Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo nustatytu terminu pateikė išvadą (b. l. 33), nurodė, kad išlaikymo dydis turėtų būti didinamas atsižvelgiant į vaikų poreikių pasikeitimus ir abiejų tėvų turtinę padėtį.

Posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, jog išlaikymas vaikams buvo priteistas prie 8 metus ir mergaičių poreikiai per tą laiką pasikeitė, taip pat pasikeitė ekonominė situacija bei kainos. Paaiškino, kad ieškovė deda visas pastangas, kad pagerintų savo finansinę padėtį, tuo metu atsakovas to nedaro, nuo 2015 m. nedirba, neturėdamas išsilavinimo nebando jo įgyti, kad galėtų gauti geriau apmokamą darbą. Kadangi visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai, įvertinus tai, jog ieškovei tenka didesnė atsakomybė, nes vaikai auga su ja, išlaikymas tūrėtų būti didinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog ieškovė su atsakovu susilaukė dviejų dukrų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9). 2008 m. lapkričio 4 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir priteistas išlaikymas po 275 Lt (79,65 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai mergaitei iki jų pilnametystės (b. l. 11–12). Ieškovės ir jos dukrų G. B. bei P. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 41, 68). 2015 m. birželio 3 d. P. K. dovanojimo sutarties pagrindu savo vaikaitei ieškovei padovanojo 11 000 Eur automobiliui įsigyti (b. l. 64). Tą pačią dieną ieškovė įsigijo automobilį, savo vardu yra įregistravusi transporto priemonę BMW 5er Reihe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 65, 67). Atsakovas su UAB „mogoLT“ yra sudaręs atgalinio lizingo sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 2 939,64 Eur lizingas automobiliui įsigyti (b. l. 44–48). Atsakovas savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę Seat Leon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–43). Ieškovė nuo 2012 m. spalio 10 d. dirba IĮ (duomenys neskelbtini), gauna apie 326 Eur atlyginimą (b. l. 15–17, 66). Atsakovas kreipėsi į Kauno teritorinę darbo biržą dėl duomenų apie jo registraciją darbo biržoje ir jam mokamas išmokas (b. l. 118–120). Atsakovas 2015 m. liepos mėnesį buvo atleistas iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2015 m. spalio 6 d. ir nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 38–40, 133–136). Atsakovo tėvai sūnui teikia finansinę paramą (b. l. 50–51). Šalių nepilnametės dukros mokosi Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2a klasėje (b. l. 18–19). Nepilnametės mergaitės yra gydomos pas ortodontą IĮ (duomenys neskelbtini) (b. l. 69). Nepilnametė P. B. turi regėjimo problemų, jai reikalingi akiniai pastoviam nešiojimui (b. l. 70, 72). Pagal pateiktą poreikių lentelę G. B. per mėnesį reikia 399,19 Eur, o P. B. – 400,38 Eur jų poreikiams patenkinti (b. l. 13–14). AB „Swedbank“ išrašai patvirtina, jog atsakovas teikia išlaikymą savo nepilnametėms dukroms (b. l. 21–22, 49, 121–127). Byloje yra pateikti prekių ir paslaugų kvitai, iš kurių matyti išleistos sumos mergaičių poreikiams tenkinti (b. l. 23–26, 74–91). Iš pateiktų sąskaitų matyti, jog ieškovė moka komunalinius mokesčius (b. l. 92–116).

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 04 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1435-097/2008 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, iš atsakovo vaikų G. B. ir P. B., gimusių (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista po 275 Lt (79,65 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai mergaitei iki jų pilnametystės (b. l. 11–12). Ieškovė nurodė, jog per 9 metus padidėjo vaikų poreikiai, kuriems patenkinti neužtenka jos gaunamų pajamų ir atsakovo mokamo išlaikymo. Atsakovas nesutiko su 200 Eur išlaikymo suma kiekvienai dukrai, nurodė, jog šiuo metu neturi darbo, pragyventi jam padeda tėvai, be to, turi kreditorinių įsipareigojimų. 400 Eur suma mergaitėms yra per didelė ir neatitinka šalių turtinės padėties. Bylos nagrinėjimo metu sutiko mokėti kiekvienai dukrai po 120 Eur per mėnesį.

Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Ieškovė pateikė G. B. ir P. B. poreikių lentelę, iš kurios matyti, jog per mėnesį mergaitėms skiriama po 110 Eur maistui, 15 Eur higienos priemonėms, 40 Eur mokyklai, 8,3 Eur mokyklinėms prekėms, 25 Eur vitaminams, vaistams, mokamiems skiepams, 60 Eur aprangai, 40 Eur laisvalaikiui, 20 Eur žaislams, 50 Eur komunalinėms išlaidoms ir 5 Eur kurui. (duomenys neskelbtini) skirtini 9,08 Eur, o (duomenys neskelbtini) 5,89 Eur akiniams bei 18 Eur (duomenys neskelbtini) ir 20 Eur (duomenys neskelbtini) būreliams. Iš viso apie 400 Eur per mėnesį. Šiuo metu mergaitėms teikiamos odontologo paslaugos, numatyta, jog ateityje reikės skirti apie 4 000 Eur gydymui (b. l. 69). Ieškovė nurodė, jog išlaikymas sprendimu buvo priteistas kai vaikams buvo vos 10 mėnesių, dabar mergaitėms yra 8 metai ir jų poreikiai išaugo, vaikus išlaikyti padeda ieškovės tėvai, kadangi ieškovė viena to padaryti nepajėgia. Pažymėtina, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė užtikrina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui ir kultūriniam ugdymui.

