Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2025 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-336-(5.75 Mr.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti NŽT teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jos 2025 m. gegužės 5 d. skundą visa apimtimi. Taip pat pareiškėja prašė iš atsakovės NŽT priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė advokato padėjėja teismo posėdyje paaiškino, kad M. ir O. K. nuosavybės teisėmis valdė 1,2062 ha žemės sklypą Palangoje (Nr. 55), kurį sudarė 73 ir 120 posesijos. Ši nuosavybė patvirtinta Palangos miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-105/99. Vykstant nuosavybės teisių atkūrimui, mirė paveldėtojai V. K. ir S. D. K., todėl teisės perėjo pareiškėjai.

Nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo vertinama tik dalis sklypo (73 posesija), nes NŽT savivaldybei buvo pateikusi tik šios dalies duomenis. Tačiau 120 posesijos vieta ilgą laiką nebuvo nustatyta, todėl nei NŽT, nei Palangos miesto savivaldybė negalėjo jos tinkamai įvertinti. Nepaisant to, 2019 m. NŽT priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais, nors tuo metu nebuvo aiški visa sklypo apimtis.

Vėliau tiek institucijų susirašinėjimas, tiek teismo išaiškinimai patvirtino, kad 120 posesijos vieta nebuvo nustatyta, o savivaldybė negalėjo spręsti klausimų be NŽT iniciatyvos. Nors pareiškėja teikė papildomus dokumentus, procesas buvo sustojęs ir klausimas ilgą laiką nebuvo išspręstas.

Tik 2025 m. sausio 13 d. NŽT nustatė 120 posesijos vietą ir kreipėsi į savivaldybę dėl laisvos žemės įvertinimo. Nepaisant to, NŽT nepanaikino 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 16S-382-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“ ir 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 16S-381-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“ (toliau – 2019 m. sprendimai), nors jie buvo priimti neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu pripažino procedūrinę klaidą, tačiau atsisakė naikinti ankstesnius sprendimus, motyvuodama tuo, kad laisvos žemės vis tiek nėra.

Nurodė, kad pareiškėja 2025 m. gegužės 5 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, kuriuo prašė panaikinti NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą bei 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat įpareigoti NŽT imtis veiksmų tinkamam nuosavybės teisių atkūrimo procesui užtikrinti. Skunde buvo reikalaujama vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kreiptis į Palangos miesto savivaldybę dėl žemės sklypo suprojektavimo, išsamiai įvertinti laisvos (neužstatytos) žemės kiekį buvusios 120 posesijos ribose, pateikti reikalingus skaičiavimus bei informaciją pareiškėjos atstovei, taip pat sudaryti komisiją skundui nagrinėti.

Teigė, kad NŽT skundžiamu sprendimu nepagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjos 2025 m. gegužės 5 d. skundą.

Akcentavo, kad pareiškėja dar 2024 m. spalio 4 d. kreipėsi į NŽT, pateikdama turimus dokumentus ir pagrįstai keldama klausimą, kad 2019 m. sprendimai negalėjo būti priimti neįvertinus viso sklypo, ypač 120 posesijos vietos ir joje esančios laisvos žemės.

Nepaisant to, NŽT teritorinis skyrius 2025 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą, kurį pats nurodė skųsti NŽT direktoriui. Pareiškėja šia tvarka pasinaudojo, tačiau NŽT direktorius skundo iš esmės neišnagrinėjo, taip faktiškai užkirsdamas kelią jai ginti savo teises. Pareiškėja pabrėžia, kad skundo nenagrinėjimas buvo nepagrįstai motyvuotas tuo, jog vyksta teisminis procesas, nors pagal teisės aktus skundas gali būti nenagrinėjamas tik tada, kai jis jau yra priimtas nagrinėti teisme, o ne vien pateiktas ar sprendžiamas jo priėmimo klausimas.

Nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo vykdomas netinkamai ir pažeidžiant teisės aktus. Esminės klaidos buvo padarytos dar 2019 m., kai sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais priimti neįvertinus viso sklypo ir net nesikreipus į savivaldybę dėl 120 posesijos. Be to, buvo ignoruotas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad laisvos žemės pakanka. Vėliau NŽT pati pripažino procedūrines klaidas, tačiau vietoje to, kad panaikintų neteisėtus sprendimus ir iš naujo tinkamai atliktų procedūrą, bandė jas taisyti tęsdama procesą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatoms ir gero administravimo principui.

