- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- eAS-32-442/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00865-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atkurti nuosavybės teises natūra (pareiškėjos tėvui V. K. į buvusių savininkų O. K. ir M. K. posesijos Nr. 73 ribose valdytą žemę), taip pat teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą neužstatytą valstybinę žemę pateikimo.
Skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji gali kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo tuomet, kai egzistuoja ginčas, t. y. kai atsakovas atsisako vykdyti pareiškėjo reikalavimus. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, jog ji kreipėsi į atsakovą, prašydama priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir prašydama kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą neužstatytą valstybinę žemę pateikimo, o atsakovas tokį prašymą patenkinti atsisakė. Teismas taip pat atkreipė pareiškėjos dėmesį į skundo padavimo teismui terminą pagal ABTĮ 29 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. rugsėjo 17 d. teisme gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame ji reiškė šiuos reikalavimus: 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais (ab initio) NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-381-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“ ir 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-382-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“; 2) įpareigoti atsakovą NŽT atkurti nuosavybės teises natūra (pareiškėjos tėvui V. K. į buvusių savininkų O. K. ir M. K. posesijos Nr. 73 ribose valdytą žemę), taip pat teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą neužstatytą valstybinę žemę pateikimo.
Pareiškėja pažymėjo, kad pirmajam skundo reikalavimui apskundimo terminai netaikomi, kadangi prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms viešojo administravimo institucijų sprendimus teismai ex officio (pagal pareigas) pripažįsta niekiniais ir negaliojančiais. Dėl antrojo reikalavimo paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. gavusi iš NŽT nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją suprato, jog atsakovas priėmė galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais, t. y. 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-381-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“ ir 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-382-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“. Kadangi atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą laiko baigta, nepaisant to, jog minėti sprendimai yra neteisėti, nebėra tikslinga kreiptis į atsakovą, kad jis pats savo priimtus sprendimus pripažintų niekiniais ir negaliojančiais. Pareiškėjos nuomone, tai turėtų padaryti teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-381-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“ ir 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-382-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“ atsisakė priimti. Skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą NŽT atkurti nuosavybės teises natūra (pareiškėjos tėvui V. K. į buvusių savininkų O. K. ir M. K. posesijos Nr. 73 ribose valdytą žemę), taip pat teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą neužstatytą valstybinę žemę pateikimo nusprendė laikyti nepaduotu.
Teismas sprendė, kad pareiškėja skundo padavimo terminą yra praleidusi, kadangi apie priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. K. buvo informuota dar 2019 metais, NŽT Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 16SD-2820-(14.16.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“. Atsižvelgiant į pareiškėjos išdėstytą poziciją bei tai, kad ji yra atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), laikytina, kad pareiškėjai yra žinoma, jog praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas pareiškėjo prašymu, tačiau tokio prašymo nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo teismui terminą dėl NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 16S-381-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“ ir 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 16S-382-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“ panaikinimo bei neprašo šio termino atnaujinti, pirmąjį pareiškėjos reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Minėtas pareiškėjos reikalavimas taip pat yra netinkamai suformuluotas. ABTĮ nenumato administracinio teismo teisės išnagrinėjus bylą pripažinti individualų administracinį aktą niekiniu ar negaliojančiu. Pareiškėjos prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, o tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).
Dėl antrojo skundo reikalavimo pareiškėja nepašalino teismo nurodytų skundo trūkumų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tarp pareiškėjos ir NŽT kilo administracinis ginčas dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, todėl skundas šioje dalyje laikytinas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atsisakius priimti skundą, pareiškėjos atstovei grąžintinas 22,50 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėja R. K. atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos patikslintą skundą priimti.
