Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-160-1035/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-10-07
Bylos Nr.: 1-160-1035/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15860-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Valerij Lauš
Kaltinamasis: A. L.
Civilinis ieškovas: UAB „A“, UAB „H“
Advokatai: Svetlana Pronina, Gediminas Milevičius

Kategorijos

1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-160-1035/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15860-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.14.6.2.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorėms Ingai Gulbickienei, Jurgitai Steponavičiūtei-Otto,kaltinamajai A. L., jos gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „C“ atstovams direktoriui J. K. (J. K.), advokatei Svetlanai Proninai,

civilinės ieškovės UAB „A“ atstovei direktorei V. I.,civilinės ieškovės UAB „H“ atstovui direktoriui S. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 183 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

A. L. pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB „C“ didelės vertės turtą. Ji, dirbdama UAB „C“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere, neteisėtai, pasinaudodama užimamų pareigų jai suteiktais įgaliojimais atlikti bendrovės vardu pavedimus iš bendrovės sąskaitos, tyčia, turėdama tikslą pasisavinti svetimą – UAB „C“ turtą, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, disponuodama jai suteiktais prisijungimų prie įmonės sąskaitų per elektroninę bankininkystę kodais ir jai patikėtu generatoriumi, per elektroninę bankininkystę prisijungusi prie UAB „C“ priklausančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko pavedimus į jai (A. L.) priklausančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2019 m. sausio 28 d. pervedė 100 Eur; 2) 2019 m. liepos 18 d. pervedė 100 Eur; 3) 2019 m. liepos 29 d. pervedė 1000 Eur; 4) 2019 m. rugpjūčio 29 d. pervedė 223,80 Eur; 5) 2019 m. rugsėjo 23 d. pervedė 133,84 Eur; 6) 2019 m. spalio 24 d. pervedė 1300 Eur; 7) 2019 m. spalio 29 d. pervedė 428,88 Eur; 8) 2020 m. sausio 6 d. pervedė 333,53 Eur; 9) 2020 m. sausio 13 d. pervedė 333,53 Eur; 10) 2020 m. sausio 27 d. pervedė 30 Eur; 11) 2020 m. sausio 31 d. pervedė 385,25 Eur; 12) 2020 m. vasario 14 d. pervedė 385,53 Eur; 13) 2020 m. balandžio 17 d. pervedė 100 Eur; 14) 2020 m. liepos 24 d. pervedė 385,25 Eur; 15) 2020 m. rugpjūčio 14 d. pervedė 800 Eur; 16) 2020 m. rugpjūčio 17 d. pervedė 800 Eur; 17) 2020 m. lapkričio 17 d. pervedė 1100 Eur; 18) 2020 m. lapkričio 28 d. pervedė 50 Eur; 19) 2020 m. gruodžio 14 d. pervedė 385,25 Eur; 20) 2020 m. gruodžio 14 d. pervedė 2600 Eur; 21) 2020 m. gruodžio 28 d. pervedė 2200 Eur; 22) 2021 m. sausio 10 d. pervedė 3000 Eur; 23) 2021 m. sausio 12 d. pervedė 1000 Eur; 24) 2021 m. sausio 12 d. pervedė 385,25 Eur; 25) 2021 m. sausio 14 d. pervedė 2000 Eur; 26) 2021 m. sausio 17 d. pervedė 1500 Eur; 27) 2021 m. sausio 24 d. pervedė 2100 Eur; 28) 2021 m. sausio 31 d. pervedė 1600 Eur; 29) 2021 m. vasario 3 d. pervedė 2700 Eur; 30) 2021 m. vasario 8 d. pervedė 2400 Eur; 31) 2021 m. vasario 9 d. pervedė 1100 Eur; 32) 2021 m. vasario 11 d. pervedė 1900 Eur; 33) 2021 m. vasario 12 d. pervedė 600 Eur; 34) 2021 m. vasario 14 d. pervedė 400 Eur; 35) 2021 m. vasario 17 d. pervedė 408,25 Eur; 36) 2021 m. vasario 17 d. pervedė 100 Eur; 37) 2021 m. vasario 18 d. pervedė 850 Eur; 38) 2021 m. vasario 21 d. pervedė 2000 Eur; 39) 2021 m. kovo 3 d. pervedė 100 Eur; 40) 2021 m. kovo 4 d. pervedė 6100 Eur; 41) 2021 m. kovo 5 d. pervedė 400 Eur; 42) 2021 m. kovo 7 d. pervedė 7100 Eur; 43) 2021 m. kovo 9 d. pervedė 4700 Eur; 44) 2021 m. kovo 9 d. pervedė 6100 Eur; 45) 2021 m. kovo 10 d. pervedė 4000 Eur; 46) 2021 m. kovo 16 d. pervedė 4500 Eur; 47) 2021 m. kovo 17 d. pervedė 4500 Eur; 48) 2021 m. kovo 18 d. pervedė 5800 Eur; 49) 2021 m. kovo 19 d. pervedė 2800 Eur; 50) 2021 m. kovo 22 d. pervedė 8200 Eur; 51) 2021 m. kovo 22 d. pervedė 4000 Eur; 52) 2021 m. kovo 23 d. pervedė 6400 Eur; 53) 2021 m. kovo 23 d. pervedė 3000 Eur; 54) 2021 m. kovo 25 d. pervedė 5100 Eur; 55) 2021 m. kovo 26 d. pervedė 3000 Eur; 56) 2021 m. balandžio 1 d. pervedė 120 Eur; 57) 2021 m. balandžio 6 d. pervedė 200 Eur; 58) 2021 m. balandžio 7 d. pervedė 370 Eur; 59) 2021 m. balandžio 26 d. pervedė 150 Eur; 60) 2021 m. balandžio 27 d. pervedė 750 Eur; 61) 2021 m. gegužės 3 d. pervedė 600 Eur; 62) 2021 m. gegužės 4 d. pervedė 300 Eur; 63) 2021 m. gegužės 7 d. pervedė 900 Eur; 64) 2021 m. gegužės 10 d. pervedė 900 Eur. Iš viso, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. A. L. į savo sąskaitą pervedė 117 308,36 Eur jai patikėtų piniginių lėšų.

