- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-218-981/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01673-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovėms sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo patikslinti sodininkų bendrijos „Saida“ sklypų schemą ir privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo S. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriame reiškiami reikalavimai: 1) įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“ patikslinti sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti terminą prašymo panaikinti 2025 m. liepos 3 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-2630eS2-34386-592/2025 pateikimui; 3) panaikinti 2025 m. liepos 3 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-2630eS2-34386-592/2025; 4) išreikalauti iš sodininkų bendrijos „Saida“, esančios (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini), sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), schemos originalą ar patvirtintą kopiją; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi: 1) atnaujino terminą pateikti prašymui panaikinti 2025 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-2630eS2-34386-592/2025; 2) priėmė ieškovės J. P. (toliau – ir ieškovė) patikslinto ieškinio dalį sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2025 m. liepos 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-2630eS2-34386-592/2025 panaikinimo; 3) atsakovėms sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir trečiajam asmeniui S. S. nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos atsiliepimui į ieškinį pateikti; 4) atsisakė priimti ieškovės patikslinto ieškinio dalį atsakovėms sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“ patikslinti sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pasiūlė ieškovei įvertinti į bylą traukiamų asmenų – atsakovų ir trečiojo asmens tinkamumą.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje reiškia 2 (du) savarankiškus reikalavimus: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos 2025 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą ir įpareigoti patikslinti sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas išaiškino, jog vadovaujantis Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu 2023 m. kovo 21 d. Nr. 1V-34 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patvirtinimo“ privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ir atnaujinęs terminą, todėl šį ieškinio reikalavimą atsakovėms Sodo bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2025 m. liepos 3 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-2630eS2-34386-592/2025 panaikinimo, priėmė kaip atitinkantį ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis).
5. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad regionų administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas nustato teritorijų planavimo procesą ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką, kuri yra privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą su reikalavimu ne dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, o dėl norminio administracinio akto – specialiojo plano patikslinimo. Toks reikalavimas nėra priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, jis vykdomas pagal nurodytas teritorijų planavimo procedūras. Atitinkamai teismai nagrinėja ginčus, kylančius dėl šių procedūrų pažeidimų, ir vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškinio dalį atsakovėms sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“ patikslinti Sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti bei išaiškino ieškovei teisę kreiptis dėl sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – žemėtvarkos projekto) rengimo. Žemėtvarkos projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius teritorijose organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje 2004 m. lapkričio 15 d. Nr. 1443, 2.2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovė J. P. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės J. P. patikslinto ieškinio dalis atsakovėms sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“, patikslinti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės J. P. patikslino ieškinio dalį sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“, patikslinti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su reikalavimu dėl norminio administracinio akto – specialiojo plano patikslinimo, nes reikalavimas įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“ patikslinti sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dalyje dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra reikalavimas dėl norminio administracinio akto – specialiojo plano patikslinimo, todėl toks reikalavimas kyla ne iš ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje, ne dėl ginčo dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo, o dėl ginčo, kuris priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Teismas netinkamai identifikavo ginčo teisinius santykius.
7.2. Apeliantė nurodo, kad ieškinį reiškė remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakymu į jos atstovės skundą, kuriame nurodyta, kad sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų 1992 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 6 punkte buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijos valdybą, surinkusi prašymus sodų sklypų pirkimui, atlieka sodų sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengia kiekvieno sklypo planą M 1:500, kuriame nurodomas sodo namelis, gretimybes, kraštinių ilgiai ir kt., o 9 punkte buvo nustatyta, kad patikslinus sodo bendrijos žemės paskirstymą, sodininkų bendrijos valdyba turi patikslinti viso sodo išplanavimo projektą. Išplanavimo projekto eksplikacijoje turi būti nurodyti visi parduodami ir nuomojami sodų sklypai bei parodytas bendro naudojimo žemes plotas. Svarbu paminėti, kad Metodinių nurodymų 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad ginčytinos sklypo ribos atstatomos pagal išplanavimo projektą.
