Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Ieškovė UAB „Agerona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė iš atsakovės Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovės priteisti 20 805,99 Eur nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 20 312,42 Eur (2 t., b. l. 71) ir prašė priteisti iš atsakovės šią sumą.

3. Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. 20180518/01-JS (toliau-sutartis), pagal kurią atsakovė (pardavėja) įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais (nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.) ieškovei (pirkėjai) parduoti ir pristatyti į uostą 650 tonų kviečių už sutartyje numatytą kainą. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – nepristatė ieškovei nė vienos sutartyje numatytos tonos kviečių. Ieškovė, matydama, kad atsakovė neįvykdys sutarties ir nepristatys sutarto kviečių kiekio, ėmėsi operatyvių veiksmų kompensuoti atsakovės neparduotą kviečių kiekį, nuperkant jį iš kitų pardavėjų. Atsakovės nepristatytas kviečių kiekis ieškovei buvo būtinas, kadangi buvo sudariusi kviečių pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju, kuria buvo įsipareigojusi jam parduoti šalių sutartą kiekį grūdų. Dėl to, jog atsakovė iki sutartyje numatyto termino pabaigos (2018 m. lapkričio 30 d.) absoliučiai neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir nepristatė sutarto kiekio – 650 tonų kviečių, ieškovė buvo priversta visą šį trūkstamą grūdų kiekį įsigyti iš trečiųjų asmenų už tuo metu rinkoje esančias didesnes kviečių kainas. Ieškovė su trečiaisiais asmenimis per protingą terminą (laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. sausio 7 d.) sudarė neįvykdytą sutartį pakeičiančias sutartis, kurių pagrindu ieškovė įsigijo iš viso 650,78 tonų kviečių už 156 382,19 Eur kainą. Dėl to, jog atsakovė visiškai neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovė dėl susidariusio grūdų kainų skirtumo, įsigyjant trūkstamą grūdų kiekį, patyrė 16 514,82 Eur dydžio nuostolių, kuriuos pagal tarp šalių sudarytos sutarties 8.5 punktą privalo atlyginti atsakovė. Ieškovė patyrė ir papildomų nuostolių dėl iš trečiųjų asmenų įsigytų grūdų gabenimo į uostą, nes dalis kviečių pardavėjų patys neturėjo galimybių ieškovei parduodamus kviečius pristatyti iki uosto, todėl ieškovė juos gabeno savo sąskaita, dėl ko patyrė 3 184,41 Eur dydžio nuostolių. Sutarties 8.2 punkte šalys susitarė, kad laiku nepateikusi priekių atsakovė moka ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą prekių pristatymo dieną nuo nepristatytų prekių sumos. Grūdai pagal pakeičiančias sutartis ieškovei buvo pristatyti tik laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. sausio 10 d. t. y. 7 – 41 dienomis vėliau, nei numatyta su atsakove sudarytos sutarties 4 punkte. Dėl šios priežasties ieškovė paskaičiavo delspinigius, kurių bendra suma sudaro 1 106,76 Eur sumą.

4. Be to, tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytus kviečius atsakovė pardavė ne ieškovei, o trečiajam asmeniui – UAB „Agrosfera“, su kuria 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarė sutartį. Vadinasi, atsakovė turėjo ginčo sutarčiai įvykdyti reikiamą kviečių kiekį, tačiau su ieškove sudarytos sutarties vienašališkai neįvykdė, o sudarė kitą grūdų pardavimo sutartį su UAB „Agrosfera“ ir kviečius šiam trečiajam asmeniui pardavė už žymiai rinkoje pakilusias grūdų kainas. Atsižvelgiant į pateiktų PVM sąskaitų faktūrų kainas ir realizuotų kviečių kiekius, bei kainų skirtumus, akivaizdu, kad atsakovė iš savo neteisėtų veiksmų, t. y. vienašališkai neįvykdydama su ieškove sudarytos sutarties, o šiuos kviečius parduodama trečiajam asmeniui už ženkliai didesnes kainas, gavo bent 20 013,12 Eur naudos.

5. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovė prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pati ieškovė yra nesąžininga. 2018 m. liepos 27 d. tarp šalių buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti 380 tonų rapsų ir laiku už juos atsiskaityti, tačiau atsiskaityti už rapsus atsisakė. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-32584-728/2018, tačiau ieškovė matydama, kad kita bendrovė (Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė) kreipėsi į teismą, iš karto atsiskaitė, sumokėdama visą pinigų sumą. Tokie ieškovės veiksmai nesąžiningi, sukeliantys rimtų abejonių atsakovei dėl ieškovės mokumo. Atsakovė, nenorėdama rizikuoti, kad ieškovė gali neatsiskaityti už parduotą produkciją, dalį produkcijos pardavė tretiesiems asmenims. Norint sudarytį sutartį pakeičiančiąją sutartį, būtinas pradinės sutarties nutraukimas, tačiau ginčo sutartis galiojo iki 2018 m. gruodžio 15 d. ir šalių nebuvo nutraukta. Dar galiojant ginčo sutarčiai, ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. sausio 7 d. sudarė sutartį pakeičiančiąsias sutartis. Tai reiškia, kad protingas terminas nebuvo išlaikytas, nes dalis sutartį pakeičiančiųjų sutarčių buvo pasirašytos dar nepasibaigus pradinės sutarties terminui. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias atsakovei tinkamai įvykdyti prievolę. Be to, ieškovė kviečius iš trečiųjų asmenų turėjo galimybę nupirkti ir pigiau. Atsakovės veiksmuose nėra kaltės dėl to, kad ieškovė nusipirko brangesnius kviečius. Taigi ieškovės sudarytos sutartys negali būti kvalifikuojamos kaip pakeičiančiosios, nes sudarytos nenutraukus pradinės sutarties, be to, nesutampa objektas (nelygiaverčiai kviečiai),kas turi įtakos kainai. Dėl šių priežasčių ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo CK 6.258 straipsnio 5 dalies normai taikyti. Ieškovės papildomai pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė ne 20 805,99 Eur nuostolių, o 16 459,70 Eur nuostolių; skaičiavimą įrodo teismui pateikta nuostolių skaičiavimo lentelė. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė iš atsakovės kviečių II klasę buvo įsipareigojusi nupirkti brangiau, nei ją pardavė UAB ,,Baltic Agro“. Ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas, nes pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, nes reikalavimą dėl palūkanų taikymo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą šalys turi aptarti sutartyje. Jeigu sutartyje tokio įstatymo taikymas nėra aptartas, privalo būti taikomos CK 6.37 straipsnio 2 dalies normos.

7. Teismas savo sprendime nurodė, jog ginčo dėl to, kad atsakovė kviečių ieškovei pagal minėtą sutartį nepristatė, byloje nėra. Atsakovė neįrodinėjo, kad pristatyti kviečių pagal ginčo sutartį nebūtų galėjusi dėl nenugalimos jėgos (sutarties 9.2 punktas). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2018 m. gegužės 18 d. sutartyje numatytą grūdų kiekį turėjo (1 t., b. l. 104), tačiau šiuos grūdus pristatė UAB ,,Agrosfera“ pagal su šia įmone sudarytą sutartį. Šios aplinkybės neginčijo ir pati atsakovė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal ginčo sutartį, t. y. pažeidė sutarties nuostatas (CK 6.246, 6.256 straipsniai).

8. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nurodė, jog grūdai (kviečiai) ieškovei nebuvo pristatyti dėl pačios ieškovės nesąžiningų/kaltų veiksmų, t. y. ieškovei neatsiskaitant su atsakove pagal ankstesnes sutartis, atsakovei kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovės mokumo.

10. Prašomus priteisti nuostolius ieškovė paskaičiavo dviem būdais. Pirma, ieškovė nuostolius paskaičiavo kaip skirtumą tarp kviečių kainos, už kurią ieškovė įsigijo kviečius iš trečiųjų asmenų, ir kainos, už kurią ieškovė minėtus kviečius būtų įsigijusi iš atsakovės, taip pat ieškovės patirtas grūdų transportavimo išlaidas ir delspinigius pagal sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis; Sutarties 8.5 punktas; 8.3 punktas). Antra, nuostolius ieškovė paskaičiavo kaip atsakovės gautą naudą dėl jos neteisėtų veiksmų, t. y. kaip pelną (20 013,12 Eur), kurį atsakovė gavo pardavusi kviečius tretiesiems asmenims už didesnę kainą, nei buvo numatyta su ieškove sudarytoje sutartyje.

12. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės paskaičiuotų nuostolių dydžiu kainų skirtumo forma, nes ieškovė šiuos nuostolius paskaičiavo su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau-PVM) ir pateikė ieškovės patirtų nuostolių apskaičiavimo lentelę, kurioje ieškovės patirti nuostoliai nurodyti be PVM (2 t., b. l. 70). Šį atsakovės argumentą pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Kasacinis teismas tokio pat pobūdžio byloje yra išaiškinęs, kad kai pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį ir neperduoda joje nurodytų daiktų, o pirkėjas dėl tos pačios rūšies daiktų sudaro pakeičiančią sutartį, atlygintinais nuostoliais kainų skirtumo forma yra skirtumas tarp visos sumos, kurią pirkėjas būtų sumokėjęs, jei sutartis būtų įvykdyta, ir visos sumos, už kurią pirkėjas nusipirko tos pačios rūšies prekes brangiau. Kainų skirtumas, pirkėjo sumokėtas prekei įsigyti, ir yra jo patirtas nuostolis. Neįskaičius PVM į kainų skirtumą, pirkėjui nebūtų kompensuotas visas kainų skirtumas dėl jo sumokėtos didesnės kainos už prekes, o tai prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-684/2015).

13. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė patyrusi 16 004,52 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, paskaičiuotus kainų skirtumo forma. Be to, įsigydama kviečius iš trečiųjų asmenų, ieškovė nurodė patyrusi ir 3 184,42 Eur transportavimo išlaidas, kurių nebūtų patyrusi įsigydama kviečius iš atsakovės pagal ginčo sutartį. Šios ieškovės faktiškai patirtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, be to, šias išlaidas, kaip ieškovės patirtus nuostolius, pripažįsta ir pati atsakovė pateiktoje lentelėje apie ieškovės nuostolių dydį (2 t., b. l. 70; paskutinis stulpelis). Todėl ieškovės reikalavimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sukeltų 19 188,94 Eur (16 004,52 Eur + 3 184,42 Eur) tiesioginių nuostolių teismas vertino kaip įrodytą ir pagrįstą, todėl tenkino.

18. Atsakovė (apeliantė) Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo prašymą taikyti ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

18.2. Apeliantė teigia, jog byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies. Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika ir teigia, jog teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu bei CK 6.259 straipsnio 2 dalimi, pakeičiamąsias sutartis turi vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje nr.3K-3-230/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje nr.3K-3-365/2013). Atsakovė nurodo, jog 2018 m,. gegužės 18 d. sutartis tarp šalių galiojo iki 2018 m. gruodžio 15 d. ir šalių nebuvo nutraukta. Tuo tarpu ieškovė pasirašė septynias pakeičiamąsias sutartis su kviečių pardavėjais dar nesibaigus šalių sutarties galiojimui, t. y. 2018 m. gruodžio 4 d., 6 d., 10 d., 17 d., 19 d., 2019 m. sausio 7 dieną. Atsakovės vertinimu protingas terminas nebuvo išlaikytas sudarant pakeičiamąsias sutartis ir todėl atsakovei buvo užkirstas kelias įvykdyti sutartį. Be to, atsakovė nurodo, jog ieškovė nepagrindė, kodėl produkciją įsigijo brangiau, todėl atsakovės veiksmuose nėra kaltės dėl to.

18.4. Apeliantė nesutinka su sprendimu, jog apskaičiuojant nuostolių dydį yra įskaičiuotas ir PVM. Nurodo, jog pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM tik tuomet, jei PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą. Todėl atsakovė, atlygindama ieškovei nuostolius, į kuriuos įtrauktas ir PVM, atskaityti jo negalės, kas reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą.