A. L., tęsdama savo nusikalstamą veiką, naudodama jai patikėtą generatorių, suvedus atpažinimo kodą ir slaptažodį, per elektroninę bankininkystę prisijungė prie UAB „C“ priklausančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko pavedimus į jai (A. L.) priklausančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2020 m. liepos 13 d. pervedė 50 Eur; 2) 2020 m. rugsėjo 17 d. pervedė 170 Eur; 3) 2020 m. spalio 6 d. pervedė 100 Eur; 4) 2020 m. spalio 23 d. pervedė 20 Eur; 5) 2020 m. spalio 29 d. pervedė 30 Eur; 6) 2020 m. lapkričio 7 d. pervedė 100 Eur; 7) 2020 m. lapkričio 27 d. pervedė 30 Eur; 8) 2021 m. sausio 2 d. pervedė 50 Eur; 9) 2021 m. balandžio 8 d. pervedė 20 Eur; 10) 2021 m. balandžio 8 d. pervedė 45 Eur; 11) 2021 m. gegužės 10 d. pervedė 30 Eur; 12) 2021 m. gegužės 10 d. pervedė 30 Eur; 13) 2021 m. gegužės 10 d. pervedė 50 Eur. Iš viso, nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. A. L. į savo sąskaitą pervedė 725 Eur jai patikėtų piniginių lėšų.

A. L., tęsdama savo nusikalstamą veiką, naudodama jai patikėtą generatorių, suvedus atpažinimo kodą ir slaptažodį, tokiu būdu per elektroninę bankininkystę prisijungus prie UAB „C“ priklausančios AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko šiuos pavedimus į jai (A. L.) priklausančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2020 m. sausio 16 d. pervedė 50 Eur; 2) 2020 m. sausio 24 d. pervedė 50 Eur; 3) 2020 m. sausio 27 d. pervedė 73 Eur; 4) 2020 m. kovo 23 d. pervedė 390 Eur; 5) 2020 m. lapkričio 2 d. pervedė 120 Eur; 6) 2020 m. lapkričio 12 d. pervedė 70 Eur; 7) 2020 m. lapkričio 19 d. pervedė 50 Eur; 8) 2021 m. vasario 26 d. pervedė 600 Eur; 9) 2021 m. kovo 21 d. pervedė 300 Eur; 10) 2021 m. kovo 22 d. pervedė 650 Eur; 11) 2021 m. balandžio 6 d. pervedė 80 Eur; 12) 2021 m. balandžio 8 d. pervedė 590 Eur. Iš viso, nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. A. L. į savo sąskaitą pervedė 3023 Eur jai patikėtų piniginių lėšų.

Šiais savo veiksmais A. L. pasisavino svetimas – UAB „C“ priklausančias didelės vertės – 121 056,36 Eur pinigines lėšas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. L. pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB „A“ priklausantį turtą. Ji, sutarties Nr. 2011/10-10d. pagrindu dirbdama UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhaltere ir pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus disponuoti UAB „A“ turtu, t. y. PIN generatoriumi atlikti bankinius pavedimus UAB „A“ vardu, nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gegužės 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, neteisėtai, disponuodama suteiktais prisijungimo prie įmonės sąskaitos per elektroninę bankininkystę kodais, panaudojusi jai patikėtą generatorių ir tokiu būdu per elektroninę bankininkystę prisijungus prie UAB „A“ priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko tris pavedimus į jai (A. L.) priklausančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2021 m. gegužės 6 d. pervedė 320 Eur; 2) 2021 m. gegužės 6 d. pervedė 100 Eur; 3) 2021 m. gegužės 17 d. pervedė 720 Eur, t. y. iš viso sau pervedė 1140 Eur jai patikėtų piniginių lėšų.

Šiais savo veiksmais A. L. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – UAB „A“ 1140 Eur pinigines lėšas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. L. pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB „H“ priklausantį turtą. Ji, sutarties Nr. 2011/07-1 pagrindu dirbdama UAB „H“, juridinio asmens kodas, (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhaltere ir pagal pareigas turėdama teisę disponuoti jai patikėtu UAB „H“ turtu – piniginėmis lėšomis, esančiomis Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, neteisėtai, 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudojusi einamų pareigų pagrindu jai patikėtus prisijungimo prie įmonės sąskaitos ir elektroninės bankininkystės kodus ir generatorių, per elektroninę bankininkystę prisijungė prie UAB „H“ minėtos sąskaitos ir atliko du pavedimus į jai (A. L.) priklausančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2021 m. gegužės 3 d. pervedė 600 Eur; 2) 2021 m. gegužės 17 d. pervedė 200 Eur, t. y. iš viso per du kartus pervedė 800 Eur jai patikėtų piniginių lėšų.

