- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1102-934/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Žilvinas Terebeiza, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. ir A. S. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams A. S. individualiai įmonei ir A. S. dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ADB „Gjensidige“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų A. S. individualios įmonės (toliau –A. S. IĮ) ir A. S. (toliau – atsakovas) subsidiariai 18 216,84 Eur išmokėtų draudimo išmokų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016-01-27 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas atsakovei A. S. IĮ priklausančią transporto priemonę traktorių VALTRA-VALMET, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukabintą su priekaba AFA 9000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai SUBARU FORESTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir SUBARU XV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis 2016-01-27 sudaryta eismo įvykio deklaracija savo kaltę pripažino transporto priemonės VALTRA–VALMET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas atsakovas A. S.. Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės ADB „Gjensidige“. 2016-01-27 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti, remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 7 294,84 Eur draudimo išmoką už apgadintą transporto priemonę SUBARU FORESTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 10 922,00 Eur draudimo išmoką už apgadintą transporto priemonę SUBARU XV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso ieškovė atlygino 18 216,84 Eur dydžio nuostolius, susijusius su eismo įvykio metu padaryta žala. Ieškinyje pažymėjo, kad pranešimuose apie įvykį yra nurodyta, jog atsakovas vairavo transporto priemonę VALTRA-VALMET, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukabintą su priekaba AFA 9000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią buvo draudžiama eksploatuoti (priekaba įvykio metu buvo be žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų). Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 234.5 punktu motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama, jeigu: tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Ieškovė papildomai atkreipė dėmesį, kad atsakovas nesilaikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2013-01-16 įsakymo Nr. 2B-14 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“, kuriuose imperatyviai nurodyta kokie turi būti transporto priemonės žibintai ir atšvaitai. Ieškinyje nurodė, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad priekaba buvo be žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę – traktorių VALTRA-VALMET sukabintą su priekaba ir dėl šios priežasties įvyko eismo įvykis, šias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjimo metu atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog atsakovo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Visi kiti ekspertizės punktai, kuriuose minimas automobilio SUBARU XV vairuotojo veiksmų priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis, nurodyti su išlygomis, į kurias neįmanoma atsakyti, nes nebuvo tenkintinas ieškovo prašymas atlikti matomumo eksperimentą. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai grindžiami eismo įvykio deklaracija, kurioje minėto traktoriaus valdytojas A. S. savo kaltę pripažino, pasirašydamas minėtoje deklaracijoje bei vėliau jos neginčydamas. Duomenų, kad automobilio SUBARU XV vairuotojas būtų pažeidęs KET nuostatas, nebuvo nustatyta. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas Sigitas Kalesnykas paaiškino, jog jei deklaracija nebūtų buvusi pasirašyta, administracinio nusižengimo protokolas atsakovui būtų buvęs surašytas dėl netinkamai eksploatuojamos transporto priemonės. Ieškovas taip pat nurodė, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovas vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido, nes padarytą žalą atlygino 2016-04-21, 2016-03-17, 2016-03-18 mokėjimo pavedimais, o ieškinį pateikė 2017-03-17, taigi nepraleidęs nustatyto ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė A. S. IĮ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino bei dėl to, jog jos veiksmuose nėra kaltės, kurią būtina įrodyti sutartinės atsakomybės, kildinamos iš draudimo, atvejais. Atsakovė nurodė, jog KET 234.5 punkte yra įtvirtintas imperatyvus draudimas važiuoti techniškai netvarkinga transporto priemone, tačiau 2016-01-27 eismo įvykio metu jai priklausanti transporto priemonė traktorius VALTRA-VALMET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinta su priekaba AFA 9000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ne važiavo, o stovėjo kelio Vytinė – Vaitkuškis – Ukmergė dešinės pusės kelkraštyje, turėjo techniškai tvarkingus žibintus (keturis galo viršutinėje dalyje ir du priekyje), ant stogo turėjo žibintą – švyturėlį. Transporto priemonei stovint šalikelėje, automobilis SUBARU XV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į traktoriaus kairės pusės galinį ratą. Tuo momentu visi anksčiau išvardinti traktoriaus apšvietimai veikė, apšviesdami priekabą AFA 9000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, be kita ko, buvo ryškiai oranžinės spalvos. Įvykio metu priekaba nebuvo pakrauta, todėl traktoriaus VALTRA-(duomenys neskelbtini) šviečiančių galinių lempų priekaba neužstojo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad eismo įvykis įvyko dėl traktoriaus vairuotojo A. S. veiksmų, pažeidus KET 234.5 punkto reikalavimus. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp aplinkybės, kad priekaba įvykio metu buvo be žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų, ir kilusio eismo įvykio, tai yra kilusių padarinių. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog automobilio SUBARU XV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nesilaikė KET 127 ir 128 punktų reikalavimų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ko pasėkoje, įvyko eismo įvykis, todėl laikytina, jog eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad atsakovo transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, nes tokių aplinkybių ieškovas neįrodė. Pažymėjo, jog ieškovui (draudikui) išmoka visiškai atlyginus nukentėjusiojo autoįvykyje asmens nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka išreikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui dėl sumokėtos žalos atlyginimo sumų grąžinimo kildinamas ne iš deliktinių, o iš draudimo teisinių santykių, kuriems taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalį, o vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Atsakovė teigė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes nepateikė įrodymų, kada draudimo išmokos buvo sumokėtos. Teismo posėdžio metu atsakovės A. S. IĮ atstovė nurodė, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas dalyje dėl draudimo išmokos atlyginimo už sugadintą automobilį SUBARU XV, nes jo savininkas kreipėsi į savo draudiką – AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos už sugadintą automobilį atlyginimo, kuris žalą atlygino 2016-03-09 išmokėdamas 10 922,00 Eur sumą. 2016-03-14 AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė pretenziją dėl žalos atlyginimo ieškovei, kuri draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 2016-04-21. Nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2016-03-09, kai draudikui draudėjas atlygino padarytą žalą. Ieškinys buvo pateiktas tik 2017-03-17, praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl dalyje dėl 10 922,00 Eur draudimo sumos išmokėjimo turi būti atmestas. Papildomai nurodė, kad ieškinys dalyje dėl 7 294,84 Eur draudimo išmokos atlyginimo už sugadintą automobilį SUBARU FORESTER priteisimo atmestinas neįrodžius atsakovų kaltės. Bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės išvados 11 punkte nustatyta, jog nesant vienareikšmiškai nustatytų aplinkybių, kada automobilio SUBARU XV vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti priekyje jo ta pačia kryptimi važiuojamojoje dalyje stovintį ar važiuojantį traktorių VALTRA–VALMET su priekaba, negalima spręsti, kas techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, tuo remiantis darytina išvada, kad atsakovo kaltė dėl įvykio kilimo neįrodyta. Be to, ekspertizėje nurodyta, jog automobilio SUBARU XV vairuotojas stabdydamas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, taigi dėl įvykio kaltas minėto automobilio SUBARU XV vairuotojas. Teismui pripažinus, jog dėl eismo įvykio kalti abu eismo dalyviai, ieškinio reikalavimai turėtų būti mažinami 50 procentų arba atleidžiama nuo prievolės.
5. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino bei dėl to, jog jo veiksmuose nėra kaltės, kurią būtina įrodyti sutartinės atsakomybės, kildinamos iš draudimo, atvejais. Ieškovas jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo galimą kaltę dėl įvykio, nepateikė. KET 234.5 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas važiuoti techniškai netvarkinga transporto priemone, tačiau 2016-01-27 19 val. 40 min., eismo įvykio metu atsakovei A. S. IĮ priklausanti transporto priemonė traktorius VALTRA-VALMET, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukabintas su priekaba AFA 9000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ne važiavo, o stovėjo kelio Vytinė – Vaitkuškis – Ukmergė dešinės pusės šalikelėje, be to, pats traktorius turėjo techniškai tvarkingus žibintus, taip pat ant traktoriaus stogo buvo įjungtas ir švietė žibintas – švyturėlis. Traktoriui stovint šalikelėje ir automobiliui SUBARU XV atsitrenkiant į stovinčios transporto priemonės kairės pusės galinį ratą, visi traktoriaus apšvietimai veikė, aiškiai apšviesdami priekabą AFA 9000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prie traktoriaus prikabinta priekaba buvo tuščia, todėl traktoriau šviečiančių galinių lempų neužstojo ir tiek traktorius, tiek jo priekaba turėjo būti puikiai matoma automobiliui SUBARU XV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojančiam keliu, kryptimi nuo Vytinės į Vaitkuškes. Eismo įvykio metu traktoriaus šviečiantis žibintas – švyturėlis, kaip numatyta KET 188 punkte, turėjo atkreipti dėmesį ir laiku įspėti automobilio SUBARU XV vairuotoją apie jo artėjimą prie traktoriaus su priekaba, jeigu minėto automobilio vairuotojas būtų pasirinkęs saugų važiavimo greitį. Minėtos aplinkybės paneigia atsakovą pažeidus KET 234.5 punkto reikalavimus. Nenustatyta jokio priežastinio ryšio tarp aplinkybės, kad priekaba įvykio metu buvo be žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų, ir kilusio eismo įvykio. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio SUBARU XV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas nesilaikė KET 127 ir 128 punktų reikalavimų, tai yra nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ko pasėkoje, įvyko eismo įvykis, o ne dėl to, jog atsakovo transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, kai ją naudoti draudžia teisės aktai.
6. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas iš karto po eismo įvykio kaltę pripažino dėl išgąsčio ir patirto didelio streso po autoįvykio, neteisingai suvokdamas eismo įvykio aplinkybes, neįvertinęs visų aplinkybių bei būdamas šoko būsenoje. Atsakovas taip pat tikėjosi, kad atsiradusią žalą atlygins draudikas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas. Be to, draudiko išmoka visiškai atlyginus nukentėjusiojo autoįvykyje asmens nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVPCADĮ 22 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka išreikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, toks reikalavimas transporto priemonės valdytojui kildinamas iš draudimo teisinių santykių, todėl jam taikytinais sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovei nenurodžius draudimo išmokos sumokėjimo datos manytina, kad ji išmokėta iki 2016-03-14, ieškinys pateiktas 2017-03-17, todėl yra praleistas terminas ieškiniui pareikšti. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad įvykio dieną atlikdamas medienos išvežimo darbus iš kelio ruožo su traktoriumi, sustojo šalikelėje ir tuo metu įvyko eismo įvykis – į jį atsitrenkė automobilis. Atvykus policijos pareigūnų ekipažui, pareigūnas S. K. užpildė eismo įvykio deklaraciją, pasakė, kad jis yra kaltas, nes ant priekabos nėra atspindinčio atšvaito, autoįvykio deklaraciją atsakovas pasirašė, nes nežinojo savo teisių. Jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, nes minėtame kelio ruože eismas ribojamas kelio ženklais, traktorius buvo matomas iš 200 – 300 metrų atstumo, jis turėjo medžio išvežimui pritaikytas šviesas, kurios labai stipriai apšviečia teritoriją, kurioje randasi ir dar truputį daugiau, ant traktoriaus yra iš toli gerai matomi 4 žibintai ir dar blyksintis švyturėlis, priekaba nudažyta kelininkų spalvomis, ji ryški, taip pat gerai matoma, be to, jis stovėjo šalikėlėje ir vietos prasilenkti automobiliams buvo pakankamai. Stovėjimo metu traktoriaus priekiniai, galiniai žibintai buvo įjungti, taip pat buvo įjungtas švyturėlis virš kabinos. Automobilis trenkėsi į ratą ir tada išvažiavęs į priešpriešinę juostą, trenkėsi į kitą automobilį, važiojantį priešpriešinėje juostoje. Po eismo įvykio jis traktorių patraukė į priekį maždaug 2-3 metus. Taip pat patvirtino, kad traktoriaus priekaba buvo be šviesą atspindinčių atšvaitų. Atsakovo atstovas papildomai nurodė, jog eismo įvykio metu atsakovas traktoriaus nevairavo, o stovėjo kelkraštyje, todėl atsakovo reikalavimai atlyginti draudimo išmokas yra visiškai nepagrįsti. Atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio SUBARU XV vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini, nes minėtame kelio ruože buvo greitį ribojantys ženklai, neleidžiantys važiuoti didesniu nei 50 km per valandą greičiu, todėl SUBARU XV vairuotojas privalėjo laikytis saugaus greičio ir pamatęs traktorių iš 200-300 metrų atstumo, turėjo galimybę sustoti bei išvengti susidūrimo, tai patvirtina bylos nagrinėjimo teisme metu atlikta ekspertizė, kurioje konstatuota, jog automobilio SUBARU XV vairuotojas, važiuodamas leistinu greičiu ir stabdydamas, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, jei atstumas iki kliūties, kuriuo jis galėjo ją pamatyti buvo nemažesnis už 43,4 m. Taip pat prašė ieškinio reikalavimus sumažinti 50 procentų, jei teismas pripažins, jog dėl eismo įvykio kalti abu eismo dalyviai. Nurodė, kad žala nukentėjusiajam už apgadintą automobilį SUBARU XV buvo atlyginta 2016-03-09, o ieškinys pateiktas 2017-03-17, todėl ieškinys dalyje dėl 10 922,00 Eur turi būti atmestas suėjus senaties terminui.
II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-10-15 sprendimu ieškinį patenkino pilnai, priteisė subsidiariai iš atsakovės A. S. IĮ individualios ir atsakovo A. S. 18 216,84 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 216,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 467,62 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai bei 7,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
8. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
8.1. Eismo įvykio metu galiojusios KET (15, 223, 224, 234.5 punktai) ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) (25 straipsnio 2 dalis) nuostatose įtvirtintas imperatyvus draudimas dalyvauti viešajame eisme transporto priemonei, neturinčiai galiojančios privalomos techninės apžiūros ar esančiai techniškai netvarkinga. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo vairuojamas traktorius su priekaba, būdama techniškai netvarkinga (priekaba neturėjo žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų), dalyvavo eisme;
8.2. Įvertinus liudytojų parodymus ir bylos duomenis labiau tikėtina, kad eismo įvykio metu traktorius, sujungtas su priekaba, važiavo keliu, nors traktorius, sukabintas su techniškai netvarkinga priekaba, negalėjo dalyvauti viešajame eisme;