Pažymėjo, kad teisės aktuose aiškiai nustatyta nuosavybės teisių atkūrimo procedūros seka: pirmiausia NŽT turi kreiptis į savivaldybę dėl informacijos apie laisvą žemę, tik po to sprendžiama dėl sklypo formavimo ar kompensavimo pinigais. NŽT šios tvarkos nesilaikė, nes 2019 m. sprendimus priėmė neturėdama būtinos informacijos. Todėl šie sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir motyvuotais, o paaiškėjus klaidoms NŽT privalėjo juos panaikinti ir iš naujo atlikti visą procedūrą, tačiau to nepadarė.

Pareiškėja teigė, kad NŽT neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti jos skundą ir privalėjo jį išnagrinėti iš esmės. Todėl skundžiamas NŽT 2025 m. birželio 4 d. sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinu, o NŽT įpareigotina skundą išnagrinėti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Nurodė, kad, žemė gali būti negrąžinama natūra tik tada, kai ji yra realiai užimta ar būtina konkretiems, pagrįstiems visuomenės poreikiams ir tokia išvada turi būti pagrįsta konkrečiais faktiniais duomenimis ir realiu poreikiu, o ne prielaidomis. Tačiau nagrinėjamu atveju nei 2019 m. sprendimų priėmimo metu, nei vėliau duomenų nebuvo ir nėra. Palangos miesto savivaldybės administracija iki šiol nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų ar pagrindimo, kiek žemės iš tiesų reikia esamiems daugiabučiams namams eksploatuoti, neįvertino realaus teritorijos poreikio ir nenustatė, ar iš tiesų nelieka laisvos žemės. Vien deklaratyvūs teiginiai apie laisvos žemės nebuvimą ar nuorodos į tariamus prejudicinius faktus nėra pakankami, juolab kad ilgą laiką net pati 120 posesijos vieta nebuvo aiški.

Teigė, kad dėl šių priežasčių NŽT sprendimai negali būti laikomi motyvuotais, nes jie grindžiami ne faktiniais duomenimis, o prielaidomis. Siekdama priimti teisėtą sprendimą, NŽT turėjo panaikinti 2019 m. sprendimus ir iš naujo, laikydamasi nustatytos procedūros, kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl išsamių skaičiavimų ir realaus žemės poreikio nustatymo.

Pažymėjo, kad teisės aktai neriboja NŽT galimybės pakartotinai kreiptis į savivaldybę, o tokia pareiga kyla iš gero viešojo administravimo principo. Be to, pati pareiškėja negali efektyviai inicijuoti tokio vertinimo, nes savivaldybė privalo veikti tik gavusi NŽT prašymą. Tai yra patvirtinusi ir teismų praktika.

Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatose numatyta, jog nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik į laisvą, neužimtą žemę, o ne į jau suprojektuotus ir faktiškai užimtus sklypus. Šiuo atveju daugeliui daugiabučių sklypai apskritai nėra suformuoti ir įregistruoti, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad visa teritorija yra būtina jiems eksploatuoti.

Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija vengė atlikti konkretų 55 žemės sklypo ribose esančios žemės poreikio apskaičiavimą, nes atlikus tokį vertinimą paaiškėtų, kad sklype yra laisvos žemės.

Pareiškėja teigė, kad NŽT teritorinis skyrius 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu neišnagrinėjo jos prašymo visa apimtimi ir netinkamai vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, ignoruodamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sprendimą (bylos Nr. I-962-583/2007), kuriuo nustatyta, kad 55 sklypo ribose yra pakankamai laisvos valstybinės žemės daugiaaukščiams namams eksploatuoti ir nuosavybės teisėms atkurti. NŽT sprendime nėra argumentų, kodėl teismo sprendimas nesukuria prejudicijos, o NŽT direktorius 2025 m. birželio 4 d. nepagrįstai paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą.

