- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-108-487/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15860-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Vitalija Norkūnaitė, Jolanta Čepukėnienė
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Svetlana Pronina, Jevgenij Bogdanov, Svetlana Proninai-Van
- Kategorijos
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės,
civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. K. (J. K.), atstovei advokatei Svetlanai Proninai-Van Eck,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. L., civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus J. K. (J. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista:
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimo) 2 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. L. iš dalies atidėtas: nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktiną bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, o likusios bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones – iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti civilinėms ieškovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bent ¼ dalį padarytos turtinės žalos. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo A. L. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Iš A. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 105 404,15 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 3690 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš A. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1317,96 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš A. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 800 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą. Ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere, neteisėtai, pasinaudodama užimamų pareigų jai suteiktais įgaliojimais atlikti bendrovės vardu pavedimus iš bendrovės sąskaitos, tyčia, turėdama tikslą pasisavinti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, disponuodama jai suteiktais prisijungimų prie įmonės sąskaitų per elektroninę bankininkystę kodais ir jai patikėtu generatoriumi, per elektroninę bankininkystę prisijungusi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko pavedimus į jai (A. L.) priklausančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2019 m. sausio 28 d. pervedė 100 Eur; 2) 2019 m. liepos 18 d. pervedė 100 Eur; 3) 2019 m. liepos 29 d. pervedė 1000 Eur; 4) 2019 m. rugpjūčio 29 d. pervedė 223,80 Eur; 5) 2019 m. rugsėjo 23 d. pervedė 133,84 Eur; 6) 2019 m. spalio 24 d. pervedė 1300 Eur; 7) 2019 m. spalio 29 d. pervedė 428,88 Eur; 8) 2020 m. sausio 6 d. pervedė 333,53 Eur; 9) 2020 m. sausio 13 d. pervedė 333,53 Eur; 10) 2020 m. sausio 27 d. pervedė 30 Eur; 11) 2020 m. sausio 31 d. pervedė 385,25 Eur; 12) 2020 m. vasario 14 d. pervedė 385,53 Eur; 13) 2020 m. balandžio 17 d. pervedė 100 Eur; 14) 2020 m. liepos 24 d. pervedė 385,25 Eur; 15) 2020 m. rugpjūčio 14 d. pervedė 800 Eur; 16) 2020 m. rugpjūčio 17 d. pervedė 800 Eur; 17) 2020 m. lapkričio 17 d. pervedė 1100 Eur; 18) 2020 m. lapkričio 28 d. pervedė 50 Eur; 19) 2020 m. gruodžio 14 d. pervedė 385,25 Eur; 20) 2020 m. gruodžio 14 d. pervedė 2600 Eur; 21) 2020 m. gruodžio 28 d. pervedė 2200 Eur; 22) 2021 m. sausio 10 d. pervedė 3000 Eur; 23) 2021 m. sausio 12 d. pervedė 1000 Eur; 24) 2021 m. sausio 12 d. pervedė 385,25 Eur; 25) 2021 m. sausio 14 d. pervedė 2000 Eur; 26) 2021 m. sausio 17 d. pervedė 1500 Eur; 27) 2021 m. sausio 24 d. pervedė 2100 Eur; 28) 2021 m. sausio 31 d. pervedė 1600 Eur; 29) 2021 m. vasario 3 d. pervedė 2700 Eur; 30) 2021 m. vasario 8 d. pervedė 2400 Eur; 31) 2021 m. vasario 9 d. pervedė 1100 Eur; 32) 2021 m. vasario 11 d. pervedė 1900 Eur; 33) 2021 m. vasario 12 d. pervedė 600 Eur; 34) 2021 m. vasario 14 d. pervedė 400 Eur; 35) 2021 m. vasario 17 d. pervedė 408,25 Eur; 36) 2021 m. vasario 17 d. pervedė 100 Eur; 37) 2021 m. vasario 18 d. pervedė 850 Eur; 38) 2021 m. vasario 21 d. pervedė 2000 Eur; 39) 2021 m. kovo 3 d. pervedė 100 Eur; 40) 2021 m. kovo 4 d. pervedė 6100 Eur; 41) 2021 m. kovo 5 d. pervedė 400 Eur; 42) 2021 m. kovo 7 d. pervedė 7100 Eur; 43) 2021 m. kovo 9 d. pervedė 4700 Eur; 44) 2021 m. kovo 9 d. pervedė 6100 Eur; 45) 2021 m. kovo 10 d. pervedė 4000 Eur; 46) 2021 m. kovo 16 d. pervedė 4500 Eur; 47) 2021 m. kovo 17 d. pervedė 4500 Eur; 48) 2021 m. kovo 18 d. pervedė 5800 Eur; 49) 2021 m. kovo 19 d. pervedė 2800 Eur; 50) 2021 m. kovo 22 d. pervedė 8200 Eur; 51) 2021 m. kovo 22 d. pervedė 4000 Eur; 52) 2021 m. kovo 23 d. pervedė 6400 Eur; 53) 2021 m. kovo 23 d. pervedė 3000 Eur; 54) 2021 m. kovo 25 d. pervedė 5100 Eur; 55) 2021 m. kovo 26 d. pervedė 3000 Eur; 56) 2021 m. balandžio 1 d. pervedė 120 Eur; 57) 2021 m. balandžio 6 d. pervedė 200 Eur; 58) 2021 m. balandžio 7 d. pervedė 370 Eur; 59) 2021 m. balandžio 26 d. pervedė 150 Eur; 60) 2021 m. balandžio 27 d. pervedė 750 Eur; 61) 2021 m. gegužės 3 d. pervedė 600 Eur; 62) 2021 m. gegužės 4 d. pervedė 300 Eur; 63) 2021 m. gegužės 7 d. pervedė 900 Eur; 64) 2021 m. gegužės 10 d. pervedė 900 Eur. Iš viso, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. A. L. į savo sąskaitą pervedė 117 308,36 Eur jai patikėtų piniginių lėšų.
A. L., tęsdama savo nusikalstamą veiką, naudodama jai patikėtą generatorių, suvedus atpažinimo kodą ir slaptažodį, per elektroninę bankininkystę prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko pavedimus į jai (A. L.) priklausančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2020 m. liepos 13 d. pervedė 50 Eur; 2) 2020 m. rugsėjo 17 d. pervedė 170 Eur; 3) 2020 m. spalio 6 d. pervedė 100 Eur; 4) 2020 m. spalio 23 d. pervedė 20 Eur; 5) 2020 m. spalio 29 d. pervedė 30 Eur; 6) 2020 m. lapkričio 7 d. pervedė 100 Eur; 7) 2020 m. lapkričio 27 d. pervedė 30 Eur; 8) 2021 m. sausio 2 d. pervedė 50 Eur; 9) 2021 m. balandžio 8 d. pervedė 20 Eur; 10) 2021 m. balandžio 8 d. pervedė 45 Eur; 11) 2021 m. gegužės 10 d. pervedė 30 Eur; 12) 2021 m. gegužės 10 d. pervedė 30 Eur; 13) 2021 m. gegužės 10 d. pervedė 50 Eur. Iš viso, nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. A. L. į savo sąskaitą pervedė 725 Eur jai patikėtų piniginių lėšų.
A. L., tęsdama savo nusikalstamą veiką, naudodama jai patikėtą generatorių, suvedus atpažinimo kodą ir slaptažodį, tokiu būdu per elektroninę bankininkystę prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko šiuos pavedimus į jai (A. L.) priklausančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2020 m. sausio 16 d. pervedė 50 Eur; 2) 2020 m. sausio 24 d. pervedė 50 Eur; 3) 2020 m. sausio 27 d. pervedė 73 Eur; 4) 2020 m. kovo 23 d. pervedė 390 Eur; 5) 2020 m. lapkričio 2 d. pervedė 120 Eur; 6) 2020 m. lapkričio 12 d. pervedė 70 Eur; 7) 2020 m. lapkričio 19 d. pervedė 50 Eur; 8) 2021 m. vasario 26 d. pervedė 600 Eur; 9) 2021 m. kovo 21 d. pervedė 300 Eur; 10) 2021 m. kovo 22 d. pervedė 650 Eur; 11) 2021 m. balandžio 6 d. pervedė 80 Eur; 12) 2021 m. balandžio 8 d. pervedė 590 Eur. Iš viso, nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. A. L. į savo sąskaitą pervedė 3023 Eur jai patikėtų piniginių lėšų.
Šiais savo veiksmais A. L. pasisavino svetimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias didelės vertės – 121 056,36 Eur pinigines lėšas.
1.2. Be to, A. L. pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Ji, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhaltere ir pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, t. y. PIN generatoriumi atlikti bankinius pavedimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gegužės 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, neteisėtai, disponuodama suteiktais prisijungimo prie įmonės sąskaitos per elektroninę bankininkystę kodais, panaudojusi jai patikėtą generatorių ir tokiu būdu per elektroninę bankininkystę prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko tris pavedimus į jai (A. L.) priklausančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2021 m. gegužės 6 d. pervedė 320 Eur; 2) 2021 m. gegužės 6 d. pervedė 100 Eur; 3) 2021 m. gegužės 17 d. pervedė 720 Eur, t. y. iš viso sau pervedė 1140 Eur jai patikėtų piniginių lėšų.
Šiais savo veiksmais A. L. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1140 Eur pinigines lėšas.
1.3. Be to, A. L. pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Ji, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas, (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhaltere ir pagal pareigas turėdama teisę disponuoti jai patikėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu – piniginėmis lėšomis, esančiomis Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, neteisėtai, 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudojusi einamų pareigų pagrindu jai patikėtus prisijungimo prie įmonės sąskaitos ir elektroninės bankininkystės kodus ir generatorių, per elektroninę bankininkystę prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtos sąskaitos ir atliko du pavedimus į jai (A. L.) priklausančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2021 m. gegužės 3 d. pervedė 600 Eur; 2) 2021 m. gegužės 17 d. pervedė 200 Eur, t. y. iš viso per du kartus pervedė 800 Eur jai patikėtų piniginių lėšų.
Šiais savo veiksmais A. L. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 800 Eur pinigines lėšas.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistoji A. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantė A. L. neskundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria ji pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas. Nuteistoji nesutinka su jai skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.
Šalies argumentai
2.2. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ji pripažįsta kaltę dėl to, kad civilinių ieškovų pinigines lėšas ji persivedė į savo sąskaitą, tačiau teismas, jos manymu, neįvertino kitų reikšmingų bylos aplinkybių – kad ji šias pinigines lėšas investavo, tikėdamasi uždirbti iš investicijų ir po to šias lėšas grąžinti civiliniams ieškovams. Apeliantė tvirtina, kad ji neturėjo jokio išankstinio tikslo persivestas pinigines lėšas paversti savomis, t. y. jas pasisavinti, o ketino jas grąžinti civiliniams ieškovams. Ji šių lėšų savo reikmėms nepanaudojo, jas investavo. Mano, kad ji tik savavališkai pasiskolino civilinių ieškovų pinigines lėšas ir būtų jas grąžinusi, nes tikėjo, kad investicijos bus pelningos ir ji ne tik galės grąžinti šias pinigines lėšas, bet ir iš šių investicijų užsidirbti. Tačiau ji tapo internetinių sukčių auka ir dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo prarado visus investuotus pinigus. Dėl šių priežasčių pinigų negalėjo grąžinti ir civiliniams ieškovams. Apeliantės tvirtinimu, ji civilinių ieškovų pinigus pasisavino dėl neatsargumo, kadangi pinigus ji ketino grąžinti, jų negrąžino, nes prarado dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo. Mano, kad jos padarytos veikos pavojingumas yra žymiai mažesnis, negu tai įvertino pirmosios instancijos teismas; kad egzistuoja išskirtinės aplinkybės tam, jog jai būtų paskirta švelnesnė bausmė, nes ji negalėjo grąžinti pasiskolintų piniginių lėšų ne dėl savo valios, bet dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo.
2.3. Apeliantė pažymi, jog ji prižiūri ir išlaiko savo neįgalią seserį, kuri, nuteistajai atliekant laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos įstaigoje, liktų be nuolatinės priežiūros ir rūpybos, būtinos dėl neįgalumo. Minėtas aplinkybes patvirtina prie apeliacinio skundo pateikti sesers sveikatos būklę patvirtinantys medicininiai dokumentai. Kitų asmenų, kurie galėtų prižiūrėti ir rūpintis nuteistosios neįgalia seserimi, nėra. Todėl paskirta bausmė – realus dalies laisvės atėmimo bausmės atlikimas sukels neigiamas pasekmes visiškai su jos, apeliantės, padarytomis veikomis nesusijusiam asmeniui.
2.4. Apeliantė pažymi ir tai, kad, nors ji dar neatlygino civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos, tačiau yra areštuotas jos nekilnojamasis turtas. Jį realizavus, būtų atlyginta didžioji žalos dalis, o gal net ir visa žala. Būdama laisvėje, ji galėtų imtis priemonių tam, kad greičiau būtų realizuotas areštuotas nekilnojamasis turtas ir jis būtų realizuotas už kuo didesnę kainą tam, kad kiek galima didesnė žalos dalis būtų atlyginta. Jeigu ji realiai atliks dalį jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pusę metų negalės to padaryti ir žalos atlyginimas užsitęs. Todėl realus jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas sukels neigiamas pasekmes ir civiliniams ieškovams, kadangi užsitęs žalos atlyginimo jiems procesas.
2. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius J. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį, pašalinant nustatytą A. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); neatidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir priteisti iš A. L. bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. L. paskirtos bausmės yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. L. atsakomybę švelnina aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Aptardamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino to, jog A. L. padarė sunkų nusikaltimą, neatsiprašė nukentėjusiųjų, nors kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų pripažino visiškai, išsamių parodymų dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių nedavė. Ji taip pat atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nepadėjo atskleisti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, todėl toks jos prisipažinimas negalėjo būti vertinamas kaip savanoriškas ir teismo pripažintas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas nurodo ir tai, kad dėl A. L. kaltės, nenurodant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavintų pinigų sumų dydžio, teisme buvo keičiamas kaltinimas. Nuteistoji buvo nesąžininga, vengė perduoti visus įmonės dokumentus, susijusius su finansine atskaitomybe, įmonei finansinius dokumentus perdavė tik praėjus daugiau nei metams po ikiteisminio tyrimo pradžios. Ji taip pat neprisipažino dėl visų veikų padarymo, t. y. dėl dalies lėšų pasisavinimo nurodė, kad jas paėmė kaip paskolą. Nors nuteistoji ir nurodė, kad pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, tačiau su pareikštu kaltinimu pilna apimtimi nesutiko, bandė neigti, mažinti pasisavintų lėšų dydį, todėl jos parodymai negali būti vertinami, kaip visiškas prisipažinimas.
3.2. Be to, apelianto vertinimu, A. L. visiškai nepadėjo tirti bei atskleisti nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu duoti jos parodymai neatskleidžia nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Ji nenurodė, kokiais tikslais pasisavino įmonių pinigines lėšas, kur jos yra, jeigu ir perdavė jas tretiesiems asmenims, nebandė šių piniginių lėšų susigrąžinti. Jos paaiškinimai dėl neva bandymo atgauti dalį lėšų iš trečiųjų asmenų yra nekonkretūs, neaiškūs, migloti, kaip ir parodymai dėl padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo 2021 m., kai byla pradėta nagrinėti, iki nuosprendžio priėmimo dienos A. L. neatlygino žalos ar bent jos dalies nė vienam iš trijų nukentėjusiųjų, o, atsižvelgus į esamą situaciją, vargu ar atlygins. Ji nesudarė jokių susitarimų su nukentėjusiaisiais, nesitarė dėl žalos atlyginimo terminų. Turėdama išsilavinimą ir specialybę, iki šiol buvo registruota Užimtumo tarnyboje ir nesistengė dirbti oficialiai, gauti pajamų žalai atlyginti.
3.4. Pažymi, kad nuteistoji kritiškai nevertina padarytų nusikaltimų, menkina savo neteisėtus veiksmus, juos pateisindama siekiu praturtėti, kas patvirtina, kad A. L. neigiamai vertina ne savo nusikalstamą elgesį, o aplinkybę, kad viskas buvo paviešinta, inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Akivaizdu, kad ji, nors ir prisipažino kalta, tačiau ne savo noru, o verčiama objektyvių aplinkybių, t. y. byloje surinktų įrodymų.
3.5. Apeliantas skunde pažymi, kad A. L. savinosi nukentėjusiųjų lėšas ilgą laiką (daugiau kaip dvejus metus), didelėmis sumomis (žala vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ viršija 105 000 Eur). Lėšos buvo grobstomos ne laikinai atsiradusioms finansinėms problemoms spręsti, o dėl nuteistosios lengvabūdiško ir atsainaus požiūrio į jai patikėtas pareigas, neatsakingumą ir pastarosios norą lengvai pasipelnyti, abejingumą darbdavių interesams. Nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, o dėsningas nusikalstamas elgesys. Nusikaltimus ji padarė veikdama tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų. Ji buvo nesąžininga, neatskleidė visos informacijos apie pasisavintų lėšų panaudojimą – liko nepatikrinti lėšų pervedimai fiziniams asmenims (pvz. O. K.) – kokiu pagrindu ir pan., nepateikė teismui duomenų, ar pas šiuos asmenis nėra likusių A. L. iš įmonės pasisavintų lėšų. Be to, toks elgesys, kai ji nuslėpė svarbias aplinkybes dėl padarytų nusikalstamų veikų, neva dėl negalėjimo atgauti lėšų iš trečiųjų asmenų, sistemingi, nevykdomi ir melagingi pažadai dėl skolų atlyginimo civilinėje byloje, pažadai vykdymo procese, pažadai atlyginti žalą viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, prašant nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą atidėti bylos nagrinėjimą, neva po savaitės bus pinigai, buvo tik siekis vilkinti procesą baudžiamojoje byloje, bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybes ir kt.
3.6. Apelianto nuomone, visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad A. L. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra formalus, faktiškai neprisiimant atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl negalėjo būti pripažintas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
3.7. Be to, pasak apelianto, nebuvo nustatytas ir nuoširdus gailėjimasis. Bylos duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad A. L. išgyvena dėl padarytų veiksmų ar kritiškai vertina padarytas nusikalstamas veikas – savo kaltę pripažino tik iš dalies, verčiama aplinkybių, duodama parodymus, nebuvo atvira, nuoširdi, neatskleidė iki galo nusikalstamų veikų, pinigų panaudojimo, pervedimo šaltinių ir kt., t. y. stengėsi palengvinti tik savo teisinę padėtį, trukdė išsiaiškinti tikrąsias nusikaltimo padarymo aplinkybes.
3.8. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo ir tai, kad teismas pažeidė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančias teisės normas. Baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistosios A. L. asmenybę, jos elgesį po nusikalstamų veikų padarymo leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik A. L. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
3.9. Apelianto įsitikinimu, teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, nepakankamai įvertino nuteistosios nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, jų mastą. A. L. buvo nuteista už padarytas 3 tyčines tęstines nusikalstamas veikas, kas rodo jos turimą polinkį neteisėtai pelnytis. Jos daromos veikos buvo nutrauktos tik po to, kai pagal jo, civilinio ieškovo atstovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ankstesni pokalbiai su A. L. poveikio nepadarė. Skiriant bausmę, šios aplinkybės turėjo būti vertinamos ir bausmės už padarytas veikas turėjo būti skiriamos pagal BK 61 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dydžio apskaičiavimo metodą ir paskirtos bausmės už padarytas veikas turi būti griežtinamos.
3.10. Apeliaciniame skunde pastebima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš A. L. to tikėtis negalima – atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, nuteistosios asmenybę, nėra pagrindo išvadai, jog atidėjus bausmės vykdymą, ji bus tinkamai nubausta, nebenusikals ir laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovai prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o taip pat taikyti nuteistajai BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti materialiai atsakingą darbą atėmimą dviem metams, nuteistosios apeliacinį skundą prašė atmesti. Nuteistoji, jos gynėjas prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o civilinio ieškovo atstovo – atmesti. Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skirti nuteistajai BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti materialiai atsakingą darbą atėmimą dviem metams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios A. L. apeliacinis skundas atmetamas, civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus J. K. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas.
Dėl civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo palikimo nenagrinėtu
4. Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018) nurodyta, kad BPK 312 straipsnio 3 dalis neturi būti aiškinama siaurai, kad civilinis ieškovas gali ginčyti nuosprendžio dalį tik dėl ieškinio dydžio, su ieškiniu susijusius įrodymus ar pan. Civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Taigi, civilinis ieškovas apeliaciniame skunde gali ginčyti teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pagrindo ir dalyko, tačiau civilinio ieškovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma (pavyzdžiui, civilinis ieškovas gali ginčyti kaltininko išteisinimą, tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-654/2023).
5. Iš civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. K. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad skundžiama nuosprendžio dalis dėl nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo atidėjimo. Kaip minėta, civilinis ieškovas gali pateikti apeliacinį skundą, ginčydamas teismo išvadas dėl civilinio ieškinio dydžio, duomenų, sudarančių civilinio ieškinio pagrindą ir dalyką, tuo tarpu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, bausmės skyrimas niekaip nesusijęs su civilinio ieškinio dydžiu, jo pagrindu ar dalyku.
6. Teisėjų kolegija atskirai pasisako ir dėl civilinio ieškovo atstovų apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu išdėstyto prašymo – be kita ko, skirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte – teisės dirbti materialiai atsakingą darbą atėmimą dviem metams. Pažymėtina, kad toks prašymas civilinio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde nebuvo suformuluotas.
7. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai prašė nuteistajai A. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte (teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas) – dvejus metus atimti teisę dirbti materialiai atsakingą darbą (uždrausti dirbti darbą susijusį su pinigais, materialinėmis vertybėmis). Tokiai pozicijai apeliacinės instancijos teismo posėdyje pritarė ir prokurorė. Atsižvelgus į apeliacinio proceso ribas – byla nagrinėjama pagal nuteistosios apeliacinį skundą, prokuratūros apeliacinio skundo byloje nėra, toks civilinio ieškovo atstovų prašymas nėra siejamas su pareikštu civiliniu ieškiniu, teisėjų kolegija dėl šios normos tikslingumo taikymo nuteistosios atžvilgiu nepasisako.
8. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta labiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde.
9. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog, nesilaikant BPK 313–319 straipsniuose nustatytos tvarkos, nepagrįstai priimtas apeliacine tvarka nagrinėti civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti nagrinėjamas iš esmės, todėl civilinio ieškovo paduotas apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas, tuo labiau nevertinant apeliaciniame skunde neišdėstyto, bet apeliacinės instancijos teisme išsakyto nuteistosios teisinę padėtį bloginančio prašymo jai papildomai taikyti baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl nuteistosios apeliacinio skundo argumentų
Nuteistoji A. L. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei A. L. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo. Tačiau nuteistoji A. L. ginčija nuosprendžio dalį dėl jai paskirtos bausmės. Nuteistoji prašo skirti jai bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.
10. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes.
11. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, įvertinant kiekvienos šios aplinkybės (jeigu būtų nustatyta) reikšmę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sušvelnina ar pagriežtina tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę bausmę, atsižvelgė į tai, kad ji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė tris baigtus nusikalstamus nuosavybei, turtinėms teisės ir turtiniams interesams, kurių vienas priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis) du – nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė vieną nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad ji pripažino, padariusi nusikalstamas veikas, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taip pat įvertinta, jog A. L. anksčiau neteista, buvo bausta administracine tvarka, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, turėjo sveikatos problemų, iš jos žodžių, rūpinasi neįgalia seserimi. Šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas A. L. parinko straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmės rūšis: už sunkų nusikaltimą – sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, už nesunkius nusikaltimus – sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant nežymiai didesnį nei minimalus.
13. Įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį, aplinkybes, paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino nuteistajai palankesniu bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Be to, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, civilinių ieškovų interesus – gauti priteistą žalos atlyginimą, teismas nustatė pagrindą taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. Tokiu būdu, teismas pagrįstai sprendė, jog tinkamiausią balansą tarp nukentėjusių bendrovių intereso, kad joms būtų atlyginta žala, ir veiksmingiausio A. L. skirtinos bausmės tikslų pasiekimo sudaro laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, jos vykdymą iš dalies atidedant, t. y. paskyrus nedelsiant atlikti minimalią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 69 straipsnyje).
14. Nuteistoji apeliaciniame skunde dėstomą prašymą pakeisti bausmę – skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, argumentuoja aplinkybėmis, kurios, jos nuomone, yra reikšmingos sprendžiant šį klausimą ir kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino (jos pozicija pripažįstant kaltę ir gailintis, mažesnis nusikalstamos veikos pavojingumas, ne pasisavintų, o tik pasiskolintų pinigų negalėjimas sugrąžinti dėl prieš ją pačią įvykdyto nusikaltimo, neįgalios sesers priežiūra, galimybė greičiau atlyginti padarytą žalą būnant laisvėje). Nuteistosios manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę bausmę, kuria būtų visiškai užtikrintas nubaudimas ir bausmės tikslų įgyvendinimas, tuo pačiu nepadarant žalos jos ir su ja susijusių asmenų socialiniam gyvenimui. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.
15. Pagrindo spręsti, kad už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir už dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra. Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymą, šio straipsnio sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nors BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos ir alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad šių bausmės rūšių skyrimas nebūtų tinkamas nuteistajai. Byloje ištirtais įrodymais nustatyti duomenys rodo, kad nuteistoji nėra finansiškai pajėgi mokėti baudų, be to, kitų sankcijoje numatytų švelnesnių, nei laisvės atėmimas, bausmių skyrimu nebūtų pasiekti bausmės prevenciniai tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į padarytų veikų pobūdį, mastą ir laikotarpį, padarytos žalos dydį, veikų motyvą, kaltininkės asmenybę, kitų reikšmingų nustatytų aplinkybių visumą, buvo pagrįstai taikytos griežtesnės poveikio priemonės. Pagrindų nuteistajai taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninant jai už sunkų nusikaltimą paskirtą bausmę, nenustatyta.
16. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistoji A. L. savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia, bei, šią aplinkybę įvertinus kartu su kitomis aplinkybėmis, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos artimos minimaliai laisvės atėmimo bausmės. Pakartotinai atsižvelgti į šią aplinkybę nėra teisinio pagrindo.
17. Apeliaciniame skunde nuteistoji akcentuoja, kad vienintelė rūpinasi neįgalia seserimi. Teisėjų kolegijai nuteistosios sesers sveikatos būklė nekelia abejonių, ši aplinkybė patvirtinta byloje pateiktais medicininiais dokumentais. Minėti dokumentai patvirtina ir tai, kad, esant poreikiui, nuteistosios sesuo hospitalizuojama, gydymui siunčiama į slaugos namus. Duomenų, kad A. L. būtų nustatyta sesers globa (rūpyba) nėra. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistoji pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tvirtino, jog tuo atveju, jei jai būtų skirta kitos rūšies, nei laisvės atėmimo, bausmė, nuteistoji galėtų vykti dirbti į užsienio valstybę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių medicininių dokumentų išrašuose užfiksuoti duomenys apie nuteistosios sesers sveikatos būklę, jai teikiamas medicinines paslaugas leidžia daryti išvadą, kad A. L. sesers priežiūra gali būti užtikrinta ir atitinkamų socialines paslaugas teikiančių įstaigų. Kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė civilinio ieškovo atstovas, jo žiniomis, A. L. sesuo bylos nagrinėjimo metu buvo Trakų globos namuose, o nuteistoji A. L. šios aplinkybės nepaneigė.
18. Nuteistosios teiginius, kad, būdama laisvėje, ji galėtų imtis priemonių turtinei žalai nukentėjusiesiems atlyginti, teisėjų kolegija laiko deklaratyviais, išsakytais, norint sušvelninti jai paskirtą bausmę. Nuteistoji viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nesistengė susirasti darbą ir gauti pajamas, siekdama atlyginti padarytą žalą, tik registravosi Užimtumo tarnyboje, tokį savo elgesį teisindama negalėjimu dirbti pagal specialybe, siūlomais mažais atlygiais, jos atžvilgiu vykdomais kitais išieškojimais, nepatogumais nuvykti į galimą darbovietę ir pan. Vien tik siekio atlyginti žalą deklaravimas, nesiimant atitinkamų veiksmų, o teisinantis, kad pati buvo apgauta, investavusi ir negalinti atgauti į abejotinos reputacijos finansines platformas pervestus pinigus, nuteistosios teiginių nepatvirtina. Pažymėtina ir tai, kad per pakankamai ilgą laiką nuo nusikalstamų veikų padarymo nuteistoji turėjo galimybę sąžiningai dirbdama atlyginti bent dalį žalos, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad nuteistosios ketinimai atgauti į abejotinos reputacijos investavimo platformas pervestus iš civilinių ieškovų pasisavintus pinigus ir dėl to kilę sunkumai nepatvirtina pakankamų jos pastangų esmingai sumažinti savo nusikalstamų veiksmų padarinius. Todėl vien tik iš nuteistosios teiginių, kad ji, būdama laisvėje, atlygins padarytą žalą, įvertinus jos elgesį viso bylos proceso metu, o taip pat jos turtinę padėtį, kitus kreditorius, nėra pagrindo išvadai dėl paskirtosios bausmės švelninimo. Tai, kad nuteistoji A. L. apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie 2023 m. balandžio 11 d. laikinosios darbo sutarties sudarymą, siuntimą dirbti (t. 9, b. l. 144–145, 146), vertintina teigiamai, tačiau tai visų bylos duomenų kontekste aukščiau aptartų argumentų pagrindu padarytų išvadų nekeičia.
19. Apibendrinant, nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės – kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, neįgalios sesers priežiūra, galimybė atlyginti padarytą turtinę žalą – nelaikytinos išimtinėmis, taip pat nerodo mažesnio jos padarytos veikos bei asmenybės pavojingumo, dėl ko būtų pagrindas teigti, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės skyrimas A. L. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, jas teismas vertino, individualizuodamas bausmę.
20. Remiantis pirmosios instancijos teismo ir šiame procesiniame sprendime nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamu nuosprendžiu A. L. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, o taip pat subendrinta bausmė, buvo paskirtos neteisingai, yra neproporcingos. Tinkamai pritaikius baudžiamojo įstatymo nuostatas, nuteistajai paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, atsižvelgta į svarbias faktines aplinkybes (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), taip pat nebuvo pažeistos bausmių bendrinimo taisyklės. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios A. L. padarytas veikas, kaltės rūšį, motyvą ir tikslą, asmenybę, sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas bausmes ir nustatydamas jų dydį, atsižvelgė tiek į baudžiamajame įstatyme reglamentuotas sąlygas, tiek ir kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, joms suteikdamas vienodą reikšmę ir jas vertindamas visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Taigi, A. L. paskirtos bausmės, nepaisant nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, atitinka nuteistosios padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, jos asmenybę ir atsiradusias pasekmes.
21. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai įžvelgė galimybę nuteistajai A. L. bausmės tikslus pasiekti, iš dalies atidedant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriant ir atitinkamas pareigas. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai buvo nustatytas minimalus įstatyme numatytas nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės išreikštas pasitikėjimas, atidedant dalies bausmės vykdymą ir įpareigojant atlikti įstatyme numatytą tik minimalią šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įgalina sudaryti prielaidas nuteistajai suvokti neteisėto elgesio padarinius, motyvuoja ją stengtis greičiau atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. L. taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas ir nustatytas nedelsiant atliktinos bausmės dydis atitinka tiek jos padarytų veikų pavojingumą, tiek asmenybę, nėra aiškiai neproporcingas.
22. Tai, kad nuteistajai paskirta bausmė sukels neigiamus išgyvenimus, pasekmes, yra tiesioginis A. L. neteisėto elgesio rezultatas. Nuteistosios patiriami nepatogumai dėl jai skirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti laikomi išimtine priežastimi švelninti paskirtą bausmę. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas teisingumas, o ne asmens, padariusio nusikalstamas veikas, siekį išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konkrečiu atveju byloje tinkamai nustatyta pusiausvyra tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
23. Nuteistoji teigia ir tai, kad, jai realiai atliekant bausmę, žalos atlyginimas gali užsitęsti, tačiau teisėjų kolegija nevertina šios aplinkybės, kaip sudarančios pagrindą spręsti dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtų bausmių ir galutinės bausmės peržiūrėjimo. Bylos duomenimis, pati nuteistoji nedėjo pastangų žalai atlyginti, per pakankamai ilgą bylos proceso laiką A. L. nėra atlyginusi civiliniams ieškovams nei dalies priteistų civilinių ieškinių. Todėl nuteistosios argumentas, kad, neatlikdama realios laisvės atėmimo bausmės, ji galėtų greičiau atlyginti žalą, laikytinas deklaratyviu.
24. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajai A. L. buvo paskirtos teisingos, bausmės paskirtį atitinkančios bausmės, kurios yra proporcingos jos asmenybei ir padarytiems nusikaltimams, tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Teismas tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininkę nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. A. L. pritaikytas baudžiamasis poveikis yra adekvatus jos įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašo nuteistoji apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, todėl jos skundas atmetamas.
Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų
25. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už jai patikėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d.; BK 183 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) už jai patikėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. ir už jai patikėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. Šių nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo minėtų straipsnių 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, įstatymo leidėjo BK 183 straipsnio redakcija buvo pakeista.
26. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
27. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį turto, kuris laikomas nedidelės vertės turtu, maksimali riba buvo padidinta nuo 5 minimalių gyvenimo lygių dydžio (toliau – MGL) iki 10 MGL, todėl pagal naują BK 183 straipsnio 1 dalį, asmenys galės būti traukiami atsakomybėn tik pasisavinus turtą didesnį nei 10 MGL, o ne 5 MGL, kaip buvo pagal ankstesnę redakciją. Apygardos teismo A. L. yra pagrįstai nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes BK 190 straipsnio nuostatų, įsigaliojusių nuo 2023 m. birželio 1 d., pakeitimas, nuteistosios A. L. veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Tiek pagal veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią, tiek šiuo metu galiojančia redakciją nuteistosios iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavinto turto vertė (atitinkamai 1140 Eur ir 800 Eur), kiekvienu atskiru atveju viršija įstatymo nustatytą nedidelės vertės turto ribą. Kita vertus, naujoje BK 183 straipsnio 1 dalies redakcijoje pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys. Be ankstesnėje šio straipsnio dalies redakcijoje numatytų viešųjų darbų, baudos, laisvės atėmimo iki trejų metų papildomai įtvirtintos laisvės apribojimo, arešto bausmės. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. A. L. nusikalstamos veikos dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavinto turto, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuotinos į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
28. Taip pat iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 183 straipsnio redakcijoje atsakomybė už didelės vertės turto pasisavinimą buvo įtvirtinta BK 183 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcijoje buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė (sunkus nusikaltimas). Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 183 straipsnio redakcija, kuria atsakomybė už didelės vertės turto pasisavinimą įtvirtinta naujoje BK 183 straipsnio 2 dalies redakcijoje (nusikalstama veika jau vertinama kaip apysunkis nusikaltimas) ir BK 183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naujas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – labai didelė turto vertė (sunkus nusikaltimas). BK 183 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naujas kvalifikuojantis požymis – labai didelė vertė, kuri pagal naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją apibrėžiama kaip vertė, viršijanti 900 MGL sumą, pagal savo turinį šis labai didelės vertės požymis atitinka ankstesnėje BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą didelės vertės požymį tais atvejais, kai pasisavinto turto vertė viršijo 900 MGL, kadangi pagal ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją buvo laikoma, kad turtas yra didelės vertės, jei ji viršija 250 MGL, nenustatant maksimalios ribos.
29. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 183 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – bauda bei sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė – nuo 10 metų ik 8 metų, ši norma, lyginant su BK 183 straipsnio 2 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurioje buvo įtvirtinta tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, švelnina nuteistosios teisinę padėtį. Todėl laikytina, kad procesinio sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 183 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) turi grįžtamąją galią ir nuteistosios A. L. nusikalstama veika dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimo perkvalifikuojama iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
30. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sprendžiant dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, galutinės bausmės ir nustatytos jos vykdymo tvarkos, o kartu ir nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas švelninti nuteistajai A. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant atitinkamai mažesnį, nei naujajame BK straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už kitas nusikalstamas veikas nuteistajai aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu skirtinos tos pačios rūšies ir dydžio bausmės. Galutinė subendrinta bausmė nustatytina, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu. Taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5 punkto nuostatos.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
31. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė išieškoti iš nuteistosios apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog tarp civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei advokatės Svetlanos Proninos (šiuo metu Svetlanos Proninos-Van Eck) buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, advokatė parengė apeliacinį skundą bei civilinio ieškovo interesus atstovavo apeliacinės instancijos teisme ir už šių paslaugų atlikimą advokatei buvo sumokėta 1815 Eur.
32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal suformuotą teisminę praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 419/2011, Nr. 2K- 605/2011, Nr. 2K- 374/2012, Nr. 2K-520-303/2015 ir kt.).
33. Minėta, jog pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis ieškovas ir jo atstovas gali paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Konkrečiu atveju civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentai ir prašymai nebuvo susiję su civilinio ieškinio pagrindu ir dalyku, todėl, kaip minėta, civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas paliktas nenagrinėtu. Apeliacinis procesas byloje vyko pagal nuteistosios apeliacinį skundą išimtinai dėl jai paskirtos bausmės. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo priteisti civilinio ieškovo išlaidas, susidariusias dėl atstovo – advokatės dalyvavimo apeliaciniame bylos procese. Todėl civilinio ieškovo atstovo prašymas netenkinamas.
34. Apeliacinio bylos proceso metu, atsižvelgus į civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi A. L. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės į jai priklausančias pinigines lėšas, esančias finansinėse įstaigose, neviršijant civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto civilinio ieškinio sumos, apribojimas, nustatant, kad A. L. gali per mėnesį disponuoti finansinėse įstaigose sąskaitose esančiomis jos piniginėmis lėšomis, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sumos. Minėta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalies, kuria patenkinti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. L. nusikalstamus veiksmus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas) iš BK 183 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmę.
A. L. nusikalstamus veiksmus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas) iš BK 183 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmę.
A. L. nusikalstamus veiksmus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimas) pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. L. iš dalies atidėti: nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktiną bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, o likusios bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendyje nurodytus įpareigojimus.
Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi A. L. skirtą laikiną nuosavybės teisės į jai priklausančias pinigines lėšas, esančias finansinėse įstaigose, neviršijant civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto civilinio ieškinio sumos, apribojimą, nustatant, kad A. L. gali per mėnesį disponuoti finansinėse įstaigose sąskaitose esančiomis jos piniginėmis lėšomis, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sumos, palikti galioti iki Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalies, kuria patenkinti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus J. K. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu.
Civilinio ieškovo prašymą iš nuteistosios A. L. išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas, susijusias su atstovo advokato teisinių paslaugų, suteiktų apeliacinės instancijos teisme apmokėjimu, atmesti.