Šiais savo veiksmais A. L. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – UAB „H“ priklausančias 800 Eur pinigines lėšas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji A. L. apklausiama teisiamajame posėdyje kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino, nurodė, kad labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir įsipareigoja atlyginti padarytą žalą. Kaltinamoji dėl UAB „H“ parodė, kad buvo padaryti du pavedimai, t. y. 600 Eur pavedimas yra padarytas su UAB „H“ direktoriaus S. G. sutikimu, o 200 Eur pavedimas atliktas jau be jo žinios, tačiau jam pranešus apie tai telefonu po kelių dienų. Negrąžinta suma UAB „H“ yra 800 Eur. Tiek 200 Eur, tiek 600 Eur ji pasisavino, kadangi jų negrąžino, tokiu būdu stengėsi išgelbėti savo lėšas, nes tuo metu dirbo su kriptovaliutomis. Kai jai pritrūko pinigų, ji susisiekė su S. G., kuris leido jai atlikti 600 Eur pavedimą. Vėliau ji atliko 200 Eur pavedimą savavališkai, t. y. be S. G. sutikimo. Panaši situacija buvo ir su UAB „A“. Iš šios įmonės sąskaitos vadovės V. I. sutikimu ir žinia buvo atlikti 820 Eur ir 120 Eur pavedimai į jos (kaltinamosios) sąskaitą, o 100 Eur ir 720 Eur buvo pervesti į jos sąskaitą be V. I. žinios. Abiem atvejais buvo sudaryta žodinė sutartis, jokios rašytinės sutarties dėl pinigų paskolinimo nebuvo. Ji žadėjo šias paskolintas lėšas grąžinti, bet jų negrąžino. UAB „H“ pinigus turėjo grąžinti per mėnesį, o UAB „A“ – per dvi savaites. UAB „A“ dalį buvo grąžinusi, dalis buvo likusi, o kita dalis susideda iš to, ką pasiėmė be V. I. žinios. Tiek su UAB „A“, tiek su UAB „H“ buvo sudarytos buhalterinių paslaugų teikimo sutartys, pagal kurias ji atlikdavo paslaugas, turėjo generatorių, turėjo galimybę prisijungti prie duomenų, atlikdavo visus pavedimus. Su UAB „A“ dirbo apie 4 metus iki tiriamo įvykio, o su UAB „H“ – metais ilgiau. Su įmonių vadovais palaikė draugiškus ir abipusiu pasitikėjimu paremtus santykius. UAB „H“ pavedimas buvo įformintas kaip avansas UAB „R“ už atliktas paslaugas. UAB „R“ skolinga UAB „H“, tačiau pinigai jai buvo pervesti į jos sąskaitą, kaip įmonės atstovei. Taip pat buvo padaryta su UAB „A“. Pavedimai iš UAB „H“ padaryti per el. bankininkystę. Dėl paskolintos 600 Eur sumos buvo kalbėta telefonu su S. G., jis davė sutikimą atlikti tokį pavedimą, tačiau pavedimas dėl 200 Eur sumos buvo padarytas be S. G. žinios ir sutikimo. Apie tokios sumos pinigų pavedimą ji pranešė telefonu po kelių dienų. Vieną kartą reikėjo iš S. G. pasiskolinti 500 Eur, juos grąžino per savaitę, todėl abu susitarė, kad ji įformins pervestus pinigus kaip avansą UAB „R“ ir vėliau įmonė turi grąžinti avansą, tačiau ji (kaltinamoji) grąžino jį iš savo sąskaitos. Ji ketino grąžinti pinigus, kuriuos buvo leista pervesti, tačiau dėl prastos finansinės padėties tokios galimybės neturėjo, kadangi visas savo turimas lėšas investavo į kriptovaliutas. Pripažįsta UAB „A“ ir UAB „H“ civilinius ieškinius. Visus savo pinigus ji pradėjo investuoti į kriptovaliutas nuo 2019 m. balandžio ar gegužės mėn. Bendra investuota suma yra 150 000 Eur. Iš pradžių buvo investuotos jos sutaupytos lėšos, o vėliau – pasiskolintos lėšos. Pradėjo dirbti su kriptovaliutomis vien dėl tos priežasties, kad galėtų užsidirbti daugiau pajamų, kurie būtų skirti pasirūpinti jos sergančia seserimi R. U. ir likusią dalį pajamų turėti senatvėje, tačiau jokiais būdais nenorėjo jų pasisavinti ir negrąžinti. Dėl savo investicijų į kriptovaliutas ji buvo garantuota, kad pinigai grįš, kadangi buvo kalbėta, kad uždirbs pinigų ir bus galima juos atsiimti. Lieka teorinė galimybė šias lėšas susigrąžinti, deda visas pastangas dėl investuotų pinigų grąžinimo. Šiuo metu prižiūri sergančią seserį R. U., kuri yra nedarbinga 15 metų, o pastaruosius 3–4 metus jos sveikata itin pablogėjo, ji vaikšto su vežimėliu ir jai reikalinga nuolatinė globa, todėl ji (kaltinamoji) neturi darbo, gyvena iš sesers pensijos, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 300 Eur. UAB „C“ ji nuo 2004 m. dirbo pagal darbo sutartį vyriausiąja buhaltere. Iki 2020 m. nebuvo jokių problemų, stengėsi visas investuotas lėšas grąžinti. Su šia įmone ją siejo paskolos santykiai, buvo padaryti pavedimai pagal du vekselius, bendra suma – 8600 Eur. Iš įmonės sąskaitos darė pavedimus į savo asmeninę sąskaitą. Prie įmonės sąskaitos prisijungdavo generatoriumi. Direktoriaus apie pavedimus neinformuodavo, vertina tai kaip lėšų pasiskolinimą be direktoriaus žinios. UAB „C“ turėjo sąskaitą SEB ir Luminor bankuose. Tai, kad ji atlikdavo pavedimus, pastebėjo direktorius J. K.. Jis bandė susisiekti, tačiau nepavyko, nes tuo metu jai buvo susilpnėjusi sveikata, ji su niekuo nebendravo, vartojo raminamuosius vaistus. Visi generatoriai yra pas ją, tačiau jie yra neveikiantys. Buhalterinės apskaitos dokumentų taip pat neliko, jie visi buvo atiduoti įmonei, kuri tvarko UAB „C“ buhalteriją. Kai pasibaigdavo savaitė, ji (kaltinamoji) siųsdavo skolininkų sąrašą, banko sąskaitų ataskaitas, jos buvo neteisingos. Ji išimdavo sumas, kurias darė kaip investiciją į kriptovaliutas, jas nuslėpdavo, t. y. pervedimų į savo asmeninę sąskaitą nenurodydavo. Šie duomenys direktoriui nebuvo pateikiami. Gailisi dėl savo veiksmų.

A. L. taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl padaryto, pasistengs žalą atlyginti kuo greičiau, daugiau parodymų neduos, dėl visų aplinkybių parodymus duos teisme (6 t., b. l. 52).

