- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- A2-1208-254/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Raimundas Buzelis
- Pareiškėjas
- J. J., N. J., G. M., V. M., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, K. A., S. A., R. B., B. F., L. F., O. F., D. G., A. K., J. K., V. K., U. K., K. K., B. K., A. L., F. L., B. M., E. M., L. N., N. N., R. N., S. V. N., J. S., P. S., D. S., I. S., T. S., J. Š., V. T., J. V., V. V., A. V., M. Z., I. J., T. M., I. M.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimundo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1868-435/2005 pagal pareiškėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, K. A., S. A., R. B., B. F., L. F., O. F., D. G., A. K., J. K., A. K., V. K., U. K., K. K., V. K., B. K., A. L. (A. L.), F. L., B. M., E. M., L. N., N. N., R. N., S. V. N., J. S., J. S., P. S., D. S., I. S., T. S., J. Š., V. T., J. V., V. V., A. V., A. V. ir M. Z., E. M., I. J., T. M., I. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir pastato valdymo nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu fakto nustatymo (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. A2-6376-584/2011).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimu (bylos Nr. 2-404-774/2010) bei Kauno apygardos teismo 2010-09-07 nutartimi (bylos Nr. A2-1187-273/2010), ir priimti naują sprendimą - jų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pastato valdymo nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu fakto nustatymo tenkinti. Nurodė, kad bylą nagrinėję teismai jų pareiškimą atmetė remdamiesi 1940-12-11 namo nacionalizavimo akte Nr. 601 nurodytomis aplinkybėmis, kad namas buvo nacionalizuotas kaip priklausantis keliems savininkams. Po Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimo bei Kauno apygardos teismo 2010-09-07 nutarties priėmimo paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kuri jiems nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu: dėl 1940-12-11 nacionalizavimo akto Nr. 601 V. P. 1940-12-23 padavė skundą, o byla persiųsta į komisariatą (bylos Nr. 38303). Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr. 609 rengimo medžiaga, kuri pareiškėjams tapo žinoma tik dabar ir kuri nebuvo pateikta bylą nagrinėjusiems teismams, patvirtina, jog V. P. 1940-12-23 skundas buvo patenkintas ir nacionalizavimo aktas Nr. 601 panaikintas. Šios aplinkybės jiems tapo žinomos tik dabar, kai jų advokatė gavo dokumentus iš Kauno apskrities archyvo. Naujai gautame įrodyme - Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto posėdžio 1952-10-10 protokolo Nr. 30 trečiame lape - nurodyta, jog į darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl namų valdų, viršijančių 220 kv. m. naudingo ploto, „nenacionalizuotų, bet faktiškai Kauno Miesto Butų Ūkio Valdybos valdomų, teisinės registracijos pravedimo“. To paties protokolo penktame lape konstatuota, kad klausimas dėl „namų valdų, viršijančių 220 m2 naudingo ploto, nenacionalizuotų, bet faktiškai Kauno Miesto Butų Ūkio Valdybos valdomų, teisinės registracijos pravedimo“, buvo svarstytas ir priimtas sprendimas Nr. 609, kuriuo nuspręsta: „leisti Kauno Inventorizacijos Technikiniam biurui priede Nr. 1 išvardintoms namų valdoms teisinė registraciją pravesti Kauno Miesto Butų Ūkio Valdybos vardu valstybinės nuosavybės teisėmis“. Priedėlis Nr. 1 prie KMVK-to 1952-10-10 sprendimo Nr. 609 patvirtina, kad namai adresu Raudonosios Armijos pr. 143, kurių naudingas plotas 262,07 kv. m., nenacionalizuoti (inventor. Nr. 103-13). Šio sprendimo ruošimo medžiaga patvirtina, jog V. P. priklausęs nekilnojamasis turtas Kaune, Raudonosios Armijos pr. 143, nebuvo nacionalizuotas. Ši medžiaga bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pateikta ir paaiškėjo tik gavus dokumentus iš Kauno apskrities archyvo po to, kai jų advokatė D. P. 2011-01-24 į jį kreipėsi, prašydama pateikti dokumentus, bylojančius apie tai, jog 1940-12-11 buvo nacionalizuotas V. P. priklausęs nekilnojamasis turtas Kaune, Raudonosios Armijos pr. 143. Nepaisant to, kad pareiškėjai į archyvus kreipėsi daug kartų, DŽDT Vykdomojo komiteto 1952-10-10 sprendimo Nr. 609 ruošimo medžiaga jiems niekada nebuvo pateikta, todėl jiems nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog V. P. buvo apskundęs nacionalizavimo aktą ir kad V. P. skundas buvo patenkintas, o minėtas nacionalizavimo aktas panaikintas. Šios aplinkybės yra esminės, ir, jei jos būtų buvusios žinomos bylos nagrinėjimo metu, teismas būtų priėmęs visiškai kitokį sprendimą.
2011 m. kovo 17 d. nutartimi (16 t. b. l. 50-53) Kauno miesto apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą ir nutarė grąžinti jį padavusiems asmenims. Teismas konstatavo, kad proceso atnaujinimas pagal pareiškėjų išdėstytas aplinkybes, kurios yra teismų teisiškai įvertintos, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta faktinių bei teisinių prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu, taigi ir, atnaujinus procesą, tikrinti šio sprendimo teisėtumą. Šiuo atveju teismas pareiškėjų prašymą vertino kaip priemonę dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai, vilkinti teismų sprendimų vykdymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. atskiruoju skundu (16 t. b. l. 58-61) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis yra naikintina CPK 329 str. 1 d. pagrindu, dėl civilinio proceso teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo. Teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK 137 str. 2 d. 1 p., prašymo dėl proceso atnaujinimo priskyrimą ar nepriskyrimą teismo kompetencijai siejo su proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimu ar neegzistavimu. Kitaip tariant, teismo 2011-03-17 nutartimi atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo be jokio teisinio pagrindo išspręstas proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimas. Teisė kreiptis į teismą atsiranda pareiškėjui įgyvendinus CPK 369 str. ir 137 str. 2 d. 1, 2, 7, 8 p. sąlygas. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 str. procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus ir ar sumokėtas žyminis mokestis. Teismas taip pat išsiaiškina, ar prašymas tenkina CPK 137 str. 2 d. 1, 2, 7 ir 8 p. numatytas sąlygas, t. y. ar jis nagrinėtinas teisme, ar teismingas tam teismui, ar paduotas veiksnaus fizinio asmens ir ar paduotas įgalioto vesti bylą asmens. Kitų pagrindų, kurių pagrindu teismas galėtų atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK nenumato (CPK 370 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1, 2, 7 ir 8 p.). Pareiškėjai patenkino visas aukščiau išvardytas teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo sąlygas, tarp jų - ir sąlygą, kad prašymas turi būti nagrinėtinas teisme. Dėl šios priežasties darytina pagrįsta išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-404-774/2010 yra nagrinėtinas teisme, jis priskirtinas Kauno miesto apylinkės teismo kompetencijai (CPK 367 str. 3 d.). Remiantis CPK 370 str. 2 d., priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas privalėjo priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir paskirti posėdžio, kuriame nagrinėjamas proceso atnaujinimo pagrįstumas, laiką. Klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti procesą, Kauno miesto apylinkės teismas turėjo nagrinėti teismo posėdžio metu, o ne spręsdamas, ar egzistuoja sąlygos prašymui priimti. Atsisakymas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, netinkamai pritaikius CPK 137 str. 1 d. 2 p. normą, pažeidžia pareiškėjų teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą ir teisę, kad jų prašymas būtų išnagrinėtas teismo posėdyje.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atskirajame skunde išdėstytais motyvais.
Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnis numato prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką. Pagal šį straipsnį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų, t. y.: 1) prašymo atnaujinti procesą priėmimas (CPK 370 straipsnio 2 dalis), 2) prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 straipsnio 3 dalis) ir 3) bylos nagrinėjimas pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 str.) ir specialiuosius (CPK 369 str.) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas turi išspręsti šio prašymo trūkumų šalinimo klausimą. Teismas turi atsisakyti priimti prašymą tuo atveju, kai paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 370 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1, 2, 7, 8 p.). Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų nepriimti prašymo dėl proceso atnaujinimo, turi prašymą priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-49/2011).
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjų nurodytu pagrindu atnaujinti procesą negalima, t. y. prašymo priėmimo stadijoje iš esmės išsprendė klausimą dėl prašymo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl prašymo pagrįstumo iš esmės sprendžiamas teismo posėdyje dalyvaujant šalims ir pareiškėjui, t. y. po to, kai teismas nutaria prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą, rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1846-265/2010 ir Panevėžio apygardos teismo 2010-12-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-754-280/2010. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje konstatuota, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tačiau paminėtoje pirmojoje civilinėje byloje apeliacijos objektu buvo pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta pareiškėjui nepašalinus prašymo trūkumų. Antrojoje civilinėje byloje - nutartis, priimta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus jau priimto prašymo pagrįstumą. Esant tokioms aplinkybėms kolegija nėra saistoma teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų paminėtose apeliacinėse bylose, nes jos priimtos dėl nutarčių, kuriose apeliacijos objektai yra skirtingi nei nagrinėjamos bylos.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 137 straipsnyje 1 dalies 1, 2, 7, 7 ir 8 punktuose, 369 straipsnyje nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, turėjo prašymą atnaujinti procesą priimti, išsiųsti prašymo nuorašus suinteresuotiems asmenims ir paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis), o ne atsisakyti šį prašymą priimti. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą, netinkamai taikė CPK nuostatas bei klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.