmeburge ji užsiėmė prostitucija. Nesant jokių kitų tai paneigiančių įrodymų, atitinkami kaltinimai A. P. šalintini. Tai, kad kaltinamasis A. P. organizavo U. B. prostituciją Lietuvoje ir iš jos pelnėsi, įrodyta jau aptartais įrodymais.

Dėl kaltinimo K. B. prostitucijos organizavimu, jos įtraukimu į prostituciją ir pelnymusi iš K. B. prostitucijos, taip pat dėl kaltinimo A. J. ir S. R. gabenimo jų sutikimu prostitucijai, jų įtraukimo į prostituciją ir pelnymosi iš jos.

Apklaustas dėl K. B. įtraukimo į prostituciją kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tarp jo ir K. B. buvo susitarimas, jog pastaroji Kretos saloje teiks tik konsumacijos paslaugas, tad, tik pagal tokį susitarimą ji išskrido į Kretą. Vėliau, jau būdama Kretoje, K. B. pati savarankiškai nusprendė užsiimti prostitucija. Ji neturėjo kam pasipasakoti kuo iš tikrųjų užsiima Kretoje, todėl apie tai su juo atviravo SMS žinutėmis. Iš K. B. prostitucijos jis nesipelnė.

Liudytoja K. B. teisme patvirtinusi savo parodymus, duotus ikiteisminiotyrimo metu, parodė, kad 2009 m. rugsėjį, ieškodama darbo, www.skelbiu.lt tinklapyje rado skelbimą, per kurį susipažino su A. P., kuris siūlė vykti į užsienio klubus užsiiminėti konsumaciją ir, jeigu ji norės uždirbti daugiau, reikės teikti ir intymias paslaugas. Ji nesutiko važiuoti prostitucijai, tačiau, vis dėlto į Kretos naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)” išskrido 2009 m. spalio 5 d. A. P. pasirūpinus lėktuvo bilietais. Klube apie 2-3 pirmas savaites ji užsiminėjo tik konsumaciją, tai yra palaikydavo vyrams kompaniją prie stalo. Matydama, kad kitos merginos, kurios užsiima prostitucija, uždirba daugiau pinigų, dėl beviltiškos finansinės padėties, palūžusi dvasiškai ji pradėjo teikti seksualines paslaugas. Apie tai, kad jai sunku užsiimti prostitucija, ji rašydavo A. P., kuris ją visaip palaikydavo, sakydavo, kad ji šaunuolė, kad viskas bus gerai, kad pabandė vieną kartą, po to bus lengviau ir uždirbs daugiau pinigų. Kretoje ji praleido apie 2 mėnesius. A. P. ją įkalbinėjo pasilikti iki Naujųjų metų, tačiau 2009 m. gruodžio 16- 17 d. ji grįžo į Vilnių. Oro uoste ją pasitiko A. P., kuriam ji perdavė kažkokį klubo „(duomenys neskelbtini)” savininko jam perduotą paketą, tačiau kas jame buvo, nežino. Vėliau A. P. vis skambindavo jai ir siūlė vėl vykti į Kretą prostitucijai netgi žinodamas, kad ji yra nėščia, tačiau ji kategoriškai atsisakė ir daugiau su juo nebendrauja, nes tokios patirties nebenori prisiminti.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką (2012-02-12 protokolas), liudytoja K. B. nuotraukoje Nr. 4, atpažino kaltinamąjį A. P. kaip asmenį, per kurį ji iš vyko į Kretos naktinį klubą (t. 2, b.l. 59-63).