UAB „C“ direktorius J. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2004 m. rugsėjo 4 d. A. L. buvo įdarbinta įmonėje, per tą laikotarpį ji turėjo pakankamai didelį pasitikėjimą įmonėje ir valdė visas šios įmonės lėšas. A. L. buvo įdarbinta vyr. buhalterės pareigose. Buvo susitarimas, kad ji dirba ne kiekvieną dieną. Turėdama prieigą prie visų sąskaitų, A. L. turėjo galimybę pervedinėti visas lėšas, kurios buvo skirtos verslui, taip pat daryti apskaitą ir pervesti sumas, skirtas mokesčiams, atlyginimams. Visi finansiniai atsiskaitymai buvo atliekami jo nurodymu, bet fiziškai viską atlikdavo A. L.. Faktiškai ji pilnai disponavo prieiga prie visų UAB „C“ sąskaitų. A. L. turėjo generatorių, galėjo prisijungti prie el. bankininkystės ir atlikti mokėjimus. Jo patvirtinimo, atliekant mokėjimą, nereikėjo. Jam buvo siunčiami informaciniai el. laiškai. Tačiau, išnagrinėjus sąskaitų judėjimą, buvo suvokta, kad jos yra tuščios. A. L. vietoje vieno atlyginimo pasiimdavo kelis atlyginimus. 2017, 2020 ir 2021 m. bendru sutarimu iš įmonės sąskaitų buvo paskolinta 8600 Eur. 2018 m. gegužės mėnesį A. L. nurodė, kad išvažiuoja į Vokietiją, nes yra galimybė uždirbti daugiau ir tokiu būdu galės grąžinti visus pinigus. Išnagrinėjus sąskaitas po šio įvykio, kai pinigų nebuvo, paaiškėjo, kad A. L. nuo 2020 m. rudens, siųsdama sąskaitas apie skolininkus, apie gautus pinigus į sąskaitas, pervestus pinigus tiekėjams, darbuotojams ir pan., siuntė suklastotas ataskaitas. Tas buvo daroma labai sąmoningai. Dėl to, kad pinigų sumas, kurios turėjo būti įmonės sąskaitoje, ji pakankamai tiksliai skaičiavo ir ištrindavo sumas, kurias pervesdavo į savo asmeninę sąskaitą. Į A. L. banko sąskaitą pervedamos sumos vis didėjo. Prie visų pavedimų yra pažymėta mokėjimo paskirtyje, kad šie pinigai yra ,,paskolos grąžinimas“ arba ,,darbo užmokestis“. Vasario–balandžio mėn. jis gavo atsiųstą sąskaitą, kurioje buvo pastebėta, kad į A. L. sąskaitą buvo pervesta 4000 Eur. Bendraujant su ja telefonu, ji pasakė, kad nesupranta kokiu būdu šie pinigai atsidūrė jos sąskaitoje ir pažadėjo juos grąžinti. Jis vėliau suprato, kad šios sumos yra negrąžinamos, jam buvo nuolat meluojama, kad pinigai bus grąžinti arba kad ataskaitos yra teisingos. Dėl to įmonė yra faktiškai privesta prie bankroto. A. L. apgaulingai vedė buhalteriją, sąskaitas, nepadarė būtinų ataskaitų valstybinėms institucijoms, todėl dabar įmonė turi didelius įsipareigojimus valstybei. Pati UAB „C“ turėjo tris sąskaitas: dvi sąskaitas Luminor banke ir vieną sąskaitą SEB banke, kuri buvo naudojama atsiskaitymui JAV doleriais su partneriais už nupirktas prekes. A. L. turėjo prisijungimus prie visų sąskaitų. Iš 117 769,84 Eur sumos 3124,46 Eur ir 5847,75 Eur, bendra suma 8972,21 Eur, yra susijusi su atsiskaitymu su A. L. pagal visus įsiskolinimus oficialiai iš įmonės sąskaitos. Ši suma (8972,21 Eur) yra susijusi su darbo santykiais. A. L., atlikdama buhalterinę apskaitą UAB „C“, be jo sutikimo ir žinios atliko pavedimus sau į sąskaitą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. 102 117,63 sumai.

J. K. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 27–29, 35–36, 53).

Buvęs UAB „C“ darbuotojas S. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje įmonėje dirbo 7 metus, o su kaltinamąja dirbo apie 5–6 metus. Jo žiniomis, A. L. pasisavino įmonės pinigus. Su A. L. dirbo viename kabinete, ji dažniausiai atvykdavo į darbą tik antradieniais, kitu metu ji dirbdavo nuotoliniu būdu. Jų kaip kolegų santykiai buvo geri. 2021 m. balandžio mėnesį A. L. paskambino jam ir prašė paskolinti 600 Eur notaro paslaugoms, tačiau jis galėjo paskolinti tik 200 Eur. Bandė su A. L. susisiekti tiek telefonu, tiek socialiniuose tinkluose, tačiau buvo ignoruojamas, o paskolinta suma buvo negrąžinta. Dažnai padėdavo A. L. jai dirbant kompiuteriu, t. y. jai dažnai kildavo problemų su tam tikrų dokumentų tvarkymu, spausdinimu ir pan., todėl tekdavo prisijungti prie jos kompiuterio ir matyti, kas ten yra. Vieną dieną A. L., dirbdama jau Vokietijoje, paskambino jam ir paprašė padėti. Jis nedelsiant prisijungė prie A. L. kompiuterio ir pastebėjo darbalaukyje esančias pinigų investavimo platformų programas. Tai pasirodė jam įtartina, nes tuo pačiu metu dingo didelė pinigų suma iš įmonės, todėl jis pagalvojo, kad tai galėjo būti susiję su šiomis programomis. Apie tai pranešė J. K. ir policijai. Nemažai įtarimų sukėlė, kai A. L. vieną dieną paprašė jo pažiūrėti kinų banko SWIFT kodą, kurio jis bandė ieškoti, bet bankas pasirodė netikras, kadangi nebuvo internetinio puslapio ir atrodė labai neprofesionaliai, todėl apie tai pasakė A. L., bet konkrečių klausimų dėl šio banko jai neuždavė, tad iki šiol jokio suvokimo, kokiu tikslu šis bankas jai buvo reikalingas, neturi. Tuo pačiu metu S. G. skambino nepažįstamas žmogus iš Estijos, kuris bandė komunikuoti rusų kalba. Jis suprato tik tai, kad tas žmogus kalbėjo apie pinigų investavimą. Jam vėlgi tai pasirodė įtartina ir buvo panašu, kad A. L. jau buvo kalbėjusi su panašiu asmeniu, nes ne kartą buvo girdėjęs, kai jai paskambindavo žmogus ir ji su juo kalbėjosi rusiškai, dėl to skambučio iš jos visad jautėsi įtampa, jai pasikeisdavo nuotaika ir pan. A. L., tvarkydama buhalteriją, dažnai klysdavo, t. y. rašydavo neteisingas pinigų sumas, darydavo pavedimus su neteisinga pinigų suma, dažnai nerodydavo paties darbo proceso J. K., prašydavo patikrinti, ar nėra padaryta klaidų. Nežino, ar tai buvo daroma sąmoningai. Jis darbą įmonėje paliko 2021 m. rudenį. A. L. nedirbo įmonėje nuo 2021 m. gegužės mėn. Su ja jokių tiesioginių kontaktų nebeturėjo nuo 2021 m. balandžio mėn., kai paskolino jai pinigus. Jis visada manė, kad A. L. yra pasiturinti moteris, nes į darbą važinėjo su pakankamai brangiu automobiliu, vėliau po kurio laiko įsigijo kitą automobilį, butą, todėl dėl jos geros turtinės padėties nekilo abejonių.