7.3. Pažymi, kad vadovaujantis Metodinių nurodymų 7 punktu, sodų sklypų planus protokolu turėjo tvirtinti sodininkų bendrijos valdyba, o kiekvieno sodo sklypo planą pasirašyti sodo sklypo savininkas ir tvirtinti sodininkų bendrijos pirmininkas parašu ir antspaudu. Taigi, sodininkų bendrijos valdyba, rengdama, o sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, tvirtindamas atskirų sodo žemes sklypų planus, privalėjo užtikrinti, kad šie planai atitiktų sodo teritorijos suplanavimo projektą (generalinį planą).
7.4. Nurodo, jog dėl sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – žemėtvarkos projektas) rengimo negali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, nes tai sodininkų bendrijos pirmininko ir sodininkų bendrijos valdybos kompetencija. Tai nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Trakų skyrius 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu išaiškindamas, kad tai numato Metodiniai nurodymai.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį Skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, kuris nustato teritorijų planavimo procesą ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką, kuri yra privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Teritorijų planavimo dokumentų sąvokos, kurios nurodytos ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą, buvo įtvirtintos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, kuris buvo priimtas tik 1995 m. gruodžio 12 d. Sodo žemės sklypų privatizavimo metu žemės sklypai buvo privatizuojami pagal sodo suplanavimo projektus, o minėtieji dokumentai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą prilygintini teritorijų planavimo dokumentams.
8.2. Pažymi, kad sodininkų bendrijų generaliniai planai yra vieninteliai šių projektų rengimo metu buvę sodo teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai, todėl jie prilygintini teritorijų planavimo dokumentams ir atliekant sodo žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra privaloma vadovautis sodo suplanavimo projektu (generaliniu planu), jeigu tai teritorijai nėra pagal dabartinį teisinį reglamentavimą parengtas naujas teritorijų planavimo dokumentas arba žemės valdos projektas. Minėtas reikalavimas atliekant sodo žemės sklypų kadastrinius matavimus buvo taikomas visuomet.
8.3. Atkreipia dėmesį, kad visuose minėtuose teisės aktuose buvo reglamentuota, kad mėgėjų sodų žemės sklypai projektuojami sodininkų bendrijų teritorijų išplanavimo projektuose (generaliniuose planuose). Pažymėtina, kad teisės aktai numatė galimybę iki 1996 m sausio 1 d. koreguoti mėgėjų sodo teritorijų suplanavimo projekto sprendinius rengiant naujus suplanavimo projektus.
8.4. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1064 kv. m, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – preliminarūs matavimai). Ieškovei priklausantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), yra sodininkų bendrijos ,,Saida“ teritorijoje. Sodininkų bendrijos ,,Saida” generaliniame plane, nurodytos ieškovės bei kitų sodininkų bendrijoje ,,Saida“ esančių sklypų ribos. Ieškovės sklypo ribos taip pat yra pažymėtos Ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo schemoje. Nurodyti dokumentai laikytini tinkamais nustatant ieškovės sklypo ribas.
8.5. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų 1992 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 6 punkte buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodų sklypų pirkimui, atlieka sodų sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengia kiekvieno sklypo planą M 1:500, kuriame nurodomas sodo namelis, gretimybės, kraštinių ilgiai ir kt., o 9 punktu buvo nustatyta, kad patikslinus sodo bendrijos žemės paskirstymą, sodininkų bendrijos valdyba turi patikslinti viso sodo išplanavimo projektą. Išplanavimo projekto eksplikacijoje turi būti nurodyti visi parduodami ir nuomojami sodų sklypai bei parodytas bendro naudojimo žemės plotas. Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4-5 dalimi, mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ Sodininkų bendrijose žemės sklypų privatizavimo metu žemės sklypai buvo privatizuojami pagal sodo suplanavimo projektus, o minėtieji dokumentai, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą prilyginti teritorijų planavimo dokumentams, todėl jais privaloma vadovautis.
8.6. Teritorijų planavimo dokumentų koregavimą ir (ar) keitimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, kurio 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o planavimo iniciatyvos teisę turi fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai. Taigi, kol pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nėra parengtas naujas teritorijų planavimo dokumentas, esamas generalinis planas galioja. Sodo teritorijos generaliniai planai gali būti keičiami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengiant sklypo formavimo pertvarkymo projektą.