2. Ieškovė UAB „Agerona“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

19.1. Ieškovė nurodo, jog bylą nagrinėjant buvo nustatyta, jog atsakovė turėjo visą sutarčiai su ieškove įvykdyti reikiamą kviečių kiekį. Taip pat nustatyta, jog atsakovė 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudariusi sutartį su UAB “Agrosfera”, kuriai ir pardavė turėtus kviečius. Be to, kviečius atsakovė pardavė už gerokai didesnę kainą, nei buvo numatyta šalių sutartyje. Ieškovė nurodo, jog parduodama kviečius trečiajam asmeniui brangiau nei buvo susitarta šalių, atsakovė gavo 20 013,12 Eur papildomos naudos. Ieškovė pabrėžia, jog visos pakeičiamosios sutartys buvo sudarytos po 2018 m. lapkričio 30 d. termino, kuris buvo sutartyje numatytas kaip kviečių pristatymo terminas. Ieškovė nusipirko tokį patį tokių pačių kviečių kiekį, tačiau sumokėjo daugiau nei buvo susitarta su atsakove. Be to, ieškovė patyrė papildomų transportavimo išlaidų, nes pagal šalių sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi pati pristatyti kviečius.

19.2. Ieškovė nurodo, jog apeliantė nepagrįstai teigia, jog pakeičiamosios sutartys gali būti sudatytos tik tuo atveju, jei sutartis nutraukta. Nurodo, jog šalys sutartyje aiškiai susitarė dėl sutarties neįvykdymo pasekmių. Atsakovė visiškai sutarties neįvykdė, todėl teismo išvada, jog atsakovė pažeidė sutarties nuostatas yra pagrįsta.

19.3. Ieškovė nurodo, jog pati atsakovė pranešė, jog nevykdys sutarties, ką patvirtino byloje apklaustas liudytojas. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog sutartis nebuvo nutraukta. Ieškovė nurodo, jog analogiškoje situacijoje kasacinis teismas konstatavo, jog tokiais veiksmais buvo nutraukta sutartis ir atsakovas turi atlyginti dėl to patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 20105 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-304-684/2015).

19.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pakeičiamosios sutartys buvo sudarytos dar galiojant šalių sutarčiai. Nurodo, jog visos sutartys su trečiaisias asmenimis buvo sudarytos po termino pristatyti kviečius pasibaigimo. Be to, kaip nustatyta byloje, atsakovė dar 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarė sutartį dėl kviečių pardavimo su UAB “Agrosfera” ir pardavė 627,678 tonas turėtų kviečių. Atsakovė pati nurodė, jog 2018 metais turėjo 678 tonas kviečių, todėl akivaizdu, jog didžiąją dalį kviečių pardavus trečiajam asmeniui 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė neturėjo pakankamo kiekio parduoti ieškove ir įvykdyti sutartį. Todėl įvykdyti sutartį atsakovei užkirto kelią ne ieškovės veiksmai, o pačios atsakovės laisva valia sudaryta sutartis su UAB “Agrosfera”.

19.5. Ieškovė pažymi, jog atsakovė pati kviečius trečiajam asmeniui pardavė net brangiau nei ieškovė juos įsigijo iš trečiųjų asmenų, todėl atsakovės argumentai, jog apskaičiuojant ieškovės patirtus nuostolius buvo nepagrįstai imamas kainų skirtumas tarp ieškovės pirktų kviečių ir sutartyje numatytos kainos, yra atmestinas. Apeliantė nepagrindė savo teiginio, jog kviečius galima buvo įsigyti pigiau. Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, jog nesutampa sutarčių objektai.

19.6. Apeliaciniame skunde atsakovė dėsto argumentus dėl atlygintinos žalos mažinimo CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau jokio prašymo nebuvo suformulavusi nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei skunde.

19.7. Ieškovė nurodo, jog teismas tinkamai apskaičiavo patirtų nuostolių dydį į jį įskaičiuodamas PVM, nes tokia praktika yra suformuota kasacinio teismo.

19.8. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovė nepagrįstai sutarties nevykdymą pateisina siekiu išvengti rizikos, nes ieškovė nebuvo atsiskaičiusi už rapsus. Ieškovė nurodo, jog pagal pateiktas sąskaitas už rapsus ji atsiskaitė laiku, išskyrus tris sąskaitas, kurias pavėlavo sumokėti tik 7 kalendorines dienas. Be to, nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, jog sutarties nevykdymo priežastis buvo pakilusios kviečių kainos. Ieškovė teigia, jog atsakovė veikia daugiau bei 26 metus kaip įmonė, kurios pagrindė veikla - grūdų auginimas ir realizavimas, todėl turėjo aiškiai suprasti, jog neįvykdžius savo įsipareigojimų ji turės atlyginti dėl to kitos šalies nuostolius.