Nurodė, kad 2019 m. sprendimai turėtų būti administracine tvarka panaikinti, nes tiek NŽT, tiek Palangos miesto savivaldybės administracija iki šiol nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, nepateikė konkrečių skaičiavimų apie realų teritorijos poreikį ir neatliko Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106¹ punkte nustatytos procedūros dėl 120 posesijos. NŽT 2025 m. balandžio 7 d. sprendimas, nors pristatytas kaip informacinis raštas, iš esmės nustato, kad už 120 posesiją bus atlyginta pinigais, todėl turi teisinių pasekmių pareiškėjai. Tiek NŽT teritorinis skyrius, tiek NŽT direktorius turėjo pareigą administracine tvarka ištaisyti neteisėtus 2019 m. sprendimus, tačiau to nepadarė, o naujus motyvus įtraukdami post factum (po to, kai įvykis jau įvyko) pažeidė gero viešojo administravimo principą bei pareiškėjos teisę į efektyvią teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, skundas yra pagrįstas ir NŽT privalo jį nagrinėti visa apimtimi.

Atsakovė ir jos atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, o jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-382-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“ atkūrė nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų O. ir M. K. iki nacionalizavimo valdytą žemę pretendentui V. K., suteikdama 0,2500 ha žemės sklypo ploto kompensaciją pinigais, bei 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-381-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“ atkūrė nuosavybės teises į tą pačią buvusių savininkų žemę, bet 0,0007 ha sklypo ploto dalyje, taip pat kompensuojant pinigais. 2019 m. sprendimai buvo priimti vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (4.17)-D3-1069 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad buvusių savininkų O. ir M. K. iki nacionalizavimo valdytos žemės (73 posesija) ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

Nurodė, kad NŽT Palangos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos atstovės advokatės Laimos Kunčinaitės-Dargužienės 2024 m. spalio 4 d. prašymą „Dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisėms atkurti natūra“ (registracijos Nr. 1GD-69652) bei savivaldybės 2025 m. sausio 13 d. raštą Nr. 1SD-3904-(15.4.48 Mr.) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas patikslinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusių žemės savininkų O. ir M. K. valdytos žemės ribose (120 posesija).

Teigė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2025 m. vasario 10 d. raštu Nr. (4.47 Mr) D3-663 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo, jog dėl O. ir M. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės (120 posesija) teismai jau yra pasisakę, kad nėra laisvos žemės nuosavybės teisėms atkurti, kadangi žemė, įkuria pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, reikalinga daugiabučiams namams eksploatuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-176-04; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-103-162/2010; LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-901/2011; Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-4589-609/2019; LVAT 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2476-442/2021). Teismų nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai yra privalomi pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui – NŽT. Savivaldybės administracija patvirtino, kad informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę 120 posesijoje nebus tikslinama, kadangi teritorijoje laisvos žemės nėra, o šios informacijos kopija buvo išsiųsta advokatei Laimai Kunčinaitei-Dargužienei.

Nurodė, kad pareiškėjos atstovė advokatė Laima Kunčinaitė-Dargužienė 2025 m. kovo 7 d. NŽT pateikė prašymą „Dėl sprendimų panaikinimo“ (registracijos Nr. 1GP-11543). NŽT informavo pareiškėją, kad 2019 m. sprendimai bus įgyvendinti pateikus banko sąskaitą, į kurią bus pervesta kompensacija už valstybės išperkamą žemę.

Atkreipė dėmesį, kad NŽT nurodė, kad priimant 2019 m. sprendimus nebuvo vertinta, ar 120 posesijoje, iki nacionalizacijos priklausiusioje O. ir M. K., yra laisvos (neužstatytos) žemės. Todėl NŽT 2025 m. sausio 13 d. raštu Nr. 1SD-3904-(15.4.48 Mr.) papildomai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, pateikdama buvusių savininkų O. ir M. K. valdytos žemės ribas. Administracija 2025 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1GD- 9371 informavo, kad posesijoje Nr. 120 laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT 2025 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 1SD-40459-(15.4.48 Mr.), pateikė 2025 m. gegužės 5 d. skundą „Dėl teritorinio skyriaus sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“ (registracijos Nr. 1GS-330). NŽT 2025 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1SS-336-(5.75 Mr.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pažymėjo, kad skundžiamasis raštas yra priimtas remiantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateikta informacija.

