Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo G. J., atstovaujamo globėjo VšĮ „Gintkosta“, atstovei advokatei A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J., atstovaujamo globėjo VšĮ „Gintkosta“, patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą išdavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. J., R. B., notarė I. B., ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas G. J. yra V. J. brolis. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimu G. J. buvo pripažintas neveiksniu, nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi paskirtas V. J.; 2017 m. spalio 16 d. G. J. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi V. J. buvo nušalintas nuo ieškovo globėjo, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, ir G. J. globėju bei turto administratoriumi buvo paskirta VšĮ „Gintkosta“ senelių globos namai „Smiltelė“. V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. J. mirties jo valdytą turtą priėmė Lietuvos Respublika pagal 2024 m. kovo 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės I. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro: ¼ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), taip pat piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2011; Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.).

Kaip minėta, ieškovas G. J. 2005 m. kovo 25 d. pripažintas neveiksniu, 2017 m. spalio 16 d. – pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe paveldėjimo teisiniuose santykiuose, todėl palikimo priėmimo veiksmus jo vardu turi atlikti paskirtas įstatyminis globėjas. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir palikėjas V. J. nebendravo bei ryšių nepalaikė, tokiu būdu nei jam, nei jo globėjui, kuris nėra susietas jokiais ryšiais su ieškovo artimaisias, apie V. J. mirtį nebuvo žinoma, todėl negalima ir laikyti, kad ieškovo globėjas objektyviai galėjo tokią informaciją sužinoti. Ieškovo globėjas neturi įstatyminės pareigos sekti globojamo asmens giminaičių gyvenimo įvykių. Neveiksnaus ieškovo globėjui apie V. J. mirties faktą tapo žinoma 2024 m. balandžio mėnesį, kuomet atsakovė jau buvo priėmusi palikimą. Kaip matyti, ieškovo globėjas iškart ėmėsi aktyvių veiksmų dėl globotinio teisėtų interesų įgyvendinimo, priimant palikimą jo vardu (iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pradinis advokatės parengtas ieškinys dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą išdavimo teismui (Vilniaus miesto apylinkės) buvo pateiktas 2024 m. gegužės 23 d.). Šioje vietoje teismas sutinka su ieškovo atstovės teismo posėdžio metu išsakyta pozicija ir atitinkamai kritiškai vertina trečiojo asmens A. J. į bylą pateiktą žinutės iš „Messenger“ programėlės kopiją, iš kurios matyti 2023 m. balandžio 18 d. jo rašytas tekstas asmeniui „K. A.“: „Laba diena, K.. Sužinojau, kad mirė V.. Tai tu kaip jo globėjas įgijai jo turto dalį. Kokios tavo mintys dėl tos namo dalies ir sklypo dalies (duomenys neskelbtini)?“, bei 2023 m. birželio 5 d. trečiojo asmens atlikti du skambučiai minėtam asmeniui. Kaip teisingai nurodė ieškovas, iš pateiktos trečiojo asmens žinutės nuotraukos „Messenger“ programėlėje matyti, kad jo rašyta žinutė K. A. nebuvo perskaityta ir į jo abu skambučius nebuvo atsakyta. Be to, ieškovės atstovė teigė, kad VšĮ „Gintkosta“ vadovas nepažįsta trečiojo asmens A. J. ir su juo nėra bendravęs. Pastarosioms aplinkybėms priešingų faktų byloje nenustatyta (CPK 185).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei, be kita ko, įvertinus neveiksnaus asmens pažeidžiamumą, taip pat tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių nėra, konstatuotina, jog ieškovas terminą brolio palikimui priimti praleido ne dėl savo kaltės, o vien tai, kad jo globėjas neatliko veiksmų dėl informacijos apie palikimo atsiradimą nežinojimo, neturi sudaryti pagrindo pažeisti jo interesus atsisakant tenkinti nagrinėjamą reikalavimą. Tokiu būdu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti.