Liudytojas S. G. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78–81).

UAB „A“ direktorė V. I. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad 2021 m. gegužės mėn. jai paskambino A. L. ir paprašė paskolinti jai pinigų. Ji atsisakė juos skolinti, nes reikėjo sumokėti mokesčius. Bet A. L. įtikino, kad turi finansinių problemų, prašė iš įmonės sąskaitos pervesti 500 Eur ir nurodė, kad grąžins šiuos pinigus po kelių dienų. Ji leido pasiimti šiuos pinigus tik su sąlyga, kad šiuos pinigus A. L. grąžins po kelių dienų. Tačiau ji pastebėjo, kad iš įmonės sąskaitos buvo pervesta ne 500 Eur, o 820 Eur. Tą pačią dieną buvo padaryti du pavedimai į A. L. asmeninę sąskaitą, už kiekvieną pavedimą buvo nuskaičiuota du kartus po 26 Eur. Vėliau buvo papildomai pervesta 100 Eur. Po šio įvykio ji kelias dienas laukė, kol A. L. grąžins pinigus, bandė su ja susisiekti, bet jos abu telefonai buvo išjungti. 2021 m. gegužės 17 d. iš nepažįstamo numerio, prisistačius A. L. vardu, gavo žinutę, kad dar kartą buvo pervesti pinigai į A. L. sąskaitą ir buvo paprašyta V. I. nepykti. Ji skambino į banką ir teiravosi, ar galima blokuoti tokį pavedimą, tačiau gavo neigiamą atsakymą, nes pinigai jau buvo pervesti. UAB „A“ buvo sudariusi sutartį su A. L. įmone „R“, todėl A. L. ilgą laiką tvarkė įmonės buhalteriją, turėjo prisijungimus prie banko sąskaitos, jokių problemų ir nesusipratimų niekad nekildavo iki to laiko. Sutiko atlikti pavedimą tik dėl 500 Eur sumos, bet ne dėl 820 Eur ir tik su sąlyga, kad po kelių dienų šie pinigai bus grąžinti, tačiau pinigai nebuvo grąžinti ir su pačia A. L. nuo to laiko daugiau nebesimatė.

UAB „A“ vadovė V. I. taip pat apklausta ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 91–94).

UAB „H“ direktorius S. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad A. L. pažįsta nuo 2011 m. Kai įkūrė savo įmonę, iš karto sudarė su ja sutartį vesti buhalterinę apskaitą, kadangi ji yra jo krikšto mamos gera draugė, atrodė patikimas, šiltas ir nuoširdus žmogus, juos siejo draugiški santykiai, o pats buhalterijos tvarkymas vyko gan sklandžiai. Tačiau pastaruosius 2–3 metus A. L. darė klaidų, dažnai pinigai buvo pervedami ne ten, kur reikėdavo. A. L. turėjo prisijungimus prie banko, vykdė visus pavedimus, mokesčių atsiskaitymus ir pan. 2020 m. rugpjūčio mėnesį A. L. pirmą kartą paprašė paskolinti pinigų (apie 300 Eur), tačiau neprisimena dėl kokios priežasties. Jis paskolino pinigų, tačiau su sąlyga, kad šie bus grąžinti per savaitę laiko. Tačiau A. L. jų negrąžino. Jis šiuos pinigus pats susigrąžino į įmonę iki gruodžio mėnesio, išskaičiuodamas pinigus iš A. L. gaunamo atlyginimo už buhalterines paslaugas. 2020 m. pabaigoje jis gavo kelis įspėjimus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo ir dėl to gavo nuobaudų. Tai buvo nuobaudos už 2020 m. lapkričio mėn. laiku nepateiktus duomenis, o 2021 m. vasario mėnesį pakartotinai gavo nuobaudų. Kadangi su A. L. pats bendravimas vyko tik telefonu, ji dažnai negalėdavo atsiliepti, nes buvo Vokietijoje ir dirbo socialinį darbą, buvo sunku su ja susikalbėti ir susitarti. Problemos dėl buhalterijos tvarkymo vis didėjo. 2021 m. balandžio ar gegužės mėnesiais jis susilaukė iš A. L. skambučio su nauju prašymu paskolinti jai pinigų (600 Eur), tačiau jis atsisakė, nes dėl Covid-19 teko atleisti darbuotojus, nebeturėjo jokių finansinių galimybių, o patys pinigai buvo palikti mokesčiams susimokėti. Vėliau paaiškėjo, kad, nors jis ir nesutiko paskolinti pinigų, A. L. šiuos pinigus pati savavališkai pervedė iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą. Per du kartus buvo pervesti 800 Eur. Prieš kreipdamasis į policiją stengėsi išspręsti šią problemą be konfliktų, bet A. L. nekėlė ragelio, nebendravo, neatsakinėjo į elektroninius laiškus, bet toliau siuntė sąskaitas už savo paslaugas, kurių neteikė.

UAB „H“ vadovas S. G. buvo taip pat apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 149–150).

Iš 2021 m. liepos 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad J. K. pateikė apžiūrai telefoną „Samsung NOTE 4“, IMEI (duomenys neskelbtini). Įjungus ir aktyvavus telefoną, nustatyta, kad jame yra programėlė ,,Telegram“. Aktyvavus šią programėlę, matyti esantis susirašinėjimas tarp programėlės naudotojo J. K., pasivadinusio ,,stratover“ naudotoju, ir naudotojo, pasivadinusio ,,A. L.“, kurios nurodomas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86–101).

