- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- A2-1187-273/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Jolita Cirulienė, Izolda Nėnienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. J., G. M., N. J., V. M., A. M., J.
- Suinteresuotas asmuo
- B. M., S. V. N., L. N., N., K. K., B. K., R. B., Kauno
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko,
dalyvaujant pareiškėjams J. J., G. M., jų atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei., V. M., A. M.,
suinteresuotiems asmenims B. M., S. V. N., L. N., N. N., P. S., T. S., V. V., J. V., V. K., jų atstovei advokatei K. Č., V. K., T. M., E. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų K. K., B. K., R. B., B. M., S. V. N., L. N., N. N., R. N., A. K., J. K., P. S., T. S., I. S., V. V., J. V., V. K. apeliacinį skundą ir pareiškėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, K. A., S. A., R. B., B. F., L. F., O. F., D. G., A. K., J. K., A. K., V. K., U. K., K. K., V. K., B. K., A. L. (A. L.), F. L., B. M., E. M., L. N., N. N., R. N., S. V. N., J. S., J. S., P. S., D. S., I. S., T. S., J. Š., V. T., J. V., V. V., A. V., A. V., M. Ž., E. M., I. J., T. M., I. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir pastato valdymo nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 1993 m. birželio 9 d. sprendimu (b.l. 36, t. 1) tenkindamas pareiškėjų pareiškimą nustatė juridinį faktą, kad namus ( duomenys neskelbtini), Kaunas, iki jų paėmimo į savivaldybės fondą asmeninės nuosavybės teisėmis valdė V. P..
2002 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas V. K. ir V. V. pareiškimas dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo (b.l. 124-125, t. 1), pareiškimą grindžiant tuo, jog sprendimas byloje priimtas neįtraukus jų į bylą dalyvaujančiais asmenimis, nors priimtas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su jų teisėmis. 2002 m. spalio 10 d. nutartimi (b.l. 128, t. 1) byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, kas, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, reiškė, jog procesas byloje atnaujinamas.
Šalies argumentai
2007 m. spalio 29 d. pareiškėjai teismui pateikė patikslintą pareiškimą (b.l. 133-140, t. 7), kuriuo prašė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. iki nacionalizacijos valdė asmeninės nuosavybės teise trijų aukštų gyvenamąjį namą lA3p su rūsiu ir mansarda (išskyrus patalpas, į kurias Kauno miesto savivaldybės 1994 m. sausio 18 d. potvarkiu Nr. 86-v, 1994 m. rugpjūčio 23 d. potvarkiu Nr. 1141-v bei Kauno miesto valdybos 1999 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 625 atkurtos nuosavybės teisės), esantį ( duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškimą pareiškėjai nurodė tikslinantys, kadangi nuosavybės teisės į dalį Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. birželio 9 d. sprendime nurodyto turto yra atkurtos, todėl ginčo dėl šio turto nebėra.
2007 m. lapkričio 21 d. pareiškėjai teismui pateikė dar vieną patikslintą pareiškimą (b.l. 92-101, t.8), kuriuo prašė patvirtinti V. P. turto – gyvenamojo namo 1A1 m,(pastatytas 1980 metais), adresas ( duomenys neskelbtini) Kaunas, buto Nr. 1A, susidedančio iš patalpų – koridoriaus 1A-1, vonios 1A-2 , gyvenamojo kambario 1A-6, gyvenamojo kambario1A-7, koridoriaus - 1A-8. buto Nr. 1A bendras plotas sudaro 57,42 kv.m., gyvenamojo namo 2A1m,(pastatytas 1880 metais), adresas ( duomenys neskelbtini)a., Kaune buto Nr.2, susidedančio iš virtuvės 2-1, vonios 2-2, ūkio patalpos 2-3, gyvenamojo kambario 2-4, gyvenamojo kambario 2-5, sandėlio 2-6, koridoriaus – 2-7, buto Nr. 2 bendras plotas – 34,44 kv.m, buto Nr.3, susidedančio iš gyvenamojo kambario 3-1, gyvenamojo kambario 3-2, virtuvės 3-3, tualeto 3-4, koridoriaus 3-5, sandėlio 3-6, buto Nr. 3 bendras plotas 14,75 kv.m., ūkio pastatų 4A1m ir 5A1m, esančių ( duomenys neskelbtini), Kaune, valdymo nuosavybės teise įsisenėjimu teisės pagrindu faktą, nurodydami, jog po A. P. mirties būtent V. P. iki nacionalizavimo valdė keturiems testamentiniams įpėdiniams paliktą turtą, todėl tapo šio turto savininku.