Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-200-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-17
Bylos Nr.
1A-166-200-2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00110-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Angelė Ikasalienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
R. N.
Civilinis atsakovas
„Ergo insurance SE“
Civilinis ieškovas
I. V., R. V.
Advokatai
Vladislav Latušinskij, Igoris Manzurovas, Igoris Manzurovasp, Igoris Manzurovuiuž
Kategorijos
Pranešėja A.Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-200/2013

Teisėjas A. Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00110-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.2.; 2.4.6.3.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės,teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,nuteistojo R. N. gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskij,

civilinio atsakovo „Ergo insurance SE“ , veikiančios per Lietuvos filialą, atstovui Juliui Sakalauskui,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinių ieškovių I. V. ir R. V. atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d., 68 str. R. N. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti motorines transporto priemones vieneriems metams.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš R. N. I. V. priteista 26368 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš R. N. R. V. priteista 35000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teisę į šias lėšas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš ADB „Ergo Lietuva“ R. V. 16565,34 Lt turtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teisę į šias lėšas.

Priteista iš R. N. I. V. 3000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: 2012-01-23 apie 22.27 val. Vilniuje, Nemenčinės plente, 300 m už sankryžos su Antavilių Sodų 1-ąja gatve, vairuodamas automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Vilniaus miesto centro pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į vietovės reljefą (kelio vingis į dešinę) ir važiavimo sąlygas (kelio danga padengta sniegu), nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinių ieškovių I. V. ir R. V. atstovas advokatas Igoris Manzurovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendį civilinių ieškinių dalyje pakeisti ir priimti naują nuosprendį: nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti 91368 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš nuteistojo R. V. 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teises į šias lėšas; nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš ADB „Ergo Lietuva“ R. V. 123967,97 Lt turtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teises į šias lėšas; skirti nuteistajam įpareigojimą nuosprendžio vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti civilinėms ieškovėms jų civilinius ieškinius ar bent jų dalį; kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistomis; priteisti civilinei ieškovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nurodo, kad su priimtu nuosprendžiu sutinka tik iš dalies ir mano, kad teismo nuosprendis dėl civilinių ieškinių yra keistinas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamuosius ir civilinius įstatymus, reglamentuojančius žalos atlyginimo klausimus tokio pobūdžio bylose, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis keistinas ir priimtinas kitas nuosprendis civilinių ieškinių atžvilgiu. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai ir netinkamai paskaičiavo civilinių ieškinių sumas ir pagrįstumą.

Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pilnametės žuvusiojo dukros iš pirmos santuokos buvo išlaikomos V. V.. I. V. teigimu, V. V. gaunamas pajamas skyrė savo antrai šeimai. Tokiu būdu, teismo nuostata, kad R. V. tėvo skiriama išlaikymo dalis sudaro tik 400 Lt, nėra teisinga. LAT formuojama praktika nurodo, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui, yra CK 6.461 str. 2 d. nurodyta viena minimali mėnesinė alga. Anot apelianto, tai nereiškia, kad ir šiuo atveju išlaikymo suma turi būti siejama su minimalia alga, nes maitintojo gaunama alga nėra minimali ir duomenų apie tai, kad jis išlaikė kitus asmenis, nėra. Todėl teismas neteisingai ir nepagrįstai sumažino priteistiną išlaikymą R. V.. Pagal CK 3.192 str., išlaikymą vaikams privalo teikti jų tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pasak apelianto, kai tėvai galėjo teikti išlaikymą didesnį nei skaičiuojant nuo minimalios algos, toks išlaikymas turi būti teikiamas ir toliau iki vaiko pilnametystės. Pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės skaičiavimus, išlaikymas R. V. kas mėnesį sudarė apie 2000 Lt. Civilinės ieškovės paskaičiavimais, tėvo indėlis sudarė po 1200 Lt kas mėnesį. Todėl teismo skaičiavimai dėl išlaikymo dydžio iki pilnametystės yra neteisingi ir keistini atsižvelgiant į šias aplinkybes. Jeigu, teismo nuomone, iš paskaičiuotino išlaikymo dydžio turi būti minusuojama našlaitės pensija 267,91 Lt, tai ji turi būti minusuojama ne iš 400 Lt, o iš 1200 Lt. Išlaikymo dydis turi būti padidintas. Teismo nurodytas 800 Lt kriterijus taikytinas tokiu atveju, jeigu žuvusysis būtų buvęs bedarbis, nes taip ir nurodo teismų praktika, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei MMA.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad nesuprantama, kodėl teismas taip ženkliai sumažino neturtinės žalos dydį, nes jis visiškai nemotyvuotas ir prieštaraujantis byloje surinktai medžiagai. Teismas nurodo, kad įvertino bylos duomenis bei atsižvelgė į neatsargų ir rizikingą paties nukentėjusiojo elgesį. Pasak apelianto, neaišku kokiais byloje pateiktais įrodymais teismas motyvuoja, nukentėjusiojo rizikingą elgesį. Teismas nuosprendyje nustatė, kad liudytojas I. J. parodė, jog R. N. vairuojamas automobilis slydo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į kitą automobilį. Pasak apelianto, ne nukentėjusiojo veiksmai, bet nuteistojo didelis neatsargumas ir rizikingi veiksmai lėmė autoįvykį. Atsižvelgiant į tai, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos sumažinti nepagrįstai ir didintini pareikštų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos dydžių ribose. Teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodo, kad neturtinė žala akivaizdžiai padaryta, tačiau kodėl taip žymiai ją sumažina, nemotyvuoja/ nepakankamai motyvuoja, kas nesudaro pagrindo jos mažinti.

Pasak apelianto, atsižvelgiant į nemažo dydžio civilinius ieškinius, teismas nepagrįstai nuteistajam neskyrė įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti priteistus civilinius ieškinius ar bent kažkokią jų dalį. Pasak apelianto, nuteistasis padarydamas nusikaltimą atėmė iš civilinių ieškovių maitintoją ir toks įpareigojimas nuteistajam turėtų būti paskirtas, kad jis stengtųsi prisidėti savo lėšomis prie nukentėjusiųjų pragyvenimo ir taip įrodytų savo pasitaisymą bausmės atidėjimo laikotarpiu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. atstovas advokatas Igoris Manzurovas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokuroras, civilinio atsakovo „Ergo insurance SE“ , veikiančios per Lietuvos filialą, atstovas Julius Sakalauskas ir nuteistojo R. N. gynėjas advokatas Vladislavas Latušinskij prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu civilinių ieškovių I. V. ir R. V. atstovas advokatas Igoris Manzurovas R. N. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo neginčija, kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo R. N. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Apeliantas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu sutinka tik iš dalies ir mano, kad teismo nuosprendis dėl civilinių ieškinių yra keistinas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamuosius ir civilinius įstatymus, reglamentuojančius žalos atlyginimo klausimus tokio pobūdžio bylose, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis keistinas ir priimtinas kitas nuosprendis civilinių ieškinių atžvilgiu. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai ir netinkamai paskaičiavo civilinių ieškinių tenkintas sumas ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusioji I. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovų R. N. ir UADB „Ergo Lietuva“ solidariai ieškovės R. V. naudai 159600 Lt turtinės žalos – išlaikymo iki pilnametystės atlyginimą ir 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nustatant nepilnametės R. V. turto tvarkytoja uzufrukto teise įstatymine atstovę I. V.; solidariai ieškovės I. V. naudai 1500 Lt gydymo išlaidų ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš R. N. I. V. priteista 26368 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš R. N. R. V. priteista 35000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teisę į šias lėšas.

Apeliaciniu skundu civilinių ieškovių I. V. ir R. V. atstovas advokatas Igoris Manzurovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendį civilinių ieškinių dalyje pakeisti ir priimti naują nuosprendį: nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti 91368 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš nuteistojo R. V. 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teises į šias lėšas. Apeliantas nurodo, kad nesuprantama, kodėl teismas taip ženkliai sumažino neturtinės žalos dydį, nes toks sprendimas visiškai nemotyvuotas ir prieštaraujantis byloje surinktai medžiagai.