Iš 2021 m. gruodžio 15 d. – 2021 m. gruodžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus UAB „C“ priklausančios Luminor Bank AS, atstovaujamo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. buvo atliekami pavedimai į/iš A. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102–108).

Iš 2021 m. gruodžio 14 d. – 2021 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus A. L. priklausančios Luminor Bank AS, atstovaujamo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. buvo atliekami pavedimai į/iš UAB „C“ AB SEB banko ir Luminor Bank AS sąskaitas. Analizuojant iš UAB „C“ bank sąskaitų gautų pinigų panaudojimą, matyti, kad didelės pinigų dalis panaudota asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiems kaip kreditų įstaigų suteiktų paskolų dalims sumokėti, atliekant pavedimus fiziniams asmenims, gryninant pinigus Lietuvoje ir užsienyje, pirkiniams ir paslaugoms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkiniams ir paslaugoms Lietuvoje bei užsienyje. Pastebėta, kad didelės pinigų sumos (iš viso, 38 187 Eur) iš karto po pateikimo į A. L. banko sąskaitą buvo pervedamos į O. K. sąskaitą (4 t., b. l. 1–6).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad kontroliuojant A. L. naudojamą tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė) nustatyti ir užfiksuoti pokalbiai, iš kurių matyti, kad A. L. bendrauja su įvairiais asmenimis, kurie prisistato, kad yra teisininkai, banko darbuotojai, kripto keityklų darbuotojai, brokeriai ir pan., toliau skolinasi pinigus ir juos pervedinėja nepažįstamiems asmenims (5 t., b. l. 95–101, 107, 120–123).

Iš 2021 m. gruodžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus UAB „A“ priklausančios AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. buvo atliekami pavedimai į A. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3, b. l. 125–126).

Iš 2021 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus UAB „H“ priklausančios Luminor Bank AS, atstovaujamo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. birželio 1 d. buvo atliekami pavedimai į A. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 176–177).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo aplinkybės ir išvados

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 183 straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-314-693/2018, 2K-254-895/2020). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014 ir kt.). Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Teismo vertinimu, kaltinamosios A. L. kaltė padarius BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu (nors išsamių parodymų nedavė), tiek apklausiama teisme savo kaltę iš esmės pripažino. Visų pirma, pripažino, kad darbo sutarties (UAB „C“) ir kitų sutarčių (UAB „A“ ir UAB „H“) pagrindu teikė šioms įmonėms buhalterines paslaugas ir turėjo galimybę (technines priemones) atlikti piniginių lėšų pavedimus iš šių įmonių banko sąskaitų. Antra, pripažino, kad atliko kaltinime (taip pat patikslintame kaltinime) nurodytus pavedimus iš UAB „C“, UAB „A“ ir UAB „H“ banko sąskaitų į savo banko sąskaitą. Patikslino, kad iš kaltinime nurodytų jos iš UAB „A“ pervestų 1640 Eur dalį šių lėšų (820 Eur) į savo sąskaitą pervedė su įmonės vadovės V. I. žinia. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. I. patvirtino, kad A. L. prašė paskolinti jai 500 Eur, tačiau ji (V. I.) atsisakė, apklausiama teisme parodė, jog ji visgi leido pasiimti šiuos pinigus tik su sąlyga, kad jie bus grąžinti po kelių. V. I. teigimu, ji pastebėjo, kad iš įmonės sąskaitos buvo pervesta ne 500 Eur, o 820 Eur, vėliau dar du mokėjimai, leidimo dėl kurių ji nebuvo davusi. Iš šių duomenų matyti, kad kaltinimas dėl A. L. 500 Eur pasisavinimo teisme nepasitvirtino, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, konstatuojant, kad A. L. 2021 m. gegužės mėn. pasisavino iš UAB „A“ banko sąskaitos 1140 Eur. Panašios pozicijos A. L. laikėsi ir dėl jai inkriminuoto 800 Eur pasisavinimo iš UAB „H“ sąskaitos, teigdama, kad įmonės vadovo S. G. sutikimu pervedė į savo sąskaitą iš įmonės sąskaitos 600 Eur, o 200 Eur – be sutikimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme S. G. parodė, kad 2021 m. balandžio mėn. A. L. iš tikrųjų prašė paskolinti jai pinigų, tačiau jis atsisakė, o vėliau pastebėjo, kad ji savavališkai iš įmonės sąskaitos pervedė sau per du kartus 800 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti S. G. nuosekliais parodymais, todėl konstatuoja, kad A. L. 2021 m. gegužės mėn. pasisavino iš UAB „H“ banko sąskaitos kaltinime nurodytus 800 Eur. Teismo manymu, kaltinamoji, teigdama, kad 600 Eur pervedė sau sutinkant S. G., sąžiningai klysta, kadangi, paties S. G. teigimu, 2020 m. rugpjūčio mėn. jis sutiko paskolinti A. L. 600 Eur ir nors ji šių pinigų pati negrąžino, jis juos susigrąžino iš A. L. mokėtino atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas nelaiko, kad kaltinamoji dėl šio kaltinimo prisipažino tik iš dalies.

