Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Jurgitai Jonikaitei, dalyvaujant pareiškėjo A. R. atstovui advokato padėjėjui Giedriui Skrinskai, atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atstovei Daivai Zūbytei, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Agnei Pocevičiūtei, trečiojo suinteresuotojo asmens Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovei Ingridai Mažionytei, specialistei Aurelijai Butrimavičienei, 2007 m. liepos 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai, O. L., I. K., I. K., B. B., V. K., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2001 m. balandžio 2 d. pasisakius dėl kai kurių įstatymo nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, buvo pakeistos kai kurios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau - Tvarka) nuostatos. Vadovaujantis Tvarkos 106 punktu, miestų savivaldybės pagal nustatytoja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją karto grafinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Vėliau savivaldybės administracija buvusio savininko turėtoje žemėje organizuoja grąžintino natūra žemės sklypo formavimo darbus - rengia geodezinius matavimus, tvirtina žemės sklypo dydį, ribas bei apribojimus. Nurodo, jog šių įstatymo numatytų funkcijų atsakovas nevykdo. Teigia, kad savo lėšomis parengė laisvos ir neužstatytos O. K. turėtos žemės Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pateikė ją Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, tačiau raštu buvo informuotas, kad nuosavybės teisių atkurti natūra nėra galimybės, nes pagal informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25, šis žemės sklypas pažymėtas kaip užstatyta teritorija. Mano, kad tokia atsakovo pozicija ir trukdymas atkurti nuosavybės teises, yra neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžiantis teises, nes dalis O.K. iki 1940 m. turėtos žemės vis dar yra laisva (neužstatyta) ir nesuplanuota detaliuoju planu.

Pareiškėjo A. R. atstovas advokato padėjėjas Giedrius Skrinska skundą, vadovaujantis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė A.Pocevičiūtė nurodė, kad skundo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra, nes Klaipėdos AVA nuosavybės teisių atkūrimą atsakovui spręs atsižvelgdama į atsakovo pateiktus dokumentus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovė Ingrida Mažionytė pareiškėjo skundą palaiko ir prašo patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies l punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau - Tvarka) 106 punktą - per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti natūra grąžinamo žemės sklypo O. K. nuosavybės teise turėto žemės sklypo vietoje ((duomenys neskelbtini) gatvių kvartale) planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos (toliau - Tvarka).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Palangos miesto žemėtvarkos skyrius, 2006 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (3.4)R4-402, kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas grąžinamam neatlygintinai nuosavybėn natūra žemės sklypui (plotas 0,0760 ha), esančiam Ganyklų gatvėje, Palangoje pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, urbanistinius - architektūrinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo, suteikti žemės sklypui adresą (b.l. 32). Palangos miesto savivaldybės administracija 2006 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (4.17)-D3-1562, grąžino kadastrinių matavimų bylas Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, informuodama, kad žemės sklypas, kurį natūra pretenduoja susigrąžinti pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 suderintą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę patenka į kvartalą Nr. 32 ((duomenys neskelbtini) gatvių kvartalas) ir šis žemės sklypo plotas pažymėtas kaip užstatyta teritorija (b.l. 33).

Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr.32 1 punktu (b.l.24). Šio sprendimo 1 punkto galiojimas buvo sustabdytas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr.189 (b.l.25-29). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2002 m. gegužės 3 d. sprendimu Palangos miesto tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr.189 buvo panaikintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2002 m. gegužės 3 d. sprendimas buvo panaikintas ir paliktas galioti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr.189 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių sustabdymo“. Tokiu būdu Palangos miesto tarybai priimant 2003 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr.25 galiojančio Palangos miesto centrinės dalies, į kurią patenka ir teritorija, kurioje prašoma formuoti žemės sklypą nuosavybės atkūrimui, detaliojo plano nebuvo, o atsakovas 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr.25 2 punktu suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos mieste (b.l.30-33). Šioje informacijoje, kuri pateikta grafine forma, atskirai pažymėta valstybės išperkama, laisva (neužstatyta), užstatyta žemė ir kadastriniai sklypai. Tokia informacija vertintina kaip geografinių informacinių duomenų bazė, fiksuojanti situaciją teritorijoje konkrečiu laikotarpiu ir galinti kisti. Tačiau tai nėra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima apskrities žemėtvarkos skyriui teikti išvadą dėl prašyme nurodomo žemės sklypo priklausymo valstybės išperkamai žemei. Pagal Tvarkos 106 punktą savivaldybė žemėtvarkos skyriui teikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus. Kai yra patvirtinti teritorijų detalieji planai, tik jie yra teikiamos informacijos teisinis pagrindas. Nesant detaliojo plano teikiama informacija apie nesuplanuotas teritorijas. Tokia suvestinė informacija negali būti vertinama ir kaip Tvarkos 106 punkte numatyta informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvą žemę, kadangi tokia informacija turi būti teikiama dėl kiekvieno piliečių prašymo atkurti nuosavybės teises atskirai, tai yra minėto prašymo nagrinėjimo procedūros dalis. Būtent tokia teisminė praktika dėl šios informacijos tesinės reikšmės yra suformuota 2004 m. birželio 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, išnagrinėjus administracinę bylą Nr.A2 - 177 – 04, 2007 m. birželio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A10-640/2007. Tokiu būdu žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, laikytinas nesuplanuota teritorija.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybės išperkamai žemei priskirtina iki 1995 m. birželio l d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus žemė, užimta pastatais, statiniais <...>. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies l punkto nuostatos teigia, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Tvarkos 106 punkto 11 pastraipoje apibrėžiami savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai, vykdant žemės sklypų formavimą miesto detaliai nesuplanuotoje teritorijoje. Joje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos, miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Taigi šios procedūros metu nesuplanuotoje teritorijoje nustatomas laisvos (neužstatytos) žemės plotas, kuriame formuojamas natūra grąžintinas žemės sklypas. Šio punkto 13 pastraipoje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Tvarkos 106 punkto 15 pastraipa).

Aplinkybę, kad O. K. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytoje žemėje, kurią pretendentai siekia susigrąžinti natūra, yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina 2006 09 05 žemės sklypo prie daugiaaukščio pastato privalomojo ploto skaičiavimas (duomenys neskelbtini) gatvių kvartale (b.l.146-151), 2007 06 14 žemės sklypų prie daugiaaukščių pastatų privalomojo ploto skaičiavimas (duomenys neskelbtini) gatvių kvartale (b.l.192-198), šių aplinkybių nepaneigia ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus atliktas daugiabučių pastatų eksploatacijai reikalingų žemės sklypų dydžio paskaičiavimas (b.l.185-186). 2007 06 14 žemės sklypų prie daugiaaukščių pastatų privalomojo ploto skaičiavimo (duomenys neskelbtini)gatvių kvartale išvada yra nurodoma, kad atlikus skaičiavimus pagal STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai“, STR 2.06.01:199 “Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir įvertinus prie daugiabučių namų sklypų formavimui būtinus poreikius šių pastatų eksploatavimui, želdynams, automobilių saugojimui ir kt., buvusioje K. ir M.K. valdoje galima suformuoti 760 m² sklypą. Atsakovo teikiamu 2007 05 18 pateiktu skaičiavimu (b.l.185) nėra paneigiama galimybė suformuoti sklypą ir skaičiavimai atlikti vadovaujantis tais pačiais kriterijais, skaičiuojant automobilių stovėjimo vietų poreikį, pastatų eksploatavimo poreikius ir kt., tačiau skirtingai skaičiuotas želdynų plotas, papildomai nurodant 25 procentų želdynų poreikį. Želdynai yra sklypo dalis ir želdyno dalis turi sudaryti sklype ne mažiau 25 procentų neužstatyto statiniais sklypo. Be to specialistė Aurelija Butrimavičienė nurodė (b.l.215), kad jos atlikti skaičiavimai yra apimantys viso kvartalo privalomuosius želdynų plotus, bei globaliai įvertinus galimus poreikius jau pastatytų daugiabučių namų gyventojų, nes tik detaliuoju planu galima nuspręsti ar atsiras šiame sklype papildomos infrastruktūros įrenginiai jau esamų namų eksploatavimui ir gyventojų poreikių tenkinimui. Taigi iš aukščiau aptartų specialistų išvadų seka, kad abu specialistai savo išvadomis nurodo, kad yra laisvos žemės sklypas, skiriasi tik vertinimas dėl žemės sklypo ploto dydžio poreikių prie daugiabučių namų. Specialistas A.Baškys skaičiavimą yra atlikęs pagal realią situaciją, siejamą su pareiškėjo prašomu atkurti nuosavybės teise sklypu nurodomoje posesijoje (b.l.214), o atsakovo pateiktu skaičiavimu specialistė A.Butrimavičienė vertina sklypo formavimo galimybę atsižvelgdama į viso daugiabučių namų kvartalo perspektyvą, nesiedama to su konkrečiu pareiškėjo prašomu grąžinti žemės sklypu. Taigi kaip jau nurodyta teismo sprendime žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, laikytinas nesuplanuota teritorija, todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės formuoti žemės sklypą, sprendžiant pareikėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, būtina nagrinėti ar toje posesijoje, kurioje buvo natūrinis žemės sklypas galima suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Iš teismui pateiktų 2006 09 05 žemės sklypo prie daugiaaukščio pastato privalomojo ploto skaičiavimo (duomenys neskelbtini) gatvių kvartale (b.l.146-151), 2007 06 14 žemės sklypų prie daugiaaukščių pastatų privalomojo ploto skaičiavimo (duomenys neskelbtini)gatvių kvartale (b.l.192-198), nustatyta, kad toks sklypas gali būti suformuotas. Teismas šios bylos nagrinėjimo metu nesprendžia kokio dydžio žemės sklypas gali būti suformuotas, kadangi yra reiškiamas abstraktus prašymas įpareigoti atsakovą įvykdyti teisės aktų reikalavimus.

Atsakovo atstovė nurodė, kad įpareigojus atsakovą suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui bus pažeisti daugiabučių namų gyventojų interesai, be to kaip matyti iš specialisto teikiamų skaičiavimų, pareiškėjas numato naudotis bendrąja šių daugiabučių namų infrastruktūra (privažiavimo keliais). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas būtent ir nepasisako dėl formuotino sklypo dydžio, kadangi poreikiai, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, numatytus teisės aktais normatyvus želdiniams, automobilių parakavimui, privažiavimo keliams turi būti nustatomi atsakovui atliekant veiksmus formuojant žemės sklypą. Dėl teisės taikymo ir savininko interesų gynimo analogiškoje teisinėje situacijoje sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą yra pasisakyta 2003 11 05 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. A7-1133-2003, kad be realaus pagrįsto visuomenės poreikio savininko interesų sąskaita negali būti tenkinami kitų asmenų interesai. Todėl realus visuomenės poreikis ir turi būti nustatomas ir pagrindžiamas būtent atsakovui formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovas nevykdo savivaldybės administracijos direktoriui įstatymu bei Vyriausybės nutarimu nustatytų pareigų, todėl pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tenkintinas. Tačiau Tvarkos 106 punkto 13 pastraipoje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius veiksmus atlieka, inter alia žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti šiuos veiksmus per 1 mėnesį, nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo A. R. skundą patenkinti dalinai.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte nustatytas administracijos direktoriui pareigas ir per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti natūra grąžinamo žemės sklypo Onos Kavolienės nuosavybės teise turėto žemės sklypo vietoje (J.Janonio, Ganyklų, Gintaro ir Jūratės gatvių kvartale) planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.