Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjoms I.Ž., R.A., jų atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovams Daivai Zubytei, Eglei Jonilaitei, Svajūnui Bradūnui, atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atstovei Daivai Zubytei, trečiojo suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje atstovei Daivai Šačkuvienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R.E.G., A.Č., B.V., A.G., E.Ž., A.G., J.N., S.R., J.A., P.B., V.D. 2010 m. gegužės 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I.Ž. ir R.A. patikslintą skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai, V.S., R.Ž., A.B., E.Š., R.E.G., B.P., V.Š., M.P., A.Č., V.S., J.S.V., S.V., J.A., K.A., A.S., Z.S., B.V., R.S., R.S., A.G., V.K., R.M., E.Ž., A.P., P.P., J.L., I.V., A.K.D., A.S., D.B., D.P., V.P., S.K., V.K., A.K.V., R.V., S.T., D.D., D.B., S.J., V.C., A.C., G.L., D.U., D.U., D.S., E.R., S.O.Š., J.V., J.M., A.G., V.B.L., A.J.M., Ž.S., J.N., A.K., E.P., R.T., J.T., R.M., F.Č., G.Č., N.K., J.D., N.G., B.B.M., A.D., L.K., D.K., A.K., G.K., L.K., M.S., S.R., A.B., P.J.B., F.M., Z.S., D.V., B.Ž., V.B., I.M., K.N., A.A., I.P., V.P., S.B., V.K., S.D., J.A., J.V., P.B., P.B., B.P., D.T., V.D., K.B., A.M., G.R., O.S., Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijai, P.G., V.P., V.Z., N.L., L.S., O.Z., S.P., R.I., O.L. dėl įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus (suformuoti pareiškėjoms grąžintino natūra 1198 m² ploto žemės sklypą pagal pateiktą A.P. personalinės įmonės parengtą nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų žemės sklypo planą) bei 20 000 litų neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos I.Ž. ir R.A. skundu ir jo patikslinimais (t.1, b.l. 3-8; 44-48; 54-58; 71-76; t. 2, b.l. 56-64) kreipėsi į teismą, prašydamos:

Trečiojo suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovė skundo tenkinimą palieka teismo diskrecijai. Mano, kad pareiškėjoms vilkinamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas, tačiau įvertinus pasikeitusią situaciją, negali teigti, kad prašymas suformuoti grąžintino natūra 1198 m² ploto žemės sklypą yra pagrįstas.

Tretieji suinteresuoti asmenys R.E.G., A.Č., B.V., A.G., E.Ž., A.G., J.N., S.R., J.A., P.B., V.D. prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad teritorijoje tarp daugiabučių gyvenamųjų namų laisvos neužstatytos žemės nėra, nes įrengti šaligatviai, skalbinių džiovykla, mašinų stovėjimo aikštelė, per sklypo vidurį eina magistralinė šiluminė trasa, fekalinės kanalizacijos trasa, todėl žemės sklypas reikalingas gyventojų poreikiams.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant spaudoje (t. 3, b.l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Teisėjų kolegija konstatuoja

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Administracinės bylos Nr. I-295-342/2008 m. medžiaga įrodo, kad pareiškėjos I.Ž. ir R.A. 2006 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. (4.1)-A1-555 antrąją dalį ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują įsakymą dėl žemės sklypo, esančio laisvos valstybinės žemės fonde adresu (duomenys neskelbtini), turinčio 0,1410 ha ploto, dydžio, ribų, apribojimų, plano patvirtinimo. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-555 pareiškėjoms suformuotas tik 0,049 ha ploto žemės sklypas, nors, pareiškėjų manymu, joms galėjo būti suformuotas 0,1410 ha ploto žemės sklypas, todėl šį įsakymą prašė panaikinti (t. 1, b.l. 4-6). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: panaikino 2006 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. (4.1)-A1-555 antrąją dalį ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti grąžintino natūra žemės sklypo formavimą M.B. nuosavybės teise turėtoje vietoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartimi šis teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatavus, kad teismas priėmė analogišką sprendimą antrą kartą tam pačiam ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad tik nustačius galimo pareiškėjoms suformuoti grąžintino žemės sklypo dydį, kuris būtų detaliai paskaičiuotas, paskaičiavimus tinkamai pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, bus pagrindas (esant naujai paskaičiuoto sklypo dydžio skirtumui nuo 2006 m. liepos 4 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo patvirtinimo), panaikinus ginčijamą įsakymą, įpareigoti atsakovą priimti naują įsakymą dėl konkretaus žemės sklypo ploto, dydžio, ribų, apribojimų patvirtinimo (t. 1, b.l. 160-165). Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2008 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė (t. 1, b.l. 225-229). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimu iš dalies patenkintas pareiškėjų apeliacinis skundas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas: panaikinta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. (4.1)-A1-555 „Dėl žemės sklypų“ antroji dalis, kuria patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, dydis, ribos ir apribojimai (t. 2, b.l. 19-27). Sprendime konstatuota, kad atsakovas neįrodė ginčo žemės sklypo visuomeninio poreikio ir, 2006 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-555 nustatydamas grąžintino žemės sklypo plotą 0,0490ha nuosavybės teisių atkūrimui, netinkamai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Sprendime taip pat konstatuota, kad teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui 0,1410 ha dydžio žemės sklypą, nes tokio ploto sklypo dydis yra suformuotas preliminariais skaičiavimais. Tik atlikus kadastrinius matavimus ir tiksliai nustačius grąžintino žemės sklypo plotą, teismas galėtų, ištyręs parengtą planą, įpareigoti atsakovą suformuoti grąžintino žemės sklypo plotą pagal pareiškėjų pateiktą planą.