8.3. Nėra pagrindo siaurinti įstatyme įtvirtintos sąvokos „vairavo techniškai netvarkingą“, nes iš bylos medžiagos matyti, jog eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo atsakovas A. S., kuris nebuvo rūpestingas kiek atitinkamomis sąlygomis yra būtina bei neįsitikino ar ruošiasi vairuoti techniškai tvarkingą transporto priemonę. Be to, byloje įrodyta ir atsakovo pripažįstama aplinkybe, jog jis viešajame eisme dalyvavo, kelyje medienos išvežimo darbus atliko, vairuodamas techniškai netvarkingą transporto priemonę;
8.4. Atsakovės A. S. IĮ transporto priemonė dalyvavo eisme, būdama techniškai netvarkinga (priekaba neturėjo žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų), minėta aplinkybė nėra ginčijama, todėl ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas žalos sumas grąžintų atsakingi už žalos padarymą asmenys (atsakovai), nes jie sukėlė žalą, neužtikrinę, kad viešajame eisme dalyvautų, techniškai tvarkinga transporto priemonė, o atsakovas A. S. dar ir vairavo transporto priemonę neturėdamas teisėto pagrindo. Be to, atsakovė A. S. IĮ turėjo leidimą darbams vykdyti ir riboti eismą Nr. 15-339, pagal kurio 3 punktą buvo įpareigotas užtikrinti saugų pėsčiųjų ir transporto eismą bei kelio ženklų apsaugą darbų vykdymo vietoje iki pilno darbų užbaigimo;
8.5. Byloje nustatytas priežastinis ryšio tarp atsakovo eismo įvykio metu vairuojamos transporto priemonės techninės būklės ir ginčo įvykio. Byloje esančiame 2018-06-19 ekspertizės akte konstatuota, jog traktoriaus su priekaba vairuotojo A. S. veiksmai – tamsiu paros metu eksploatavo tinkamai nepažymėtą traktorių su priekaba važiuojamojoje dalyje, taip sudarant kliūtį prie jo iš galo artėjančio automobilio SUBARU XV vairuotojui – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Ekspertizės akte nurodoma, kad SUBARU XV vairuotojas, važiuodamas leistinu 50 km per valandą greičiu, turėjo galimybę sustabdyti automobilį pamačius traktorių su priekaba iki priekabos galinės dalies likus daugiau nei 43,4 metrų atstumui. Iš liudytojo SUBARU XV vairuotojo J. S. parodymų nustatyta, jog jis traktoriaus viršuje esančius žibintus matė iš 200-300 metrų atstumo, tačiau žibintai jį suklaidino, nes paties traktoriaus su priekaba, traktoriaus priekabos gale nesant atšvaitų, jis nepamatė, patį traktorių su priekaba pamatė likus 10-15 metrų, todėl neturėjo galimybės išvengti susidūrimo ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir eismo įvykio nėra. Aplinkybę, kad ant traktoriaus stogo buvę žibintai klaidino, patvirtino byloje apklaustas liudytojas SUBARU FORESTER vairuotojas T. B.. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovei A. S. IĮ priklausančios, atsakovo A. S. vairuojamos transporto priemonės – traktoriaus sukabinto su priekaba, techninis trūkumas – priekaba neturėjo žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų – tiesiogiai lėmė eismo įvykį ir buvo vienintelė tiesioginė eismo įvykio priežastis;
8.6. Atmestinas atsakovų reikalavimas dėl praleisto ieškinio senaties termino taikymo. Draudiko regresinis reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas pagrindinę prievolę – išmoką automobilio SUBARU XV draudikui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 2016-04-21 ir su regresiniu reikalavimu atsakovams į teismą kreipėsi 2017-03-17, todėl nepraleido įstatymo nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovai A. S. ir A. S. IĮ apeliacinį skundu skundžia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
10.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Eismo įvykio deklaracija, nes joje nurodomi duomenys apie atsakovo A. S. kaltę dėl eismo įvykio nėra laikomi nenuginčijamu įrodymu ir draudikai neprivalėjo išmokėti draudimo išmoką vien minėtos deklaracijos pagrindu, be to, draudikai eismo įvykio netyrė;
10.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo A. S. vairuojamos transporto priemonės, traktoriaus sukabinto su priekaba, techninis trūkumas (priekaba neturėjo žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų) buvo vienintelė eismo įvykio priežastis, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos „Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos” (toliau – Apžiūros tvarka) 2.11 punktą šviesos atšvaitai ant priekabos turi būti, jei numatyti gamintojo, o priekaba buvo pagaminta be šviesą atspindinčių atšvaitų, todėl teismas be pagrindo rėmėsi KET, o ne nurodyta apžiūros tvarka;
10.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad jokie kiti veiksniai neturėjo įtakos kilti eismo įvykiui, nes automobilio SUBARU XV vairuotojas J. S., priekyje pamatęs traktorius žibintus, t. y. kliūtį, vadovaudamasis KET nuostatomis, privalėjo pradėti stabdyti, sumažinti greitį ir kliūties išvengti, tačiau to nepadarė, minėtą aplinkybę nurodė liudytojas T. B.;
10.4. Spręsdamas dėl eismo įvykio eigos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, susijusiais su traktoriaus su priekabos judėjimu ir užimama kelio dalimi, kurie iš esmės yra skirtingi ir paremti prielaidomis;
10.5. Teismas nesiaiškino, kokią įtaką eismo įvykiui, kitų vairuotojų objektyviai galimybei laiku pastebėti kliūtį darė tai, kad atsakovui priverstinai sustojus ne gyvenvietėje tamsiu paros metu jis nepastatė privalomo avarinio sustojimo ženklo, o taip pat aplinkybė, jog traktoriaus priekaba nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkto reikalavimus. Tik nustačius, kad tokie pažeidimai lėmė tai, jog kiti vairuotojai negalėjo pastebėti kliūties ir jos išvengti, galima daryti išvadą apie priežastinį ryšį tarp KET pažeidimų ir eismo įvykio;
