- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1112-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- V. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Almatos miesto Bostandyk rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir padidinti išieškomą iš atsakovo V. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M. (M. M.), gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220,00 Eur iki sūnaus pilnametystės, paskiriant šią lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka ieškovę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Almatos miesto Bostandyko rajono teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu priteisė iš atsakovo V. M. po 1/4 jo gaunamo darbo užmokesčio arba pajamų kas mėnesį nepilnamečio sūnaus M. M. išlaikymui iki pilnametystės. Santuoka su atsakovu yra nutraukta. Šalys turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Teigia, kad ieškinys yra nagrinėtinas pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste, remiasi 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009. Pagal 1999 metų balandžio 8 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 29 straipsnį, teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą. Jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas. Nepilnametis M. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), todėl Lietuvos Respublikos teismas yra kompetentingas spręsti vaiko išlaikymo padidinimo klausimą. Pagal 1997 m. liepos 19 d. įsigaliojusią Konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, tiek Kazachstanas, tiek ir Lietuva yra šią Konvenciją ratifikavę, todėl ir Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas pripažįstamas ir leidimas jį vykdyti Lietuvoje yra nereikalingas. Taip pat pagal Konvencijos „Dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo“, sudarytos 2007 m. lapkričio 23 d., kurią yra patvirtinusios abi valstybės, 10 straipsnį, kreditorius, siekiantis išieškoti išlaikymą pagal šią Konvenciją, prašančiojoje valstybėje gali pateikti tokių rūšių prašymus: dėl sprendimo, priimto kitoje nei prašomojoje valstybėje, keitimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnis).
4. Nurodė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M., vaiko gimimo vieta – Kazachstano Respublika, Almata. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad šalių nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Šalys buvo ir yra Kazachstano Respublikos piliečiai, todėl ir jų nepilnametis vaikas taip pat yra Kazachstano Respublikos pilietis, be to, ir jo (atsakovo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kazachstane. Šiuo atveju vaikas yra Kazachstano Respublikos, kuri nėra Europos Sąjungos (ES) narė, pilietis, todėl ieškovės teiginiai apie taikytiną ES teisę ir padaryta išvada, kad ieškinys nagrinėtinas pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, klaidinga ir nepagrįsta. Lietuvos Respublika ir Kazachstano Respublika 1994 m. rugpjūčio 9 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurios 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisinius santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančių tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas. Be to, minėto susitarimo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas. Taigi, šiuo atveju ieškinys ne tik teismingas Kazachstano Respublikos teismui, bet ir išlaikymo priteisimo (padidinimo) klausimas turi būti sprendžiamas pagal Kazachstano Respublikos teisę. Pažymėjo, jog ieškovė prašo padidinti užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos narės teismo priimtu sprendimu priteistą išlaikymą, kuris nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai. Ieškovė nesikreipė dėl paminėto teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje, todėl ieškinio reikalavimas padidinti išlaikymą, priteistą nepripažinto teismo sprendimo pagrindu, dabartiniame etape negali būti nagrinėjamas teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovės T. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo paliko nenagrinėtą.
6. Teismas pažymėjo, kad Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra reikalaujanti vykdymo, todėl, siekiant ją pakeisti, visų pirma sprendimas turėtų būti pripažintas Lietuvos Respublikoje pagal CPK 811 straipsnį. Dėl to, kad Almatos miesto Bostandyko rajono teismo sprendimas yra patvirtintas apostile, jis netampa savaime pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, o nesant sprendimo pripažinimo, Lietuvos Respublikos teismas negali jo keisti.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo esant užsienio elementui, taikytina Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos 1994 m. rugpjūčio 9 d. sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nepateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kad nepilnametis šalių vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, šalys yra Kazachstano Respublikos piliečiai, padarė išvadą, kad vien tik leidimas gyventi Lietuvoje neįrodo fakto, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, ir konstatavo, kad byla pagal ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė T. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo gyvenamosios vietos klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant gyvenamąją vietą, reikia atsižvelgti į daugelį kriterijų. Pažymėjo, kad atsakovas V. M. Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamąjį turtą, jis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, savo procesiniuose dokumentuose deklaruoja, kad nuolat lankosi verslo reikalais Lietuvoje, todėl pagal CPK 785 straipsnį klausimas dėl išlaikymo dydžio keitimo gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose.
9.2 Pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, bendroji jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą. Tarp šių dviejų jurisdikcijos pagrindų nėra jokios hierarchijos, todėl jie konkuruoja tarpusavyje. Išlaikymo reglamentas nepateikia įprastinės gyvenamosios vietos sąvokos, tačiau ji turi būti aiškinama autonomiškai, atsižvelgiant į Išlaikymo reglamento tikslus ir keliamus uždavinius. Visų pirma siekiama užtikrinti silpnesniosios šalies interesus, garantuojant jai teisę į tinkamą procesą ir teisę būti išklausytai. Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos. Šalių nepilnametis vaikas nuolat gyvena Lietuvoje ir jo išlaikymui skiriamų atsakovo 20,00 Eur per mėnesį nepakanka. Padidinti išlaikymo dydžio pagal Kazachstano įstatymus neįmanoma, nes valstybėje galioja tvarka išieškoti l/4 dalį gaunamų pajamų. Atsakovo deklaruojamos pajamos yra mažos, todėl atitinkamai vaikui mokamas nepakankamas išlaikymas.
