Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. V. F. (P. V. F.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-05 nuosprendžio, kuriuo J. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo juridinio asmens RAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 5 270,89 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Z. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra J. Z., nuo 2016-09-02 būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku, siekdamas tyčia apgaule įgyti svetimą RAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pateikė melagingą informaciją, kad jo vadovaujama bendrovė užsiima jūrinių konteinerių-šaldytuvų pardavimu, nors įmonė veiklos nevykdė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi fiktyviai nuo 2016-09-02 buvo paskirtas R. D., kuris nesuvokė jo nusikalstamos veikos pobūdžio, jis, J. Z., 2016-09-30 sudarė su RAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2016.09.30, pagal ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo RAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti 3 jūrinius konteinerius-šaldytuvus: SUDU500127240HCREF 2003 m. už 3 500 Eur, SUDU502110840HCREF 2003 m. už 3 700 Eur ir SUDU501953840HCREF, 2003 m., už 3 700 Eur, o RAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti ir sumokėti už pirkinį iš viso 10 900 Eur. Tokiu būdu RAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-09-30 išankstinę sąskaitą, serija BUX, Nr. 2016.09.30/1, už 3 jūrinius konteinerius 2016-10-13 bankiniu pavedimu Nr. 0401600031 pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 10 900 Eur, tačiau nustatytu terminu J. Z. už gautas pinigines lėšas RAB „(duomenys neskelbtini)“ nepristatė vieno jūrinio konteinerio-šaldytuvo SUDU501953840HCREF, 2003 m., kurio vertė 3 700 Eur, ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo RAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, padarydamas bendrovei 3 700 Eur žalą.Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-05 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:J. Z. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą.J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nukentėjusiojo juridinio asmens RAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti, priteisti RAB „(duomenys neskelbtini)“ iš J. Z. 5 270,89 Eur turtinei žalai atlyginti.Laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo J. Z. turtui – sodo nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP ENTV, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems atstovams; dvi skaitmenines laikmenas su priedais prie RAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog J. Z. veikoje nėra tiesioginės tyčios apgaule užvaldyti svetimą turtą, priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik J. Z. parodymais, akcentavo, jog jis kaltės nepripažino, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog J. Z. parodymai prieštaringi, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybė, kad J. Z. prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi iš tiesų juo nebūdamas, nebuvo esminė apgaulė, be to, pažymėjo, jog vieno iš trijų jūrinių konteinerių neperdavimas yra vertintinas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, todėl tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie negali būti vertinami kaip nusikalstama veika, tačiau nevertino L. B. (L. B.) parodymų bei RAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų, paneigiančių J. Z. nurodytas aplinkybes apie neva negalimą trijų konteinerių išgabenimą į Baltarusiją. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino D. U.-M. parodymų, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gautas mokėjimas už trečią jūrinį konteinerį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog J. Z. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, RAB „(duomenys neskelbtini)“ į šią sąskaitą 2016-10-13 pervedus už tris konteinerius 10 900 Eur, jau kitą dieną įvairiomis sumomis pradėjo išgryninti pinigus, už konteinerius pervedė 7 000 Eur, šie duomenys paneigia J. Z. versiją, jog neva jis trečiojo konteinerio nepirko dėl to, kad geležinkelio vagonuose pritrūko vietos konteineriui. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo J. Z., nuo 2014 metų vykdė veiklą, susijusią jūriniais konteineriais, padarė išvadą, jog ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo vykdoma realiai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog J. Z. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas.RAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-05 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: Pripažinti J. Z. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti materialinę žalą, padarytą nusikalstama veika, tęsti darbą.Nukentėjusiojo juridinio asmens RAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 5 270,89 Eur sumos patenkinti, priteisti iš J. Z. 5 270,89 Eur RAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai materialinės žalos atlyginimą.Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į J. Z. turtą – sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.RAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas analogiškais motyvais, kaip ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai tenkintini.Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiui būtinas apgaulės panaudojimas. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Taigi veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba teisę į turtą, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.Nagrinėjamu atveju J. Z. veika atitinka būtent sukčiavimo požymius. Nors J. Z. nurodo, jog jis nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o pasirašė vietoj direktoriaus tik dėl to, jog R. D. buvo išgėręs ir pasirašyti negalėjo, tačiau tokie J. Z. paaiškinimai yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais bei paties J. Z. ir kitų asmenų paaiškinimais.Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog J. Z. buvo žinoma aplinkybė, kad R. D. gyvenamoji vieta – nakvynės namai, esantys (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2017-03-17 Nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) (b. t. 2, b. l. 183–184), iš jo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. D. yra asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos. Pats R. D., kurį J. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, nuo 2016-08-23 paskyrė bendrovės direktoriumi (2016-08-23 Vienintelio akcininko sprendimas (b. t. 2, b. l 56), savęs nelaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, dar daugiau, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam apskritai buvo žinoma labai nedaug. R. D. paaiškino, jog jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. Z. pasiūlė darbą savo vadovaujamoje įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. D. nuo 2016 m. liepos mėnesio iki dabar dirba vadybininku, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka. Atlyginimo R. D. negaudavo nei grynaisiais, nei į kortelę. Tačiau J. Z. R. D. padėdavo finansiškai. J. Z. sumokėdavo už R. D. gyvenamąją vietą nakvynės namuose, jei reikėdavo, nupirkdavo R. D. maisto. Kas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris, R. D. nežino, nėra jo matęs. Kur yra laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėluodavo pristatyti prekes, atsiskaityti už jas, todėl klientai laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatikima, J. Z. nusprendė atidaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. Z. R. D. paaiškino, kad R. Z. vienu metu negali būti bendrovės akcininkas ir direktorius, todėl pasiūlė R. D. užimti šias pareigas. R. D. J. Z. nuvežė į Klaipėdos VMI, ten R. D. pasirašė kažkokius dokumentus, jų turinio nepamena, buvo AB „Swedbank“ banke, užpildė dokumentus dėl įmonės sąskaitos atidarymo. J. Z. dar nuvežė R. D. į Kauno VMI, ten R. D. pasirašė dokumentus, kad įmonė taptų PVM mokėtoja. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio R. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šiuo metu jokių funkcijų įmonėje neatlieka. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra jūrinių konteinerių pirkimas–pardavimas bei smulkūs remonto bei statybos darbai. Tačiau kiek R. D. yra žinoma, šiuo metu įmonė veiklos nevykdo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro neturi. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi buhalterę, R. D. nežino. Kur yra laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, R. D. nežino, mano, kad jie gali būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure arba pas J. Z. namuose. Visus prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių sąskaitų duomenis turi J. Z., jis sprendžia visus klausimus, susijusius su bendrovės veikla, ir priima visus sprendimus. J. Z. R. D. paaiškino, jog jei reiks R. D. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašo, jie susitiks, J. Z. viską paaiškins, dėl ko yra reikalingas R. D. parašas, ir R. D. pasirašys, tačiau R. D. pabrėžė, jog nuo įmonės įsikūrimo pradžios iki šios dienos kaip bendrovės vadovas jokiuose dokumentuose nepasirašė. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo tris jūrinius konteinerius ir juos pardavė ar perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji du konteinerius pardavė RAB „(duomenys neskelbtini)“, R. D. nieko pasakyti negali, nieko apie tai nežino, pirmą kartą girdi. RAB „(duomenys neskelbtini)“ R. D. nežinoma, nieko apie ją pasakyti negali (2017-03-13 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 2, b. l. 7–8). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nurodytas R. D., tačiau faktinis minėtos įmonės vadovas buvo J. Z.. Kaip minėta, pas J. Z. buvo visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, antspaudas, šias aplinkybes, t. y. kad visi įmonei ypatingai svarbūs dokumentai ir duomenys buvo būtent pas J. Z., patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2017-03-22 Kratos protokolas (b. t. 2, b. l. 117–119), iš jo nustatyta, kad krata atlikta adresu (duomenys neskelbtini), J. Z. gyvenamojoje vietoje. J. Z. iš vaikų kambaryje esančios spintos paėmė dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 segtuvą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. J. Z. iš tos pačios spintos paėmė kompiuterį, be to, J. Z. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos duomenys yra J. Z. namuose (2017-10-16 Įtariamojo papildomos apklausos protokolas (b. t. 3, b. l. 136–138). J. Z. taip pat neneigia aplinkybės, kad prisijungimo prie įmonės banko sąskaitų duomenimis taip pat disponuoja išimtinai tik jis, šią aplinkybę patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2017-10-16 Įtariamojo papildomos apklausos protokolas (b. t. 3, b. l. 136–138), iš jo nustatyta, kad J. Z. parodė, jog prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos duomenis turi tik J. Z., todėl jis ir atliko pavedimą. J. Z. yra suteikta AB „Swedbank“ banke parašo teisė, t. y. J. Z. turi teisę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, atlikti finansines operacijas. Be to, visi svarbiausi įmonės dokumentai ir duomenys buvo pas J. Z., taip pat ir visi sprendimai būdavo priimami vienvaldiškai J. Z., o R. D., jei būtų buvęs poreikis, parašą ant dokumentų būtų padėjęs J. Z. nurodymu. Šias aplinkybes patvirtina pats J. Z., parodydamas, kad 2016-09-30 jis pats sudarė sutartį su RAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 3 vienetų jūrinių konteinerių šaldytuvų, t. y. su J. Z. telefonu susisiekė RAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojas. J. Z. susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivybos linijos vadove D. U.-M., kuri atsiuntė konteinerių numerius ir jų lokacijos vietą Klaipėdos uoste. J. Z. šiuos duomenis el. paštu persiuntė RAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, kurie konteinerius apžiūrėję informavo J. Z., kad konteineriai tinka ir juos nori įsigyti. Pirminį sutarties dėl konteinerių pardavimo variantą sudarė J. Z., po derinimo dėl sutarties sąlygų RAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai sudarė galutinę sutartį, kurią pasirašė ir elektroniniu paštu atsiuntė J. Z. pasirašyti (2017-10-16 Įtariamojo papildomos apklausos protokolas (b. t. 3, b. l. 136–138). Pažymėtina, jog J. Z. tarėsi ne tik dėl jūrinių konteinerių pardavimo RAB „(duomenys neskelbtini)“, bet taip pat J. Z. žodžiu susitarė su D. U.-M. dėl trijų jūrinių konteinerių rezervavimo ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas išrašė išankstinę sąskaitą 10 900 Eur sumai ir išsiuntė RAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti. Tuomet J. Z. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius sudarė minėtų konteinerių pirkimo–pardavimo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“.Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo L. B. pirmosios instancijos teismo 2017-11-22 posėdžio metu duotais parodymais, jog J. Z. prisistatė kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Kad J. Z. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016-08-23 Vienintelio akcininko sprendimas (b. t. 2, b. l 56), 2017-03-17 Nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) (b. t. 2, b. l. 183–184), patvirtinantis, kad J. Z. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Kad J. Z. veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, patvirtina anksčiau išdėstyti argumentai, t. y. pas J. Z. buvo visi įmonės dokumentai, prisijungimo prie įmonės sąskaitų duomenys, banke parašo teisė suteikta tik J. Z., sprendimai, susiję su įmonės veikla, priimami vienvaldiškai J. Z.. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. Z., panaudodamas apgaulę, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, suteikė RAB „(duomenys neskelbtini)“ melagingą informaciją, tai galėjo būti vienas iš veiksnių, lėmusių RAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimą J. Z. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. J. Z., įgijęs RAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimą, panaudodamas apgaulę, minėtos įmonės atstovus taip pat suklaidino dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima jūrinių konteinerių prekyba ir kad RAB „(duomenys neskelbtini)“ norimi įsigyti jūriniai konteineriai priklauso pardavėjai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“.Liudytojas L. B. pirmosios instancijos teismo 2017-11-22 posėdžio metu parodė, kad J. Z. pasakė, kad turi keletą konteinerių, kurie stovi uoste, RAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai suprato, kad J. Z. savo turtą parduoda, tačiau J. Z. nutylėjo aplinkybes, kad jūriniai konteineriai nuosavybės teise nepriklauso nei jam pačiam asmeniškai, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu yra paneigti J. Z. paaiškinimai, jog jis neturėjo tyčios pasisavinti RAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už konteinerius pervestų pinigų dalies. J. Z. nurodo, jog RAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų dalį panaudojo muitinės tarpininkų už suteiktas konsultacijas paslaugoms apmokėti bei statybinėms medžiagoms, reikalingoms naujo konteinerio gamybai, supirkti, t. y. J. Z. nurodė, jog tikslaus laikotarpio nepamena, bet iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išgrynino 2 950 Eur ir juos panaudojo naujo konteinerio gamybai bei muitinės tarpininkų konsultacijoms apmokėti (2017-10-16 Įtariamojo papildomo apklausos protokolas (b. t. 3, b. l. 136–138). Tačiau teisėjų kolegija šią J. Z. pateiktą versiją vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo. Pirmiausia pažymėtina, jog ši J. Z. versija nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. J. Z. to neneigia, nurodydamas, jog negali pateikti jokių dokumentų, nei patvirtinančių konteinerio statybos išlaidas, nei išlaidas muitinės tarpininkų konsultacijoms apmokėti (2017-10-16 Įtariamojo papildomo apklausos protokolas (b. t. 3, b. l. 136–138). Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog J. Z. paaiškino, kad nusipirko du konteinerius, nes tuo metu turėjo galimybę išgabenti tik du konteinerius pirkėjui, nes tuo metu logistikos įmonė turėjo laisvą vieną vagoną, kuriame telpa du konteineriai. Trečią konteinerį J. Z. ketino pirkti, kai bus galimybė (laisva vieta vagone), priešingu atveju jūrinio konteinerio laikymas sudarytų didelių išlaidų (2017-01-05 J. Z. paaiškinimas (b. t. 3, b. l. 77–78), tačiau šis J. Z. motyvas yra paneigtas liudytojo L. B. pirmosios instancijos teismo 2017-11-22 posėdžio metu duotais parodymais, kad su J. Z. suderinusi būtent trijų konteinerių pirkimo sąlygas, RAB „(duomenys neskelbtini)“ iš karto sumokėjo visus mokesčius, geležinkelio mokestį ir užsakė geležinkelį, t. y. traukinio vagonus būtent dėl trijų jūrinių konteinerių pakrovimo ir vežimo, paskui geležinkelis pranešė, kad traukinys išvažiuoja, o vienas vagonas tuščias, kurį užsakė RAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pakrauti du, o ne trys konteineriai, todėl J. Z. versija, jog trečiasis konteineris nebuvo nupirktas dėl to, jog nebuvo vietos vagonuose, yra paneigta bei atmetama. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nesutampa J. Z. nurodyti pinigų, gautų iš RAB „(duomenys neskelbtini)“, dalies išgryninimo bei galimo mokėjimo už muitinės tarpininkų teiktas konsultacijas laikotarpiai. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog J. Z., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme 2017-12-06 vykusio teisiamojo posėdžio metu, nurodė: „Jei neklystu, spalio 30 d. vakare paskambino iš uosto ir paklausė kaip forminti dokumentus – ar jie bus kaip prekė muitinėje, ar kaip tara“ (2017-12-06 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 6–11). D. U.-M. parodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-29 sąskaitą Nr. 840852768 už konteinerius šaldytuvus. D. U.-M. minėtą sutartį ir sąskaitą išsiuntė J. Z. el. paštu (duomenys neskelbtini). 2016-10-25 elektroniniu paštu gavo J. Z. pasirašytus minėtos sutarties lapus. Apmokėjimas pavedimu turėjo būti padarytas į „(duomenys neskelbtini)“ SEB banko sąskaitą Švedijoje. 2016-10-24 D. U.-M. gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininko N. C. (N. C.) pranešimą, kad gautas 7 000 Eur mokėjimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017-10-13 Liudytojo apklausos protokolas (b. t. 2, b. l. 25–26). Tačiau RAB „(duomenys neskelbtini)“ už konteinerius pervestų pinigų dalis – 2 050 Eur – išgryninta laikotarpiu nuo 2016-10-14 iki 2016-10-21 (2017-05-24 apžiūros protokolas (b. t. 2, b. l. 178–179), todėl darytina išvada, jog J. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, dar neįsigijęs jūrinių konteinerių nuosavybės teise, nepakrovęs bei jų neveždamas, dar neturėjo pagrindo mokėti, kaip jis nurodo, už muitinės tarpininkų teikiamas konsultacijas. Todėl J. Z. versija, jog neva iš RAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pinigų dalis buvo panaudota muitinės tarpininkų konsultacijoms apmokėti dėl problemų, kilusių jūrinių konteinerių vežimo metu, atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta. Kaip minėta, J. Z. RAB „(duomenys neskelbtini)“ suklaidino ne tik dėl konteinerių nuosavybės teisių, bet taip pat ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jūrinių konteinerių pardavimo veiklos vykdymo. Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-03-13 rašto Nr. (18.17E) L2- (b. t. 2, b. l. 34) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre datos mokesčių deklaracijų neteikia, mokesčių nemoka.Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-03-14 Tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-5228 (b. t. 2, b. l. 96) nustatyta, jog susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo rekvizituose nurodo, kad bendrovės adresas yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką nustatyta, kad su minėtu adresu įrašų nerasta. Todėl 2017-03-14 buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) g. siekiant išsiaiškinti, ar tikrai tokio pastato nėra. Nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad minėtoje gatvėje pastato Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-03-17 Nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) (b. t. 2, b. l. 183–184) nustatyta, jog tyrimo duomenys rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo, jūrinių konteinerių įgijusi nebuvo, o J. Z. RAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytus jūrinius konteinerius.Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-10-16 Įtariamojo papildomo apklausos protokolo (b. t. 3, b. l. 136–138) nustatyta, jog J. Z. parodė, kad pagal sudarytą sutartį „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti už 3 konteinerius 10 500 Eur. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą išankstinę sąskaitą RAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 10 900 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tuomet J. Z. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pavedimu sumokėjo 7 000 Eur „(duomenys neskelbtini)“ už du konteinerius, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad atlieka mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-10-13 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 2, b. l. 25–26) nustatyta, jog dėl susidariusios situacijos su D. U.-M. telefonu susisiekė P. F., pokalbio metu jis teigė, kad įsigijo konteinerį šaldytuvą, D. U.-M. jam nurodė, jog konteineris šaldytuvas parduotas lietuvių įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o P. F. teigė, kad perka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.Apibendrindama išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad J. Z., turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą apgaule bei žinodamas, jog parduodami jūriniai konteineriai jam nepriklauso nuosavybės teise, žinodamas, jog RAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų jūrinių konteinerių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įgijusi nuosavybės teise, žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo tik du iš parduodamų trijų konteinerių (už du konteinerius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 7 000 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“), šią informaciją nuo RAB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėpė, t. y. turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą prieš RAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo apgaulę, įgijo RAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei piktnaudžiaudamas įgytu pasitikėjimu, nurodydamas aplinkybes, kurios buvo esminės, taip suklaidindamas RAB „(duomenys neskelbtini)“, šis suklaidinimas lėmė RAB „(duomenys neskelbtini)“ apsisprendimą sudaryti trijų jūrinių konteinerių pirkimo–pardavimo sutartį bei pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už tris jūrinius konteinerius. J. Z. panaudojo apgaulę siekdamas, jog RAB „(duomenys neskelbtini)“ už tris jūrinius konteinerius pervestų pagal sutartį tenkančią mokėti pinigų sumą – 10 900 Eur, o J. Z. dėl panaudotos apgaulės įgijo RAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 700 Eur, teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. Z. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – J. Z. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.Skirdama bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, turtinės žalos J. Z. neatlygino, nors iš dalies ją pripažįsta, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimą padarė būdamas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. t. 3, b. l. 65–69). Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nuo 2017-02-01 niekur nedirba, pajamų negauna, todėl baudos bausmė J. Z. neskirtina, skirtina laisvės apribojimo bausmė. BK 48 straipsnio 2 dalis numato, jog laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 48 straipsniu bei atsižvelgusi į J. Z. charakterizuojančią informaciją, į lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skiria J. Z. mažesnę negu numato BK 48 straipsnio 2 dalies laisvės apribojimo bausmės trukmės vidurkį – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas J. Z. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo atlyginti padarytą turtinę žalą.Dėl RAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio. RAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje yra pareiškusi 5 270,89 Eur civilinį ieškinį, nurodė, jog žalą sudaro 3 700,00 Eur, sumokėtų už konteinerį, 537,89 Eur, sumokėti pagal sąskaitas faktūras (b. t. 1, b. l. 85–92), ir 1 032,52 Eur, sumokėti už transportavimo paslaugas. J. Z. 3 700 Eur žalą pripažįsta (pirmosios instancijos 2017-12-06 teismo posėdžio protokolas (b. t. 4, b. l. 6–11), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šios sumos nepasisako, ji priteistina iš J. Z. RAB „(duomenys neskelbtini)“. J. Z. nesutinka su RAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomomis priteisti 537,89 Eur bei 1 032,52 Eur sumomis, nurodo, jog RAB „(duomenys neskelbtini)“ už konteinerių pristatymą į Baltarusiją turėjo susimokėti pati, nes taip buvo susitarta. Iš baudžiamojoje byloje esančios tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėja) ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėja) 2016-09-30 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (b. t. 1, b. l. 12–16) nustatyta, jog sutartimi šalys susitarė dėl trijų vienetų jūrinių konteinerių pardavimo (Sutarties 1–2 punktai). Sutarties 3.2 punktas numato, jog prekės laikomos tinkamai pristatytomis, o pardavėjas – įvykdžiusiu prievolę nuo pateikimo datos, šiuo atveju pristatymo data yra faktinio perdavimo prekių pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui data. Prekių pateikimo terminas – ne vėliau nei 3 (trys) kalendorinės dienos nuo visiško sumokėjimo už prekes. Sutarties 3.3 punkte numatyta, jog prie vežamų prekių turi būti pridedami lydimieji dokumentai: sąskaita faktūra, geležinkelio transporto transportavimo važtaraštis, pakavimo lapas, techninės priežiūros dokumentai. Iš išdėstytų sutarties nuostatų akivaizdu, jog sutarties šalys susitarė, jog už jūrinių konteinerių pristatymą RAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl atmestini J. Z. argumentai, jog neva buvo susitarta, kad jūrinių konteinerių pristatymo į Baltarusiją mokesčius susimokės RAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, tokią išvadą taip pat patvirtina sutarties 5 punktas, numatantis atsakomybę už laiku nepristatytas prekes būtent pardavėjui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“.Prievolių vykdymo principai bei prievolių neįvykdymo teisinės pasekmės reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštos knygos trečiajame skyriuje. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, jog pagal tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-30 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas prievolę pristatyti prekes turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, konstatuoja, jog J. Z. privalo dėl netinkamo prievolės įvykdymo atlyginti RAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtus nuostolius, todėl iš J. Z. taip pat priteistina 537,89 Eur, sumokėti pagal sąskaitas faktūras (b. t. 1, b. l. 85–92), ir 1 032,52 Eur, sumokėti už transportavimo paslaugas (b. t. 1, b. l. 18).Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl padarė neteisingą išvadą, jog J. Z. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuoto sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių – esminės apgaulės, tiesioginės tyčios įgyti svetimą turtą apgaule. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl J. Z. kaltės, jo kaltė pagrįsta ir įrodyta byloje esančiais įrodymais, jo paties prieštaringais bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančiais parodymais, taip pat kitų asmenų parodymais, jo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Dėl nurodytų priežasčių apeliaciniai skundai tenkinami, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-05 išteisinamasis nuosprendis pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, dėl to naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – J. Z. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-05 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant J. Z. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo atlyginti padarytą turtinę žalą.

RAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš J. Z. RAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5 270,89 Eur padarytai žalai atlyginti.

J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. Z. turtui – sodo nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki žalos pagal civilinį ieškinį atlyginimo.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP ENTV, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems atstovams; dvi skaitmenines laikmenas su priedais prie RAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.