Šie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo didinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiosioms minėtas pinigų sumas, atsižvelgė į tai, kad R. N. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir nepataisomos pasekmės - eismo įvykio metu žuvo V. V.. Žuvusio asmens sutuoktinė - byloje nukentėjusioji civilinė ieškovė I. V. ir mažametė jo dukra R. V. patyrė vidinį skausmą ir neigiamas emocijas, praradimą ir nebeegzistuojantį artimo asmens ryšį. Akivaizdu, kad artimo žmogaus netektis sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie išlieka visą likusį gyvenimą, negrįžtamai pakeičia šeimos įprastą gyvenimo būdą. Sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, laikytinos pačiomis sunkiausiomis. Kita vertus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojamas R. N. padaryto nusikaltimo pobūdis. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nenustatyta, jog R. N. sukėlė minėtas pasekmes šiurkščiai pažeisdamas KET, nusikaltimo padarymo metu jis buvo blaivus. Vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra žalą padariusio asmens kaltė. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 16 str.). Taigi, R. N. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t. y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. R. N. savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiosioms. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t.y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos (pavyzdžiui, nužudymo, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) atveju. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į R. N. elgesį po eismo įvykio, teisminio proceso metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kitas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - kaltininko turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. N. yra jauno amžiaus (g. (duomenys neskelbtini) m.), jo darbo užmokestis nedidelis (800 Lt). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šį kriterijų ir nurodydamas neigiamas R. N. finansinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, manė, kad apeliantas realiai gali (galės) atlyginti priteistą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į konkrečias bylų faktines aplinkybes, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 Lt iki 150 000 Lt (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, argumentuotai pagrįsdamas kiekvieno iš jų taikymą, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją. Priimtas sprendimas iš kaltininko R. N. priteisti I. V. 26368 Lt (I. V. priteistina suma dėl neturtinės žalos atitinkamai sumažinta 8632 Lt, nes draudimo bendrovė įvykdė savo pareigą atlyginti ne didesnę nei 2500 eurų neturtinę žalą) ir R. V. 35000 Lt neturtinės žalos atitinka įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką panašiose bylose, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad apeliantas pagrįstai nurodo, jog neaišku kokiais byloje pateiktais įrodymais teismas motyvuoja, nukentėjusiojo neatsargų ir rizikingą elgesį. Iš bylos medžiagos matyti, jog nebuvo nustatyta, kad automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė, vairuotojas būtų pažeidęs KET reikalavimus, kad jo veiksmai buvo rizikingi ar neatsargūs, eismo įvykį nulėmė išimtinai R. N. veiksmai. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai atsižvelgė į neatsargų ir rizikingą paties nukentėjusiojo elgesį, kurio, kaip minėta, nebuvo. Nepaisant to, ši aplinkybė, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių, reikšmingų nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nėra tiek reikšminga, kad būtų pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nustatytus neturtinės žalos dydžius.

Dėl turtinės žalos

Kaip minėta, nukentėjusioji I. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovų R. N. ir UADB „Ergo Lietuva“ solidariai ieškovės R. V. naudai 159600 Lt turtinės žalos – išlaikymo iki pilnametystės atlyginimą ir 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nustatant nepilnametės R. V. turto tvarkytoja uzufrukto teise įstatymine atstovę I. V.; solidariai ieškovės I. V. naudai 1500 Lt gydymo išlaidų ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, kadangi iš byloje esančio ADB „Ergo Lietuva“ pranešimo apie draudimo išmoką matyti, kad ADB „Ergo Lietuva“ 2012-02-29 atlygino 1500 Lt už psichologo konsultacijas; nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš ADB „Ergo Lietuva“ R. V. 16565,34 Lt turtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teisę į šias lėšas.

