- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-259-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33583-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. S.
- Pareiškėjas
- UAB „4finance“
- Skolininkas
- M. S., K. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „4finance“ pareiškimą, suinteresuotieji asmenys – skolininkas M. S., K. S., antstolis D. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „4finance“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti skolininko M. S. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininko M. S. sutuoktinės K. S. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui M. S.. Pareiškime nurodė, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-5250-734/2016 dėl 625,50 EUR pagrindinės skolos ir kitų mokėjimų išieškojimo iš skolininko M. S. išieškotojo UAB “4finance” naudai. Iš skolininko skolos nepavyksta išieškoti, skolininkas kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, tačiau antstolis nustatė, jog skolininkas turi sutuoktinę, kuri dirba, todėl turto arešto aktu yra areštuotas M. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei K. S. įmonėje UAB „Rimi Lietuva“, bei pasiūlė vykdymo proceso šalims kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Šiuo antstolio pasiūlymu išieškotojas pasinaudojo ir prašo teismo pareiškimą tenkinti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą tenkino - nustatė, kad M. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės K. S. iš darbo santykių gaunamų pajamų. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0178/16/01848 antstolis D. Š. 2016-07-27 priėmė siūlymą kreiptis išieškotojui į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kadangi nustatė, jog skolininkas M. S. niekur nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, o skolininko sutuoktinė K. S. dirba UAB „Rima Lietuva“ ir gauna darbo užmokestį. Teismas, vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, padarė išvadą, kad skolininkui M. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės K. S. iš darbo santykių gaunamų pajamų, kadangi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo (apeliantė) K. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-27 nutartį ir pareiškėjo pareiškimo dėl skolininko M. S. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo netenkinti. Nurodo, kad M. S., gautas lėšas iš UAB „4Finance“, naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, taip pat K. S. ir M. S. bendro ūkio niekada nevedė, kadangi skolininkas visą tą laiką buvo įkalinimo įstaigoje. Be to Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-45310-726/2016 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „4finance“ atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad tais atvejais, kai vykdomas išieškojimas iš skolininko asmeninio turto, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nukreipti išieškojimą į nustatytą dalį. K. S. nepateikė jokių įrodymų, kad turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, t.y. nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, o vartojimo kreditas M. S. buvo suteiktas santuokoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Byloje nustatyta, kad antstolio D. Š. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-28 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-5250-734/2016 dėl 419,95 EUR negrąžinto kredito, 191,70 EUR palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. S. išieškotojo UAB “4finance” naudai (vykdomoji byla Nr. 0178/16/01848) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-26 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-12859-541/2016 dėl 289,62 EUR skolos, 210,05 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. S. išieškotojo UAB “4finance” naudai (vykdomoji byla Nr. 0178/16/02495). Antstolis nustatė, kad skolininkas niekur nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, o jo sutuoktinė K. S. dirba UAB „Rima Lietuva“ ir gauna darbo užmokestį. Dėl to antstolis 2016-07-27 priėmė siūlymą kreiptis išieškotojui į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Šiuo antstolio pasiūlymu išieškotojas pasinaudojo ir pirmosios instancijos teismas tokį pareiškėjo prašymą tenkino. Tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia suinteresuotas asmuo – skolininko sutuoktinė K. S., jo nepagrįstumą atskirajame skunde motyvuodama tuo, kad M. S., gautas lėšas iš UAB „4Finance“, naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, kad K. S. ir M. S. bendro ūkio niekada nevedė, kadangi skolininkas visą tą laiką buvo įkalinimo įstaigoje, be to Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama jų civilinė byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus atmeta kaip neįtakojančius skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.
Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kitų, pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Taigi sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.88 str. 1 d.). Įstatymas (CK 3.116 str. 1 d.) nustato, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
Pagal vykdymo proceso nuostatas išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tokiu atveju, kai skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str.), kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-10-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005) laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas apeliantės argumentas, kad M. S., gautas lėšas iš UAB „4Finance“, naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti.
Jau minėta, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, o CK 3.117 straipsnio 1 dalyje – kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos ir tai gali padaryti asmuo, neigiantis faktą, kad turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Taigi bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 177 str., 178 str.). Taigi apeliantė teigdama, kad M. S., gautas lėšas iš UAB „4Finance“, naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, ir, kad M. S. ir K. S. bendro ūkio niekada nevedė, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, nes faktinės aplinkybės tvirtina, jog kreditas M. S. buvo suteiktas santuokoje. Pastarosios aplinkybės neneigia ir apeliantė, nurodydama, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-45310-726/2016 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkui M. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės K. S. iš darbo santykių gaunamų pajamų, konkrečiu atveju yra teisinga ir pagrįsta.
Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.