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu (b.l. 11-26, t. 13) panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. birželio 9 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą, pareiškėjų patikslintą pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjų valstybei po 60,70 Lt teismų patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, jog rašytiniai įrodymai patvirtina ginčo turtą priklausius A. P., kuris po mirties testamentu turtą paliko keturiems savo vaikams. Jokie vėlesni sandoriai, kuriais likusieji įpėdiniai turtą būtų perleidę pareiškėjų nurodomam V. P., į bylą nepateikti. Priešingai, iš įvairių pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog su turto valdymu susiję klausimai buvo tvarkomi ne tik V. P., bet ir kitų įpėdinių vardu. Kadangi turtas buvo registruojamas, apskaitomas ir valdomas visų įpėdinių vardu, V. P. gali būti vertinamas kaip turto prižiūrėtojas, todėl įsisenėjimo būdu nuosavybės teisių į visą turtą jis neįgijo. Pareiškėjams neįrodžius jų reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, teismas nusprendė, jog jų reikalavimai atmestini. Atmetęs pareiškėjų reikalavimus teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, nusprendė bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirstyti.
Apeliaciniu skundu (b.l. 31-34, t. 13) suinteresuoti asmenys K. K., B. K., R. B., B. M., S. V. N., L. N., N. N., R. N., A. K., J. K., P. S., T. S., I. S., V. V., J. V., V. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisti iš pareiškėjų suinteresuotiems asmenims atstovavimo išlaidų atlyginimą pagal į bylą pateiktus dokumentus, trečiųjų asmenų L. N. ir V. V. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu paskelbiant spaudoje, atlyginimą, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad jų interesai byloje buvo priešingi pareiškėjų interesams, todėl, pareiškėjų reikalavimus atmetus, t.y. teismui priėmus jiems nepalankų sprendimą, pareiškėjai privalo atlyginti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys atkreipia dėmesį ir į tai, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą pareiškėjai savo reikalavimus tikslino ne tik pareiškimais, bet ir ieškiniais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 46-54, t. 13) pareiškėjai prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, peržengė bylos dėl proceso atnaujinimo ribas, užuot vertinęs įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą per į procesą neįtrauktų ir prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškusių asmenų teisių ir pareigų prizmę, nepagrįstai leido pareiškėjams keisti reikalavimo dalyką ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo. Tokie teismo veiksmai sąlygojo situaciją, kai, įvertinęs patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes ir pripažinęs jas nepagrįstomis, teismas panaikino ankstesnį teismo sprendimą, kuriame pasisakoma dėl visiškai kitokio reikalavimo, grindžiamo kitokiu faktiniu pagrindu, nepasisakydamas dėl naikinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, vertindamas įrodymus teismas be pagrindo nesirėmė tikimybių pusiausvyros principu, kadangi dalis byloje esančių rašytinių įrodymų patvirtina pareiškėjų reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b.l. 65-66, t. 13) suinteresuoti asmenys prašo skundą atmesti ir nurodo, kad pareiškėjų pateikto apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina jų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis byloje kelis kartus teikiant patikslintus reikalavimus, o vėliau nurodant, jog tokių reikalavimų teismas neturėjo pagrindo priimti. Teismas yra varžomas į teismą besikreipiančių asmenų valios, todėl ginčydami reikalavimų tikslinimo pagrįstumą pareiškėjai ginčija ne teismo, o savo pačių veiksmus. Kartu tretieji asmenys nurodo, jog priimdamas ginčijamą sprendimą teismas analizavo ne tik patikslintuose pareiškimuose, bet ir pradiniame pareiškime pateiktus argumentus, t.y. išsamiai įvertino visą bylos medžiagą, ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi tik tarybinio laikotarpio dokumentais, kurių pagrįstumą akivaizdžiai paneigia nepriklausomos Lietuvos laikotarpio oficialūs rašytiniai įrodymai. Atnaujinus bylos nagrinėjimą pareiškėjai neįvykdė pareigos iš naujo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, aplinkybė, jog jie keitė faktinį reikalavimo pagrindą, pateikė pradinei pozicijai prieštaraujančius argumentus, tik patvirtina jų teisme reikštų reikalavimų nepagrįstumą.