- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- e1-1442-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09399-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti mokytis, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, taip pat būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A., 2021 m. kovo 27 d., apie 22.00 val., adresu Kirtimų g. 40, Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2021 m. kovo 27 d., apie 22.00 val., adresu Kirtimų g. 40, Vilnius, jį sustabdė policijos pareigūnai, nes jis vairavo automobilį VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai priėjo prie automobilio ir prisistatė. Vėliau pareiškė, kad jie įtaria, kad jis yra neblaivus ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jis tai padaryti sutiko. Patikrinimo metu, jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,44 promilių girtumo laipsnis, antru pūtimu – 2,26 promilių girtumo laipsnis. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi, ir nori pareikšti, kad būtent jis vairavo automobilį VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš valandą iki įvykio, kol jį sustabdė policijos pareigūnai, jis vartojo alų ir degtinę. Kiek alkoholio išgėrė, pasakyti negali. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir niekad neturėjo. Jo brolis serga širdies liga (jos pavadinimo įvardinti negali, nes nežino kaip vadinasi), todėl jis juo rūpinasi, slaugo, bet oficialūs slaugymo dokumentai sutvarkyti nėra (b. l. 66-69, 75-76).
Liudytojas V. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariate Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021 m. kovo 27 d., dirbdamas pagal iš anksto numatytą grafiką, patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., apie 21.55 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad link Gariūnų važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Budėtojas jiems nurodė automobilio duomenis, kad važiuoja VW autobusiukas su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuris blaškosi po kelią. Atvykus į įvykio vietą, t. y adresu į Kirtimų gatvę, jis su kolega pastebėjo minėtą automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties 40 namu. Jie su kolega automobilį sustabdė. Jo kolega, išlipęs iš automobilio, priėjo prie VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pabendravo su vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo, už vairo sėdėjo A. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Kolegai bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, todėl minėtam asmeniui pasiūlė pasitikrinti girtumo laipsnį. Vairuotojas A. A. buvo patikrintas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152 (patikros sertifikato Nr. 1465186) ir apie 22.06 val. piliečiui buvo nustatytas 2,44 prom. girtumo laipsnis. Patikrinus girtumą antrą kartą apie 22.29 val., buvo nustatytas 2,26 prom. girtumo laipsnis. Toliau bendraujant su vairuotoju, A. A. pasakė, kad nevartojo alkoholinių gėrimų bei paminėjo, kad niekada neturėjo ir nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės. Kadangi asmuo nebuvo įgijęs vairuotojo pažymėjimo, surašė administracinio nusižengimo protokolą. Vairuotojas buvo sulaikytas apie 22.06 val. ir pristatytas į OVS patalpas. Vairuotojo automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Eišiškių pl., 127A, Vilniuje (b. l. 29-31).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. K. 2021 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės toms, kurias jis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8).
2021 m. kovo 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. kovo 27 d., 22.06 val. A. A. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali. Atlikus patikrinimą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152, pirmojo tikrinimo metu 22.06 val. A. A. buvo nustatytas 2,44 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 22.30 val. I. A. A. buvo nustatytas 2,26 prom. neblaivumas (b. l. 9). Byloje esančiuose alkotesterio rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (b. l. 10-11). Iš 2021 m. sausio 22 d. patikros sertifikato Nr. 1465186 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2021 m. liepos 22 d. (b. l. 12).?
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku nurodytas A. S., tačiau 2021 m. kovo 16 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas nuo 2021 m. kovo 16 d. – J. S. (b. 1. 21).
