- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-2219-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22715-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- M. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. G. ieškinyje teismo prašė pakeisti išlaikymo nepilnametėms dukroms G. B. ir P. B. dydį ir priteisti išlaikymą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad išlaikymas dukroms buvo priteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu po 275 Lt. Tada mergaitėms buvo dešimt mėnesių, todėl nuo sprendimo priėmimo dienos iš esmės pasikeitė jų poreikiai, vaikams augant jie ėmė didėti. Dukroms išlaikyti per mėnesį reikia apie 400 Eur kiekvienai. Išlaidas sudaro mokykla, maistas, higienos prekės, apranga, būreliai, laisvalaikis, žaislai. Atsakovas jokia kita forma, išskyrus teikiamą išlaikymą, prie vaikų būtinų vystytis sąlygų sudarymo neprisideda. Kadangi už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai, o vaikams nuolat gyvenant su ieškove jai tenka didesnė išlaikymo našta, iš atsakovo abiem vaikams turėtų būti priteistas išlaikymas kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki jų pilnametystės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. B. atsiliepime į ieškovės ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų mokėti po 120 Eur kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Prašomas priteisti 200 Eur išlaikymo dydis vienam vaikui yra per didelis ir neatitinka šalių turtinės padėties. Jo turtinė padėtis yra prasta, jis neturi darbo, negauna jokių pajamų ir išmokų bei turi įvairių piniginių įsiskolinimų. Visą laiką rūpindavosi dukromis, neatsisakydavo padėti, yra mokėjęs už išlaidas stovyklai. Be to, jo motina iš Anglijos nuolatos siunčia ar parveža mergaitėms įvairius drabužius, batus, žaislus. Taip pat vaikams yra atidaryta taupomoji banko sąskaita ir šeimos narių susitarimu nuolatos bus pildoma iki vaikų pilnametystės tam, kad užtikrinti jų poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1435-097/2008 dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisė iš D. B. nepilnamečių vaikų G. B. ir P. B. išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. lapkričio 7 d.) iki vaikų pilnametystės, priteisė iš atsakovo D. B. valstybei 73,65 Eur žyminį mokestį ir 8,53 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, o iš ieškovės M. G. atsakovui 57,34 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukros G. B. ir P. B. po 275 Lt (79,65 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės. Pagal ieškovės pateiktą poreikių lentelę G. B. per mėnesį reikia 399,19 Eur, o P. B. – 400,38 Eur jų poreikiams patenkinti. Ieškovė nurodė, jog išlaikymas sprendimu buvo priteistas, kai vaikams buvo vos 10 mėnesių, dabar mergaitėms yra 8 metai ir jų poreikiai išaugo, vaikus išlaikyti padeda ieškovės tėvai, kadangi ieškovė viena to padaryti nepajėgia.
5. Teismas pripažino, jog kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos nėra pagrįstos (maistui, komunaliniams mokesčiams). Kadangi prašomas išlaikymo dydžio padidinimas yra pagrįstas tik iš dalies, teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, ieškovės pateiktus įrodymus, įvertinęs padidėjusius vaikų poreikius, taip pat tai, kad mergaitės turi specialių poreikių (regos sutrikimai, ortodontinis gydymas), nuo 2008 metų pasikeitusią ekonominę padėtį šalyje, sprendė, kad šiuo metu mergaičių poreikiai kas mėnesį sudaro 340 Eur sumą.
6. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nuo 2015 m. liepos mėnesio niekur nedirba, neturi pastovių pajamų, tačiau yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, todėl turi visas galimybes dirbti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas. Atsakovo įsipareigojimai kreditoriams nėra priežastis mažinti teikiamo išlaikymo vaikams dydį. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai bus patenkinti jo poreikiai. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai. Be to, išaugusių vaikų poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai. Atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teikdamas vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Nors atsakovas teikia 160 Eur išlaikymą dukroms, tačiau byloje neįrodė, kad negali imtis papildomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo D. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui ne daugiau kaip po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas išimtinai vertino tik vaikų poreikių pasikeitimą ir visiškai neatsižvelgė į šalių turtinės padėties pasikeitimą. Santuokos nutraukimo metu atsakovas gaudavo nuolatines pajamas (darbo užmokestį), taigi jo turtinė padėtis buvo geresnė negu ieškovės, todėl yra pagrindas teigti, jog atsakovui nustatytas 275 Lt (79,64 Eur) išlaikymo dydis vienam vaikui buvo didesnės dalies lyginant su ieškovės turtine padėtimi ir taip atsakovas didesne dalimi prisidėjo prie vaikų išlaikymo, neskaitant kitų išlaikymo formų ir pagalbos auginant vaikus. Tačiau atsakovo darbo santykiai 2015 m. liepos 29 d. nutrūko, jis buvo užsiregistravęs darbo biržoje, kurį laiką gavo nedarbo draudimo išmoką. Be to, po santuokos nutraukimo atsakovas sudarė dvi vartojimo kredito sutartis, išperkamosios nuomos sutartį, taip pat skolinosi iš kitų asmenų.
1.2. Daug didesnio, nei pačios ieškovės turtinė padėtis leidžia, išlaikymo dydžio nustatymas atsakovui reikštų, kad analogiškos aplinkybės dėl gaunamų pajamų dydžio būtų traktuojamos visiškai skirtingai ir teisiškai tai nebūtų pateisinama. Dėl to turi būti vertinama reali šalių turtinė padėtis ir lygios šalių galimybės užtikrinti tam tikrą vaikų išlaikymo dydį, kas reikštų, jog šiuo metu esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovas turi finansinių sunkumų, maksimalus priteistinas išlaikymo dydis turi atitikti ir ieškovės turtinę padėtį. P. K. padovanojo ieškovei 11 000 Eur transporto priemonės įsigijimui. Ieškovė už transporto priemonę sumokėjo 2 000 Eur, taigi ieškovei liko grynaisiais pinigais padovanoti 9 000 Eur. Ieškovės darbo užmokestis sistemingai didėjo. Be to, ieškovė turi pakankamai darbo patirties ir daug aukštesnę darbo kvalifikaciją lyginant su buvusia įsidarbinimo pradžioje, todėl kyla tam tikrų abejonių dėl ieškovės gaunamo darbo užmokesčio dydžio.
1.3. Atsakovo turtinė padėtis žymiai pablogėjo, tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis bent jau nuo 2016 metų yra pagerėjusi turto prasme ir gaunamų pajamų atžvilgiu, dėl to nagrinėjamu atveju turėtų būti laikomasi šalių lygiateisiškumo principo ir išlaikymo dydis nustatomas objektyviai įvertinus minėtus šalių turtinės padėties pasikeitimus.
Šalies argumentai
1.4. Ieškovė neįrodė savo galimybių užtikrinti 400 Eur dydžio vaikų išlaikymą, kadangi ieškovė daugiausiai gauna tik 300-400 Eur darbo užmokestį per mėnesį, o kartais ir dar mažiau.
1.5. Daugelis ieškovės nurodytų išlaidų vaikams (komunaliniams mokesčiams, maistui, mokyklai, vaistams, vitaminams, laisvalaikiui, aprangai) yra padidintos. Be to, daugelis ieškovės pateiktų kvitų komunalinėms išlaidoms kartojasi ir yra analogiški.
1.6. Teismas sprendime nenurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu ne vieną kartą sutiko su 150 Eur išlaikymo dydžiu vienam vaikui. Šį išlaikymo dydį ieškovė įvardijo pirmo parengiamojo teismo posėdžio metu, kai teismui atidėjus bylos nagrinėjimą teismas išaiškino šalims teisę sudaryti taikos sutartį ir susitarti dėl konkretaus išlaikymo dydžio. Kadangi ieškovė nesutiko su atsakovo siūlomu 100 Eur išlaikymo dydžiu, dėl to antrajame teismo posėdyje vyko bylos nagrinėjimas iš esmės, tačiau šio posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad ji sutiktų su 150 Eur išlaikymo dydžiu. Teismas nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės ir priteisė dar didesnį išlaikymo dydį negu pati ieškovė nurodė, kuris būtų pakankamas užtikrinti vaikų poreikius.