Teigė, kad be to NŽT nurodė, kad priimant 2019 m. sprendimus nebuvo vertinta, ar 120 posesijoje, iki nacionalizacijos priklausiusioje O. ir M. K., yra laisvos (neužstatytos) žemės. Todėl NŽT 2025 m. sausio 13 d. raštu Nr. 1SD-3904-(15.4.48 Mr.) papildomai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, pateikdama buvusių savininkų O. ir M. K. valdytos žemės ribas. Administracija 2025 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1GD-9371 informavo, kad posesijoje Nr. 120 laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

Pažymėjo, kad, pagal Atkūrimo įstatymą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, nuosavybės teisės į miesto teritorijose iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią savininkų žemę atkuriamos pirmenybę teikiant natūrai – grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Natūra grąžinamos žemės sklypų planavimą ir ribų nustatymą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o NŽT priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tik gavusi savivaldybės pateiktą informaciją apie laisvą žemę ir suprojektuotą sklypą. Tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra, jei savivaldybė nurodo, kad žemė yra valstybės išperkama.

Nurodė, kad NŽT 2019 m. sprendimais piliečiui V. K. nuosavybės teisės atkurtos pinigine kompensacija – atitinkamai 0,2500 ha ir 0,0007 ha plotuose, nes Palangos savivaldybė patvirtino, kad buvusių savininkų O. ir M. K. iki nacionalizavimo valdytos žemės (73 posesija) ribose laisvos (neužstatytos) žemės nebėra.

Akcentavo, kad NŽT išnaudojo visas galimybes siekdama pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę natūra. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą, natūra grąžinamos žemės sklypų formavimą ir planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o žemės sklypų ribas nustato atsakingi savivaldybės administracijos tarnautojai. NŽT pažymėjo, kad pareiškėja galėjo skųsti Palangos miesto savivaldybės 2025 m. vasario 10 d. raštą Nr. (4.17)-D3-663 „Dėl informacijos pateikimo“, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, net panaikinus 2019 m. sprendimus ir nagrinėjant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą iš naujo, pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (4.17)-D3-1069 bei 2025 m. vasario 10 d. raštu Nr. 1GD-9371 pateiktą informaciją, 73 ir 120 posesijose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Todėl nuosavybės teisės gali būti atkuriamos pinigine kompensacija.

Be to, Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo galima apskųsti teismui per 30 dienų nuo jų įteikimo, tačiau šis terminas NŽT 2019 m. priimtiems sprendimams apskųsti buvo žymiai praleistas.

Pažymėjo, kad NŽT 2025 m. birželio 4 d. raštas Nr. 1SS-336-(5.75 Mr.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra pagrįstas Palangos miesto savivaldybės 2025 m. vasario 10 d. rašte Nr. (4.47 Mr) D3-663 pateikta informacija. NŽT, atsakydama į pareiškėjos skundą, laikėsi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė pagrindinius faktus, argumentus, įrodymus ir teisinį pagrindą, o motyvai buvo išdėstyti aiškiai ir pakankamai.

Pažymėjo, kad LVAT savo praktikoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, nurodant pagrindinius faktus, argumentus, įrodymus ir teisinį pagrindą, kuriuo remiasi viešojo administravimo subjektas. Tai užtikrina teisėtumą, sprendimų pagrįstumą ir visuomeninių santykių teisinį kvalifikavimą. Todėl vien tai, kad pareiškėjai priimtas sprendimas netinka, savaime nereiškia jo neteisėtumo ar pagrindo jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyta ir jos atstovas teismo posėdyje teigė, kad nepalaiko pareiškėjos skundo dėl NŽT 2025 m. birželio 4 d. rašto Nr. 1SS-336-(5.75 Mr.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Savivaldybė atsiliepime pažymėjo ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad NŽT, spręsdama nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo klausimus, yra saistoma miestų ir rajonų savivaldybių administracijų priimtų sprendimų dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės formavimo. Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (4.17)-D3-1069 ir 2025 m. vasario 10 d. raštu Nr. 1GD-9371 informavo NŽT, kad 73 ir 120 posesijose laisvos (neužstatytos) žemės nėra, todėl nuosavybės teisės atkūrimas natūra nėra įmanomas.