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 70-76, t. 13) suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodo, jog, suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas esmines bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas. Suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendime įvertino ir išanalizavo dokumentus, esančius byloje, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Byloje nustatyta, kad 1940 12 11 namo nacionalizavimo aktu Nr. 601 namas R. A. per. 143, Kaune nacionalizuotas kaip priklausantis P. V., J. ir P., dalyvaujant namo savininkui V. P. (t.1, b.l. 19, t.2 127-131). 1991 09 30 Kauno valstybinio archyvo pažymėjime bei iš Kauno valstybinio archyvo pažymėjime bei iš Kauno valstybinio archyvo pateiktame „K.m. vykdomojo komiteto nacionalizuotų namų sąraše“ nurodoma apie trijų namų iš dviejų savininkų, tai yra V. P. ir P., nacionalizavimą, nurodant nacionalizavimo akto datą ir numerį (t.1, b.l. 22, 173, t.6 b.l. 42 44). Lietuvos centriniame archyve nacionalizavimo akto Nr. 601 nerasta (t.6, b.l. 63 ). Iš pateikto Kauno apskrities archyve esančio sąrašo matyti, kad R. A. per. 143 gyvena V., J., P P., iš viso 4 žmonės, 2 gyvenamieji ir 2 negyvenamieji namai, kurie nacionalizuoti ir pastabose parašyta nacionalizavimo akto Nr. 601 (t.3, b.l. 8-9).
Iš pateiktų archyvinių dokumentų matyti, kad 1925 12 11 Kauno miesto statybos komisija leido V. P. pasistatyti laikiną krautuvėlę (t.2., b.l. 134-135).
Žemesnės instancijos teismas
1926 05 Kauno miesto įkainojimo komisija apžiūrėjo A. P. įpėdinių turtą, kurį sudarė 4 mediniai 1 aukšto namai ( t.2, b.l. 122), savininku nurodytas V. P. (t.2, b.l. 121). 1926 07 02 komisija surašė ir įvertino A. P. įpėdinių turtą, pastabose nurodydama, kad dalis turo – du mediniai namai ir dalis sklypo perėjo kitiems asmenims, todėl sumažėjo mokesčiai (t.9, b.l. 12).
1926 10 14, 1927 08 19, 1928 02 08 Kauno miesto įkainojimo komisija A. P. įpėdiniams siunčia pranešimus dėl mokesčio už nejudamą turtą sumokėjimo, kuriuos gavo Prozorov, P. (t.8, b.l. 102-104). 1929 12 16 A. P. Įpėdinių vardu V. P. pasirašytas pareiškimas Kauno miesto valdybai dėl dalies mokesčio sumokėjimo ir kitos dalies atidėjimo už jo turtą (t.8, b.l. 105).
1929 09 10 Kauno miesto valdyboje gautas A. P. įpėdinių prašymas, pasirašytas V. P., leisti jiems atstatyti seną balaganą (t.8, b.l. 107), kam leidimas nebuvo duotas (t.8, b.l. 108, 109). 1929 10 02 V.prozorovas savo vardu pakartotinai kreipiasi dėl leidimo atstatyti seną krautuvėlę( t.8, b.l.. 110).
Kauno miesto savivaldybės statybos skyriaus archyviniame fonde rastoje P. statybos darbų ( duomenys neskelbtini), Kaune, byloje yra 1931 05 26 A. P. įpėdinių prašymas Kauno miesto statybos skyriui dėl leidimo namo statybai, kurį už beraštę E. P. ir save pasirašė V. P., kuris pasirašė, kad leidimą gavo (t.2, b.l. 136). Iš 1931 05 28 rašto matyti, kad statybos komisija išdavė leidimą, kuriuo A. P. įpėdiniams leidžiama statyti mūrinį dviejų aukštų ( duomenys neskelbtini), Kaune ( t.2, b.l. 137). 1931 10 02 Statybos komisijos pirmininko pavaduotojas Pikčilingis skunde Kauno miesto Policijos vadui nurodė, kad „namų savininkui p. P. leista statyti dviejų aukštų mūrinius gyvenamus namus sklype, esančiame Ukmergės plento ir Zanavykų gatvės kertėje, o jis stato trijų aukštų namus“, prašydamas sustabdyti darbus ( t.2, b.l. 138). Po šio skundo 1931 10 12 A. įpėdinių vardu pateiktas prašymas Kauno miesto savivaldybės statybos skyriui, kuriuo prašoma išduoti leidimą trijų aukštų namo statybai, kurį už beraštę K. P. ir save pasirašė V. (t.2, b.l. 139).