1.7. Teismas tinkamai neįvertino kompleksinio teisinių paslaugų pobūdžio ir nepagrįstai sumažino bendrą atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų dydį iki 382,28 Eur.
Atsiliepimas
8. Ieškovė M. G. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, savo elgesiu sąmoningai nesistengia pagerinti savo turtinės padėties, ypač turėdamas finansinių įsipareigojimų ir pareigą išlaikyti dvi nepilnametes dukreles. Teismo sprendimu padidintas išlaikymo dydis kiekvienai dukrai po 170 Eur kas mėnesį yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
9. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo D. B. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, VĮ „Regitra“ pažymą dėl registruotų transporto priemonių, vartojimo kredito sutartį ir kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo grafiką, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, šalys turėjo galimybę susipažinti su minėtais įrodymais ir pareikšti savo nuomonę dėl jų, be to, ginčas byloje kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatyto. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
12. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu šalių nepilnametėms dukroms priteistas išlaikymas yra nepakankamas jų poreikiams tenkinti (vaikų poreikiai yra padidėję), ieškinį tenkino iš dalies ir padidino atsakovo D. B. teikiamą išlaikymą iki 170 Eur per mėnesį sumos.
14. Apeliantas (atsakovas) D. B., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su vaikų poreikiais, šalių turtine padėtimi, taip pat nepagrįstai sumažino atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų
15. Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, visų pirma, turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Dėl pasikeitusių (padidėjusių) šalių nepilnamečių vaikų poreikių vertinimo
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai per laikotarpį nuo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo priėmimo iki šios dienos yra pasikeitę (padidėję), šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas yra nepakankamas jų poreikiams tenkinti, todėl yra pagrindas padidinti atsakovo D. B. teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 170 Eur sumos.
18. Atsakovas D. B. neginčija aplinkybės, jog vaikų poreikiai dėl amžiaus yra pasikeitę, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų poreikių apimtimi ir teigia, kad daugelis ieškovės nurodytų išlaidų yra padidintos, pvz., komunalinės išlaidos, išlaidos maistui, mokyklai, vitaminams, vaistams, skiepams, laisvalaikiui, aprangai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai nepagrįsti.
19. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Žemesnės instancijos teismas
20. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikai valgo, jų sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikams reikalinga apranga ir avalynė, jiems tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymas šalių nepilnametėms dukroms buvo priteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu, t. y. prieš 9 metus, kai joms tebuvo 10 mėnesių, taigi dukrų poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 275 Lt (79,65 Eur) kas mėnesį kiekvienam vaikui, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo, o šalių sutartas ir teismo sprendimu patvirtintas išlaikymo vaikams dydis šiuo metu yra per mažas ir negali garantuoti vaikams socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio.
22. Šalių nepilnametėms dukroms šiuo metu jau yra 9 metai, jos lanko mokyklą (2 klasę), todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaikų ugdymu, lavinimu, naujų rūbų ir avalynės įsigijimu ir pan. Iš ieškovės pateiktų duomenų taip pat matyti, kad šalių nepilnametės dukros turi sveikatos problemų (regos sutrikimai, ortodontinis gydymas), o tai savaime reiškia ne tik didesnį žmogiškąjį rūpestį tokiais vaikais, bet ir didesnes išlaidas. Dėl minėtų sveikatos sutrikimų neabejotinai yra patiriamos papildomos išlaidos, be to, ieškovė vaikus turi vežioti į gydymo įstaigas, todėl yra patiriamos ir transporto išlaidos.
23. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaikų amžių, sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaikų poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl vaikams būtinos išlaikymo apimties pripažintinos pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytas šalių nepilnamečių dukrų poreikių dydis (bendra 340 Eur per mėnesį suma kiekvienai iš dukrų) yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.
24. Atsakovas D. B. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteista nepilnametėms dukroms išlaikymo suma ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su vaikų išlaikymo išlaidomis (kvitus už komunalines paslaugas, vaikų poreikių lenteles ir kt.), tačiau šiuo atveju nenustatyti byloje pateiktų įrodymų, susijusių su vaikų poreikių padidėjimu, tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimai, o atsakovas niekaip nepaneigė išaugusių vaikų poreikių fakto ir nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, kad vaikams per mėnesį užtektų mažesnės nei 340 Eur kiekvienam iš jų pinigų sumos (CPK 178 straipsnis).