Atkreipė dėmesį, kad NŽT išnaudojo visas galimybes spręsti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Todėl sprendimas skundą palikti nenagrinėtą, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, yra teisėtas ir pagrįstas, nes faktiškai vyksta teismo procesas dėl to paties ginčo.

Be to, pažymėjo, kad pareiškėjos skundai dėl natūrinės žemės buvo nagrinėti NŽT, tačiau ne visi reikalavimai galėjo būti įgyvendinti dėl faktiškai neegzistuojančios laisvos žemės. Šiuo požiūriu skundžiamas NŽT sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas faktais ir teisine argumentacija, atitinka administracinio akto turinio reikalavimus, nustatytus VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje.

Pažymėjo, jog, atsižvelgdama į tai, Palangos miesto savivaldybės administracija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes NŽT sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, o pareiškėjos skundas neturi teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas kilo dėl atsakovės NŽT 2025 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 1SS-336-(5.75 Mr.) palikti pareiškėjos 2025 m. gegužės 5 d. skundą nenagrinėtą teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamo ginčo esmė – ar atsakovė pagrįstai paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą administracine tvarka, motyvuodama tuo, kad skundas yra susijęs su vykstančiu teisminiu procesu.

Buvę žemės savininkai M. ir O. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,2062 ha žemės sklypą Palangos mieste, kuris apėmė, be kita ko, 73 ir 120 posesijas. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į M. ir O. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 1,2062 ha žemės sklypą Palangos mieste, po pretendentų V. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir S. D. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) mirties jų teisės perėjo pareiškėjai.

NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimus Nr. 16S-382-(14.16.3.) ir Nr. 16S-381-(14.16.3.), kuriais pretendentui V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų valdytą žemę, atkuriant jas pinigais už atitinkamai 0,2500 ha ir 0,0007 ha žemės plotus. Šie sprendimai buvo priimti vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 23 d. raštu, kuriame nurodyta, kad buvusių savininkų žemės (73 posesija) ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

Pareiškėjos atstovė advokatė Laima Kunčinaitė-Dargužienė pateikė 2024 m. spalio 4 d. prašymą dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisėms atkurti natūra. Išnagrinėjęs šį prašymą, NŽT Palangos skyrius 2025 m. sausio 13 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas patikslinti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusių savininkų valdytos žemės (120 posesija) ribose.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2025 m. vasario 10 d. raštu informavo, kad dėl 120 posesijos jau yra priimti teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, jog ši žemė nėra laisva ir yra reikalinga daugiabučiams namams eksploatuoti. Administracija taip pat nurodė, kad ši informacija nebus tikslinama, nes teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės.

Pareiškėjos atstovė 2025 m. kovo 7 d. pateikė NŽT prašymą dėl atsakovės priimtų 2019 m. sprendimų panaikinimo. NŽT 2025 m. balandžio 7 d. raštu informavo, kad priimant šiuos sprendimus nebuvo vertinta 120 posesijos teritorija, todėl papildomai buvo kreiptasi į Savivaldybės administraciją, kuri patvirtino, kad šioje teritorijoje laisvos žemės nėra. NŽT nurodė, kad pareiškėjos skundžiami sprendimai nebus naikinami, motyvuodama tuo, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kuri galėtų būti grąžinta natūra, o skundžiami sprendimai bus įgyvendinti išmokant piniginę kompensaciją.