Daugiausia pavedimų į savo sąskaitą A. L. atliko iš UAB „C“ banko sąskaitų. Ši kaltinimo dalis grindžiama UAB „C“ vadovo J. K. parodymais ir jo pateiktais dokumentais. Pažymėtina, kad J. K. nurodė tik tuos A. L. atliktus pavedimus į savo sąskaitą, kurie buvo padaryti be jo sutikimo ir žinios. J. K. teigimu, su A. L. tikrai siejo paskoliniai santykiai, taip pat darbo santykiai, tačiau lėšų pervedimai į A. L. banko sąskaitą remiantis šiais santykiais nepatenka į kaltinimo apimtį. A. L. apklausiama teisiamajame posėdyje iš pradžių teigė, kai kurie kaltinime nurodyti pavedimai iš UAB „C“ banko sąskaitų buvo atlikti pagrįstai, t. y. kaip darbo užmokestis arba pagal paskolos sutartis. Teismas suteikė galimybę kaltinamajai išsamiai susipažinti su kaltinimu ir byloje surinktais dokumentais, kad ji galėtų nurodyti konkrečius kaltinime išvardytus pavedimus, kurie, jos nuomone, neturėtų būti laikomi lėšų pasisavinimu, t. y. gavimu be įmonės vadovo žinios. Pažymėtina, kad kaltinamoji, turėdama finansinį išsilavinimą ir ilgalaikį buhalterės darbo stažą, taip ir nesugebėjo aiškiai nurodyti teismui aptariamus pavedimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vadovaujasi J. K. pateiktais duomenimis apie A. L. be jo žinios padarytus pavedimus iš įmonės banko sąskaitų į savo sąskaitą ir konstatuoja, kad ši kaltinimo dalis pasitvirtino. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kaltinamoji atliko daugiau panašių pavedimų, t. y. ne tik nuo 2020 m. pradžios, bet ir nuo 2019 m. pradžios. Atsižvelgiant į tai, prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinimo papildymo naujomis faktinėmis aplinkybėmis, su kuriomis A. L. visiškai sutiko.

Kaltinamajai A. L. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos pačios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. minėtų įmonių vadovų parodymai, liudytojo (buvusio UAB „C“ darbuotojo) parodymai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinkta rašytinė bylos medžiaga (J. K. ir A. L. susirašinėjimas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėti ir apibendrinti įmonių ir A. L. banko sąskaitų išrašai, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti A. L. telefoninių pokalbių įrašai, iš kurių matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu ji neatsakingai ir nesėkmingai minėtas lėšas investavo į abejotinos reputacijos elektroninės valiutos platformas, kita medžiaga).

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamoji A. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, išskyrus aptartus UAB „A“ 500 Eur, pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB „C“ didelės vertės turtą (121 056,36 Eur), taip pat UAB „A“ ir UAB „H“ turtą (atitinkamai 1140 Eur ir 800 Eur). Šie kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Gynėjas baigiamoje kalboje iškėlė klausimą dėl A. L. veikos, susijusios su UAB „C“, kvalifikavimo ne kaip tęstinės, o pavienės. Akivaizdu, kad iškeldamas šį klausimą gynėjas siekia, jog jo ginamosios veiksmai nebūtų kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaip sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 (dešimties) metų. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas, t. y. nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2007).

Nagrinėjamu atveju kaltinamosios A. L. veika, susijusi su UAB „C“ turto pasisavinimu, atitinka būtent tęstinės veikos turinį. Sutiktina su prokurorės atsikirtimais, kad nurodytos piniginės lėšos buvo iš vieno šaltinio. Nepaisant to, kad veikos laikotarpis buvo pakankamai ilgas, tai buvo nuolatinis lėšų į savo sąskaitą pervedimas, o tai parodom jog A. L. atliekami tapatūs veiksmai buvo jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios) dėl to paties dalyko, todėl ši veika pagrįstai pripažinta tęstine.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamajame akte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kaltinamosios A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tokios pat pozicijos prokurorė laikėsi ir savo baigiamojoje kalboje. Teismas sutinka su prokurore, kad šioje byloje nėra nustatyta A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nesutinka, jog A. L. išreikšta pozicija dėl kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi negalėtų būtų laikoma jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad teismas turi nustatyti du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2022, 29 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta visiškai, tačiau išsamių parodymų dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių nedavė, motyvuodama tuo, jog juos duos teisme. Analogiškos pozicijos dėl kaltės pripažinimo A. L. laikėsi ir teisme. Pažymėtina, kad po kaltinamosios duotų parodymų ir pareiškimo dėl kaltės prisipažinimo dėl jai pareikšto kaltinimo buvo sprendžiamas klausimas dėl sutrumpinto įrodymo tyrimo, kurį taikant netiriami kiti įrodymai, t. y. neapklausiami liudytojai ir nukentėjusieji, bei kuris leidžiamas tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis prisipažįsta kaltas, ir teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių nuomones, nutarė neatlikti įrodymų tyrimo, kadangi iš kaltinamosios parodymų turinio nebuvo pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad A. L. visiškai pripažįsta kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji parodymus davė ne tik įrodymų tyrimo pradžioje, bet ir po civilinių ieškovių atstovų ir liudytojų apklausų. Šių jos vėliau patikslintų parodymų turinys leidžia daryti išvadą, kad ji savo kaltę iš esmės pripažįsta, t. y. pripažįsta visas jai kaltinamajame akte ir prokurorės prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, kuriuo (prašymu) kaltinimas buvo ne pakeistas, o papildytas, išdėstytas aplinkybes, kurios paaiškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Sprendžiant klausimą, ar A. L. pareiškimas dėl kaltės pripažinimo, kartu nesutinkant su kai kuriomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, svarbu akcentuoti, jog pagal teismų praktiką prisipažinimas nereiškia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat kaltinamais neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020, 10 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Minėta, kad A. L. sutiko su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad ji atliko jai inkriminuotus pavedimus į savo banko sąskaitą. Aplinkybė, kad kai kuriuos pavedimus ji suprato ne kaip lėšų pasisavinimą, o paskolą, kartu pripažįstant jų negrąžinimo faktą ir savo pareigą jas grąžinti, teismo vertinimu, neturėtų paneigti jos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu išreikštos pozicijos dėl kaltės pripažinimo. Atsižvelgiant į kaltinamosios teisme duotus parodymus, iš kurių matyti, kad ji supranta, kokias pasekmes sukėlė jos nusikalstamas elgesys, ir dėl to labai pergyvena, teismas neabejoja, jog kaltinamoji taip pat nuoširdžiai gailisi.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatyta A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas, skirdamas bausmę A. L., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), t. y. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) vienas sunkus ir du nesunkūs nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimai baigti), minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – netekėjusi, bedarbė (registruojasi Užimtumo tarnyboje), bausta administracine tvarka, neteista (6 t., b. l. 69–87), turinti sveikatos problemų (7 t., b. l. 54–61), rūpinasi (nustatyta iš jos žodžių) savo neįgalia seserimi (7 t., b. l. 64–77).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsniu, teismas sprendžia, kad A. L. už BK 183 straipsnio 2 dalyje (viena veika) numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant artimą sankcijos minimumui, o už BK 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytas nusikalstamas veikas – įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant taip pat artimą sankcijos minimumui, skiriamas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