Apeliaciniu skundu civilinių ieškovių I. V. ir R. V. atstovas advokatas Igoris Manzurovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendį civilinių ieškinių dalyje pakeisti ir priimti naują nuosprendį: nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš ADB „Ergo Lietuva“ R. V. 123967,97 Lt turtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teises į šias lėšas. Apeliantas nurodo, kad peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka, išlaikymo dydis turi būti padidintas ir priteistas didesnis išlaikymas. Teismo nurodytas 800 Lt kriterijus taikytinas tokiu atveju, jeigu žuvusysis būtų buvęs bedarbis, nes taip ir nurodo teismų praktika, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga.

Kolegija daro išvadą, kad šioje dalyje teismo nuosprendis nepagrįstas ir turi būti keičiamas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 5 d. nustato, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Analogiškas reglamentavimas yra numatytas ir Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. 1 d. ir 2 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje iš esmės nėra jokių įrodymų apie nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad iš byloje esančių SoDros pažymų apie asmens įdarbinimus bei įmokas matyti, kad I. V. dirba, gauna pastovias pajamas. Pažymėtina, kad kitų įrodymų apie I. V. turtinę padėtį, valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Byloje yra duomenų tik apie žuvusiojo V. V. darbo užmokestį, kuris atskaičius mokesčius siekė 2613,97 Lt.

Pažymėtina, kad byloje teismui pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji R. V. tikrai buvo žuvusiojo V. V. dukra. Tokiu būdu nukentėjusioji turėjo teisę į tėvų išlaikymą, buvo jų išlaikoma, tačiau nors civilinė ieškovė I. V. ieškinyje nurodo, jog nukentėjusiosios išlaikymui kas mėnesį buvo skiriama 2400 litų (lėšos vaiko maitinimui – 1000 Lt, išlaidos drabužiams ir higienos reikmenims – 600 Lt, išlaidos vaiko lavinimui ir ugdymui (kelionės, išvykos atostogų metu, kultūrinių pramoginių renginių lankymas, būreliai) – 500 Lt, būsto išlaikymo išlaidos, tenkančios kiekvienam šeimos nariui, taigi ir mažametei dukrai – 300 Lt), šio reikalavimo ji visiškai nepagrindžia jokiais duomenimis. Jokių papildomų duomenų dėl šio civilinio ieškinio reikalavimo pagrįstumo nei I. V., nei civilinių ieškovių I. V. ir R. V. atstovas advokatas Igoris Manzurovas nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Byloje nėra duomenų apie R. V. poreikius, o civiliniame ieškinyje pateiktas skaičiavimas, jog 8 metų vaiko poreikiai siekia 2400 Lt per mėnesį, kas beveik prilygsta žuvusio maitintojo V. V. darbo užmokesčio dydžiui, yra neadekvatus. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis yra vertinamoji aplinkybė, todėl siekiant įrodyti jo dydį, reikia pateikti kuo tikslesnius skaičiavimus ir įrodymus apie tam tikrų išlaikymui skirtinų lėšų poreikį bei tai, kad toks išlaikymas buvo skirtas. Nesant tokių duomenų pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti civilinio ieškinio šioje dalyje, nes jo nepagrindžia bylos duomenys.

Kolegija konstatuoja, kad teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įstatyminės atstovės I. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nesant byloje jokių duomenų nei dėl nukentėjusiosios prašomos išmokos dydžio pagrįstumo, o taip pat nesant duomenų dėl realiai R. V. gauto išlaikymo iš tėvų, nepagrįstai priteisė iš ADB „Ergo Lietuva“ R. V. 16565,34 Lt turtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teisę į šias lėšas. Šioje dalyje teismo išvados nepagrįstos faktiniais bylos duomenimis, todėl nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas ir keistinas, panaikinant šią nuosprendžio dalį (BPK 328 str. 4 p.).

