- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-170-912/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00617-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- M. S.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B., atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės J. B. prašymas išaiškinti teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei J. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, vykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. sprendimu tenkino ieškinį: 1) iškeldino atsakovę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovei kitų gyvenamųjų patalpų; 2) priteisė iš atsakovės ieškovui 100 Eur žyminio mokesčio, valstybei – 7,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Antstolė J. B. vykdo priverstinį atsakovės iškeldinimą iš pirmiau nurodyto ieškovui priklausančio buto (vykdomoji byla Nr. 0086/19/01260).
2. Antstolė prašė teismo išaiškinti: 1) ar vykdant teismo sprendimą dėl atsakovės iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), gali būti iškeldinamas ir kartu gyvenantis nepilnametis vaikas M. B.; 2) ar turi būti priimtas atskiras teismo sprendimas dėl nepilnamečio M. B. iškeldinimo.
3. Antstolė nurodė, kad gavo M. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. B. skundą, kuriame nurodoma, kad be atsakovės bute gyvena ir nepilnametis vaikas, dėl kurio iškeldinimo nepriimtas teismo sprendimas. Teismo sprendimo, kuriuo atsakovė iškeldinama iš ieškovui priklausančio buto, priėmimo metu nepilnamečiui vaikui buvo 12 metų. Antstolė pažymėjo, kad, pagal CPK 38 straipsnio 4 dalį, nepilnamečių vaikų iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – tėvai, įtėviai, globėjai. Aplinkybės, jog ginčo patalpose su atsakove gyvena nepilnametis vaikas, nesukelia jokių kliūčių sprendimui vykdyti, nes nei ieškovui, nei teismui nekyla pareiga įtraukti į procesą byloje dalyvaujančiais asmenimis nepilnamečius vaikus, neturinčius 14 metų – jų interesus atstovauja atstovai pagal įstatymą. Šiuo metu M. B. yra 14 metų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi išaiškino, kad vykdant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5245-759/2020 dėl J. B. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra iškeldinamas ir kartu gyvenantis nepilnametis vaikas M. B..
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. sprendimu nusprendė iškeldinti atsakovę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė turi kitą jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
7. Teismas sprendė, kad, byloje nesant duomenų, jog tėvai dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių neturi galimybių įgyvendinti pareigos užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams (užtikrinti vaikų teisės į gyvenamąjį būstą), nėra pagrindo pripažinti, kad yra teisinė būtinybė ginti vaikų interesus suvaržant savininko teises. Todėl nėra teisinio pagrindo neiškeldinti atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko iš ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos.
8. Teismas nurodė, kad, priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5245-759/2020 atsakovės nepilnametis vaikas M. B. buvo 12 metų. CPK 38 straipsnio 4 dalis numato, kad nepilnamečių vaikų iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai, šiuo atveju – atsakovė. Aplinkybė, jog bute, iš kurio iškeldinama atsakovė, su ja gyvena nepilnametis vaikas, nesukelia jokių kliūčių sprendimui vykdyti, nes nei ieškovui, nei teismui nėra pareigos įtraukti į procesą byloje dalyvaujančiais asmenimis nepilnamečių vaikų, neturinčių 14 metų; iki sueis nurodytas amžius, vaikų interesams visiškai atstovauja jų atstovai pagal įstatymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį, ir antstolės prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Teismas išnagrinėjo antstolės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, neišklausęs M. B. ir nesudaręs sąlygų pateikti atsiliepimą į antstolės prašymą. M. B. nedalyvavo byloje nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis asmuo. Pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą nutartį, neįtraukęs į bylą M. B., nepranešė apie teismo posėdžio datą, laiką.
9.2. Byloje buvo sprendžiamas nepilnamečio vaiko iškeldinimo klausimas iš gyvenamųjų patalpų. Šios bylos yra viešo intereso bylos. Teismas nesilaikė procesinių taisyklių.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai per teismo sprendimo išaiškinimo institutą iškeldino M. B. iš gyvenamųjų patalpų. Nepilnamečių vaikų iškeldinimo bylos turi būti nagrinėjamos teismo procese iš esmės, bet ne išaiškinant teismo sprendimą.
9.4. M. B. su įstatymine atstove atsakove gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Antstolei vykdant atsakovės iškeldinimą, kartu bus iškeldintas ir nepilnametis vaikas, nes jis negali gyventi vienas be įstatyminio atstovo. Dėl to vaiko iškeldinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik kartu su jo mamos iškeldinimu.
9.5. M. B. iš buto negalima iškeldinti, nes dėl jo iškeldinimo nėra priimta jokių teismo sprendimų. Tokių duomenų nėra antstolei pateiktame vykdomajame rašte.