1931 10 14 Kauno miesto S. K. išdavė leidimą Nr. 23694 P. įpėdiniams statyti gyvenamąjį mūrinį trečią aukštą (t.2, b.l. 140).
Žemesnės instancijos teismas
1932 03 12 V. P. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio skyrių, prašydamas prijungti jo namą ( duomenys neskelbtini) prie Kauno miesto kanalizacijos ir vandentiekio tinklo ( t.4. b.l. 100). Išlikęs A. P. įpėdinių prie ( duomenys neskelbtini) vandentiekio ir kanalizacijos prijungimo projektas (t.4. b.l. 102-103).
1932 06 15 V. P. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio skyrių, prašydamas pastatyti jų namuose skaitliuką ir prijungti prie miesto vandentiekio (t. 4, b.l. 104).
1932 07 16 baigus namo statybą, Kauno miesto savivaldybės statybos komisijai pateiktas A. P. įpėdinių pranešimas, pasirašytas V. prašant patvirtinti palėpės įrengimo planą ir leisti apgyvendinti žmones (t.2, b.l. 144) bei asmeniškai V. P. rašytas ir pasirašytas pranešimas ( t.2, b.l. 146). 1932 07 16 raštu Statybos skyriaus vedėjas asmeniškai V. P. nurodė pateikti papildomą brėžinį ir ištaisyti situacijos planą ( t.2, b.l. 147-148).
Žemesnės instancijos teismas
1933 05 06 Kauno miesto savivaldybė ūkio skyriui pavedė A. P. vardu užrašytą turtą perrašyti K., P., V. ir J. P. vardu nuo 1933 02 04 pagal 1926 11 17 tarybos nutarimą (t.2, b.l. 123).
1935 04 23 Kauno miesto savivaldybė praneša antstoliui, kad savivaldybės mokesčių knygose užrašytas K., P., V. ir J. P. vardu turtas, susidedantis iš 3 aukštų vieno mūrinio namo ir trijų po 1 aukštą medinių namų ir 5516,14 kv. m. žemės sklypo, valdomo iš Kauno miesto savivaldybės netermininės nuomos teisėmis, už kurį nesumokėti mokesčiai ir parduotinas varžytynėse( t. 1., b.l. 22, , t.2, b.l. 76).
1935 05 27 A. P. įpėdinių vardu V. P. kreipėsi į miesto burmistrą dėl mokesčio sumažinimo (t.2, b.l. 41).
1935 06 12 P. įpėdiniai rašo prašymą burmistrui dėl mokesčių peržiūrėjimo už nekilnojamąjį turtą Ukmergės g. 107, kurį pasirašo už save ir beraštę J. P. V. P., taip pat P. P. ir J. P. ( t.1, b.l. 168) bei kitas visų įpėdinių prašymas dėl to, kad mokesčiai paskaičiuoti neteisingai. (t.2, b.l. 38).
1936 08 11 P. adresuojamas Kauno miesto savivaldybės raštas atvykti dėl mokesčių išdėstymo. (t.3, b.l. 144).
1936 09 16 Finansų vedėjas teismui praneša apie P. įpėdinių skolas(t.3., b.l. 145).
1936 09 15 surašytas aktas Nr. 543, dalyvaujant V. P. dėl pavojingo statinio nugriovimo (t.2, b.l. 149).
Žemesnės instancijos teismas
1937 06 17 teismo antstolis Kauno miesto savivaldybės prašo pranešti, kokiomis teisėmis P., J., V. ir K. P. valdo nekilnojamąjį turtą K. U. g. 107 (t.1, b.l. 169). Visi įpėdiniai, kaip už turtą Ukmergės g. 107, nesumokėję mokesčių nurodomi rašte notarui (t.3, b.l. 11). Visi įpėdiniai nurodyti nekilnojamojo turto kortelėje ( t.2, b.l. 63) ir notaro 1937 10 08 pranešime Kauno miesto savivaldybei (t.1, b.l. 170). 1940 09 12 A. P. įpėdiniai mokėjo mokesčius (t.1 b.l. 220, b.l. 125-126).