Dėl įpareigojimo suformuoti grąžintino natūra 1198 m² ploto žemės sklypą pagal pareiškėjų pateiktą A.P. personalinės įmonės parengtą žemės sklypo planą

Pareiškėjos reikalavimą suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui M.b. nuosavybės teise turėtoje vietoje 1198 m² ploto žemės sklypą grindžia A.P. personalinės įmonės atliktais kadastriniais matavimais, kuriais nustatytas tikslus grąžintino žemės sklypo plotas.

Pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių, prašydamos suderinti parengtą žemės sklypo planą nuosavybės teisių atkūrimui. Prašyme nurodė, kad 1198 m² ploto žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus (b.l. 9). Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. R4-692-(34) kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išnagrinėti pareiškėjų pateiktą jų lėšomis parengtą buvusio savininko M.B. žemėje suformuoto 1198 m² žemės sklypo planą ir, esant galimybei, pažymėti pamatuotą teritoriją kaip laisvą (neužstatytą) žemę. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Tvarkos) 106 punkto nuostatomis, patvirtinus teritoriją kaip laisvą (neužstatytą) žemę bei parengus žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, planas bus suderintas ir perduotas sklypo dydžio, ribų ir apribojimų patvirtinimui (b.l. 10). Palangos miesto savivaldybės administracija į pareiškėjų bei Palangos žemėtvarkos skyriaus kreipimąsi 2009 m. rugsėjo 23 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (8.6)-D3-Kož-889r-31 atsakė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T2-255 pritarė žemė sklypų prie daugiabučių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvių kvartale, Palangoje, detaliojo plano rengimui. Planavimo tikslas – žemės sklypų ribų, plotų, pagrindinės tikslinės žemės paskirties, būdo, pobūdžio ir teritorijų tvarkymo bei naudojimo rėžimo nustatymas. Šiame rašte nurodyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A1-219 pradėtas rengti detalusis planas, šiuo metu išsiuntinėtos užklausos dėl planavimo sąlygų išdavimo. Atsižvelgiant į išvardintus argumentus informavo, kad tik parengus minėtą detalųjį planą bus išspręstas klausimas, susijęs su žemės sklypo suformavimu, esančiu M.B. turėtos žemės dalyje (b.l. 12).

