- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- II-847-990/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01150-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-847-990/2022
2022 m. spalio 26 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19334-2022, kuriuo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 450 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui, pakeitimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo turinys
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. V., nustatęs, kad I. G. 2022 m. rugpjūčio 15 d. 16.30 val. Žirnių gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant kelio ženklu nustatytam didžiausiam 60 km/h greičiui, važiavo 115 km/h greičiu, t. y. įvertinus greičio matuoklio paklaidą leistiną greitį viršijo 51 km/h, 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19334-2022 I. G. skyrė administracinę nuobaudą – 450 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui.
II. Skundo argumentai
2. I. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pareiškėjas nurodo, kad jo darbas yra susijęs su kelių transportu bei perkraustymo veikla, todėl teisė vairuoti jam būtina dirbant. Taip pat jam dažnai tenka lankytis gydymo įstaigose, nes jis serga (duomenys neskelbtini), bei rūpintis senyvo amžiaus tėvais, o gyvenant užmiestyje transporto priemonės vairavimas yra kone vienintelis būdas nuvažiuoti iki gydymo įstaigų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vienam mėnesiui ir apsiriboti tik 450 eurų bauda.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas I. G. pakartojo skundo reikalavimus ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jo šuniukui buvo epilepsijos priepuolis, taigi jis šuniuką vežė į gydymo įstaigą, todėl skubėjo. Jis gailisi taip pasielgęs. Jis vairuoja krovininį autobusiuką, todėl viršyto greičio jis nejautė. Nagrinėjamo įvykio metu (duomenys neskelbtini) jis jau sirgo ir žinojo, kad gali netekti teisės vairuoti transporto priemones. Automobilis, kurį jis vairavo, yra registruotas jo vardu, bet daugiausiai šį vairuoja jo sutuoktinė, kuri turi vairuotojo pažymėjimą ir į gydymo įstaigas jį nuvežti galės. Teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. I. G. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą.
5. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą numatyta administracinė nuobauda – bauda vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
6. I. G. neginčija jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos skyrimo pagrįstumo bei šios administracinės nuobaudos dydžio, taigi teismas aplinkybių, lėmusių administracinės nuobaudos rūšies bei šios nuobaudos dydžio parinkimą I. G. šioje nutartyje nevertina, preziumuodamas, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, parinkdamas I. G. skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei nustatydamas šios nuobaudos dydį, tinkamai įvertino ANK 34 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.
7. Skunde iš esmės ginčijamas tik administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo pagrįstumas, prašant visai netaikyti šios administracinio poveikio priemonės.
8. Spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
9. ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taigi skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, spręsdamas dėl I. G. skirtinos administracinio poveikio priemonės rūšies atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas ir I. G. skyrė vienintelę ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
10. Spęsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, taigi skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, spręsdamas dėl I. G. skirtinos administracinio poveikio priemonės termino atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas – įvertino I. G. nurodytas aplinkybes ir nustatė trumpiausią I. G. skirtinos ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – vieną mėnesį.
11. Teismas pažymi, kad ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, o šią ribą pareiškėjas viršijo neženkliai. Tuo pačiu pažymėtina, kad ANK 416 straipsnio 7 dalyje yra nustatytos pakankamai plačios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ribos – nuo vieno iki šešių mėnesių, taigi trumpiausias I. G. skirtos administracinio poveikio priemonės terminas, įvertinus tai, kad I. G. leistiną greitį viršijo penkiasdešimt vienu kilometru per valandą, yra pakankamai trumpas ir atitinka jo padarytą nusižengimą.
12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, Nr. 2AT-42/2013, Nr. 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, Nr. AN2-198-870/2018 ir kt.).
13. Kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, I. G. nurodo tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, o teisė vairuoti jam reikalinga darbui, norint pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais bei pačiam nuvykti į gydymo įstaigą.
14. Šioje nutartyje jau minėta, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo atsižvelgta į I. G. padarytos veikos pobūdį, dėl ko I. G. buvo skirta mažesnė už vidurkį ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta bauda bei administracinio poveikio priemonė, nustatant minimalų sankcijoje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą. Priimant skundžiamą nutarimą buvo įvertintos tiek I. G. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, tiek jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
15. Grįsdamas būtinybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, I. G. nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui ir siekiant pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais bei pačiam nuvykti į gydymo įstaigą. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07). I. G. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. I. G., nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
16. Negalima nepastebėti ir to, jog nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu I. G. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas paskutinių penkerių metų laikotarpiu už greičio viršijimą baustas net keturis kartus, kas neleidžia I. G. charakterizuoti kaip išimtinai pavyzdingo vairuotojo, kas ypač svarbu svarstant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad I. G. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti I. G. administracinio poveikio priemonės. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą. I. G. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, taigi I. G. skundas netenkinamas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-19334-2022 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19334-2022, kuriuo I. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 450 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.