25. Nors atsakovas D. B. apeliaciniame skunde ginčija kai kuriuos ieškovės nurodytus vaikų išlaikymo išlaidų dydžius (pvz., komunalinėms išlaidoms, išlaidoms maistui, mokyklai), tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės M. G. ieškinį tenkino tik iš dalies ir sumažino ieškovės nurodytas komunalines išlaidas (iki 35 Eur kiekvienam vaikui sumos) bei išlaidas maistui ir mokyklai (iki 120 Eur kiekvienam vaikui sumos). Kiti ieškovės ieškinyje ir poreikių bei išlaidų suvestinėse (lentelėse) nurodyti atsakovo ginčijami vaikų poreikiai (išlaidos vitaminams, vaistams, skiepams, laisvalaikiui, aprangai), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįsti, atitinkantys įprastinius jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų poreikius, o jų tenkinimui reikalingos išlaidos nėra per didelės, paskaičiuotos įvertinus Lietuvoje galiojančias atitinkamų prekių ir paslaugų kainas.
26. Atsakovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, jog išlaidos minėtiems poreikiams tenkinti galėtų būti mažesnės (CPK 178 straipsnis). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaikų sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Bet kokiu atveju vaikų poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos, sutaupytos išlaikymui skirtos pinigų sumos turi būti saugiai laikomos banke ar kitoje kredito įstaigoje arba saugiai investuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
27. Pažymėtina, jog orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.
28. Nagrinėjamu atveju minimali mėnesinė alga (MMA) skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 380 Eur, o išlaikymas nepilnamečiams vaikams padidintas iki 170 Eur sumos kiekvienam iš jų, taigi neviršija nustatytos orientacinio kriterijaus ribos. Nors šis kriterijus taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, išanalizavus vaikų poreikius ir pripažinus būtinumą juos tenkinti, MMA kriterijus tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaikų poreikių pagrįstumą.
29. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti vaikų poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį nėra pagrindo sumažinti.
Dėl tėvų turtinės padėties
30. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.
31. Nagrinėjamoje byloje šalys teikė įrodymus, patvirtinančius savo turtinę padėtį. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji šiuo metu dirba IĮ „Senamiesčio stomatologijos klinika“ odontologo asistente, jos uždarbis per mėnesį sudaro apie 326 Eur. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi, jos vardu registruota transporto priemonė, kurią ji įsigijo už senelio dovanotus pinigus, kitų papildomų pajamų neturi. Atsakovas 8 metus dirbo autoservise, o nuo 2015 m. liepos mėnesio yra bedarbis. Nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. buvo užsiregistravęs darbo biržoje ir gavo nedarbo draudimo išmokas, šiuo metu darbo biržoje nėra registruotas. Nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių taip pat. Atsakovas turi įsiskolinimų kreditoriams. Jam pragyventi padeda tėvai, kurie jį išlaiko.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus duomenis, sprendžia, kad šalys (tėvai) turi panašias galimybes teikti reikiamą išlaikymą dukroms, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek tėvo, tiek motinos pareigos vaikui yra lygios, pagrįstai priteisė iš atsakovo po 170 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnametėms dukroms iki jų pilnametystės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis) ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais.
33. Atsakovas D. B. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, lyginant ją su ta, kuri buvo priteisiant išlaikymą vaikams Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu, o ieškovės pagerėjusi, be to, įvertinus šalių turtinę padėtį, buvusią minėto teismo sprendimo priėmimo metu, darytina išvada, jog jam teismo sprendimu buvo nustatyta didesnė vaikų išlaikymo dalis, negu ieškovei.
34. Pažymėtina, kad priimant Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo atsakovas D. B. įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį po 275 Lt išlaikymą kiekvienai iš dukrų, nei vaikų poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjami, o šalys geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Tačiau nepriklausomai nuo to, kad išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3-4 dalys), teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią tėvų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog jis didesne dalimi prisidėjo prie vaikų išlaikymo.