Pareiškėja nurodo, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, turėjo pagrindą atsisakyti priimti skundą tik tuo atveju, jei buvo pateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą ir jis būtų atmestas. Tai reiškia, kad faktas, jog terminas nebuvo atnaujintas, turi būti pagrįstas procesiniu veiksmu – pareiškimu dėl termino atnaujinimo ir teismo atsisakymu jį atnaujinti, o ne hipotetinėmis išvadomis, kad terminas galėjo būti praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010 konstatavo, kad administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Būtent šiomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis turėtų būti vadovaujamasi. Pareiškėja savo skundu būtent ir siekia, kad nuosavybės teisės atkūrimo sprendimai, pažeidžiantys imperatyvias teisės normas, būtų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, vadovaujantis tuo pačiu teisės aiškinimo principu.
Pareiškėja remiasi ne konkrečių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), bet teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios aiškiai numato teismo teisę naikinti nuosavybės teisės atkūrimo sprendimus ex officio (pagal pareigas) bei teismui suteikia pagrindą pripažinti ginčijamus sprendimus niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento), siekiant atkurti teisinį aiškumą bei apsaugoti teisėtus interesus.
Pareiškėja mano, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nagrinėti patikslintą skundą pagal ABTĮ 88 straipsnio 4 dalį, t. y. patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.
Antrasis skundo reikalavimas nagrinėtinas teisme. Kadangi vieną kartą atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras jau atliko netinkamai yra pagrindas įpareigoti tai atlikti dar kartą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria dalį pareiškėjos skundo reikalavimų atsisakyta priimti, o dalis pareiškėjos skundo reikalavimų laikyti nepaduotais, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti.
Pirmosios instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame ji reiškia šiuos reikalavimus: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-381-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“ ir 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-382-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. K.“; įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėjos tėvui V. K. į buvusių savininkų O. K. ir M. K. posesijos Nr. 73 ribose valdytą žemę, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą neužstatytą valstybinę žemę pateikimo.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra netinkamai suformuluotas, nes pagal ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą, administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį), tačiau ABTĮ nenumato administracinio teismo teisės pripažinti individualų administracinį aktą niekiniu ar negaliojančiu, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, toks pareiškėjos skundo reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas.
ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Nors pareiškėja skunde suformulavo reikalavimą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, jog ji siekia, kad minėti administraciniai sprendimai būtų panaikinti. Taigi toks pareiškėjos skundo reikalavimas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti minėtą pareiškėjos skundo reikalavimą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris nustato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalis nustato, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-968/2023).
Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis termino skųsti teismui sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo eigos pradžią sieja ne su suinteresuoto asmens informavimu apie tokio sprendimo priėmimą, bet su minėto administracinio sprendimo įteikimo diena.
Pirmosios instancijos teismas, pripažino, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, nes apie priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. K. buvo informuota NŽT Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 16SD-2820-(14.16.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ dar 2019 metais. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė skundo padavimo termino eigos pradžią, nes skundo padavimo termino eigos pradžią siejo su informavimu apie sprendimus atkurti nuosavybės teises, bet nesiaiškino aplinkybių dėl ginčijamų administracinių sprendimų įteikimo, ir priėjo nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą bei nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, numatančiu, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja, šalindama 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, nepatikslino skundo reikalavimo ir nepateikė įrodymų, kad dėl suformuluoto reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, tarp pareiškėjos ir atsakovo yra kilęs ginčas, todėl skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus laikytina nepaduota.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos skunde suformuluotas aiškus reikalavimas, kokius veiksmus atsakovas privalo atlikti. Skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises natūra, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą neužstatytą valstybinę žemę pateikimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl pareiškėjos skundo pagrindo ir dalyko kontekste, nagrinėtinas teisme.
Ginčo tarp šalių buvimas (nebuvimas) bei tai, ar pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir prašydama kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą neužstatytą valstybinę žemę pateikimo, yra aplinkybės, kurios gali būti nustatinėjamos nagrinėjant administracinę bylą iš esmės, tačiau, nagrinėjamu atveju, negali būti vertinamos skundo priėmimo stadijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėja nepašalino nutartimi nustatytų skundo trūkumų ir nepagrįstai laikė skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nepaduotu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos R. K. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.