8.7. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir administracinių teismų praktiką matyti, kad Ieškovė kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą su reikalavimu ne dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, o dėl norminio administracinio akto – specialiojo plano patikslinimo. Pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks reikalavimas nėra priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, jis vykdomas pagal nurodytas teritorijų planavimo procedūras. Atitinkamai teismai nagrinėja ginčus, kylančius dėl šių procedūrų pažeidimų.
9. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškovės atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismo nutartis dalyje, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinio dalį atsakovėms sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“ patikslinti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą, yra pagrįsta ir teisėta.
9.2. Remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Mėgėjų sodo sklypas – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas (Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas (savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas, žemėtvarkos projektas arba kitas teritorijų planavimo dokumentas) yra tas administracinis teisės aktas, kuriuo yra apibrėžiamos konkrečiai sodininkų bendrijai priskirtos teritorijos ribos bei šioje teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuos nuosavybės teise valdo sodininkai ir kiti asmenys, ribos bei žemės skirtos sodininkų bendrijai bendram naudojimui, ribos.
9.3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas nustato teritorijų planavimo procesą ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką, kuri yra privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
9.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sodininkų bendrijų generaliniai planai (išplanavimo projektai) laikomi teritorijų planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-103/2010, 2013-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1295/2009, 2013-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-570/2013, 2014-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1267/2014, 2015-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1476/2014, 2022-11-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-508- 502/2022), kurie keičiami tik teisės aktų nustatyta tvarka.
9.5. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, jog savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. Iš to darytina išvada, kad sodo teritorijos generaliniai planai gali būti keičiami pagal minėto įstatymo nustatytą tvarką parengus sklypo formavimo pertvarkymo projektą.
9.6. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimo įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“ patikslinti Sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dalyje dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrįstai ieškovei išaiškino „<...> teisę kreiptis dėl sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – žemėtvarkos projekto) rengimo. Žemėtvarkos projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius teritorijose organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje 2004 m. lapkričio 15 d. Nr. 1443, 2.2 p.)“.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
12. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovės J. P. patikslinto ieškinio reikalavimą atsakovėms sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“ patikslinti sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikra. Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, (ne)pagrįstai atsisakė priimti ieškinio reikalavimą kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.
Dėl atsisakymo priimti ieškinio reikalavimą (ne)pagrįstumo
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą atsakovėms sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“ patikslinti sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis) imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
15. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas; kt.). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.6 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 75 punktas).
16. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrina, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai ieškinio priėmimo stadijoje nustatoma, jog pateiktas ieškinys negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme iš viso nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisakoma (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo teisiniu pagrindu būtina atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą, kuomet jis nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą su reikalavimu ne dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, o dėl norminio administracinio akto – specialiojo plano – patikslinimo. Teismas nurodė, kad toks reikalavimas nėra priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, jis vykdomas pagal nurodytas teritorijų planavimo procedūras, atitinkamai teismai nagrinėja ginčus, kylančius dėl šių procedūrų pažeidimų.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, nes teismo nepriimtas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas yra ne dėl norminio administracinio akto – specialiojo plano – patikslinimo. Ieškovė reiškia reikalavimą prašydama įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“ atlikti veiksmus – patikslinti sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Visų pirma pažymėtina, kad patikslintame ieškinyje nėra paaiškinama, tačiau reikalavimas įpareigoti patikslinti sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą reiškiamas ne tik sodininkų bendrijai „Saida“, bet ir kitoms dviem atsakovėms – Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
20. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės, yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, 21 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 39-403/2022, 42 punktas).
21. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016, 29–32 punktai).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė ieškovės dėmesį į tai, jog ieškovė turėtų įvertinti atsakovų ir trečiojo asmens tinkamumą. Tai reiškia, kad ieškovė turėtų įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai ir kuris subjektas turi pareigą pagal ją atsakyti. Ieškovė siekia įpareigoti sodininkų bendriją „Saida” atlikti veiksmus, o tai reiškia, jog pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovei kyla pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) ir nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021; kt.).