BK 75 straipsnis nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą (BK 75 straipsnio 2 dalis). Tačiau BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Dalinio bausmės vykdymo atidėjimo esmė – nustatoma nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Bausmės vykdymas iš dalies gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti A. L. dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Minėta, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio ir jį smerkė, teisiama pirmą kartą. Bylos duomenimis, kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė dėl to, kad neatsakingai ir nesėkmingai investavo lėšas į abejotinos reputacijos elektroninės valiutos platformas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ji suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir padarė atitinkamas išvadas. Teismo vertinimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, tikslinga iš dalies atidėti bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į A. L. padarytų nusikaltimų pobūdį (nusikaltimais siekiama turtinės naudos), nagrinėjamu atveju nuteistajai skirtinas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. nusikalstamais veiksmais padaryta turtinės žalos, jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant A. L. iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti civilinėms ieškovėms bent ¼ dalį padarytos žalos. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. L. atlikus tik jos dalį, be to, tokiu būdu užtikrinamas greitesnis padarytos turtinės žalos atlyginimas nuo A. L. nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims.

IV. Civiliniai ieškiniai

UAB „C“ pareiškė civilinį ieškinį, kurį bylos teisminio nagrinėjimo metu patikslino. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš A. L. 105 404,15 Eur turtinei žalai atlyginti. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad A. L. nusikalstamais veiksmais pasisavino UAB „C“ priklausančias 121 056,36 Eur pinigines lėšas. Pateiktu civiliniu ieškiniu prašomą priteisti mažesnę sumą, atsižvelgiant į tai, kad A. L. 2021 m. liepos 30 d. išmokėt 3124,46 Eur kaip piniginė kompensacija nutraukiant darbo santykius, 5847,75 Eur sudaro darbo užmokestis, 3600 Eur sumai A. L. išdavė vekselį, dėl kurio priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis, 3080 Eur A. L. grąžino įmonei, todėl likusi neatlyginta turtinės žalos suma yra 105 404,15 Eur. Iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, t. y. dėl A. L. nusikalstamais veikos padarytos turtinės žalos, grindžiami ir UAB „A“ bei UAB „H“ pareikšti civiliniai ieškiniai. UAB „A“ civiliniame ieškinyje turtinę žalą kildina iš A. L. pervestų į savo sąskaitą 1640 Eur. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nepaisant to, jog teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę dėl 500 Eur pasisavinimo, byloje A. L. ir V. I. parodymais nustatyta, kad 500 Eur, kuriuos A. L. pervedė V. I. sutikimu, nėra grąžinti. Taigi teismas mano, kad šie 500 Eur patenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl yra pagrindas spręsti ir dėl šių lėšų priteisimo. Taip pat pažymėtina, kad UAB „A“ pareiškė reikalavimą dėl skubaus mokėjimo mokesčio priteisimo, t. y. dėl A. L. atliktų trijų pavedimų iš įmonės sąskaitos tris kartus buvo nuskaitytas 26 Eur mokestis (iš viso, 78 Eur). Kita vertus, UAB „A“ prašo priteisti mažesnę sumą nei A. L. pervestos sau lėšos ir minėtas mokestis (iš viso, 1718 Eur), atsižvelgiant į tai, kad A. L. vadovaujama UAB „R“ iki 2021 m. rugsėjo 1 d. teikė buhalterines paslaugas, kurių kaina už keturis mėnesius yra 400,04 Eur. Taigi, V. I. teigimu, likusi neatlyginta neturtinės žalos suma yra 1317,96 Eur. UAB „H“ civiliniu ieškiniu prašo priteisti tiesiog A. L. be leidimo į savo sąskaitą pervestas įmonės 800 Eur lėšas.

Byloje nustačius, kad A. L. neteisėtai pasisavino minėtas trijų įmonių lėšas, civilinių ieškinių reikalavimai laikomi pagrįstais, todėl tenkinami. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji sutiko su civiliniais ieškiniais (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalį bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. UAB „C“ atstovas J. K. prašo priteisti iš A. L. 3690 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patirtų išlaidų dydis pagrįstais dokumentais (6 t., b. l. 183–190). Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato nukentėjusiajai teikiamų paslaugų pastovumą, daro išvadą, kad UAB „C“ patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos UAB „C“ iš kaltinamosios.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajai A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžius, naikintina (6 t., b. l. 55–57).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Steponavičiūtės-Otto 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, A. L. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, daiktas: 169/1530 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vienetas, vidutinė rinkos vertė: 27 200 Eur; 2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, daiktas: 14741239/163387500 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vienetas, vidutinė rinkos vertė: 209 000 Eur (6 t., b. l. 1–3), kurio terminas paskutinį kartą pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, kuria patenkinti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „C“ didelės vertės turto pasisavinimo) ir skirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „A“ turto pasisavinimo) ir skirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „H“ turto pasisavinimo) ir skirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, bausmės vykdymą A. L. iš dalies atidėti: nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktiną bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, o likusios neatliktos bausmės dalis vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti civilinėms ieškovėms UAB „C“, UAB „A“ ir UAB „H“ bent ¼ dalį padarytos turtinės žalos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. L. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

UAB „C“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. L. 105 404,15 Eur (vieną šimtą penkis tūkstančius keturis šimtus keturis eurus ir 15 ct) turtinei žalai atlyginti, taip pat 3690 (tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

UAB „A“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. L. 1317,96 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniolika eurų ir 96 ct) turtinei žalai atlyginti.

UAB „H“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. L. 800 (aštuonis šimtus) Eur turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Steponavičiūtės-Otto 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu A. L. skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo į jai priklausantį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, daiktas: 169/1530 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vienetas, vidutinė rinkos vertė: 27 200 Eur; 2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, daiktas: 14741239/163387500 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vienetas, vidutinė rinkos vertė: 209 000 Eur, terminą pratęsti iki šio nuosprendžio dalies, kuria patenkinti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Valerij Lauš