Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. A. (S. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui S. A. dėl tėvystės nustatymo, dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo D. M., išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas yra D. M. tėvas; 2) nustatyti D. M. gyvenamąją vietą su motina – ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį, paskirti ieškovę šių piniginių lėšų administratore; 4) priteisti išlaikymo įsiskolinimą 3 600,00 Eur vienkartine pinigine išmoka. Ieškovė nurodė, kad atsakovas – buvęs sugyventinis, su kuriuo artimai bendravo nuo 1998 metų, 2000 metais pavasarį atsakovė tapo nėščia, o 2000-11-08 gimė dukra D. M.. Ieškovė teigė, kad atsakovas pripažino, jog yra tėvas, tačiau atsisakė pas notarą tai patvirtinti. Ieškovės materialinė padėtis yra sunki, gyvena iš pašalpų. Atsakovas dukrai išlaikymo neteikė nuo pat jos gimimo. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino, kad atsakovas S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. M., gim. 2000-11-08, a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Įpareigojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti D. M. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2015-06-05 išduotame gimimo liudijime AB Nr. 012023, įrašo Nr. 25, duomenis apie tėvą S. A.. Priteisė iš atsakovo S. A. išlaikymą nepilnametei dukrai D. M. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2015-07-13 iki jos pilnametystės. Nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę A. M.. Nustatė nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą su motina A. M..Teismas, vadovaudamasis byloje atlikto mokslinio tyrimo atsakovo biologinei tėvystei nustatyti išvada ir ieškovės paaiškinimais, pripažino, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo S. A. tėvystę.Nustatė, kad D. M. nuo gimimo gyvena kartu su mama, todėl sprendė, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.Teismas nustatė, kad atsakovui nustatytas 40 proc. darbingumas, jo gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pensija ir kompensuojamoji išmoka. Nurodė, kad atsakovo galimybės uždirbti reikiamas savo vaikui išlaikyti pajamas yra apribotos, tačiau pažymėjo, jog atsakovo dukrai yra šešiolika metų, iki pilnametystės likę dveji metai, todėl atsižvelgdamas į šalių nepilnametės dukters amžių bei vaiko minimalius poreikius iš atsakovo priteisė išlaikymą, mokamą po 100,00 Eur kas mėnesį.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje dėl priteisto D. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį 100,00 eurų išlaikymo dydžio ir priimti naują sprendimą - tenkinti atsakovo S. A. prašymą priteisti dukrai D. M. kas mėnesį po 20,00 Eur išlaikymą nuo 2016-11-23 iki dukters pilnametystės. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: Teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, ne visiškai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiui vaikui teiktino materialinio išlaikymo principus, išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus. Atsakovo vienintelės pajamos yra kas mėnesį - gaunama 203 Eur dydžio nedarbingumo pašalpa. Ieškovė turi didesnes galimybes dirbti ir gauti darbo užmokestį, kurio dalį skirtų dukters reikmių tenkinimui. Atsakovas sutinka vaiko išlaikymui teikti po 20,00 Eur arba 25% invalidumo pašalpos. Jei turtinė padėtis pasikeistų, dukros išlaikymui galėtų skirti didesnį išlaikymą. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl šalių turtinės padėties įvertinimo ir netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiui vaikui teiktino materialinio išlaikymo principus, išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus.Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir remdamasis jais nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos byloje, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentu, kad atsakovas šiuo metu neturi pakankamai pajamų, nes yra nedarbingas dėl sunkios sveikatos būklės ir negali teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto 100 Eur išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 380 eurų. Taigi, nepilnamečio vaiko poreikiams nustatyta reikalinga suma (200 Eur) yra gerokai mažesnė, nei orientacinis kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šešiolikos metų vaiko poreikiams patenkinti reikalingas lėšas bei jų dydį. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina ir tai, jog būtent ieškovei tenka kasdienė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti dukrą. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų, atsakovas išlaikymo dukrai niekuomet neteikė ir nepadėjo ieškovei auginti mergaitės.Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši, tai yra ir ieškovė, ir atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovė šiuo metu nedirba, jos pajamas sudaro socialinės pašalpos ir uždarbis, gaunamas dirbant atsitiktinius darbus. Atsakovui nustatytas 40 proc. darbingumas, jo gaunamas pajamas sudaro kas mėnesį gaunama 203,12 Eur netekto darbingumo pensija ir kas tris mėnesius mokama kompensuojamoji išmoka po 9,19 Eur. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog dėl sunkios sveikatos būklės negali dirbti, tačiau kaip matyti iš byloje esančios 2014-06-10 Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0810318, atsakovui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, pažymoje nustatyta, kad atsakovas yra iš dalies darbingas. Bet, kaip matyti iš bylos medžiagos ir atsakovo apeliacinio skundo, atsakovas darbo neieško ir nesiekia gauti daugiau pajamų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžiu ir konstatuoja, kad vaiko poreikių apimtis, kuri gerokai mažesnė nei minimali mėnesio alga, nelaikytina nerealia nei nepagrįsta, kurios negalėtų patenkinti abu tėvai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju mažesnis išlaikymas teismo priteistas būtent dėl tėvų susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties, ir atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovas pateikė teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą jos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.