23. Atskirajame skunde ieškovė pabrėžia, kad pareikštas reikalavimas patikslinti sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą kyla ne iš ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje, ne dėl ginčo dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo, o dėl ginčo, kuris priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovė paaiškina, kad ieškinį ji reiškė remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakymu į jos (atstovės) skundą, kuriame nurodyta, jog Metodiniai nurodymų 6 punkte buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijos valdybą, surinkusi prašymus sodų sklypų pirkimui, atlieka sodų sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengia kiekvieno sklypo planą M 1:500, kuriame nurodomas sodo namelis, gretimybės, kraštinių ilgiai ir kt., ginčytinos sklypo ribos atstatomos pagal išplanavimo projektą, o 9 punkte nustatyta, kad patikslinus sodo bendrijos žemės paskirstymą, sodininkų bendrijos valdyba turi patikslinti viso sodo išplanavimo projektą, t. y. išplanavimo projekto eksplikacijoje turi būti nurodyti visi parduodami ir nuomojami sodų sklypai bei parodytas bendro naudojimo žemes plotas, vadovaujantis Metodinių nurodymų 7 punktu, sodų sklypų planus protokolu turėjo tvirtinti sodininkų bendrijos valdyba, o kiekvieno sodo sklypo planą pasirašyti sodo sklypo savininkas ir tvirtinti sodininkų bendrijos pirmininkas parašu ir antspaudu. Apeliantė pažymi, kad sodininkų bendrijos valdyba, rengdama, o sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas tvirtindamas atskirų sodo žemes sklypų planus, privalėjo užtikrinti, kad šie planai atitiktų sodo teritorijos suplanavimo projektą (generalinį planą). Kitaip tariant, ieškovė siekia, kad teismas įpareigotų sodininkų bendriją „Saida“ atlikti veiksmus – patikslinti (inicijuoti patikslinimą) sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nes sodininkų bendrijos „Saida“ valdybos pirmininko veiksmai (neveikimas) ar netinkamas veikimas, sodininkų bendrijai „Saida“ neužtikrinus, kad pirmiau nurodytų žemės sklypų sodo žemes sklypų planai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) atitiktų sodo teritorijos suplanavimo projektą (generalinį planą), sąlygojo susidariusią situaciją, dėl kurios ieškovė nurodo negalinti atlikti tikslių savo sklypo matavimų ir nustatyti jo ribų.
24. Ieškovė pažymi, jog daug kartų kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių, į sodininkų bendriją „Saida“ dėl sklypų ribų atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bei kelio, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo, tačiau rezultato nepasiekė. Ieškovė taip pat nurodo, kad gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkui (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nupirkus sklypą, 1993 m. „Trilaukis“ matininkui Z. N. parengus matavimus ir situacijos brėžinį pateikus Nacionalinei žemės tarnybai, paaiškėjo neatitikimas tarp sodininkų bendrijos „Saida“ generalinio plano ir 1993 m. gegužės 14 d. parengto Vilniaus miesto sodininkų bendrijos „Saida“ Trakų rajono Vosyliukų k. nario sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, plano ir jo prieštaravimo ieškovės sklypo formavimo metu suformuotų ir privatizuotų riboms.
25. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ieškovei terminą patikslinti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis), nes tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į ji argumentus, apeliacinės instancijos teismas priaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, netinkamai identifikavo ginčo teisinius santykius, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti šį ieškinio reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja ieškovę patikslinti ieškinį: aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nurodyti ieškinio trūkumai yra esminiai, trukdantys tinkamai apibrėžti bylos ribas, todėl ieškovė įpareigotina pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.
27. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad nepašalinus ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Iš dalies tenkinti ieškovės J. P. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės J. P. patikslinto ieškinio reikalavimą atsakovėms sodininkų bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos įpareigoti sodininkų bendriją „Saida“ patikslinti sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti ieškovei J. P. 20 (dvidešimties) kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos šioje nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai suformuluoti patikslinto ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo sodininkų bendriją „Saida“ patikslinti sodininkų bendrijos „Saida” sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) schemą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalyką ir pagrindą.
Išaiškinti ieškovei, kad per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų, patikslino ieškinio reikalavimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.