Nesutikdama su šiuo atsakymu, pareiškėja 2025 m. gegužės 5 d. pateikė skundą dėl NŽT 2025 m. balandžio 7 d. rašto Nr. 1SD-40459-(15.4.48 Mr.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2019 m. sprendimų, kuriais nuosavybės teisės į likusią neatkurtos žemės dalį buvo atkurtos atlyginant pinigais, panaikinimo. Skundu prašė įpareigoti NŽT vykdyti įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimą, imtis aktyvių veiksmų atkuriant nuosavybės teises natūra, įskaitant kreipimąsi į Palangos miesto savivaldybę dėl žemės sklypo projektavimo, taip pat pateikti išsamią informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę 120 posesijos ribose, įvertinti galimybę suformuoti žemės sklypą, tinkamą daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, ir pateikti pareiškėjai Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktos informacijos kopiją.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2025 m. gegužės 5 d. skundą, 2025 m. birželio 4 d. priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos 2025 m. gegužės 5 d. skundas nebus nagrinėjamas iš esmės ir bus paliktas nenagrinėtas, nes tas pats ginčas jau yra nagrinėjamas teisme. NŽT 2025 m. birželio 4 d. sprendime pažymėjo, jog pareiškėjos skundžiami 2019 m. NŽT sprendimai, kuriais nuosavybės teisės į likusią neatkurtos žemės dalį buvo atkurtos pinigine kompensacija, yra teisminio proceso dalykas, todėl negali būti sprendžiami administracine tvarka. NŽT nurodė, kad administracinė byla šiuo metu nagrinėjama Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose, nes LVAT 2025 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-32-442/2025 panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo.

Be to, NŽT 2025 m. birželio 4 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjos skundžiamas NŽT skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 1SD-40459-(15.4.48 Mr.) „Dėl informacijos pateikimo“ yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai savarankiškų teisinių pasekmių ir pagrįstas savivaldybės pateikta informacija. Taip pat pažymėjo, kad sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priėmimas priklauso ne tik nuo NŽT, bet ir nuo savivaldybės institucijų veiksmų bei jų kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymo.

Nepaisant to, ką papildomai NŽT nurodė skundžiamame sprendime, esminė skundžiamo sprendimo išvada yra ta, kad pareiškėjos skundas paliekamas nenagrinėtas dėl to, jog tas pats ginčas yra nagrinėjamas teisme, todėl NŽT, vadovaudamasi VAĮ nuostatomis, atsisakė jį nagrinėti administracine tvarka.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėja 2025 m. gegužės 5 d. skundu kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti NŽT skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 1SD-40459-(15.4.48 Mr.) „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat 2019 m. NŽT sprendimus, kuriais buvo nuspręsta kompensuoti žemę pinigais. Ji siekė, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, t. y. grąžinant natūrinę žemę, ir reikalavo, kad NŽT imtųsi aktyvių veiksmų bei pateiktų informaciją apie galimą žemės sklypo suformavimą.

Atsakovė atsisakymą nagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės faktiškai grindė tuo, kad 2024 m. rugsėjo 17 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriuo ji prašė:

1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais NŽT 2019 m. sprendimus, kuriais nuosavybės teisės buvo atkurtos pinigais;

2) įpareigoti atsakovę NŽT atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėjos tėvui V. K. į buvusių savininkų O. K. ir M. K. 73 posesijos ribose valdytą žemę, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą neužstatytą valstybinę žemę pateikimo.

Atsakovė pažymėjo, jog LVAT 2025 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-32-442/2025 pareiškėjos atskirąjį skundą patenkino iš dalies: panaikino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo. NŽT akcentavo, kad pareiškėjos reikalavimai yra tiesiogiai susiję su vykstančiu teisminiu procesu, todėl, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, jos skundas paliekamas nenagrinėtas.

Iš LITEKO duomenų matyti, kad iš tiesų 2024 m. rugsėjo 17 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose (administracinė byla Nr. eI3-14558-780/2024, teisminio proceso Nr. 3-63-3-00865-2024-2) buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame suformuluoti jau minėti reikalavimai. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14558-780/2024 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00865-2024-2) buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo, konstatavus, kad skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir nepateiktas prašymas šį terminą atnaujinti. Teismas nutartyje pažymėjo, kad reikalavimas suformuluotas netinkamai. Be to, nustatyta, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad buvo kreiptasi į atsakovę su reikalavimais atkurti nuosavybės teises natūra ir atlikti susijusius veiksmus bei kad atsakovė atsisakė juos tenkinti ar vilkino jų nagrinėjimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino teismo nurodytų skundo trūkumų ir nepateikė duomenų apie kilusį administracinį ginčą su NŽT, todėl skundą atsisakė priimti nagrinėti.