10.6. Teismas nenustatinėjo kitų eismo įvykio dalyvių veiksmų ir jų įtakos eismo įvykio kilimui;
10.7. Teismas nepagrįstai vadovavosi KET nuostatomis ir nesivadovavo apžiūros tvarka, kuri yra specialusis teisės aktas, turintis taikymo pirmenybę prieš bendrąsias teisės normas;
10.8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl SUBARU XV vairuotojo J. S. veiksmų, kuris traktorių pamatė prieš 200 – 300 metrų, turėjo galimybę sustoti ir išvengti susidūrimo, tačiau to nepadarė;
10.9. Ekspertizės išvados nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ekspertizei atlikti, negali būti laikomas įrodymu, nes joje modeliuojami galimi eismo įvykio scenarijai, o ne įvykusio eismo įvykio eiga;
10.10. Ekspertizei nenustačius, kas buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, nes nėra nustatyta kada SUBARU XV vairuotojams pamatė priekyje jo ta pačia kryptimi toje pačioje kelio dalyje stovintį traktorių su priekaba, teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais ir abejonėmis grįstais liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
12. Atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
12.1. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien deklaratyviais atsakovų teiginiais, bei samprotavimais, tačiau jame nėra nurodomi jokie materialinių ar procesinių teisės normų esminiai pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;
Šalies argumentai
12.2. Atmestinas skundo argumentas, kad teismas nesirėmė byloje esančių įrodymų visuma, o rėmėsi vien eismo įvykio deklaracija, nes atsakovai skunde vienu atveju nurodo, kad teismas sprendimą priėmė remdamasis eismo įvykio deklaracija, o kitu atveju skunde pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą bei nustatydamas vienintelę tiesioginę priežastį, vertino ne tik eismo įvykio deklaraciją, bet ir kitų įrodymų visumą (ekspertizę, liudytojų parodymus);
Atsiliepimas
12.3. Atsakovas A. S. eismo įvykio deklaracijoje nurodė, kad eismo įvykis įvyko jo vairuojamai transporto priemonei judant, taip pat pažymėjo, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad draudikai neištyrė eismo įvykio, nes byloje esantys raštiniai įrodymai tokias aplinkybes paneigia;
12.4. Atmestinas atsakovų argumentas dėl eismo įvykio deklaracijos mažos įrodomosios reikšmės byloje, nes 2016-01-27 eismo įvykio deklaracija dėl įvykio specifiškumo (eismo įvykyje dalyvavo 3 transporto priemonės, įvykis įvyko dėl negalimos eksploatuoti transporto priemonės – traktoriaus, į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai) turi didelę įrodomąją galią konkrečioje nagrinėjamoje byloje. Kritiškai, kaip siekimas išvengti civilinės atsakomybės, vertintini atsakovo A. S. teiginiai, kad jis nors ir iš karto po eismo įvykio pripažino kaltę, tačiau tai padarė dėl išgąsčio ir patirto streso;
12.5. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos“ taikymo (2.11 punkto) bei nepagrįstai rėmėsi KET nuostatomis. Apžiūros tvarkos 2.11 punkte nurodoma apie šviesos atšvaitus, tačiau nagrinėjamoje byloje transporto priemonė buvo ne tik be šviesos atšvaitų tamsiu paros metu, bet ir be galinių žibintų, šias aplinkybes patvirtino byloje liudijęs policijos pareigūnas S. K., kuris taip pat nurodė, jog po eismo įvykio atsakovas A. S. jam paaiškino, kad jis galinius žibintus buvo nuėmęs, kad jų nesugadintų. Be to, visi eismo įvykio dalyviai nurodė, kad A. S. eismo įvykio metu važiavo;
12.6. Nesutiktina su skundo argumentu dėl KET netaikymo byloje. Atsakovo vairuojama transporto priemonė buvo eksploatuojama keliais, o ne uždaroje teritorijoje, todėl sprendžiant dėl jos tvarkingumo taikomos KET bei SEAKĮ nuostatos, pagal kurių imperatyvias nuostatas transporto priemonė, neturinti galiojančios privalomos techninės apžiūros ar nesanti techniškai tvarkinga, neturi teisėto pagrindo dalyvauti viešajame eisme;
12.7. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad priekabai nebuvo numatyti gamintojo reikalavimai turėtų šviesos atšvaitus, minėtu argumentas bei motyvu dėl tvarkos taikymo nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme;
12.8. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai vertintų liudytojų parodymų dėl jų prieštaringumo ir rėmimusi prielaidomis, nes liudytojai J. S., T. B. duodami parodymus paminėjo, kad eismo įvykio metu A. S. transporto priemonė važiavo, o ne stovėjo, tuos pačius teiginius patvirtino apklausti pareigūnai, minėtą aplinkybę iš karto po eismo įvykio pripažino ir atsakovas A. S.;
12.9. Atmestini atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl SUBARU XV vairuotojo J. S. atsakomybės dėl eismo įvykio dėl padarytų KET pažeidimų. Kaip nepagrįsti vertintini liudytojo T. B. parodymai dėl SUBARU XV vairuotojo judėjimo greičio, automobilio nestabdymo, atstumo tarp SUBARU XV ir atsakovo valdomo traktoriaus su priekaba. Liudytojas T. B. važiavo priešpriešiniu keliu ir važiuodamas priešais J. S. neturėjo jokių objektyvių galimybių tamsiu paros metu įvertinti atstumą buvusį tarp J. S. ir A. S. transporto priemonių tuo metu, kai J. S. galėjo pamatyti atvažiuojanti traktorių. Be to, ekspertizės akte pažymėta, kad nesant tikslios traktoriaus važiavimo greičio įvykio metu reikšmės, nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti mažiausio atstumo, kuriuo pamatęs traktorių su priekaba J. S. galėtų sumažinti automobilio važiavimo greitį iki traktoriaus greičio. J. S. atsakomybės už KET pažeidimą nenustatė ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai;