Pažymėtina, kad ieškovas yra palikėjo įstatyminis ketvirtos eilės įpėdinis, kuris savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jai tenkantį palikimą nėra įgyvendinęs dėl svarbių anksčiau įvardintų priežasčių, ir, jeigu jo globėjas anksčiau būtų žinojęs apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimą, jis būtų įgyvendinęs globotinio teises paveldėjimo teisiniuose santykiuose įstatymo nustatyta tvarka bei terminais, dėl ko atsakovei nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu. Pažymėtina, jog Lietuvos valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Pastarajai paveldėjus ieškovo brolio V. J. turtą, šis nėra perleistas jokiems sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimas iš esmės valstybei ar jokiems kitiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, neįgyvendinus ieškovo paveldėjimo teisės jo interesai ypatingai nukentės. Šiuo atveju įvertinamas ir neilgas laiko tarpas, kurį valstybė yra paveldėtoja (liudijimas išduotas 2024 m. kovo 17 d., nagrinėjama byla iškelta 2024 m. birželio 26 d.).

Pagal CK 3.244 straipsnio 3 dalies nuostatas, visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Šiuo atveju ieškovo globėjas prašo leisti priimti globotinio vardu po jo brolio atsiradusį palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Nors byloje nėra duomenų apie galimus mirusiojo V. J. kreditorius, tačiau palikimą priėmus pagal antstolio sudarytą apyrašą, mirusiojo galimi įsiskolinimai galės būti išieškomi tik iš paveldėto turto, todėl nebus pažeidžiami ieškovo interesai, jam bus naudingas palikimo priėmimas. Tokiu būdu darytina išvada, kad priėmus palikimą, ieškovo teisės ir teisėti interesai nenukentės, todėl byloje esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismo leidimas išduotinas.

CK 5.2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Paveldėjimo teisiniai santykiai grindžiami šeimos paveldėjimo principu, kuris reiškia, kad po asmens mirties jo turtą įgyja įstatymu nustatyto laipsnio giminaičiai, o palikimo perėjimas valstybei yra šio principo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023). Kaip minėta, valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Šiuo atveju nustačius, kad apie V. J. mirties ir jo palikimo perėjimo valstybei faktus ieškovo globėjas sužinojo 2024 m. balandžio mėnesį, matyti, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Įvertinus tai, kad byloje tarp šalių ginčo nėra, ištyrus byloje esančius įrodymus ir teismui atnaujinus dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškovui priimti palikimą, ieškovo reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą laikytinas pagrįstu bei taip pat tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas šioje byloje turėjo iš viso 1532,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1282,60 Eur už advokatės K. R. suteiktas paslaugas (847,00 Eur už ieškinio rengimą, teisines konsultacijas, rašytinių įrodymų rinkimą bei 435,60 Eur – ieškovas abstrakčiai nurodo „už teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje“) bei 250,00 Eur už advokatės A. G. suteiktas paslaugas (už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje). Ieškovas prašo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Atsakovė prašo ieškinį tenkinus, nepriteisti iš valstybės ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi byla buvo inicijuota ne dėl jos kaltų ar neatsargių veiksmų.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovo teises. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).

Pažymėtina, kad pati ieškovo atstovė teismo posėdžio metu išsakė tapačią atsakovės poziciją ir patvirtino, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, priešingai, veikė pagal įstatymą, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reikalavimą reiškia tik dėl to, kad tokia teisė įtvirtinta CPK, palikdama šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Taip pat svarbu, kad šiuo atveju atsakovė ieškovo reikalavimų neginčijo, proceso nevilkino. Tokiu būdu šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo kažkokiu būdu nulemtas atsakovės veiksmų ir turėtų būti iš jos priteistos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Atnaujinti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nustatytą terminą V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, išaiškinant, kad trijų mėnesių terminas, per kurį reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ieškovo vardu, skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti VšĮ „Gintkosta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priimti palikimą neveiksnaus asmens G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Pripažinti negaliojančiu 2024 m. kovo 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės I. B., į V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.