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties. LVAT 2025 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-32-442/2025 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00865-2024-2) panaikino pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir perdavė skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. LVAT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė skundo padavimo termino pradžią, nes ją siejo su informavimu apie sprendimus, neįvertinęs jų įteikimo pareiškėjai aplinkybių. Taip pat pripažinta, kad nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja nepašalino skundo trūkumų dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

Regionų administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2025 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-8010-780/2025 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00865-2024-2) konstatavo, kad pareiškėja, prašydama panaikinti NŽT 2019 m. sprendimus, kreipėsi į teismą 2024 m. rugpjūčio 15 d., nesilaikydama Atkūrimo įstatyme nustatyto 30 dienų sprendimų dėl nuosavybės atkūrimo apskundimo termino, kuris buvo praleistas daugiau kaip ketverius metus. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, todėl atsisakė priimti skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo. Taip pat konstatavo, kad kitas pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovę atlikti skunde nurodytus veiksmus – yra išvestinis, todėl atsisakė priimti nagrinėti visą pareiškėjos skundą.

LVAT 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-430-822/2025 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00865-2024-2) atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-8010-780/2025 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00865-2024-2).

Pirmiau minėti LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjos skundas Regionų administraciniame teisme (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00865-2024-2) buvo nagrinėtas tik skundo priėmimo stadijoje, vertinant jo atitiktį ABTĮ nustatytiems reikalavimams. Nors pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti skundą buvo panaikinta, iš naujo sprendžiant skundo priėmimo klausimą nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą apskundimo terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Atitinkamai buvo atsisakyta priimti ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus. Todėl pareiškėjos skundas taip ir nebuvo priimtas nagrinėti.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos skundas teisme nebuvo nagrinėtas iš esmės.

Skundžiamo NŽT sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas, pagal kurį administracijos subjektai turi teisę palikti skundą nenagrinėtą, jei tuo pačiu metu vyksta teisminis procesas dėl to paties ginčo. Ši norma suteikia administracijos subjektams teisę palikti skundą nenagrinėtą, jei tuo pat metu vyksta teisminis procesas dėl to paties ginčo.

Teisinė ir faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad NŽT skundžiamas sprendimas palikti pareiškėjos 2025 m. gegužės 5 d. skundą nenagrinėtą buvo priimtas nepagrįstai. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-8010-780/2025 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00865-2024-2) teismas skundo iš esmės nevertino, o tik sprendė jo priėmimo klausimą. Todėl ginčas dėl pareiškėjos keliamų reikalavimų nebuvo nagrinėtas ir iš esmės neišspręstas.

Pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą, „vykstantis teisminis procesas“ reiškia, kad byla yra priimta nagrinėti teismo iš esmės ir kilęs ginčas yra realiai sprendžiamas. Kadangi nagrinėjamuoju atveju teismas tik sprendė skundo priėmimo klausimą ir atsisakė skundą priimti, faktiškai teisminio ginčo dėl pareiškėjos reikalavimų nebuvo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo pačiu metu vyksta teisminis procesas, kuriuo remiantis NŽT galėtų palikti skundą nenagrinėtą. Taigi NŽT sprendimas palikti skundą nenagrinėtą dėl „vykstančio teisminio proceso“ neatitinka teisės normų ir neturi faktinio pagrindo, ginčo egzistavimas faktiškai nebuvo patvirtintas.

Apkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja 2025 m. gegužės 5 d. su skundu kreipėsi į NŽT, pasinaudodama išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje.

Be to, NŽT direktoriaus 2024 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1P-139-(1.1 E.) „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklės) 24–26 punktuose nustatyta skundų nagrinėjimo NŽT tvarka, priimamų sprendimų rūšys ir pareigūnų įgaliojimai.

Pagal Taisyklių 25 punktą, NŽT direktorius gali skundą atmesti, panaikinti sprendimą, jį pakeisti, priimti naują sprendimą arba įpareigoti atlikti veiksmus pagal skunde keliamus reikalavimus, o Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad sprendime turi būti pateikta aiški ir tiksli informacija apie visus skunde keliamus reikalavimus.