Tačiau teismas pažymi, jog kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos nėra pagrįstos. Ieškovė nurodė, jog komunalinėms išlaidoms yra skiriama 100 Eur, tačiau iš pateiktų sąskaitų matyti, jog ieškovės nurodoma 300 Eur suma per mėnesį nesusidaro. Ieškovė pati teismo posėdyje patvirtino, jog minėta mokesčių suma buvo paskaičiuota žiemos sezono metu, o kiek sudaro komunaliniai mokesčiai vasaros laikotarpiu nepaskaičiavo ir posėdžio metu nurodyti negalėjo, todėl teismas daro išvadą, jog 100 Eur suma už komunalinius mokesčius nėra pagrįsta, todėl mažintina iki 70 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, jog maistui per mėnesį mergaitėms reikia po 110 Eur bei dar po 40 Eur maitinimui mokykloje. Teismo nuomone, vienam vaikui per mėnesį 150 Eur suma maistui yra nepagrįstai didelė, todėl taip pat mažintina iki 120 Eur.

Kadangi prašomas išlaikymo dydžio padidinimas yra pagrįstas tik iš dalies, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovės pateiktus įrodymus, įvertinus padidėjusius vaikų poreikius, taip pat į tai, kad mergaitės turi specialių poreikių (regos sutrikimai, ortodontinis gydymas), taip pat nuo 2008 metų pasikeitusią ekonominę padėtį šalyje, darytina išvada, kad šiuo metu mergaičių poreikiai kas mėnesį sudaro 340 Eur.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė dirba IĮ (duomenys neskelbtini) odontologo asistente, jos uždarbis per mėnesį sudaro apie 326 Eur (b. l. 15–17, 66). Ieškovė nurodė, jog ateityje gaus daugiau higienistės darbo, todėl turi didėti atlyginimas. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi, automobilį įsigijo už senelio dovanotus pinigus (b. l. 64, 65, 67). Kitų papildomų pajamų, bylos duomenims, taip pat neturi.

Atsakovas 8 metus dirbo autoservise, nuo 2015 m. liepos mėnesio yra bedarbis. Nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. buvo užsiregistravęs darbo biržoje ir gaudavo nedarbo draudimo išmokas, šiuo metu darbo biržoje nėra registruotas. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena motinos bute. Atsakovas posėdžio metu nurodė, jog savo automobilį pardavė, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nurodė, jog jo turtinė padėtis yra labai prasta, neturi jokių pajamų, tačiau turi įvairių piniginių įsiskolinimų. Nurodė, jog nuo 2015 m. liepos mėnesio ieškosi darbo, tačiau jo neranda, pragyventi padeda tėvai, kurie jį išlaiko.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas nuo 2015 m. liepos mėnesio niekur nedirba, neturi pastovių pajamų, tačiau yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, todėl turi visas galimybes dirbti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas. Atsakovo įsipareigojimai kreditoriams nėra priežastis mažinti teikiamo išlaikymo vaikams dydį. Pažymėtina, kad vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai bus patenkinti jo poreikiai. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, išaugusių vaikų poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai. Atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teikdamas vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, jog didesnė pareigos dalis išlaikyti vaikus tenka ieškovei, su kuria gyvena mergaitės, nes iškyla nenumatytų kasdienių išlaidų, prie kurių atsakovas neprisideda. Nors atsakovas teikia 160 Eur išlaikymą dukroms, tačiau byloje neįrodė, kad negali imtis papildomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Pažymėtina, kad išlaikyti savo vaikus abiejų tėvų pareiga, todėl jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi. Nors atsakovas nurodė, jog turtinė padėtis yra sunki, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas byloje naudojosi mokama teisine pagalba. Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus šalių turimą abipusę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir jų materialines galimybes tai daryti, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje, vaikų amžių ir poreikius, nepažeidžiant proporcingumo bei protingumo principų, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1435-097/2008 priteistas išlaikymo dydis didintinas – iš atsakovo D. B. G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 170 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016 m. lapkričio 7 d.) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Paskirti ieškovę M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaikų išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.

Šalims paaiškintina, kad remiantis CK 3.201 straipsniu, jei po teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, priėmimo, iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar atsiranda kitos aplinkybės, turinčios reikšmės teikiamo išlaikymo dydžiui, jos gali kreiptis į teismą prašydamos pakeisti (sumažinti ar padidinti) priteisto išlaikymo dydį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 73,65 Eur (žyminis mokestis 86,65 Eur x 85 proc. / 100 = 73,65) (CPK 96 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Susipažinus su atsakovo advokatės pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu nustatyta, jog atsakovas už atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir atstovavimą teisme sumokėjo 400 Eur.

Atsakovo atstovė kartu su ieškiniu pateikė 2017 m. kovo 14 d. sąskaitas už teisines paslaugas, kurių suma sudaro 300 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktais, minėta suma neviršija maksimalaus nurodyto dydžio.

Pagal 2017 m. gegužės 16 d. sąskaitą už atstovavimą teisme atsakovas sumokėjo 100 Eur. Rekomendacijoje nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas ir iki 30 minučių atmetama. 2017 m. gegužės 17 d. teismo posėdis truko 1 val. 26 min. Todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, minėta suma viršija maksimalų nurodytą dydį – 82,28 Eur. Taigi bendra atsakovo patirtų išlaidų suma yra 382,28 Eur.

Atsižvelgiant į tai, atsakovui, proporcingai atmestiems reikalavimams, iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 57,34 Eur (382,28 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos x 15 proc. / 100 = 57,34).

Valstybė šioje byloje patyrė 10,03 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš atsakovo proporcingai tenkintai reikalavimų daliai valstybei priteistinos 8,53 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.). Iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi 1,50 Eur suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1435-097/2008 dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. lapkričio 7 d.) iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 73,65 Eur (septyniasdešimt tris eurus 65 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui 57,34 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,53 Eur (aštuonis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.