Teismas išteisina A. P. dalyje kaltinimo dėl K. B. įtraukimo į prostituciją, jos prostitucijos organizavimo bei pelnymosi iš K. B. prostitucijos jam nepadarius šių nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo, liudytojos K. B. parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais - SMS žinučių išklotinėmis nustatyta, kad prieš K. B. išskrendant į Kretos salą, tarp jos ir kaltinamojo buvo vienareikšmiškas susitarimas, kad K. B. klube tik šoks striptizą ir užsiims konsumacija. Esant tokiam susitarimui A. P. nupirko K. B. lėktuvo bilietą ir ši išskrido. Tai akivaizdžiai seka ir iš jūdviejų SMS žinučių turinio: K. B.: „...jei nuvažiuoju pasirodys, kad reikia intymiai...“ A. P. atsako: „Niekada nei vienas klubas neverčia per prievartą eiti į intymus ir privatus...“, A. P. toliau rašo apie užmokestį: „ 60-70 eurų fix, priklausomai nuo to kaip šoksi ir kaip kalbėsi angliškai. Pirmiau tau reikia į tokį klubą, kur galėtum pasimokyt šokti ir kalbą pramokti“ (t. 5, b.l. 7).

Kaltinamojo ir liudytojos parodymai bei jųdviejų SMS žinučių turinys taip pat patvirtina, kad, būdama Kretoje, K. B. klube pradėjo verstis prostitucija apsisprendusi savarankiškai pati. Susirašinėjimo SMS žinutėmis turinyje teismas neįžvelgė požymių, kad A. P. būtų skatinęs ar įkalbinėjęs K. B. pradėti verstis prostitucija. A. P. rašė: „Jei persilauši dėl intymų, tai pinigai bus didesni ir kiti klubai ims lengviau. Bet tu to daryti neprivalai jei nenori“. K. B. po trijų dienų atsako: „šiandien pradėsiu eiti į intymą“ (t. 5, b.l. 9).

Nėra taip pat jokių įrodymų apie tai, kad A. P. pelnėsi iš K. B. prostitucijos. Pastarosios liudijimas, kad ji, grįžusi į Vilnių, oro uoste perdavė ją pasitikusiam A. P. naktinio klubo savininko jai įduotą kažkokį paketą, anaiptol, nėra pakankamas išvadai, kad tai buvo kaltinamajam skirta pelno už K. B. ptostituciją dalis.

Dėl S. R. ir A. J. įtraukimo į prostituciją kaltės nepripažinęs kaltinamasis A. P. parodė, kad abi merginas jis vežė į Liuksemburgą tik šokti striptizą, užsiimti prostitucija jis joms nesiūlė ir jų neįkalbinėjo.

Kaltinamojo parodymai paneigti liudytojų S. R. ir A. J. parodymais, kurios nuosekliai dėstė, kad dar Lietuvoje A. P., įkalbinėdamas jas važiuoti į Liuksemburog naktinį klubą, išaiškino, kad klube be striptizo ir konsumacijos reikės teikti ir intymias paslaugas. Liudotojos parodė, kad į Liuksemburgą jas nuvežė pats kaltinamasis savo automobiliu, o nuvykus į klubą jos atisakė dirbti prostitutėmis.

Įtraukimas į prostituciją objektyviai pasireiškia kaip kaip sąmoningi veiksmai skatinant kitą asmenį pradėti verstis prostitucija, tai yra parodant tokios veiklos privalumus. Būtina sąlyga yra tai, kad įtraukimo momentu asmuo prostitucija nesiverčia. Asmens įtraukimo į prostituciją sudėtis – materialioji, tad, šio nusikaltimo baigtumas siejamas su nusikalstamų padarinių atsiradimu - su kito asmens vertimosi prostitucija pradžia.

Jeigu kaltininkui nepavyko įtraukti kito asmens į prostituciją, bet jo pastangos buvo tam skirtos, veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas įtraukti į prostituciją.

Nustatyta, kad A. J. ir S. R., kaltinamajam A. P. atlikus veiksmus, skatinančius užsiimti prostitucija ir tam tikslui pastarajam jas nugabenus į užsienio klubą, šios atsisakė teikti seksualines paslaugas, taigi nepradėjo verstis prostitucija, todėl nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 308 str. 1 d. dėl A. J. ir S. R. įtraukimo į prostituciją teismas kvalifikuoja kaip pasikėsinimą įtraukti į prostituciją pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 308 str. 1 d.

Kaltinamasis, susitaręs su klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio Liuksmeburge, savininku, taip pat susitaręs su S. R. ir A. J. dėl jų važiavimo į minėtą klubą dirbti prostitutėmis bei pats jas ten nuvežęs taip organizavo S. R. ir A. J. prostituciją, tai yra A. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 307 str. 2 d.

