Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“ patikslintą ieškinį atsakovei Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. 20180518/01-JS, pagal kurią atsakovė (pardavėja) įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais (nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.) ieškovei (pirkėjai) parduoti ir pristatyti į uostą 650 tonų kviečių už sutartyje numatytą kainą. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – nepristatė ieškovei nė vienos sutartyje numatytos tonos kviečių. Ieškovė, matydama, kad atsakovė neįvykdys sutarties ir nepristatys sutarto kviečių kiekio, ėmėsi operatyvių veiksmų kompensuoti atsakovės neparduotą kviečių kiekį, nuperkant jį iš kitų pardavėjų. Atsakovės nepristatytas kviečių kiekis ieškovei buvo būtinas, kadangi buvo sudariusi kviečių pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju, kuria buvo įsipareigojusi jam parduoti šalių sutartą kiekį grūdų. Dėl to, jog atsakovė iki sutartyje numatyto termino pabaigos (2018 m. lapkričio 30 d.) absoliučiai neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir nepristatė sutarto kiekio – 650 tonų kviečių, ieškovė buvo priversta visą šį trūkstamą grūdų kiekį įsigyti iš trečiųjų asmenų už tuo metu rinkoje esančias didesnes kviečių kainas. Ieškovė su trečiaisiais asmenimis per protingą terminą (laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. sausio 7 d.) sudarė neįvykdytą sutartį pakeičiančias sutartis, kurių pagrindu ieškovė įsigijo iš viso 650,78 tonų kviečių už 156 382,19 Eur kainą. Dėl to, jog atsakovė visiškai neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovė dėl susidariusio grūdų kainų skirtumo, įsigyjant trūkstamą grūdų kiekį, patyrė 16 514,82 Eur dydžio nuostolių, kuriuos pagal tarp šalių sudarytos sutarties 8.5 punktą privalo atlyginti atsakovė. Ieškovė patyrė ir papildomų nuostolių dėl iš trečiųjų asmenų įsigytų grūdų gabenimo į uostą, nes dalis kviečių pardavėjų patys neturėjo galimybių ieškovei parduodamus kviečius pristatyti iki uosto, todėl ieškovė juos gabeno savo sąskaita, dėl ko patyrė 3 184,41 Eur dydžio nuostolių. Sutarties 8.2 punkte šalys susitarė, kad laiku nepateikusi priekių atsakovė moka ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą prekių pristatymo dieną nuo nepristatytų prekių sumos. Grūdai pagal pakeičiančias sutartis ieškovei buvo pristatyti tik laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. sausio 10 d. t. y. 7 – 41 dienomis vėliau, nei numatyta su atsakove sudarytos sutarties 4 punkte. Dėl šios priežasties ieškovė paskaičiavo delspinigius, kurių bendra suma sudaro 1 106,76 Eur sumą.

3. Be to, tarp šalių tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytus kviečius atsakovė pardavė ne ieškovei, o trečiajam asmeniui – UAB „Agrosfera“, su kuria 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarė sutartį. Vadinasi, atsakovė turėjo ginčo sutarčiai įvykdyti reikiamą kviečių kiekį, tačiau su ieškove sudarytos sutarties vienašališkai neįvykdė, o sudarė kitą grūdų pardavimo sutartį su UAB „Agrosfera“ ir kviečius šiam trečiajam asmeniui pardavė už žymiai rinkoje pakilusias grūdų kainas. Atsižvelgiant į pateiktų PVM sąskaitų faktūrų kainas ir realizuotų kviečių kiekius, bei kainų skirtumus, akivaizdu, kad atsakovė iš savo neteisėtų veiksmų, t. y. vienašališkai neįvykdydama su ieškove sudarytos sutarties, o šiuos kviečius parduodama trečiajam asmeniui už ženkliai didesnes kainas gavo bent 20 013,12 Eur naudos.

5. Teismo posėdžio metu šalių atstovai iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Ieškovės reikalavimas dėl 20 312,42 Eur nuostolių atlyginimo kildinamas iš atsakovės netinkamai įvykdytos tarp šalių sudarytos 2018 m. gegužės 18 d. sutarties (1 t., b. l. 4), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei 650 tonų kviečių už sutarties 2 punkte nurodytą kainą, pristatyti šiuos kviečius laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. (sutarties 1-3 punktai). Ginčo dėl to, kad atsakovė kviečių ieškovei pagal minėtą sutartį nepristatė, byloje nėra. Atsakovė neįrodinėjo, kad pristatyti kviečių pagal ginčo sutartį nebūtų galėjusi dėl nenugalimos jėgos (sutarties 9.2 punktas). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2018 m. gegužės 18 d. sutartyje numatytą grūdų kiekį turėjo (b. l. 104), tačiau šiuos grūdus pristatė UAB ,,Agrosfera“ pagal su šia įmone sudarytą sutartį. Šios aplinkybės neginčijo ir pati atsakovė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal ginčo sutartį, t. y. pažeidė sutarties nuostatas (CK 6.246, 6.256 straipsniai).

7. Vienas iš atsakovės atsikirtimų į ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo yra tas, kad grūdai (kviečiai) ieškovei nebuvo pristatyti dėl pačios ieškovės nesąžiningų/kaltų veiksmų, t. y. ieškovei neatsiskaitant su atsakove pagal ankstesnes sutartis, atsakovei kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovės mokumo.

8. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018).

9. Teismo vertinimu, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, liudytoju apklausto tuometinio ieškovės pirkimų vadovo J. Š. ir šalių atstovų paaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovės sutartinės prievolės pristatyti grūdus neįvykdymą lėmė rinkoje išaugusios kviečių kainos, o ne ieškovės veiksmai, galėję sąlygoti pagrįstą atsakovės abejonę dėl ieškovės mokumo (CPK 185 straipsnis). Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovė šiek tiek vėlavo atsiskaityti su atsakove pagal šalių 2018 m. liepos 27 d. sudarytą rapsų pirkimo pardavimo sutartį, dėl ko atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl įsiskolinimo priteisimo pagal minėtą sutartį, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-32584-728/2019 buvo atsisakyta priimti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė minėtą įsiskolinimą padengė negavusi teismo procesinio sprendimo dėl skolos iš jos priteisimo. Liudytoju apklaustas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės vadovas R. K. jį informavo, jog kviečių pagal ginčo sutartį ieškovei greičiausiai nepristatys, nepristatymo priežasčių nenurodė, tačiau, pasak liudytojo, akivaizdu, kad grūdų nepristatė dėl išaugusių kainų. Ieškovė nurodo, kad jau 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė sudarė sutartį su UAB ,,Agrosfera“, pagal kurią minėtai įmonei kviečius pardavė už žymiai didesnę kainą. Aplinkybę, kad atsakovė kviečius pardavė UAB ,,Agrosfera“ už žymiai didesnę kainą patvirtina atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros šiai įmonei (1 t., b. l. 181-186). Tokie atsakovės veiksmai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė nepardavė atsakovei grūdų dėl to, kad dėl rinkoje išaugusios grūdų kainos to daryti jai neapsimokėjo, o ne dėl to, kad ieškovė savo veiksmais sudarė pagrįstą pagrindą abejoti dėl jos mokumo. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia spręsti, kad dėl ieškovės nuostolių atsiradimo atsakovei nepristačius pagal 2018 m. gegužės 18 d. sutartį grūdų, yra ieškovės kaltė, kas sudarytų pagrindą mažinti ieškovei priteistinų nuostolių dydį arba iš viso atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnis).

10. Šioje byloje ieškovė pareiškusi reikalavimą atlyginti 20 312,42 Eur dydžio nuostolius (patikslintame ieškinyje nurodytą 20 805,99 Eur dydžio reikalavimą ieškovė teismo posėdžio metu patikslino (sumažino) iki 20 312,42 Eur, kartu pateikdama nuostolių apskaičiavimo lentelę (2 t., b. l. 71 Eur). Prašomus priteisti nuostolius ieškovė paskaičiavo dviem būdais. Pirma, ieškovė nuostolius paskaičiavo kaip skirtumą tarp kviečių kainos, už kurią ieškovė įsigijo kviečius iš trečiųjų asmenų, ir kainos, už kurią ieškovė minėtus kviečius būtų įsigijusi iš atsakovės, taip pat ieškovės patirtas grūdų transportavimo išlaidas ir delspinigius pagal sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis; Sutarties 8.5 punktas; 8.3 punktas). Antra, nuostolius ieškovė paskaičiavo kaip atsakovės gautą naudą dėl jos neteisėtų veiksmų, t. y. kaip pelną (20 013,12 Eur), kurį atsakovė gavo pardavusi kviečius tretiesiems asmenims už didesnę kainą, nei buvo numatyta su ieškove sudarytoje sutartyje.

11. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtina, kad tais atvejais, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad remiantis šia teisės norma ir CK 6.324 straipsniu, reglamentuojančiu pardavėjo pareigos perduoti daiktus pirkėjui neįvykdymo pasekmes, pirkėjas turi teisę į nuostolių atlyginimą kainų skirtumo forma, jeigu įrodo, kad dėl nutrauktąją sutartį pakeitusios sutarties sudarymo patyrė nuostolių, t. y. jeigu dėl sutarties nutraukimo pirkėjas sudarė kitą pakeičiančią to paties daiktų kiekio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios kaina yra didesnė, dėl to pirkėjas sumokėjo didesnę kainą, negu būtų mokėjęs, jeigu pardavėjas būtų įvykdęs nutrauktąją pirkimo–pardavimo sutartį.

12. Vienas iš atsakovės nesutikimo su nuostolių skaičiavimu CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu yra tas, kad, pasak atsakovės, ieškovė pakeičiančiąsias sutartis sudarė dar galiojant 2018 m. gegužės 18 d. sutarčiai, jos nenutraukus. Pagal 2018 m. gegužės 18 d. sutartį atsakovė ieškovei grūdus turėjo pristatyti laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. (sutarties 3 punktas), sutartis galiojo iki 2018 m. gruodžio 15 d. (sutarties 9.8 punktas). Šią sutartį pakeičiančiąsias sutartis ieškovė su trečiaisiais asmenimis sudarė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. sausio 7 d., t. y. jau suėjus terminui, iki kurio atsakovė ieškovei turėjo pristatyti, tačiau nepristatė kviečių. Be to, didesnioji dalis šių sutarčių sudarytos jau suėjus sutarties 9.8 punkte nurodytam terminui. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad tuo metu, kai ieškovė sudarė ginčo sutartį pakeičiančiąsias sutartis, atsakovė jau buvo sudariusi sutartį su UAB ,,Agrosfera“ dėl kviečių pardavimo. Tokiais savo veiksmais pati atsakovė iš esmės nutraukė ginčo sutartį. Kaip paaiškino liudytoju apklaustas tuometinis ieškovės pirkimų vadovas J. Š., atsakovės vadovas jam pranešė, kad kviečių nepristatys (2019 m. gruodžio 6 d. posėdžio garso įrašas). Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės argumentas, kad ieškovė per ankstyvai sudarė ginčo sutartį pakeičiančiąsias sutartis (ir/ar neturėjo teisės sudaryti tokių sutarčių), atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Ieškovė nurodo, kad pagal su atsakove sudarytą sutartį ji 650 tonų kviečių sutarties 3 punkte nurodytomis kainomis būtų įsigijusi už 140 377,66 Eur kainą, o iš trečiųjų asmenų tą patį kiekį kviečių įsigijo už 156 382,18 Eur kainą (2 t., b. l. 71). Šios kainos paskaičiuotos su PVM. Vadinasi, ieškovės patirtų nuostolių dydis kainų skirtumo forma sudaro 16 004,52 Eur. Vienas iš atsakovės nesutikimo su ieškovės paskaičiuotų nuostolių dydžiu kainų skirtumo forma yra tas, kad ieškovė šiuos nuostolius paskaičiavo su PVM ir pateikė ieškovės patirtų nuostolių apskaičiavimo lentelę, kurioje ieškovės patirti nuostoliai nurodyti be PVM (2 t., b. l. 70). Šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas. Kasacinis teismas tokio pat pobūdžio byloje yra išaiškinęs, kad kai pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį ir neperduoda joje nurodytų daiktų, o pirkėjas dėl tos pačios rūšies daiktų sudaro pakeičiančią sutartį, atlygintinais nuostoliais kainų skirtumo forma yra skirtumas tarp visos sumos, kurią pirkėjas būtų sumokėjęs, jei sutartis būtų įvykdyta, ir visos sumos, už kurią pirkėjas nusipirko tos pačios rūšies prekes brangiau. Kainų skirtumas, pirkėjo sumokėtas prekei įsigyti, ir yra jo patirtas nuostolis. Neįskaičius PVM į kainų skirtumą, pirkėjui nebūtų kompensuotas visas kainų skirtumas dėl jo sumokėtos didesnės kainos už prekes, o tai prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-684/2015).

14. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė įrodė patyrusi 16 004,52 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, paskaičiuotus kainų skirtumo forma. Tuo atveju, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, ieškovė už kviečius būtų sumokėjusi 16 004,52 Eur mažiau, nei sumokėjo juos įsigydama iš trečiųjų asmenų. Įsigydama kviečius iš trečiųjų asmenų, ieškovė nurodo patyrusi ir 3 184,42 Eur transportavimo išlaidas, kurių nebūtų patyrusi įsigydama kviečius iš atsakovės pagal ginčo sutartį. Šios ieškovės faktiškai patirtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, be to, šias išlaidas, kaip ieškovės patirtus nuostolius, pripažįsta ir pati atsakovė pateiktoje lentelėje apie ieškovės nuostolių dydį (2 t., b. l. 70; paskutinis stulpelis).

15. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė įrodė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrusi 19 188,94 Eur (16 004,52 Eur + 3 184,42 Eur) tiesioginių nuostolių.

16. Be to, ieškovė, vadovaudamasi 2018 m. gegužės 18 d. sutarties 8.2 punktu, numatančiu, kad laiku nepateikęs prekių, pardavėjas moka pirkėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nepristatytų prekių sumos, paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovės 1 123,48 Eur dydžio delspinigius (1 t., b. l. 6-7). Šis ieškovės reikalavimas netenkintinas, kadangi CK 6.73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir pripažinus, kad ieškovės reikalavimas dėl 19 188,94 Eur dydžio nuostolių priteisimo tenkintinas, kartu negali būti priteisiamos ir netesybos (delspinigiai).

17. Kaip pirmiau minėta, ieškovė patirtus nuostolius paskaičiavo ir kitu būdu – kaip atsakovės gautą naudą iš jos neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė tą patį grūdų kiekį UAB ,,Agrosfera“ pardavė 20 013,12 Eur brangiau, nei būtų pardavusi ieškovei pagal ginčo sutartį. Atsakovė šios sumos neginčija.

18. Ieškovei byloje įrodžius tiesioginių, t. y. realių, nuostolių dydį, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovei priteistinų nuostolių dydį skaičiuoti kaip atsakovės gautą naudą iš neteisėtų veiksmų, kadangi šis nuostolių paskaičiavimo būdas paprastai taikytinas tada, kai nėra galimybės nustatyti tiesioginių šalies patirtų nuostolių. Be to, šiuo atveju priteistus ieškovei nuostolius, paskaičiuotus CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, ieškovei būtų priteista didesnė suma nei faktiškai (realiai) jos patirti nuostoliai.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo tenkintinas iš dalies – priteisiant ieškovei iš atsakovės įrodytus 19 188,94 Eur dydžio tiesioginius nuostolius.

20. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju ieškovė prašė priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog tam, kad būtų galima taikyti palūkanų dydį, nurodytą minėtame įstatyme, šalys turi sutartyje susitarti, jog bus taikomas šis įstatymas. Tačiau ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas vadovaujantis minėtu įstatymu netenkintinas dėl to, kad byloje pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, o tokiam reikalavimui minėtas įstatymas netaikytinas (minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (19 188,94 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, šalims proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas 92 proc.

22. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 630 Eur žyminis mokestis ir 4 916,23 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka bylos sudėtingumo, todėl mažintinos iki 3 000 Eur (CPK 98 straipsnis). Tokiu būdu ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 3 630 Eur. Kadangi šiuo sprendimu ieškinys patenkintas 92 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 3 312 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 600 Eur x 92 proc.).

23. Byloje iš viso patirta 15,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Agerona“, juridinio asmens kodas 300118763, iš atsakovės Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas 161293921, 19 188,94 Eur (devyniolika tūkstančių vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni eurai ir 94 ct) nuostolius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (19 188,94 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 312 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas 161293921, valstybei 15,94 Eur (penkiolika eurų ir 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.