BPK 115 str. 1 d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Ir tik jei negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nepadarius byloje pertraukos, nesurinkus papildomų duomenų, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje. Byloje pripažinta, kad R. N. nuteistas pagrįstai, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, įrodyta, nuosprendis dėl nuteistojo kaltės neskundžiamas, todėl laikytina, kad pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas pasiektas. Šiuo atveju, siekiant teisingai išspręsti civilinį ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, byloje reikalingi papildomi duomenys, nes būtina nustatyti, kokio dydžio išlaikymą R. V. gavo iki įvykio, kokie jos tikrieji poreikiai. Tik tokiu būdu būtų galima tinkamai realizuoti žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisingo dydžio nustatymo principą. Šių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme byloje pareikalautų baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai didelių laiko ir procesinių sąnaudų, o tai pažeistų baudžiamojo proceso ekonomiškumo principą, iš dalies pažeistų ir asmens teisę į efektyvų, greitą ir teisingą nubaudimą. Apeliacinės instancijos teisme šis klausimas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Todėl BPK 115 str. 2 d. pagrindu, nukentėjusiajai R. V., atstovaujamai įstatyminės atstovės I. V., pripažintina teisė į civilinio ieškinio dalyje dėl išlaikymo iki pilnametystės atlyginimo netekus maitintojo patenkinimą, šio ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl įpareigojimo R. N.

Apeliantas skunde prašo skirti nuteistajam įpareigojimą nuosprendžio vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti civilinėms ieškovėms jų civilinius ieškinius ar bent jų dalį. Pasak apelianto, atsižvelgiant į nemažo dydžio civilinius ieškinius, teismas nepagrįstai neskyrė įpareigojimo nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti priteistus civilinius ieškinius ar bent kažkokią jų dalį. Pasak apelianto, nuteistasis padarydamas nusikaltimą atėmė iš civilinių ieškovių maitintoją ir toks įpareigojimas nuteistajam turėtų būti paskirtas, kad jis stengtųsi prisidėti savo lėšomis prie nukentėjusiųjų pragyvenimo ir taip įrodytų savo pasitaisymą bausmės atidėjimo laikotarpiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas BK 75 str. 2 d., numatančiame bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriamas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nėra numatytas. BK 75 str. 3 d. numatyta, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įpareigojimas nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti priteistus civilinius ieškinius ar bent kažkokią jų dalį šiuo atveju netikslingas. Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti tai, kad nukentėjusiosioms dalį žalos atlygino draudimo bendrovė, atsižvelgti į nuteistojo R. N. realias galimybes atlyginti žalą. Kaip minėta, R. N. yra jauno amžiaus (g. (duomenys neskelbtini) m.), jo darbo užmokestis nedidelis (800 Lt), todėl žalos atlyginimas gali trukti tam tikrą laiką ir po bausmės vykdymo atidėjimo. Manytina, kad R. N. nevykdant pareigos atlyginti žalą, priverstinio vykdymo per antstolį taikomos priemonės būtų pakankamos užtikrinant minėtos pareigos vykdymą.

Dėl proceso išlaidų

Apeliantas skunde prašo priteisti civilinei ieškovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009). Šioje byloje apeliacinį skundą padavė civilinių ieškovių I. V. ir R. V. atstovas advokatas Igoris Manzurovas, pats nuteistasis R. N. apeliacine tvarka teismo sprendimo neskundė. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusioji I. V. advokatui Igoriui Manzurovui už paslaugas, suteiktas surašant apeliacinį skundą ir atstovavimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, sumokėjo 1000 litų (b. l. 263). Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, taip pat į R. N. nedidelį darbo užmokestį, ši suma turi būti atlyginta iš dalies – t. y. iš nuteistojo R. N. priteisiant 500 litų I. V. turėtų proceso išlaidų advokatui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Civilinių ieškovių I. V. ir R. V. atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš ADB „Ergo Lietuva“ R. V. priteista 16565,34 Lt turtinei žalai atlyginti, nustatant I. V. uzufrukto teisę į šias lėšas.

Pripažinti nukentėjusiajai R. V., atstovaujamai įstatyminės atstovės I. V., teisę į civilinio ieškinio dalyje dėl išlaikymo iki pilnametystės atlyginimo netekus maitintojo patenkinimą, šio ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. N. nukentėjusiajai I. V. 500 litų turėtų proceso išlaidų advokatui.

Kolegijos pirmininkė Angelė IkasalienėTeisėjai Vitalija NorkūnaitėAlgimantas Valantinas