9.6. M. B. nebuvo įtrauktas į teismo procesą dėl iškeldinimo iš buto, byloje nedalyvavo vaiko teisių apsaugos tarnyba. Teismas negalėjo priimti sprendimo dėl byloje nedalyvaujančio asmens, todėl negalėjo išaiškinti, kad teismo sprendimu taip pat iškeldinamas M. B..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Skundas netenkintinas dėl tokių priežasčių. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino teismo sprendimą, nurodydamas, kad vykdant sprendimą dėl atsakovės iškeldinimo iš buto kartu iškeldinamas ir jos nepilnametis vaikas.
11. Atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305, 338 straipsniai). Šioje byloje atsakovė J. B. pateikė nepilnamečio vaiko vardu, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties, kuria išaiškintas teismo sprendimo vykdymas. Taigi pradėtas apeliacinis procesas pagal byloje nedalyvavusio asmens atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė šioje byloje dalyvavo kaip atsakovė, todėl kvalifikuoja, kad atskirąjį skundą pateikė ne nepilnametis vaikas, bet atsakovė.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. sprendimu tenkino ieškinį: 1) iškeldino atsakovę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovei kitų gyvenamųjų patalpų; 2) priteisė iš atsakovės ieškovui 100 Eur žyminio mokesčio, valstybei – 7,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino atsakovės apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl atsakovės iškeldinimo iš pirmiau nurodyto ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, kurį vykdo antstolė J. B. vykdomojoje byloje Nr. 0086/19/01260.
14. Antstolio kontoroje 2020 m. spalio 30 d. registruotas nepilnamečio M. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės (atsakovės), skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodoma, kad nepilnametis gyvena kartu su savo motina, kurią nuspręsta iškeldinti teismo sprendimu. Antstolė kreipėsi į sprendimą priėmusį teismą, prašydama išaiškinti teismo sprendimo vykdymą: 1) ar vykdant teismo sprendimą dėl atsakovės iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), gali būti iškeldinamas ir kartu gyvenantis nepilnametis vaikas; 2) ar turi būti priimtas atskiras teismo sprendimas dėl nepilnamečio iškeldinimo.
15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi išaiškino, kad, vykdant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5245-759/2020 dėl atsakovės iškeldinimo iš buto, iškeldinamas ir kartu gyvenantis nepilnametis vaikas. Apeliantė, nesutikdama su pastarąja nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
16. CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.
17. Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (589 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 589 straipsnio 3 dalį, antstolio prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
18. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-701/2018 ).
19. Pagal CPK 1 dalį, galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais) (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai (CPK 38 straipsnio 4 dalis).
20. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11, 12 punktus, vaikas – žmogus iki 18 metų, jo atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai.
21. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad nepilnametis M. B. nedalyvavo byloje, kurioje buvo sprendžiamas iškeldinimo klausimas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės sūnus (duomenys neskelbtini), t. y. sprendimo priėmimo metu jam buvo 12 metų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nei ieškovei, nei teismui nekilo pareiga įtraukti į procesą byloje dalyvaujančiu asmeniu atsakovės nepilnametį vaiką, nes iki sueis nurodytas amžius, vaikų interesams visiškai atstovauja jų atstovai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant bylą dėl iškeldinimo teisme, atsakovė nenurodė, jog kartu su ja gyvena nepilnametis vaikas, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Be to, Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kitame būste – (duomenys neskelbtini). Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad nepilnametis turėjo būti įtrauktas į bylą dėl iškeldinimo atsakovu ar trečiuoju asmeniu.
22. Įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad į teismą dėl sprendimo, jeigu jis yra neaiškus, išaiškinimo gali kreiptis dalyvaujantys byloje asmenys ir antstolis, vykdantis sprendimą (CPK 278 straipsnio 1 dalis, 589 straipsnio 1 dalis). Šiuos prašymus teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, nebent teismas pripažintų, jog prašymą nagrinėti būtina žodinio proceso tvarka (CPK 589 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, jog antstolės prašymui dėl sprendimo išaiškinimo turėjo būti skiriamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Nepilnametis nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl jis nebuvo nurodytas byloje dalyvaujančiu asmeniu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti jam apie antstolės prašymo nagrinėjimą.
23. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančio buto su rūsiu, kurį teismas tenkino. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas aiškiai nurodė, kad ieškovė iškeldinama, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Apeliantės nurodytas argumentas, kad nepilnametis nenurodytas vykdomajame rašte, savaime neraiškia, kad jis negali būti iškeldinamas.
24. Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalį). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė gyventi kartus su tėvais. Be to, įstatymuose įtvirtintas draudimas vaikus su tėvais prieš jų norą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus (CK 3.168 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Apeliantė teisingai nurodo, kad nepilnametis vaikas negali gyventi vienas be įstatyminio atstovo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad kartu su atsakove gyvena jos nepilnametis vaikas, kuriam teismo sprendimo dėl atsakovės iškeldinimo priėmimo dieną buvo 12 metų, nesukelia kliūčių teismo sprendimui vykdyti, nes apeliantė turi pareigą užtikrinti kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko teisę į saugias gyvenimo sąlygas.
25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, dėl to atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti atsakovės J. B. atskirojo skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį.