Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civiline byla Nr. 2S-754-280/2010

teisejas Arvydas Jasonas Teisminio pr. Nr. 2-08-3-04615-2010-2

2010 m. gruodžio 23 d.

Panevežio apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Laimutes Sankauskaites,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejos Z. V. atskiraji skunda del Panevežio miesto apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 8 d. nutarties civilineje byloje pagal pareiškejos Z. V. prašyma suinteresuotiems asmenims S. D. G., J. G. M., Nacionalines žemes tarnybos prie žemes ukio ministerijos Panevežio žemetvarkos skyrius, notarei V. P. del proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma tik del apskustos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme nurodytas išimtis.

Iš civilines bylos Nr. 2-5048-589/2007 dokumentu matyti, jog Panevežio miesto apylinkes teismas 2008-05-21 sprendimu ieškoves Z. V. ieškini del sandorio pripažinimo negaliojanciu atsakovams Panevežio apskrities viršininko administracijai, Juozapui G. M., S. D. G., treciajam asmeniui – notarei V. P. atmete (civ. byl. Nr. 2-5048-589/2007, 2 t., b.l. 59-65). Ieškove padave apeliacini skunda del mineto sprendimo, Panevežio apygardos teismo 2008-08-21 nutartimi apeliacinis skundas netenkintas, o Panevežio miesto apylinkes teismo 2008-05-21 sprendimas paliktas nepakeistas (civ. byl. Nr. 2-5048-589/2007, 2 t., b.l. 53-58).

Pareiškeja praše atnaujinti procesa civ. byloje Nr. 2-5048-589/2007 dviem pagrindais: del naujai paaiškejusiu esminiu bylos aplinkybiu ir padarius aiškia teises normos taikymo klaida, t.y. kad teismas civilineje byloje Nr. 2-5048-589/2007 priimdamas sprendima nesireme kaip irodymu 1954-03-12 jos mociutes V. M. surašytu testamentu, o šios aplinkybes tapo žinomos tik 2010 m. birželio menesio pabaigoje po konsultaciju su specialistais.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte itvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškeja esminiu bylos aplinkybiu, kurios nebuvo ir negalejo buti žinomos pareiškejui bylos nagrinejimo metu. Naujai paaiškejusiomis aplinkybemis gali buti pripažistami tik konkretus juridiniai faktai (ivykiai, veiksmai, busenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeicia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilineje byloje del naujai paaiškejusiu aplinkybiu atnaujinti yra tada, kai pareiškeja irodo, kad tokios aplinkybes:

1) buvo nagrinejant byla ir priimant sprendima;

2) pareiškejui nebuvo ir negalejo buti žinomos;

3) pareiškejui tapo žinomos jau isiteisejus teismo sprendimui;

4) turi esmine reikšme bylai, t. y. jeigu jos butu buvusios žinomos nagrinejant byla, butu priimtas visai kitas sprendimas.

Naujai paaiškejusiomis aplinkybemis laikomos tik tokios aplinkybes, kurios nebuvo ir neturejo buti žinomos nagrinejant byla nei teismui nei pareiškejai.

Pareiškejos nurodomos aplinkybes del 1954-03-12 jos mociutes V. M. surašyto testamento teismui ir jai buvo žinomos nagrinejant byla ir priimant sprendima civilineje byloje Nr. 2-5048-589/2007. Pati Z. V. pateike pirmosios instancijos teismui mineta testamenta (Nr. 2-5048-589/2007, 1t. b.l. 119-120). Ši bylos aplinkybe buvo žinoma nagrinejant byla iš esmes tiek pirmosios tiek apeliacines instancijos teismuose, todel atmestinas apeliantes argumentas, kad apie 1954-03-12 jos mociutes V. M. surašyta testamenta ir del to paaiškejusias naujas esmines bylos aplinkybes jai tapo žinoma tik 2010 m. birželio menesio pabaigoje po konsultacijos su specialistais.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali buti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teises normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiuretas apeliacine tvarka. Kokia teises normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, istatymas neatskleidžia, ši savoka yra vertinamoji. Del to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teises normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrinda atnaujinti procesa, sprendžia prašyma atnaujinti procesa nagrinejantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Pagrindas atnaujinti procesa gali buti teises normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teises normas. Kartu pažymetina, kad klaida turi buti ne tik aiški, bet ir esmine, t. y. tokia, kuri daro sprendima (nutarti) neteiseta.

Nagrinejamu atveju pareiškeja teigia, kad teismas civilineje byloje Nr. 2-5048-589/2007 priimdamas sprendima nesireme kaip irodymu 1954-03-12 jos mociutes V. M. surašytu testamentu. Kolegija sprendžia, kad pareiškeja prašyma del proceso atnaujinimo grindžia netinkamu byloje pateiktu irodymu ivertinimu, taciau toks nurodytas pagrindas negali buti pripažintas aiškia ir esmine materialiosios ir procesines teises taikymo klaida.

Teiseju kolegija pažymi, kad 1954-03-12 V. M. testamentas yra ivertintas užbaigtoje civilineje byloje, kurios procesa pareiškeja siekia atnaujinti, priimtuose tiek pirmosios instancijos tiek apeliacines instancijos teismu procesiniuose sprendimuose. Iš pareiškejos atskirojo skundo, prašymo del proceso atnaujinimo ir kt. teismui pateiktu dokumentu turinio matyti, kad ji, turedama minima mociutes testamenta, isitikinusi, kad šio dokumento pagrindu tik jai turi buti atkurtos nuosavybes teises i senelio K. M. išlikusi nekilnojamaji turta- K. M. nuosavybes teise iki nacionalizacijos valdyta žeme. Tvirtina, kad visa dalis priklauso jai, kaip vienintelei savo mirusios motinos E. A. (K. M.) dukrai. Taigi ji pati nurodo, kad žemes savininkas buvo K. M., o ne mociute V. M.. Nera jokiu duomenu apie V. M. teises iki nacionalizacijos i išlikusi nekilnojamaji turta, kuris buvo iki turto nacionalizacijos registruotas K. M. vardu. Žemes savininkas mire 1950 m. Pagal specialu LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma, kai i nuosavybes teisiu atkurima pretenduoja tik dvieju žemes savininko K. M. vaiku ipediniai, jiems nuosavybes teises atkuriamos i visa, o ne tik dviems vaikams priklausanti, išlikusi nekilnojamaji turta pagal ju susitarima. Juk pati ieškove nurodo, kad K. M. turejo keturis vaikus. Nagrinejamu atveju kito asmens, ne žemes savininko, testamentas neturi tiesiogines itakos pretendentu teisems, nes nuosavybes teises atkuriamos ne vadovaujantis paveldejimo teises normomis, bet , kaip jau mineta, pagal specialu istatyma, kuriuo remiasi ir pareiškeja savo procesiniuose dokumentuose.

Kolegija konstatuoja, kad proceso atnaujinimas pagal pareiškejos išdestytas aplinkybes, kurios yra teismu teisiškai ivertintos, reikštu pakartotini bylos nagrinejima ir tu paciu byloje surinktu irodymu vertinima, taciau toks pakartotinis nagrinejimas nebutu suderinamas su CPK ir teismu praktikoje pripažistama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta faktiniu bei teisiniu prielaidu pagristai abejoti isiteisejusio teismo sprendimo užbaigtoje civilineje byloje teisetumu, taigi ir, atnaujinus procesa, tikrinti šio sprendimo teisetuma.

Del aukšciau išdestytu aplinkybiu teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarti procesiniu teises normu, reglamentuojanciu proceso atnaujinima, nepažeide. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiama nutarti nera pagrindo, todel atskirasis skundas atmestinas, o Panevežio miesto apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 8 d. nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevežio miesto apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 8 d. nutarti palikti nepakeista.

Priteisti iš pareiškejos Z. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4.00 Lt (keturis litus) pašto išlaidu valstybei (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esancia banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000. Imokos mokescio kodas 5660).