Kadangi teisminis procesas (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00865-2024-2) dėl pareiškėjos skundo faktiškai nebuvo pradėtas (teismui skundo nepriėmus nagrinėti), minėtos VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos negalėjo būti taikomos be papildomo vertinimo. Esant tokiai situacijai, NŽT sprendimo motyvai buvo nurodyti tik formaliai, nes esminė teisinė sąlyga palikti skundą nenagrinėtą, jei tuo pat metu vyksta teisminis procesas dėl to paties ginčo, faktiškai neegzistavo, todėl sprendimas palikti skundą nenagrinėtą laikytinas neteisėtu VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto prasme ir administracinės procedūros požiūriu. Skundžiamu NŽT sprendimu buvo pažeista pareiškėjos teisė į administracinį skundo nagrinėjimą, įtvirtinta tiek Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, tiek NŽT direktoriaus patvirtintose Taisyklėse.

Be to, NŽT sprendime nebuvo įvertinti visi pareiškėjos skunde keliami reikalavimai. Tai ypač reikšminga, nes skunde buvo prašoma tiek panaikinti NŽT 2019 m. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais, tiek įpareigoti NŽT kreiptis į savivaldybę dėl žemės sklypo projektavimo, pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, užtikrinti teismo sprendimo vykdymą bei atlikti sklypo tinkamumo daugiaaukščiams namams eksploatuoti vertinimą.

Pagal Taisyklių 24–26 punktus, kiekvienas skunde keliamas reikalavimas turi būti įvertintas atskirai, aiškiai nurodant, ar jis tenkinamas, ar atmetamas. Nagrinėjamu atveju NŽT nepateikė pagrįstos motyvacijos dėl kitų pareiškėjos reikalavimų, todėl sprendimas laikytinas neaiškiu, neišsamiu ir neteisėtu bei pažeidžiančiu pareiškėjos teisę į išsamų administracinį skundo nagrinėjimą.

Teismo vertinimu, NŽT skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės – ankstesni sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais bei Palangos savivaldybės pateikta informacija apie laisvą žemę 73 ir 120 posesijose – savaime nesudaro teisėto pagrindo atsisakyti nagrinėti skundą ir gali būti vertinamos tik kaip papildomos aplinkybės sprendžiant pareiškėjos skundo esmę.

Taigi, įvertinus pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius argumentus, darytina išvada, kad skundžiamame NŽT sprendime atsisakymo nagrinėti pareiškėjos 2025 m. gegužės 5 d. skundą motyvai yra formalūs ir nepagrįsti, dėl to pareiškėjai faktiškai nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtas, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas. NŽT netinkamai taikė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris taikytinas tik esant nagrinėjamam ginčui teisme dėl to paties dalyko ir tų pačių šalių, taip pat nepasisakė dėl visų pareiškėjos keliamų reikalavimų bei nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklėse nustatytų procedūrų, taip apribodama pareiškėjos teisę į išsamų administracinį skundo nagrinėjimą.

Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. gegužės 5 d. skundą.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir argumentus, pareiškėjos skundas tenkintinas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjos atstovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, jog pareiškėja iš viso patyrė 1 827,10 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos už skundo parengimą. Papildomai pareiškėjos atstovė pateikė PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas bei dokumentus, patvirtinančius minėtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėją atstovavo advokato padėjėja Milda Rudyk Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Rekomendacijų 8.2 papunktyje įtvirtinta, kad už skundo parengimą taikomas 2,5 koeficientas. Pareiškėjos skundas teismui buvo pateiktas 2025 m. liepos 7 d. (2025 m. III ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 337,70 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 4 675,40 Eur (2 337,70 Eur x 2,5 (koeficientas) x 80 proc.). Prašoma priteisti 1 827,10 Eur suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl gali būti priteista.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinus PVM sąskaitos už teisines paslaugas turinį, matyti, jog bendra pareiškėjai priteisiama patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 827,10 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. K. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-336-(5.75 Mr.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. gegužės 5 d. skundą visa apimtimi.

Pareiškėjos R. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti. Priteisti pareiškėjai R. K. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1 827,10 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.