Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-49/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
2-49/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
Pareiškėjas
D. P., D.
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
A. P., L. B.
Trečiasis asmuo
Kauno
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-49/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4.; 124.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos D. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams A. P., L. B. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. O. I..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams A. P., L. B. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. O. I.. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismas jos ieškinį patenkino iš dalies, t. y. pripažino niekine 2000 m. spalio 7 d. L. B. ir M. P. gyvenamojo namo dovanojimo sutartį, pripažino gyvenamąjį namą bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjos manymu, išnagrinėta civilinė byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jai ankščiau negalėjo būti žinomos. Pareiškėjos teigimu, atsakovė L. B. nuo 1999 m. serga psichikos sutrikimo liga, turi invalidumo grupę dėl psichikos sutrikimo, todėl, būdama tokioje būsenoje, negalėjo pilnai suvokti ir valdyti savo veiksmų. Sandoris, sudarytas asmens, kuris negali pilnai suvokti savo veiksmų, yra negaliojantis, todėl visos sutartys, sudarytos tarp A. P., M. P. ir L. B. turi būti panaikintos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama pagal įstatymą. Teismas konstatavo, kad nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu gali remtis tik ta šalis, kuri proceso metu buvo neveiksni, o nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, jog neveiksni buvo atsakovė L. B., o ne pati pareiškėja.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė CPK 370 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo nustatyti jokie prašymo trūkumai. Pareiškėjos manymu, jos prašymas atitinka CPK 137 straipsnio reikalavimus.

2. Teismas neteisingai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes proceso šalys yra tiek atsakovė, tiek ieškovė, todėl, paaiškėjus aplinkybėms dėl atsakovės psichinės negalios, tiek atsakovė, tiek ieškovė turi vienodas teises proceso atnaujinimui.

3. Teismas neišreikalavo medicininių dokumentų apie atsakovės psichinę negalią.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės (pareiškėjos) D. P. ieškinį atsakovams A. P., L. B. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo. Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino niekine 2000 m. spalio 7 d. L. B. ir M. P. sudarytą gyvenamojo namo dovanojimo sutartį; pripažino gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ieškovės D. P. bei atsakovo A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą minėtoje byloje. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos nurodytu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 6 p.) gali remtis tik ta šalis, kuri proceso metu buvo neveiksni, o nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, jog neveiksni buvo atsakovė L. B., o ne pati pareiškėja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 str.) ir specialiuosius (CPK 369 str.) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas turi išspręsti šio prašymo trūkumų šalinimo klausimą. Teismas turi atsisakyti priimti prašymą tuo atveju, kai paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 370 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1, 2, 7, 8 p.). Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų nepriimti prašymo dėl proceso atnaujinimo, turi prašymą priimti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktuose numatytų pagrindų, pareiškėjos prašymą nepagrįstai atsisakė priimti. Minėta, kad teismas turi atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo tik tuo atveju, kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktuose numatyti pagrindai. Kitu atveju, jeigu paduotas prašymas atitinka bendruosius ir specialiuosius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus bei yra apmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas turi prašymą priimti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjos nurodytu pagrindu atnaujinti procesą negalima, t. y. prašymo priėmimo stadijoje iš esmės išsprendė klausimą dėl prašymo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl prašymo pagrįstumo iš esmės sprendžiamas teismo posėdyje dalyvaujant šalims ir pareiškėjui, t. y. po to, kai teismas nutaria prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktuose, kuriais remiantis pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo yra būtina atsisakyti priimti, nėra. Tačiau pareiškėjos prašymas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų specialiųjų reikalavimų. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Pareiškėja savo prašyme, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tačiau iš jos prašymo turinio matyti, kad pareiškėja remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu. Vien dėl to, kad prašyme tiksliai ir tiesiogiai nenurodyta teisės norma, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti prašymą, tačiau iš prašyme nurodytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui turi būti aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas. Jeigu teismui neaiškus proceso atnaujinimo pagrindas, jis gali pareikalauti, kad pareiškėjas savo prašymą ir jo reikalavimą patikslintų. Taip pat svarbu, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo būtų suformuluotas konkretus reikalavimas teismui, t. y. kokį sprendimą šis turėtų priimti, atnaujinęs procesą byloje (CPK 137 str. 1 d.). Pareiškėja savo prašyme nenurodė, tačiau turėjo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t. y. nurodyti konkrečią datą, kada ji sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjai terminą jos prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti šį prašymą priimti, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą, netinkamai taikė CPK nuostatas bei klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos D. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Audronė Jarackaitė Danutė Milašienė Marytė Mitkuvienė