35. Tuo tarpu atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis šiuo metu yra bedarbis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, savaime neteikia teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Tai, jog atsakovas, būdamas jaunas, darbingo amžiaus (duomenų apie atsakovo nedarbingumą byloje nepateikta), neturi jokio darbo, yra jo pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
37. Kaip nustatyta iš aukščiau aptartų rašytinių įrodymų, atsakovas gana ilgą laiką dirbo, jo darbo užmokestis buvo pakankamai didelis (2015 metais – apie 725 Eur neatskaičius mokesčių), tačiau nuo 2015 m. liepos mėnesio (daugiau kaip 2 metus) jis nebuvo niekur įsidarbinęs (apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog atsisakė Darbo biržos teikiamų darbo pasiūlymų), o šiuo metu net nėra užsiregistravęs Darbo biržoje. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas ieškojo kito darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, bet įsidarbinti jam nepavykavo dėl objektyvių priežasčių ir pan. Be to, iš byloje esančio atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas disponuoja gana nemažomis piniginių lėšų sumomis, įnešamomis grynaisiais pinigais ar pervedamomis į jo sąskaitą kitų asmenų. Įvertinus minėtus duomenis, negalima besąlygiškai teigti, jog atsakovo turtinė padėtis iš tikrųjų yra sunki, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą, pažeidė proporcingumo principą. Tai, kad atsakovas šiuo metu neturi darbinių pajamų, nesuteikia atsakovui pagrindo didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaikais našta, kadangi su ja gyvena nepilnametės šalių dukros.
38. Be to, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
39. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo įsipareigojimai kreditoriams nėra priežastis mažinti vaikams teikiamo išlaikymo dydį. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai. Be to, pagal atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus duomenis, likę įsipareigojimai kreditoriams nėra didelės apimties ir turi būti padengti iki 2018 m. birželio mėnesio.
40. Atsakovas D. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu ne vieną kartą sutiko su 150 Eur išlaikymo dydžiu vienam vaikui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu (150 Eur kiekvienam vaikui) bylos nagrinėjimo metu nesutiko, šalys taikiai abipusių nuolaidų būdu ginčo neišsprendė (taikos sutarties nesudarė), todėl pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo iš esmės ir nustatė vaikams teiktino išlaikymo dydį, įvertinęs vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį. Tuo tarpu atsakovo akcentuojamas išlaikymo dydis, su kuriuo ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo sutikusi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nesaistė, t. y. pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos į jį atsižvelgti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
41. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino kompleksinio teisinių paslaugų pobūdžio ir nepagrįstai sumažino bendrą atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų dydį iki 382,28 Eur sumos. Su tokiu apelianto argumentu nesutiktina.
42. Iš byloje esančio atsakovo D. B. atstovės advokato padėjėjos R. A. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sąskaitų už teisines paslaugas detalizacijos matyti, kad atsakovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme (dviejuose teismo posėdžiuose) jį atstovavusiai advokato padėjėjai sumokėjo iš viso 400 Eur (300 + 100).
43. Pagal Rekomendacijų 8.2 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį dydis yra 2,5, o pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme valandą dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių paslaugų apmokėjimo metu galiojo 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 793,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovo prašyta priteisti 300 Eur suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme (pagal 2017 m. kovo 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas) šių dydžių neviršija ir laikytina pagrįsta.
44. Tuo tarpu už atstovavimą teisme (pagal 2017 m. gegužės 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas) atsakovas prašė priteisti 100 Eur sumą. Šios paslaugos apmokėjimo metu galiojo 2016 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 822,80 Eur. Atsižvelgiant į teismo posėdžio trukmę (1 val.), Rekomendacijų 8.19 punkte numatytą maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme valandą dydį (0,1), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 82,28 Eur.
45. Ieškovės M. G. ieškinį tenkinus iš dalies (85 %), atsakovui iš ieškovės pagrįstai priteista 57,34 Eur (15 %) bylinėjimosi išlaidų suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė M. G. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiai advokatei sumokėjo 450 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 817,60), o jos turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateiktas įrodymas – pinigų priėmimo kvitas. Todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistina 450 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.