Taigi šioje byloje ginčas kyla ne tik dėl to, kokio dydžio žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui gali būti suformuotas M.B. turėtoje žemėje, bet ir dėl to, ar žemė nepriklauso valstybės išperkamai žemei.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr.189 1 punktu buvo sustabdytas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr.32 “Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo patvirtinimo” galiojimas kiek tai susiję su teritorijomis prie daugiabučių namų (50 punktas), nes prie jų nesuformuoti žemės sklypai (t. 2, b.l. 98-102). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimu 2001 m. gruodžio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr.189 liko nepakeistas. Paminėtais argumentais administracinėje byloje Nr. I-780-162/2005 m. buvo konstatuota, kad žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises natūra atkurti pageidauja pareiškėjos, laikytinas nesuplanuota teritorija. Faktinę aplinkybę, kad ginčo teritorija nesuplanuota, nes Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimas sustabdytas, konstatavo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-295-342/2008 m. (t. 1, b.l. 225-229) ir toks šios teritorijos statusas buvo pakartotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendime, kuria minėtas sprendimas buvo panaikintas (t. 2, b.l.19-27). Šiame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad ginčo nagrinėjimo metu žemės sklypas yra laisvas ir jo visuomeninis poreikis yra pagrįstas tik preliminariais skaičiavimais apie aikštelių būtinumą jau eksploatuojamų namų gyventojų poreikiams. Toks skaičiavimas galėtų būti privalomas tik projektuojant naujus gyvenamuosius namus arba tokią ginčo žemės sklypo paskirtį nustačius teritorinio planavimo dokumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsakovas neįrodė ginčo žemės sklypo visuomeninio poreikio ir, nustatydamas grąžintino žemės sklypo plotą 0,0490 ha nuosavybės teisių atkūrimui, netinkamai taikė Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pažymėjo, kad visuomeninis poreikis, jei jis nėra nustatytas detaliuoju planu ar kitu teritorinio planavimo dokumentu, turi būti pagrįstas atitinkamais įrodymais, kurie nekeltų abejonių.

Šiuo metu faktinė padėtis dėl ginčo teritorijos visuomeninio poreikio įtvirtinimo teritorijų planavimo dokumentuose yra pakitusi, lyginant ją su padėtimi, buvusia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2009 m. birželio 29 d. sprendimą, nes Palangos miesto savivaldybės 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-287 pripažintas netekusiu galios Palangos miesto tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktas, kiek tai susiję su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir teritorijomis prie daugiabučių namų (t. 2, b.l. 108). Tai yra minėtu sprendimu yra panaikintas Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sustabdymas, liečiantis ginčo teritoriją.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama (piliečiui pageidaujant) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laivų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos.

Šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra išperkama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.

Tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl pareiškėjų pageidaujamos grąžinti natūra žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei, todėl būtina išsiaiškinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio taikymo šioje byloje klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant ginčus dėl to, ar gali būti miesto žemėje suformuotas žemės sklypas grąžinimui natūra, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar į tą konkrečią pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra visuomeninis poreikis.

Žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, išpirkimo atvejai išvardinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų <...>. Aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomeninį poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų ar kitokio teritorijos planavimo dokumento), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame bus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas natūra grąžinti žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas negrąžinamas natūra, o valstybės išperkamas.

Kaip jau buvo paminėta, Palangos miesto savivaldybės 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-287 yra panaikintas Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sustabdymas, o pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.32 patvirtintą Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą teritorija (duomenys neskelbtini) gatvių kvartalas yra užstatytas sodybiniais ir daugiaaukščiais pastatais, prioritetinė teritorijos paskirtis ir naudojimo būdas – daugiaaukštė gyvenamoji (t. 3, b.l. 52-53). Atsižvelgiant į tai yra pagrindas pripažinti, jog ginčo žemei galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais – Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu – yra numatytas galimas visuomeninis poreikis, kurio buvimas visoje teritorijoje ar tik jos dalyje bus sukonkretintas rengiamu žemės sklypų prie daugiabučių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvių kvartale, detaliuoju planu.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. A1-219 (t. 1, b.l. 13) įrodo, jog pradėtas rengti žemės sklypų prie daugiabučių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvių kvartale, detalusis planas, o Palangos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 23 d. atsakymas pareiškėjoms (t. 1, b.l. 12) patvirtina, kad parengus detalųjį planą bus išspręstas klausimas, susijęs su žemės sklypo suformavimu, esančiu M.B. turėtos žemės dalyje. Palangos miesto savivaldybės administracija 2010 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (4.26)-D3-1231 informavo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius išsiuntė paklausimus į institucijas dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti ir šiuo metu yra rengiamas planavimo sąlygų sąvadas (t. 3, b.l. 61).

Ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs tarp daugiaaukščių gyvenamųjų namų, yra susijęs su vykstančiomis detaliojo plano procedūromis dėl žemės sklypo suformavimo daugiaaukščių pastatų grupei, todėl negalima spręsti dėl konkretaus dydžio žemės priskyrimo laisvai valstybinei žemei bei jos grąžinimo atkuriant nuosavybės teises natūra.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkos 106 punktas nustato, kad būtent savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-598/2010 konstatavo, kad paminėti teisės aktai natūra mieste grąžintinų žemės planų parengimą paveda savivaldybės administracijos direktoriui, todėl sprendė, kad nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti tokį grąžintino žemės sklypo planą, kuris nėra parengtas savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva. Nagrinėjamoje byloje prašomo natūra sugrąžinti žemės sklypo 1198 m² planas parengtas A.P. personalinės įmonės pareiškėjų iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą teisės normos aiškinimą, prašymas negali būti tenkinamas.