12.10. 2018-06-19 ekspertizės akte padaryta esminė išvada dėl įvykusio eismo įvykio, kad traktoriau su priekaba vairuotojo A. S. veiksmai – tamsiu paros metu eksploatuotas tinkamai nepažymėtas traktorius su priekaba važiuojamojoje dalyje taip sudarant kliūtį prie jo iš galo artėjančio automobilio SUBARU XV vairuotojui – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad teismas nenagrinėjo ir nevertino kito ekspertizės akto išvados punkto, kad negalima spręsti kas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, bei rėmėsi tik prieštaringais ir abejonėmis grįstais liudytojų parodymais, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo visą bylos medžiagą, atsižvelgė į liudytojų parodymus, padarė pagrįsta išvadą, jog atsakovei A. S. IĮ priklausančios, atsakovo A. S. vairuojamos transporto priemonės – traktoriaus, sukabinto su priekaba, techninis trūkumas – priekaba neturėjo žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų – tiesiogiai lėmė eismo įvykį ir yra vienintelė tiesioginė priežastis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertizė buvo inicijuota atsakovų ir atsakė į jų keltus klausimus, todėl atsakovai nepagrįstai ginčija jos turinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. S. 2016-01-27 vairavo A. S. IĮ priklausančią transporto priemonę traktorių VALTRA-VALMET, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukabinta su priekaba AFA 9000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovo A. S. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai SUBARU FORESTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir SUBARU XV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2016-01-27 sudarytoje eismo įvykio deklaracijoje kaltę dėl eismo įvykio pripažino transporto priemonės VALTRA-VALMET, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas atsakovas A. S. (1 t., b. l. 24, 117). Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo – ADB „Gjensidige“ (1 t., b. l. 4 – 6). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas A. S. vairavo traktorių su priekaba be žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų. 2016-01-27 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti, remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 7 294,84 Eur draudimo išmoką už apgadintą transporto priemonę SUBARU FORESTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 94 – 95), ir 10 922,00 Eur draudimo išmoką už apgadintą transporto priemonę SUBARU XV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50, 128). Iš viso ieškovas atlygino 18 216,84 Eur dydžio nuostolius, susijusius su eismo įvykio metu padaryta žala. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta teismo ekspertizė (3 t., b. l. 40 – 47).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo
15. Apeliaciniu skundu atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojus parodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie eismo įvykio kilimą tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – techniškai netvarkingos transporto priemonės, traktoriaus sukabinto su priekaba, kuri neturėjo žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų, eksploatavimo. Su tokia atsakovų pozicija apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra išplėtota ir nuosekli, pagal ją įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019).
17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti. Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).
18. Nesutiktina su apeliacinio skundo motyvu dėl 2019-06-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto (toliau – ekspertizės aktas), kurį atsakovai nelaiko įrodymu, nes jis nepagrįstas jokiais objektyvais duomenimis, reikalingais ekspertizei atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte remiamasi ne tik eismo įvykio dalyvių, liudytojų parodymais, bet ir eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotais objektyviais duomenimis, 2018-02-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis (3 t., b. l. 2 – 15). Taip pat pažymėtina, kad atsakovai teikia prieštaringus argumentus dėl ekspertizės akto vertinimo, nes, viena vertus, atsakovai neigia minėto ekspertizės akto įrodomąją galią, tačiau, kita vertus, apeliaciniame skunde atsakovai remiasi ekspertizės akto duomenimis ir išvadomis apie galimas eismo įvykio priežastis, šalinančias atsakovų atsakomybę dėl autoįvykio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai nepateikė patikimų įrodymų, leidžiančių suabejoti ekspertizės akto patikimumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, teisėtai ir tinkamai vertino minėtą įrodymą, darydamas išvadą dėl atsakovo A. S. kaltės už sukeltą eismo įvykį.
19. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nepagrįstai vadovaudamasis liudytojų parodymais, susijusiais su traktoriaus su priekaba judėjimu ir užimama kelio dalimi, kurie iš esmės yra skirtingi ir paremti prielaidomis, be to, nevertino kitų eismo įvykių dalyvių veiksmų įtakos eismo įvykio kilimui. Apeliacinės instancijos teismo kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirma, aplinkybę, kad eismo įvykio metu atsakovo vairuojamas traktorius su prikabinta priekaba judėjo, patvirtino atsakovo A. S. pasirašyta eismo įvykio deklaracija, kurioje užfiksuota nurodyta aplinkybė, pagrindo abejoti minėtoje deklaracijoje pateikiamų duomenų patikimumu nėra. Antra, aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko traktoriaus su priekaba važiavimo metu patvirtina byloje esantis SUBARU FORESTER vairuotojo T. B. 2016-01-28 pranešimas draudimo bendrovei apie eismo įvykį (1 t., b. l. 8). Trečia, vertinant liudytojų parodymus nebuvo nustatyta, jog traktorius su priekaba stovėjo šalikelėje. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, jog jis traktorių sustabdė, nes laukė atvykstančios žmonos, o vien bylos baigtimi suinteresuoto asmens paaiškinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų. Iš byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų nenustatyta, kad po eismo įvykio į jo vietą buvo atvykusi atsakovo A. S. sutuoktinė. Ta aplinkybė, kad vienu atveju liudytojai negalėjo tikslai nurodyti, ar traktorius eismo įvykio metu važiavo ar stovėjo šalikelėje, o vėliau patvirtino, jog traktorius važiavo, nesudaro prielaidos daryti pagrįstą išvadą apie liudytojų parodymų nenuoseklumą ar prieštaringumą ir pirmosios instancijos netinkamai nustatytas bylos aplinkybes, nes teismas taip pat vertino ir paties atsakovo pasirašytą eismo įvykio deklaraciją, kurioje jis patvirtino važiavęs keliu (CPK 185 straipsnis).
20. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino kitų eismo įvykio dalyvių veiksmų ir jų įtakos eismo įvykiui. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą nėra pateikta duomenų ir tokių duomenų nebuvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, jog SUBARU XV vairuotojas J. S. pažeidė KET taisykles ir jo veiksmai įtakojo eismo įvykio kilimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo A. S. vairuojama netvarkinga transporto priemonė ir ant traktoriaus stogo įjungti darbo vietos apšvietimo žibintai suklaidino SUBARU XV vairuotoją ir jis manė, kad tai yra iš priekio atvažiuojančios mašinos šviesos, paties traktoriaus ir priekabos, nesant galinėje priekabos dalyje atšvaitų, jam nesimatė ir kai jis suprato, kad prieš jį yra priekaba, iki jos buvo likę apie 10-15 metrų, todėl sustabdyti automobilio jis nespėjo. Aplinkybę, jog traktoriaus darbiniai žibintai klaidino iš paskos važiuojančius automobilius patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. B., kuris paaiškino, jog įvykio metu vairavo automobilį SUBARU FORESTER ir važiavo priešpriešine eismo juosta ir kuriam matomumo ant traktoriaus stogo buvę žibintai nesutrukdė, nes jie buvo nukreipti atgal. Jis maždaug 50-100 metrų atstumu pamatė minėtą traktorių, be to, matė, jog įvyks eismo įvykis, nes paskui traktorių važiavęs automobilis SUBARU XV buvo apie 50 metrų atstumu nuo traktoriaus priekabos ir dar nebuvo pradėjęs stabdyti. Dėl šių nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, negalima teigti, jog J. S. veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui kilti.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl eismo įvyko dalyvio SUBARU FORESTER vairuotojo T. B. parodymais patvirtintų SUBARU XV vairuotojo J. S. padarytų KET pažeidimų, t. y. kad pamačius traktoriaus žibintus jis nepradėjo stabdyti, nesiėmė veiksmų sumažinti greitį ir išvengti kliūties, tačiau to nepadarė, nes kaip nurodė liudytojas T. B. jis likus maždaug 50-100 metrų atstumui pamatė minėtą traktorių, be to, matė, jog įvyks eismo įvykis, nes paskui traktorių važiavęs automobilis SUBARU XV buvo apie 50 metrų atstumu nuo traktoriaus priekabos ir dar nebuvo pradėjęs stabdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis liudytojo T. B. parodymais dėl 50 metrų atstumo tarp J. S. vairuojamo SUBARU XV ir atsakovo vairuojamo traktoriaus su priekaba, nėra pagrindo daryti patikimų išvadų, įvertinus įvykio metu buvusias oro sąlygų (žiema, tamsus paros metas, neapšviestas kelias, šlapia kelio danga) (3 t., b. l. 24, 47), be to, tokio atstumo nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys (ekspertizės aktas, kitų liudytojų parodymai). Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio ekspertizės akto (3 t., b. l. 44) matyti, jog traktoriaus darbiniai žibintai apšvietė tik dalį priekabos ir apšvietimas nesiekė priekabos galinės dalies, todėl nebuvo apšviestas ir už priekabos galinės dalies esančio kelio ruožas. Taigi įvertinus atstumą tarp SUBARU FORESTER ir SUBARU XV, vairuotojas T. B. objektyviai negalėjo įvertinti atstumo tarp J. S. vairuojamos transporto priemonės ir atsakovo A. S. vairuojamo traktoriaus su priekaba galinės dalies. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą apie SUBARU XV vairuotojo veiksmų įtakos nebuvimą kilusiam eismo įvykiui.
22. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas A. S. 2016-01-27 eismo įvykio deklaraciją, kurią užpildė į įvykio vietą atvykęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis S. K., pasirašė sutikdamas su savo kalte dėl sukelto eismo įvykio. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantais, jog vien eismo įvykio deklaracija neįrodo transporto priemonę vairavusio asmens kaltės, kadangi laukelio užpildymas iš esmės reiškia eismo įvykio dalyvio subjektyvų įvykio aplinkybių įvertinimą, t. y. eismo dalyvių nuomonės pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovo A. S. kaltės padarė remiantis ne vien eismo įvykio deklaracijos pagrindu, bet ir įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą (liudytojų parodymus, ekspertizės aktą, raštinius įrodymus) (žr., 18-21 punktus). Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas reikalavimą dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo grindė KET pažeidimu, nes įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė (traktoriaus priekaba) buvo be žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų, t. y. techniškai netvarkinga. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis).
23. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog remiantis apeliantų nurodytais argumentais nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančiais teises normas.
Dėl Kelių eismo taisyklių taikymo
24. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne KET nuostatomis, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos „Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos” 2.11 punkto nuostatomis, pagal kurias šviesos atšvaitai ant priekabos turi būti, jei jie yra numatyti gamintojo, tačiau tokio reikalavimo priekabai gamintojas nenumatė, eismo įvykio metu traktorius ir priekaba turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Apžiūros tvarka yra specialusis teisės aktas, kuris turi viršenybę prieš bendrąsias teisės normas, ji nereikalavo traktoriaus priekabai turėti šviesą atspindinčius atšvaitus, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas A. S. be teisinio pagrindo vairavo transporto priemonę, kuri buvo techniškai netvarkinga, nes traktoriaus priekaba neturėjo šviesą atspindinčių atšvaitų, ir tai buvo vienintelė eismo įvykio priežastis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad su tokiais atsakovų argumentais pagrindo sutikti nėra.
25. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 3D-481 „Dėl žemės ūkio ministro 2002-05-30 įsakymo Nr. 207 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintos apžiūros tvarkos 1 punkte nustatyta, kad traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarka nustato savivaldybėse įregistruotų traktorių, traktorių bazėje sukonstruotų savaeigių mašinų, savaeigių žemės ūkio, kelių tiesimo, miškų, komunalinio ūkio darbuose naudojamų mašinų, kurių variklio galia viršija 10 AG, taip pat jų krovininių priekabų ir puspriekabių (toliau – traktorių) techninės apžiūros atlikimo tvarką ir techninius reikalavimus, traktorių techninę apžiūrą atlieka savivaldybės (2 punktas), techninės apžiūros tikslas – kontroliuoti ir įvertinti traktorių techninę būklę, siekti, kad eksploatuojami traktoriai nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir žalos aplinkai, patikrinti registracijos duomenis (3 punktas), techninė apžiūra atliekama teritoriniu principu, išvykstant į traktorių buvimo vietą, siekiant vienoje vietoje patikrinti kuo didesnį traktorių kiekį. Tuo tikslu savivaldybės sudaro ir viešai paskelbia techninių apžiūrų grafikus, rekomenduodamos techninės apžiūros laiką ir vietą, numatant galimybę panaudoti žemės ūkio bendrovių, įmonių technikos kiemus ir kitas priemones (6 punktas). Techninės apžiūros metu tikrinama ar traktoriaus techninė būklė, komplektiškumas, sistemų, junginių veikimas atitinka Techninius reikalavimus eksploatuojamiems traktoriams, savaeigėms ir žemės ūkio mašinoms bei jų priekaboms (1 priedas), Kelių eismo taisyklių bei traktoriaus gamintojo nurodytus reikalavimus (11.2 punktas).
26. Pagal 2016-01-27 galiojusį KET 2 punktą kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti kelių eismo taisyklėms. SEAKĮ 2 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad eismo tvarka yra transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka, nustatyta šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, o to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Vyriausybės nutarimu patvirtintos KET.
27. KET 224 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, o 234.5 punkte nustatyta, kad traktoriumi važiuoti draudžiama, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Aukščiau išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad KET nuostatos yra taikomos visais atvejais, kai nustatoma eismo dalyvių judėjimo keliuose tvarka, atsakovo vairuojama transporto priemonė, traktorius su priekaba dalyvavo eisme, neturėjo šviesą atspindinčių atšvaitų ir galinių žibintų, ginčo byloje dėl to nėra, todėl atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas atsakovų argumentas, jog apžiūros tvarkos reikalavimai paneigia imperatyvias KET nuostatas. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovai įrodymais nepagrindė savo teiginio dėl traktoriaus priekabos gamintojo nenumatytų šviesą atspindinčių atšvaitų ir jų neprivalomumo bei atsakovo išvados, kad vairuojama transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga eismo įvykio metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovų apeliacinio skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, todėl teismas dėl to nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
31. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
32. Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrindo teismo sprendimui naikinti nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovų A. S. ir A. S. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.