Pagal LR BK 307 str. 1 d. dėl pelnymosi iš S. R. ir A. J. prostitucijos kaltinamasis išteisinamas, kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos, nes nenustatyti šių merginų vertimosi prostitucija atvejai.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę.

A. P. padarytos nusikalstamos veikos yra tęstinės, pelnymasis iš kito asmens prostitucijos ir prostitucijos organizavimas ( LR BK 307 str. 1 ir 2 d.) yra nusikalstamos veikos, priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, įtraukimas į prostituciją (LR BK 308 str. 1 d.) - prie nesunkių nusikaltimų.

Kaltinamasis A. P. praeityje buvo vieną kartą teistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, teistumas išnykęs. Jis turi šeimą, augina tris mažamečius vaikus, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad jis turi teisėtas pajamas. Priklausomybės ar psichikos ligos jam nediagnozuotos.

Atsižvelgus į visumą paminėtų aplinkybių teismas priėjo išvados, kad A. P. tinkama bausmė yra skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir kaltinamojo įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlikti visuomenei naudingą veiklą bei įpareigojimas pradėti oficialiai dirbti arba pradėti legalaus darbo paieškas registruojantis darbo biržoje.

Dėl turto konfiskavimo

Kaltinamajam A. P. laikinas nuosavybės teisės apribojimas skirtas šiam turtui:

- A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Dzūkų g. 55-48, Vilniuje, vardu registruotam, tačiau faktiškai įtariamajam A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančiam automobiliui CHRISLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

- A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantiems – 590 (penki šimtai devyniasdešimt) litų, paimti kratos pas A. P. metu; 1 820 (tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt) litų, paimti pas A. P. automobilio kratos metu.

Liudytojo A. D. parodymais nustatyta, kad automobilis CHRISLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirktas už A. P. pinigus , tačiau registruotas A. D. vardu, pastarasis jokių pretenzijų į automobilį neturi, neketino juo naudotis, automobilius naudojosi A. P..

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. P. pelnėsi iš prostitucijos. Kaltinamasis niekur nedirba ir neturi jokio žinomo teisėto pragyvenimo šaltinio, todėl automobilis CHRISLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigai (2410 Lt.) paimti pas kaltinamąjį A. P., laikytini kaip gauti iš nusikalstamos veikos, todėl konfiskuotini (Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p.).

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 307 str. 1 d., 307 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 308 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 308 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 307 str. 1 d. pirmame kaltinimo epizode laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal LR BK 307 str. 2 d. pirmame kaltinimo epizode laisvės atėmimu dvems metams;

pagal LR BK 307 str. 2 d. antrame kaltinimo epizode laisvės atėmimu dviems metams;

LR BK 22 str. 1 d. 308 str. 1 d. dėl pasikėsinimo įtraukti A. J. ir S. R. į prostituciją laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti A. P. subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 75 str. 1 ir 2 dalis ir bausmės vykdymą atidėti trims metams.

Įpareigoti A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje.

LR BK 70 str. pagrindu paskirti A. P. įpareigojimą pirmus vienerius bausmės vykdymo atidėjimo metus kas mėnesį atlikti po 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose.

Bausmės vykdymo atveju į atliktos bausmės laiką įskaityti A. P. sulaikymo trukmę nuo 2012-07-10 iki 2012-07-12.

Išteisinti A. P. pagal LR BK 307 str. 1 d. dėl kaltinimo pelnymusi iš S. R., A. J. ir K. B. prostitucijos, taip pat pagal LR BK 308 str. 1 d. dėl K. B. įtraukimo į prostituciją jam nepadrius šių nusikalstamų veikų ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

LR BK 72 str. 2 d. 3 p. pagrindu A. P. pinigus - 2410 Lt, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro finansų skyriuje pagal 2012-07-19 prokuroro Tomo Čepelionio nutarimą, taip pat automobilį CHRISLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. D. vardu, konfiskuoti.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam palikti rašytinį žasižadėjimą neišvykti, o, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.