Nekilnojamojo turto objektų (žemė) kadastrinių matavimų bylą posesijoje Nr. 70, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 21-27) parengė A.P. personalinė įmonė. A.P. personalinė įmonė turi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos licenciją atlikti geodezinius darbus – nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (t. 3, b.l. 59). A.P. personalinės įmonės parengtame natūra grąžintino 1198 m² žemės sklypo plane (t. 1, b.l. 26) kaip laisva (neužstatyta) žemė įskaitytas ir asfaltuotas kelias (plane pažymėtas A) bei trinkelėmis grįsta teritorijos dalis (plane pažymėta C). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį keliai (tame tarpe ir pėsčiųjų) priskiriami inžinieriniams statiniams, o statiniai pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Darytina išvada, kad asfaltuotas kelias ir trinkelėmis grįsta teritorija nelaikytina neužstatyta, nes jame yra inžinieriniai statiniai. Taigi dar ir dėl šios priežasties Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius negali būti įpareigotas suformuoti pareiškėjoms natūra grąžintino 1198 m² ploto žemės sklypą pagal jų pateiktą A.P. personalinės įmonės parengtą žemės sklypo planą, nes ne visas nurodyto ploto žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), kadangi šiame plane pažymėti inžinieriniai statiniai nelaikytini laisva (neužstatyta) žeme.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjos prašo priteisti po 10 000 litų kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjos teigia, kad Palangos miesto savivaldybės administracija piktybiškai nevykdo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-780/162/2005, dėl to yra pažeidžiamos jų teisės, jos patiria dvasinius išgyvenimus dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistų neteisėtų veiksmų.

Skundas dėl žalos atlyginimo pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėja kildina iš atsakovų, kaip viešojo administravimo subjektų, neteisėtų veiksmų.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 6.245 – 6..250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą ar neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus savivaldybės tarnautojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma.. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Minėtoje teisės normoje taip pat įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis. Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius minėtos žalos atlyginimą.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais savivaldybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą.

Pareiškėjos neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Palangos miesto savivaldybės administracijos neveikimo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo nevykdymo. Pareiškėjų teiginys dėl minėto sprendimo nevykdymo pripažįstamas nepagrįstu, nes įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-780-162/2005 atsisakyta Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai išduoti vykdomąjį raštą minėtoje byloje konstatavus, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas yra įvykdytas (adm. byla Nr. I-780-162/2005, t. 2, b.l. 59-62). Nutartyje nurodyta, kad aukščiau paminėtu sprendimu teismas įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įvykdyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106 punktą, tačiau nenurodė galimo suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo dydžio bei konkrečios šio žemės sklypo vietos. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-555 „Dėl žemės sklypų“ M.B. nuosavybės teise turėtoje vietoje suformavo 0,0490 ha ploto žemės sklypą, tačiau dėl šiuo įsakymu patvirtinto žemės sklypo dydžio vyko ginčai teisme (adm. byla Nr. I-295-342/2008), prasidėję 2006 m. lapkričio 28 d.

Faktinė aplinkybė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius nesuformuoja pareiškėjų pageidaujamo natūra grąžintino žemės sklypo nesudaro teisinių prielaidų išvadai, kad atsakovas neveikia taip, kaip jį veikti įpareigoja teisės aktai, t.y. pripažinti jo veiksmus neteisėtais.

Pareiškėjos skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl daromų kliūčių nuosavybės teisių atkūrimui patiria dvasines kančias, išgyvena, jaudinasi teismo posėdžiuose. Pareiškėjos apsiriboja abstrakčiais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio įvertinimo, nepateikdama šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas įpareigoja pareiškėjus nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei tai patvirtinančius įrodymus, o šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymus pateikia proceso šalys. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-166/2010). Įrodymų, kad pareiškėjos patyrė didelius išgyvenimus ir dvasines kančias, byloje nepateikta, todėl prašymas atlyginti neturinę žalą pripažįstamas nepagrįstu.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjų skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjų I.Ž. ir R.A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.