Liudytojas J. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. A. dirba jo vadovaujamoje įmonėje, jo atliekamas darbas – (duomenys neskelbtini). A. A. dirbo maždaug apie savaitę laiko, individualios veiklos pagrindu, t. y. kaip laisvai samdomas darbuotojas. 2021 m. kovo 27 d. A. A. dirbo objekte adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad A. A. darbo metu gali vartoti alkoholį, jis nežinojo ir pats jo alkoholio vartojimo fakto nematė. A. A. darbus objekte baigė apie 16 val., ką veikė vėliau – jis nežino. Atliekant darbuotojams pavestus darbus, reikalingas automobilis, kuris būtų skirtas įrankių atvežimui ar atliekų išvežimui. 2021 m. kovo 16 d. jis įsigijo automobilį (mikroautobusą) VW LT, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį ketino registruoti įmonėje, tačiau to atlikti nespėjo. Pirkimo metu buvo surašyta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kuri šiuo metu likusi automobilio viduje, o tiksliau – daiktadėžėje. Kiek jam žinoma, asmuo, pardavęs automobilį jam, šį faktą jau turėjo būti įregistravęs „Regitroje“. Vienas iš jo įmonėje dirbančių darbuotojų 2021 m. kovo 27 d. mikroautobusu VW LT atvežė reikiamus įrankius į objektą adresu (duomenys neskelbtini). Atvežęs reikiamą įrangą, objekte darbuotojas pasiėmė kitą transporto priemonę ir išvyko atlikti kitus jam priskirtus darbus. Apie tai, kad A. A. neturi vairuotojo pažymėjimo, jam buvo žinoma, todėl įmonės automobiliu jam niekada nebuvo leista važinėti. 2021 m. kovo 27 d., maždaug 20-22 val., telefonu jam paskambino A. A., kuris pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai ir kad atvažiuotų pasiimti automobilio. Iš A. A. balso suprato, kad jis apsvaigęs, tačiau jo kalba buvo nerišli, todėl tikslios jo buvimo vietos pokalbio metu išsiaiškinti nepavyko. Praėjus dar keliomis minutėmis jam dar kartą paskambino A. A., kuris pasakė, kad automobilio neatiduos ir varo jį į stovėjimo aikštelę. Paleistas iš laikino sulaikymo, A. A. su juo susisiekė, papasakojo jam, kad prie Oro uosto buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pretenzijų dėl automobilio paėmimo fakto A. A.neturi. Prašo grąžinti jam nuosavybes teise priklausantį automobilį VW LT, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-36).
2021 m. balandžio 1 d. leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę J. S. leista atsiimti automobilį VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė automobilio VW LT (Furgonas), 1999 metų gamybos, kaina Lietuvoje 2021 m. balandžio mėnesį buvo 1010 eurų su PVM (b. l. 24-27).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo alkotesteriu nustatytas 2,26 prom. girtumas.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. A. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad aptariamu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai prieš valandą iki įvykio buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo girtumą alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,44 promilių girtumo laipsnis, antru pūtimu – 2,26 promilių girtumo laipsnis. Tai, kad A. A. vairavo automobilį VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,26 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų V. K. ir J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūno V. K. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. A., 2021 m. kovo 27 d., apie 22.00 val., Kirtimų g. 40, Vilnius, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
A. A. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, nurodė, kad pageidauja 1010 eurus (konfiskuotiną transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą) sumokėti per 12 mėnesių (b. l. 77-79).
Teismas, skirdamas bausmę A. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo teistas 1 kartą, ne kartą baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirbantis, nesiregistruojantis Užimtumo tarnyboje.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra didesnis už BK numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, minimumą, bet mažesnis už vidurkį, yra proporcingas A. A. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, A. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme, teismas vertina, kad jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos adresu: (duomenys neskelbtini) pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 2 mėnesiams, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat uždrausti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į arešto bausmę įskaitytinas A. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 27 d., 22.06 val., iki 2021 m. kovo 28 d., 12.00 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis A. A. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, be to, jam nustatytas girtumas (2,26 promilės) yra gana artimas sunkaus girtumo ribai (daugiau nei 2,51 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. A. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams (vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. A. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis A. A. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – J. S.. Liudytojas J. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad minėtu automobiliu naudojasi jo vadovaujamos įmonės, kurioje dirbo ir A. A., darbuotojai, tačiau jam buvo žinoma aplinkybė, kad A. A. neturi vairuotojo pažymėjimo, dėl ko jam nebuvo leidžiama naudotis minėtu automobiliu. Apie tai, kad A. A. darbo metu gali vartoti alkoholį, jis nežinojo ir pats jo alkoholio vartojimo fakto nematė. A. A. darbus objekte baigė apie 16 val., ką veikė vėliau – jis nežino. Taigi, iš liudytojo paaiškinimų, kuriems prieštaraujančių duomenų byloje nėra, darytina išvada, kad A. A. vairuotą automobilį paėmė be savininko žinios ir leidimo. Tokiu būdu byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 1010 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. A. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. A. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. A. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš A. A. išieškotina automobilio VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM, t.y. 1010 eurų.
Kaltinamasis A. A., pasisakydamas dėl jam skirtinų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių, prašė leisti konfiskuojamą 1010 Eur sumą sumokėti per 12 mėnesių. Tačiau pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nenumatyta galimybė išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą dalimis, ar nustatyti ilgesnį šios sumos sumokėjimo terminą, todėl toks kaltinamojo prašymas netenkintinas.
Kaltinamajam A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. A. paskirti 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos adresu: (duomenys neskelbtini) pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 2 (dvejiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat uždrausti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 27 d., 22.06 val., iki 2021 m. kovo 28 d., 12.00 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Paskirti A. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. A. išieškoti automobilio VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1010 (vieną tūkstantį dešimt) eurų.
Kaltinamajam A. A. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. A., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.