9.3 Teigia, kad, pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Konvencijos „Dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo“, kurią yra patvirtinusios abi valstybės, 10 straipsnio f punktą, kreditorius, siekiantis išieškoti išlaikymą pagal šią Konvenciją, prašančiojoje valstybėje gali pateikti prašymą dėl sprendimo, priimto kitoje nei prašomojoje valstybėje, keitimo, todėl mano, kad Almatos Bostandyko rajono teismo 2016 metų lapkričio 15 dienos sprendimo pripažinimas Lietuvoje nereikalingas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo gyvenimą ir darbą Kazachstano Respublikoje, todėl ieškovės teiginiai apie atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje yra paneigti. Pagal teisinį reguliavimą ir esant nenuginčytoms faktinėms aplinkybėms, kad šalys ir jų nepilnametis sūnus nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. šalys yra užsieniečiai, išlaikymo priteisimo (padidinimo) klausimas turi būti sprendžiamas pagal Kazachstano Respublikos teisę, o byla pagal ieškovės pareikštą reikalavimą nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
10.2 Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio pagal tarptautinio civilinio proceso normas (CPK 782 straipsnis). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje, todėl ieškovės nurodytos CPK 785 straipsnio nuostatos šioje situacijoje netaikytinos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo paliko nenagrinėtą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl teismingumo pareiškus ieškinį su tarptautiniu elementu
15. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas.
16. Teismas užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia turi išspręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą (CPK 782 straipsnis). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnius, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Todėl įvertintina, kaip tokių bylų teismingumo klausimai sureguliuoti tarptautinėse dvišalėse (daugiašalėse) sutartyse.
17. Teismo jurisdikcijos nagrinėti konkrečią bylą (tiksliau, dėl konkretaus byloje pareikšto reikalavimo) patikrinimą sudaro du elementai: 1) teisės akto, pagal kurį turi būti sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, nustatymas; 2) jurisdikcijos klausimo pagal nustatytą teisės aktą nagrinėjimas iš esmės. Patikrinimas atliekamas tokia eilės tvarka: 1) nustatomas ieškinio dalykas ir išskiriami atskiri bylos dalyką sudarantys reikalavimai, jei byloje pareiškiamas ne vienas reikalavimas; 2) pagal šalių pateiktus dokumentus patikrinama bylos šalių gyvenamoji vieta ir (ar) pilietybė. Skirtingi teisės aktai nustato skirtingus jurisdikcijos kriterijus, tai gali būti pilietybė ar nuolatinė gyvenamoji vieta. Tais atvejais, kai reikalavimas susijęs su nepilnamečiais vaikais, turi būti nagrinėjami ir vaikų duomenys; 3) pagal aktualius bylos šalių duomenis, parodančius bylos tarptautinį (užsienio) elementą, nustatoma, su kokia valstybe yra susijęs pareikštas reikalavimas; 4) atsižvelgiant į valstybę, su kuria susijęs reikalavimas (-ai), ir Lietuvos Respubliką siejantį teisinį reglamentavimą, nustatoma teisės aktų grupė, prima facie taikytina bylai (ES reglamentai, konvencijos, tarptautinė teisinės pagalbos sutartis ar, nesant tokio teisinio reglamentavimo, nacionalinė teisė). Pagal šalių duomenis ir ieškinio dalyką nustatomas prima facie taikytinas konkretus teisės aktas; 5) prima facie nustačius taikytiną konkretų teisės aktą, išsamiai patikrinama šio teisės akto taikymo sritis – materialioji taikymo sritis, teritorinė taikymo sritis, taikymo sritis asmenims ir taikymo laiko atžvilgiu sritis; 6) jeigu reikalavimas patenka į teisės akto taikymo sritį, jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal šį teisės aktą.
18. Taigi pirminiai šalių pateikti duomenys turi leisti teismui nustatyti su ginču susijusią valstybę ir apsispręsti, kokį teisės aktą taikyti. Nustatęs teisės aktą ir jame įtvirtintus jurisdikcijos pagrindus lemiančius kriterijus, teismas turi patikrinti, ar pakanka šalių pateiktų duomenų dėl jurisdikcijos nustatymo šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamiems reikalavimams spręsti. Jei teismui kyla abejonių dėl šeimos bylos tarptautinio (užsienio) elemento ir jurisdikciją lemiančių kriterijų buvimo, jis turi taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir reikalauti papildomų duomenų iš šalių šioms abejonėms pašalinti.
19. Ieškovė prašo pakeisti Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir padidinti išieškomą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Atsakovas teigia, kad šalys ir jų nepilnametis vaikas yra Kazachstano Respublikos piliečiai, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kazachstano Respublikoje, todėl byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė teisės normas, reglamentuojančias tarptautinį teismingumą.
20. Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos 1994 m. rugpjūčio 9 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (Sutartis) nuostatos. Pagal Sutarties 29 straipsnį teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą. Pagal Sutarties 30 straipsnį teisinius santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančių tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas. Pagal Sutarties 31 straipsnį priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų 28–30 straipsniuose, kompetentingi teismai susitariančiosios šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini. Jeigu ieškovas ir atsakovas gyvena vienos susitariančiosios šalies teritorijoje, priimti sprendimus dėl jų teisinio santykio kompetentingi taip pat teismai ir šios susitariančiosios šalies, laikantis 28 ir 30 straipsnių nuostatų (Sutarties 31 straipsnis).
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismas, vertino tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad šalių nepilnametis vaikas yra Lietuvos pilietis, bylos šalys yra Kazachstano Respublikos piliečiai, jų nepilnametis vaikas gimė Kazachstano Respublikoje, atsakovas pateikė duomenis apie jo gyvenimą Kazachstano Respublikoje, ir padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėjo, kad vien tik leidimas gyventi Lietuvoje neįrodo fakto, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Taip pat pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nagrinėjamu atveju netaikomas, nes Kazachstanas nėra Europos Sąjungoje.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reiškiamo reikalavimo pobūdį (dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo) ir atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl atsakovo gyvenamosios vietos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovės, tiek nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės T. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas pirminiuose procesiniuose dokumentuose savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovas pateikė duomenis, pagrindžiančius jo gyvenimą Kazachstano Respublikoje, nepaneigia fakto, kad jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, turi nekilnojamąjį turtą.
23. Esant anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui jurisdikcijos klausimu ir nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai priskirtinas ieškovės T. K. ieškinio dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos 1994 m. rugpjūčio 9 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 29 straipsniu, kuris numato, kad teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą. Pažymėtina ir tai, kad būtent asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos.
Dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo
24. Pagal bendrą taisyklę užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu (CPK 810 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos su kitomis valstybėmis sudarytas tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kaip ir pagal CPK, ne visiems užsienio valstybių institucijų priimtiems sprendimams pripažinti Lietuvos Respublikos teritorijoje būtina speciali pripažinimo procedūra, kurią vykdo Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija.
25. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas. Šią įsiteisėjusio teismo sprendimo savybę būtina skirti nuo teismo sprendimo vykdytinumo savybės, kai teismo sprendimas vykdomas priverstinai, nes priverstinai vykdomi ne visi teismo sprendimai, kurie pagal CPK 18 straipsnį privalomi vykdyti. Teismų bei kitų (neteisminių) institucijų sprendimais gali būti pripažįstamos įvairios suinteresuotų asmenų materialiosios teisės ne ginčo (ypatingąja) teisena (CPK V dalis). Tokio pobūdžio sprendimams jokie priverstinio vykdymo veiksmai nėra reikalingi ir jų įgyvendinimui pakanka, kad atitinkamu sprendimu pripažįstama suinteresuoto asmens teisė. Tokie teismų sprendimai nuo jų įsiteisėjimo momento ar neteisminių institucijų sprendimai nuo jų priėmimo momento tiesiogiai sukelia atitinkamus teisinius padarinius.
26. Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos 1994 m. rugpjūčio 9 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį susitariančiųjų šalių teritorijoje be specialios teisenos pripažįstami pagal savo pobūdį nereikalaujantys vykdymo globos ir rūpybos, civilinės metrikacijos ir kitų įstaigų sprendimai civilinėse ir šeimos bylose.
27. Ieškovė prašo pakeisti Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir padidinti išieškomą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra reikalaujanti vykdymo, todėl, siekiant sprendimą pakeisti, visų pirma jis turėtų būti pripažintas Lietuvos Respublikoje pagal CPK 811 straipsnį. Dėl to, nesant Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo pripažinimo, Lietuvos Respublikos teismas negali jo keisti.
28. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybės dėl jurisdikcijos nustatymo pagal pareikštą ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nepagrįstai konstatavo, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad, siekiant pakeisti užsienio sprendimu priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, toks sprendimas turėtų būti pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje CPK 811 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to skundžiama teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista.
Dėl nutartyje nurodytų motyvų pašalinimo
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 nurodė, kad teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų.
30. Taigi, pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo paliko nenagrinėtą dviem pagrindais, t. y.: 1) prašomas pakeisti užsienio teismo sprendimas nėra pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl to negali būti pakeistas; 2) atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, konstatavo, kad byla pagal dvišalę sutartį nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, norint pakeisti užsienio teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, toks sprendimas visų pirma turi būti pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad byla dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, daro išvadą, kad yra pagrindas iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, susijusius su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, tačiau pagrįstai nustatė, kad, siekiant pakeisti užsienio sprendimu priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, reikalinga tokį sprendimą pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal CPK 811 straipsnį, tai konstatavęs po bylos iškėlimo, pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeistina, pašalinant iš nutarties motyvuojamosios dalies nurodytus motyvus, susijusius su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, pašalinant iš nutarties motyvuojamosios dalies nurodytus motyvus, susijusius su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams.