- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- eAN2-298-1121/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Pažeidėjas
- L. B.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutarties, kuria L. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8520-2025 L. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje dėl to, kad jis 2025 m. kovo 9 d. 8.50 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta ir kai jau baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. L. B. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) aštuoniolika mėnesių.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu L. B. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi L. B. skundas atmestas ir Institucijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu L. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti, taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarymą, nustatyti trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą negu paskirta Institucijos nutarimu. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės atėmimas), kurios terminas nustatytas net aštuoniolikai mėnesių, neužtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus, reikalaujančius asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Teigiama, kad nors L. B. sutinka su nusižengimu, tačiau tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos visapusiškai nagrinėti ir įvertinti aplinkybes, sąlygojusias vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė atimta. Pažymima, kad L. B. veiksmuose nebuvo jokio piktybiškumo, o teismų praktikoje pabrėžiama, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta nusižengimas, kai asmuo pakartotinai vairuoja transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta savo pobūdžiu nėra šiurkštus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas sukėlė labai daug sunkumų, ypač finansinių, L. B. nebegali dirbti tiek, kad sugebėtų išlaikyti šeimą ir artimuosius, be to, slegia nerimas dėl ateities.
4.2. Sustabdytas policijos pareigūnų, L. B. iš karto pripažino savo kaltę, davė sąžiningą paaiškinimą dėl neturėjimo teisės vairuoti, administracinės atsakomybės nevengė. Nurodoma, kad L. B. veiksmai yra šiurkštūs ir negali būti toleruojami, tačiau vis tiek būtina atsižvelgti į tai, kad vairavo lengvąjį automobilį, nesukelti padariniai (eismo įvykis nesukeltas, nenukentėjo jokie asmenys ir pan.), vairuota apdrausta ir techniškai tvarkinga transporto priemonė. Be to, nusižengimas padarytas ne darbo dieną (sekmadienį ryte), kai transporto priemonių judėjimas buvo minimalus, kai meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Neprieštaraujama, kad vairavimas, ypač pakartotinis, neturint teisės vairuoti (jos niekada neįgijus) yra pavojingas kitų asmenų, dalyvaujančių eisme, gyvybei, sveikatai ir turtui. Vis dėlto, apeliaciniame skunde nesutinkama su aplinkybe, kad situacijų, kuomet asmuo automobilį vairuoja turėdamas penkiolikos metų stažą, ir kuomet asmuo vairuoja automobilį tokios teisės neturint, nes tokių asmenų žinios ir vairavimas nebuvo įvertintas valstybiniu lygmeniu, pavojingumas negali būti laikomas toks pat. L. B. teisę vairuoti įgijo prieš penkiolika metų ir šia teise intensyviai naudojosi, išskyrus terminuotus apribojimus, t. y. turėjo tiek teorinių žinių, tiek vairavimo įgūdžių, o terminuotų apribojimų metu negalinti vairuoti automobilio, tiek teorinės, tiek praktinės žinios negalėjo būti išnykusios.
4.3. L. B. asmenybė yra apibūdinama teigiamai – tai matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos, L. B. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos. Teigiama, kad atliekant pavestus darbus, L. B. yra privalu turėti teisę vairuoti, nes darbo funkcijų atlikimui kiekvieną dieną tenka vairuoti, siekiant užtikrinti sklandų įmonės darbą, be to, įmonės objektai yra skirtingose Lietuvos miestuose. Atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo neatimti L. B. teisės vairuoti. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojami ir kiti teigiami L. B. asmenybės bruožai (veda sveiką gyvenimo būdą, sportuoja, remia Ukrainą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad L. B. kritiškai vertina savo elgesį, teigiama jo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pastebima, kad pažeidėjui taikomos prievartos priemonės negali sužlugdyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens karjeros perspektyvų, ilgalaikių šeimos planų ir pan.
4.4. Remiantis teismų praktika teigiama, kad ankstesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumai už KET pažeidimus negali būti kliūtimi skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nurodoma, kad netgi baudžiamosiose bylose asmenys, kurie yra bausti administracine tvarka daug kartų arba turi galiojančių nuobaudų, vertinami kaip nelinkę pažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų ar nusikalsti ir yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis). Akcentuojama, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-626/2020 galėtų būti precedentu L. B. nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai. Taip pat precedentu galėtų būti Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-234-813/2024, kadangi šioje byloje asmuo už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 800 Eur bauda ir nustatytas trijų mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nepaisant to, kad asmuo buvo baustas trisdešimt kartų už KET pažeidimus. Kadangi administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra švelnesnė nei baudžiamoji, todėl ir taikomi ribojimai turi būti proporcingai švelnesni.
4.5. L. B. teisė vairuoti yra reikalinga ir dėl šių aplinkybių – sutuoktinė šiuo metu yra nėščia (šeštas nėštumo mėnuo), taip pat turi mažametį vaiką (penkerių metų), nėščia sutuoktinė negali vairuoti. Be to, mažametis vaikas lanko darželį, plaukimo treniruotes, kurios nuo gyvenamosios vietos nutolusios 10 km atstumu. Siekiant tinkamai pasirūpinti nėščia sutuoktine, mažamečiu vaiku, dalyvaujant jo ugdyme, auklėjime, reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones. L. B. dirba dviejuose darbuose. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ po mėnėnesio darbdavys galvoja pasiūlyti kitas pareigas, kurioms atlikti yra reikalinga teisė vairuoti, teisė vairuoti reikalinga ir kitam darbe – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priešingu atveju abu darbdaviai privalės su L. B. nutraukti darbo sutartis. Pažymima, kad L. B. turi skolinių įsipareigojimų (27 000 Eur). Neturėdamas teisės vairuoti, L. B. negalės rasti kito darbo ir taps valstybės išlaikytiniu. Be piniginės baudos L. B. taikant net aštuoniolikos mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jis yra tapatinamas su nepalyginamai pavojingesniais, keliančiais neabejotiną grėsmę tiek pačiam nusižengimą padariusiam asmeniui, tiek eismo saugumui ir kitiems eismo dalyvių padarytais, KET pažeidimais. Pabrėžiama, kad paskirta 800 Eur dydžio bauda yra sumokėta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo L. B. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo nebūtų buvę žinomi ir kurie nebūtų aptarti skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų nors suabejoti teismo išvadomis. Institucijos manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir L. B. skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
L. B. skundas atmestinas
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
7. L. B. apeliaciniame skunde neginčija jam inkriminuotų veiksmų kvalifikavimo, nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. Apeliaciniu skundu kvestionuojamas tik administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl administracinio poveikio priemonės L. B. taikymo.
8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismui paduotas apeliacinis skundas dėl skundžiamos nutarties yra analogiškas apylinkės teismui pateikto skundo argumentams. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde nenurodoma. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka L. B. lūkesčių ir jis nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiais teismo argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentais, patikrinęs skundžiamą nutartį, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju L. B. administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai. Spręstina, kad paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas yra adekvatus ir proporcingas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam administraciniam nusižengimui bei nustatytas visapusiškai ir objektyviai įvertinus tiek teisės pažeidimą, jo padarymo aplinkybes, tiek L. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis.
10. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos – baudos ir administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones trukmės nustatymas reglamentuojamas ANK 34 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.
11. Nagrinėjamu atveju L. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Vadinasi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą (termino sutrumpinimą), įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
12. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
13. Nagrinėjamu atveju Institucija L. B. už jo padarytą administracinį nusižengimą (ANK 424 straipsnio 5 dalis) paskyrė ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą minimalų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą – aštuoniolika mėnesių. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad L. B. vairavo transporto priemonę, kai jam teisė vairuoti yra atimta, o tai nėra mažesnio pavojingumo administracinis nusižengimas už asmenį, kuris vairuoja transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, pagrįstai spręsta, jog tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimo įgūdžiai nėra laikytini pakankamais. Neprieštaraujama, kad pagal bylos medžiagą, L. B. pripažino savo kaltę, atitinkamai jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, L. B. yra baustas septynis kartus už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, kurie pirmosios instancijos teisme pagrįstai vertinti kaip šiurkštūs. Pažymėtina, kad aptariamu atveju L. B. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, t. y. dar nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Konstatuotina priešingai, kad L. B. nėra linkęs paisyti KET ir (ar) vengti naujų pažeidimų darymo. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde deklaruojama teigiama asmenybės charakteristika, taip pat aplinkybė, kad visos baudos už ankstesnius administracinius nusižengimus, įskaitant ir aptariamą nusižengimą, yra sumokėtos.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. B. veiksmuose nebuvo jokio piktybiškumo, jis vairavo lengvąjį automobilį, nesukelti padariniai (eismo įvykis nesukeltas, nenukentėjo jokie asmenys ir pan.), vairuota apdrausta ir techniškai tvarkinga transporto priemonė. Be to, nusižengimas padarytas ne darbo dieną (sekmadienį ryte), kai transporto priemonių judėjimas buvo minimalus, kai meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Akcentuotina, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje yra numatyta atsakomybė už alternatyvias veikas, o asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pakanka bent vienos iš jų. Taip pat pažymėtina, kad L. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 5 dalies dispoziciją vairuotojams kyla vien už ANK 424 straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų padarymą pakartotinai, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tokį vairuotojų poelgį įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną, todėl minėta dispozicija, priešingai apeliacinio skundo argumentams, nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Atitinkamai deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad L. B. teisę vairuoti įgijo prieš penkiolika metų ir šia teise intensyviai naudojosi, išskyrus terminuotus apribojimus, kas reiškia, kad jo teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai negalėjo būti išnykę. Pažymėtina, kad minėta apeliacinio skundo argumentacija L. B. atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nešalina ir paties administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina.
15. Kaip svarbias priežastis, dėl kurių turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti sutrumpintas, L. B. nurodo tokias aplinkybes: sutuoktinė šiuo metu yra nėščia, turi mažametį vaiką, kurį reikia vežti į darželį ir plaukimo treniruotes, sutuoktinė negali vairuoti automobilio, taip pat L. B. dirba dviejuose darbuose, kuriuose yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, turi finansinių įsipareigojimų. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir L. B. sutrumpinti arba apskritai neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Akcentuotina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su šeimos išlaikymu, darbine veikla, galimais kitais nepatogumais nėra išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinamas. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Kita vertus, naujų, išskirtinių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir būtų neįvertintos apylinkės teismo, apeliaciniame skunde nenurodoma. Vadinasi, L. B. apeliaciniame skunde nurodo jau apylinkės teismo įvertintas aplinkybes, o tai, kad skundžiama nutartis neatitinka apelianto lūkesčių, nereiškia, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta.
16. Neprieštaraujama apeliacinio skundo argumentacijai, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės L. B. kurį laiką bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti arba apskritai neskirti L. B. specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad vien aplinkybė, jog kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Pažymėtina, kad L. B. apeliaciniame skunde minimi kitų teismų sprendimai administracinio nusižengimo bylose, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-234-813/2024, negali būti laikoma precedentu, kadangi kiekvienu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą. Pažymėtina, kad nors teismų praktikos formavimas yra viena iš aukštesnės instancijos teismų funkcijų, vis dėlto, Lietuvos Respublikos teismų įstatyme yra įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi ne tik savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių suformuotų analogiškose ar panašaus pobūdžio bylose, tačiau žemesnės instancijos teismai yra saistomi būtent aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vadinasi, precedento galią, saistančią tiek patį kasacinės instancijos teismą, tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, turi būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai, kurių apeliaciniame skunde kaip galimų precedentų, nenurodoma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs individualią teisinę situaciją ir lygindamas faktines bylų aplinkybes, neprivalo priimti analogiško net ir apygardos teismui, procesinio sprendimo. Atitinkamai apeliaciniame skunde nurodomas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-626/2020 taip pat negali būti vertinamas kaip precedentas.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.