Pažaislio valsčiuje A. P. įpėdiniai: K., P., V. ir J. turėjo 20 ha žemės (t.8, b.l. 111). Byloje pateiktas 1935 03 25 įkeitimo liudijimas, kuriame nurodoma, kad A. p. įpėdiniai pagal testamentą yta E., P., J. ir V., kad už mokesčių už žemę nemokėjimą jiems visiems iškeltos bylos (t.3, b.l. 131-132, 134). Toks įkeitimo liudijimas išduotas visų įpėdinių prašymu, kris pasirašytas visų įpėdinių, už beraštę motiną, pasirašė sūnus V. P. (t.3, b.l. 133).
1936 07 09 visi įpėdiniai kreipiasi ir pasirašo prašymą Kauno miesto savivaldybei leisti mokėti mokesčius dalimis ir nuimti areštą (t.3., b.l. 136).
1937 10 29, 1938 01 18 visi A. P. įpėdiniai kreipėsi į savivaldybę su prašymu dėl likusios skolos mokėjimo dalimis (t.8, b.l. 114, 115). 1939 06 02 taip pat visi įpėdiniai kreipėsi į miesto burmistrą, prašydami leisti mokesčius mokėti dalimis(t.8, b.l. 117).
Kauno miesto savivaldybės finansų skyriaus archyvinio fondo dokumentuose 1939-1942 metų nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų knygoje įrašyti P. A. įpėdiniai, mokėję mokesčius už nekilnojamąjį turtą, esantį Savanorių per. 143 iki 1942 metų (t.1, b.l. 22).
VK Archyvo fonduose nėra duomenų apie tai, kad E. P. 1939 metais sudarė testamentą, o Jonas ir P. P. sudarė dovanojimo aktą V. P. naudai.(t.1 b.l. 26).
2007 10 19 Lietuvos Y. A. pažymoje apie faktus, patvirtinančius duomenis Nr. PS-8480, nurodyta, jog LSSR VRM archyviniame fonde saugoma P. šeimos tremties byla, kurioje esančioje 1941 06 12 pažymoje nurodyta, kad P. V., A. gyv. K. R. Armijos per. 143, „stambus namų savininkas, turėjęs nekilnojamojo turto, kurio vertė 279125 litų“ ( t.3, b.l. 81-82, t.7 b.l. 141-142).
V. P. su šeima buvo ištremtas, jo turtą (t.7, b.l. 141-145), jo kilnojamąjį turtą V. M. buvo įsipareigojęs realizuoti (t.7, b.l. 146-147), dalis turo konfiskuota (t.7, b.l. 148-151).
Visų šių rašytinių įrodymų pagrindu Kauno miesto apylinkės teismas nustatė, kad trijų pastatų 1A1m, 2A1m, 3A1m, buvusių ( duomenys neskelbtini)., be žemės sklypo, nes jis priklausė savivaldybei, buvo A. P., kurio turtą po jo mirties 1905 metais, kaip matyti iš įkeitimo liudijimo, paveldėjo pagal 1903 06 07 sudarytą ir Kauno apygardos teismo 1904 01 27 patvirtintą testamentą įpėdiniai Ekaterina(kai kuriuose dokumentuose Jakaterina, Katarina, Kortina), Polichronijus, Jonas ( kai kuriuose dokumentuose Ivanas) ir Vasilijus.(kai kuriuose dokumentuose Vagilis, Vosylius). (t.3, b.l. 131-132, 134).
Žemesnės instancijos teismas
Nors pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodė, kad V. P. 1932 metais savo darbu ir lėšomis pasistatė gyvenamąjį trijų aukštų mūrinį namą 1A3p ( duomenys neskelbtini) Kaune, dabartinis adresas ( duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo pastatas iki pat nacionalizacijos viešosioms įstaigoms buvo nurodomas kaip visų įpėdinių nuosavybė. Kauno valstybinio archyvo duomenimis rasta P. statybos darbų ( duomenys neskelbtini) byla ( t.1, b.l. 22). A. P. įpėdinių prašymai (t.2, b.l. 136) ir jiems išduoti statybos leidimai (t.2, b.l. 137, 139, 140). Taip pat išlikę prie ( duomenys neskelbtini) A. P. įpėdinių prie vandentiekio ir kanalizacijos prijungimo projektas ( t.4, b.l. 102-103) ir V. P. prašymas pastatyti jų namuose skaitliuką ir prijungti prie miesto vandentiekio ( t.4, b.l. 104).
Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo padaryta išvada, kad nelaikytini pakankamais įrodymais ir tremties byloje esantys įrašai, kad Z. M. tėvas turėjo keturis namus, nes jie prieštarauja kitiems rašytiniams įrodymams. Be to, byloje nebuvo surinkta ir pateikta neginčijamų įrodymų kokiu būdu – dovanojimo ar paveldėjimo V. P. tapo ginčo namų valdų savininku.
Kauno miesto apylinkės teismas įvertino ir 1940 12 11 namo nacionalizavimo aktą, kuriuo namas R. A. per. 143, Kaune, nacionalizuotas kaip priklausantis keliems savininkams: P. V., Jonui ir P., dalyvaujant namo savininkui V. P. (t.1, b.l. 19, t.2, b.l. 127-131). Nors akto originalas nerastas Lietuvos centriniame archyve (t.6, b.l. 63), tačiau šis aktas minimas pateiktuose kituose archyviniuose dokumentuose, nurodant jo numerį, datą, nacionalizuojamų pastatų savininkus P. V. ir P., P. V.,J. Ir P., pastatus (t.1, b.l. 22, 173, t.3 b.l. 8-9, t.6, b.l. 42-44).
Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, peržengė procesiniame įstatyme nustatytas atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas ir padarė esminį proceso pažeidimą. Pareiškėjos J. J. teisių perėmėjai J. J., N. J. bei pareiškėja Z. M. 2007 11 21 patikslintame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė visiškai kitokį pareiškimo dalyką nei buvo pradiniame pareiškėjų J. J. bei Z. M. pareiškime. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo nagrinėta įrodymai ir aplinkybės, kurios sudarė 1993 m. pareiškimo pagrindą ir dalyką, dėl kurio buvo priimtas 1993 06 09 teismo sprendimas. Taip pat skunde nurodoma, kad 1993 06 09 teismo sprendimas panaikintas be jokių motyvų.
Tačiau iš 2010 m. kovo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo matosi, kad pareiškėjai palaikė ir prašė bylą nagrinėti pagal 2007 11 15 pareiškimą, tačiau anksčiau pateiktų pareiškimų neatsisakė. Todėl pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą pasisakė ne tik dėl pareiškėjų nenuoseklios pozicijos pareiškimuose, bet ir dėl 2007 11 15 patikslinto pareiškimo bei dėl 1993 metais pateikto pareiškimo, kurį išnagrinėjus buvo priimtas 1993 06 09 sprendimas. Pareiškėjai pasinaudojo procesine teise tikslinti pareiškimo dalyką sutinkamai su (duomenys neskelbtini) str. atnaujinus bylos nagrinėjimą. Todėl teisėjų kolegija nelaiko, kad pirmosios instancijos teismas peržengė procesiniame įstatyme nustatytas atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas ir padarė esminį proceso pažeidimą.
Be to, Kauno miesto apylinkės teismas įvertino tas aplinkybes, kad pareiškėjos Z. M. ir N. J. 1993 metais pareiškime teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodė kitas aplinkybes ir kitus nuosavybės įgijimo pagrindus bei pareiškėja Z. M., rašydama prašymus atkurti nuosavybės teises, nurodė tris namus. Pareiškėjai naujai patikslintais pareiškimais prašo nustatyti faktus tik į tas dalis namų patalpų, į kurias neatkurtos nuosavybės teisės. Teismas pažymėjo, kad 1993 06 09 sprendimo pagrindu, nustačius visai kitas aplinkybes ir pastatų įgijimo pagrindus, tai, kad visų keturių namų dalis V. P. buvo paveldėjęs po tėvo A. P. mirties, o kitų įpėdinių dalis gavo pagal mamos testamentą ir brolių dovanojimo sutartis. Todėl patenkinus naujus reikalavimus, reikštų, kad dalį gyvenamojo namo 1A3p patalpų pareiškėjų tėvas įgijo paveldėjimo ir dovanojimo būdu, o kitą dalį – pats pasistatęs namą, kitų trijų namų – dalį patalpų paveldėjimo ir dovanojimo pagrindu, o kitą dalį – įsisenėjimo teise. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks pripažinimas visiškai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu J., P., J. įgytą nuosavybę perleido ir turtas tapo V. P. asmenine nuosavybe. Archyve jokių turto perleidimo sandorių nerasta. 2007 11 15 pareiškime išdėstytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas dėl įsisenėjimo nebuvo įrodytas. Priešingai, dauguma byloje išvardintų archyvinių dokumentų įrodo, kad turtas buvo paveldėtas keturių įpėdinių ir iki pat nacionalizacijos valdomas ir apskaitomas kaip A. P. įpėdinių. Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad paveldėję turtą Jonas, P., J. P. nekilnojamąjį turtą būtų perleidę V. P. iki nacionalizacijos.
Taip pat byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad V. P. 10 metų iki nacionalizacijos būtų valdęs tėvui priklausantį, o vėliau įpėdinių paveldėtą turtą, nes sutinkamai su Rusijos imperijos Civilinių Įstatymų sąvado 560 str. naudojimasis nesudaro pagrindo nuosavybei atsirasti. Kad įsisenėjimas galiotų, reikalinga turtą turėti nuosavybės teise, o ne kitokiu pagrindu. Todėl byloje nebuvo pagrindo V. P. nustatyti teisių į turtą, įgijus jį įsisenėjimo teise, kadangi jis šia teise niekada įstatymo nustatytą terminą nevaldė nekilnojamojo turto.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad LSSR VRM archyviniame fonde saugoma P. šeimos tremties byla, kurioje esančioje 1941 06 12 pažymoje nurodyta, kad P. V., Aleksejaus, gyv. K. R. Armijos per. 143, „stambus namų savininkas, turėjęs nekilnojamojo turto, kurio vertė 179125 litų“. LSSR MGB Kauno m. skyriaus 1947 04 26 pranešime nurodyta, kad M. Z. Vasiljevuos, g. 1911 m. „tėvai buvo namų savininkai, turėjo 4 gyvenamuosius namus ir 17 hektarų žemės“. LSSR MVD 1 spec. Skyriaus 1955 11 02 išvadoje parašyta, kad P. V. s. Alekso buržuazinio – smetoninio režimo periodu Lietuvoje buvo stambus namų savininkas, turėjęs nekilnojamojo turto už 279125 litų sumą.( t.3, b.l 81-82, t.7, b.l. 141-142). Apeliantų nuomone šie archyviniai dokumentai patvirtina, kad V. P. buvo ištremtas kaip stambus namų savininkas, turėjęs 4 namus. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tai yra tarybinio laikotarpio dokumentai, kuriuos teismas ištyrė ir įvertino su kitais įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas. Prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai – J. J. prašymas, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos bei teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje pareiškėjų pateikti papildomi dokumentai – 2007 10 29 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, Lietuvos Ypatingojo archyvo pažymos 2010 03 24 Nr. P2-1413, 14112 bei 1955 m. lapkričio 2 d. išvada, 1946 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. 3/2/3722, 1955 liepos 16 d. raštas Nr. 6/3II-32, 1947 m. birželio 26 d. išvada bei 1949 m. spalio 21 d. nutarimas – nenuginčijo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendime padarytų išvadų.
Dėl atstovavimo išlaidų suinteresuotiems asmenims
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal (duomenys neskelbtini) str. 6 d. teismas išnagrinėjęs bylą ypatingosios teisenos tvarka, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, gali jų turėtas išlaidas priteisti iš byloje dalyvavusių asmenų, kurių pareiškimas atmestas. Kauno miesto apylinkės teismas sprendime nurodė, kad teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atmesti pareiškimą netraktuotinas pareiškėjo ar suinteresuoto asmens naudai priimtu sprendimu; taip pat, kad esant joje nustatytoms sąlygoms teismas, atsižvelgdamas į jas turi teisę, bet neprivalo paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodydamas šiuos motyvus Kauno miesto apylinkės teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo suinteresuotiems asmenims.
Kadangi pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų šioje byloje interesai yra skirtingi, todėl sutinkamai su CPK 93 str. 1 dalyje nustatyta pagrindine bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, yra pagrindas suinteresuotiems asmenims priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti už mokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.
Iš bylos duomenų matosi, kad suinteresuoti asmenys K. K., R. B., B. M., St.V. N., A.J. K., P. S., L. N. 2008 12 17 yra sumokėję advokatei K. Č. pagal atstovavimo sutartį 500 litų, kvito Nr. 495173 (t.10, b.l. 84). J. V., P. S., K. K., R. B., L. N., B. M., K. 2010 01 25 už atstovavimą yra sumokėję advokatei K. Č. 200 litų (t.12, b.l. 78).
Suinteresuotas asmuo S. N. advokatei R.Gradauskienei pagal atstovavimo sutartį 2006 m. sausio 30 d. yra sumokėjęs 320 litų, kvito Nr. 303120 (t.6, b.l. 49), L. N. 2007 m. rugpjūčio 13 d., kvito Nr. 285368 yra sumokėjusi advokatei R. B. už civilinę bylą 1800 litų ir 2008 m. balandžio 3 d., kvito Nr. 285390 sumokėjusi 1050 litų už civilinę bylą advokatei R.Čilinskaitei (t. 9, b.l. 10,115), 2009 m. birželio 18 d., kvito Nr.529723 yra sumokėjusi advokatei K. Č. už atstovavimą 400 litų (t.11, b.l. 151).
Advokatė R. B. pagal bylos duomenis dalyvavo Kauno miesto apylinkės teismo posėdžiuose 2007 m. spalio 9 d., 2007 m. lapkričio 21 d. ir 2008 m. sausio 15 d., todėl atsižvelgiant teismo posėdžių trukmę ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis L. N. už advokatės R. B. atstovavimą yra pagrindas priteisti 800 litų. Kitos nurodytos suinteresuotų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos ir neviršijančios nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.
Suinteresuotas asmuo L. N. 2009 m. spalio 21 d yra sumokėjusi 225 litus už paskelbimą spaudoje apie bylos nagrinėjimą (t.11, b.l. 166-168) bei suinteresuotas asmuo V. V. 2010 m. vasario 9 d. už paskelbimą spaudoje apie bylos nagrinėjimą yra sumokėjęs 256 litus ( t. 12, b.l.136), todėl šias bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas priteisti iš pareiškėjų.
Suinteresuotiems asmenims pateikusiems byloje mokėjimo kvitus apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas jas priteisti iš pareiškėjų.
A. B. K. V. K., N. N., R. N., I. S. duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikė, todėl nėra pagrindo jiems priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuoti asmenys M. Ž., A. K., V. K., U. K. apeliacinio skundo dėl 2010 m. kovo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo nepateikė, todėl svarstyti jų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nėra pagrindo.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutari a:
pareiškėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Suinteresuotų asmenų K. K., B. K., R. B., B. M., S. V. N., L. N., N. N., R. N., A. K., J. K., P. S., T. S., I. S., V. V., J. V., V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti po 100 litų ( iš viso 500 litų) iš pareiškėjų J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. turėtų bylinėjimosi išlaidų K. K., R. B., B. M., S. V. N., A. K., J. K., P. S., L. N..
Priteisti iš J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. po 40 litų (iš viso 200 litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų J. V., P. S., K. K., R. B., L. N., B. M., A. K., J. K..
Priteisti iš J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. po 535 litus (iš viso 2675 litus) bylinėjimosi išlaidų L. N., po 64 litus (iš viso 320 litų) bylinėjimosi išlaidų S. V. N., po 51,20 lt (iš viso 256 litus) V. V. už paskelbimą spaudoje apie bylos nagrinėjimą.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. J., N. J., G. M., V. M., A. M. po 60 litų iš kiekvieno B. M. – iš viso 300 litų, po 60 litų V. V. – iš viso 300 litų, po 60 litų A. K. – iš viso 300 litų, po 60 litų K. K. – iš viso 300 litų, po 60 litų L. N. – iš viso 300 litų, po 60 litų P. S. - iš viso 300 litų, po 60 litų R. B. – iš viso 300 litų, po 60 litų N. N. – iš viso 300 litų, po 60 litų V. K. - iš viso 300 litų turėtų bylinėjimosi išlaidų.