Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui E. S., atsakovo atstovams advokatui A. B., advokato padėjėjui K. A. bei atsakovui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agentas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“, ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-10-05 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Nr. B2-580-278/2018 UAB „Agentas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-27 d. nutartimi paliko Panevėžio apygardos teismo 2018-10-05 d. nutartį nepakeistą. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Divingas“. UAB „AGENTAS“ vadovo pareigas nuo 2017-03-22 iki įmonės bankroto (2018-11-27) ėjo atsakovas.

3. 2016-12-31 UAB „Agentas“ buvo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai 590 401,91 Eur (537372,98 Eur Nacionalinės mokėjimų agentūros kreditorinis reikalavimas + 26559,69 Eur UAB „Baltijos kuras“ kreditorinis reikalavimas + 26469,24 Eus SIA „Kraftpapirs“ kreditorinis reikalavimas) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (546 596,50 Eur).

4. Atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatų aspektu momentu laikytina UAB „AGENTAS“ finansinės atskaitomybės už 2016 metus patvirtinimo data - 2017-04-26, atsakovo veiksmais sukelta žala šiuo ieškiniu skaičiuojama už laikotarpį nuo 2017-04-26 d. iki 2018-11-27 d. Atsakovui, kaip įmonės vadovui, turėjo būti žinoma, kad įmonė yra nemoki (vėliausiai 2017-04-26, kai buvo patvirtinta 2016 metų finansinė atskaitomybė).

5. Panevėžio apygardos teismo 2015-02-06 nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-302-544/2015) Nacionalinės mokėjimo agentūros naudai areštavo UAB „Agentas“ turtą 499 50,00 Eur sumai. Turto arešto faktas buvo įregistruotas Turto areštų aktų registre. Nuo 2016 m. UAB „Agentas“ nebevykdė ūkinės veiklos, ką patvirtina pridedamos Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2016, 2017, 2018 metus, kuriose 2016, 2017, 2018 metais įmonės deklaruotos pajamos sudarė 0 Eur. Pagal VSDFV duomenis atsakovo vadovavimo laikotarpyje nuo 2017-03-22 iki 2017-04-01 UAB „Agentas“ dirbo tik 4 darbuotojai, iš jų 1 darbuotojas buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo 2017-04-02 iki 2018-11-27 darbuotojų nebuvo.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-01-11 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį dėl UAB „Agentas“ bankroto bylos iškėlimo, nes kiti kreditoriai nebuvo pateikę pareiškimų iškelti UAB „Agentas“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-01-11 nutartyje nevertino, nepasisakė ir nepaneigė Panevėžio apygardos teismo 2017-12-14 nutartimi nustatyto fakto, kad UAB „Agentas“ buvo nemoki pagal 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus.

7. Iš Juridinio asmenų registro duomenų matyti, kad 2017-04-26 juridiniam asmenų registrui buvo pateikti UAB „Agentas“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus.

8. Tai, kad atsakovas faktiškai žinojo bei buvo susipažinęs su UAB „Agentas“ finansinės atskaitomybės dokumentais už 2016 metus, be kita ko, įrodo ir tai, kad šie dokumentai buvo pateikti į Panevėžio apygardos teismo nagrinėtą civilinę bylą Nr. eB2-724-252/2017, kurioje buvo nagrinėjamas VSDF Utenos skyriaus pareiškimas dėl UAB „Agentas“ bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, kaip UAB „Agentas“ vadovas, dalyvavo nurodytoje byloje, 2017-12-13 teikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017-12-13 nutarties, kuriame pasisakė dėl įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Turto areštų aktų registre buvo padaryti įrašai jau nuo 2015-02-06 apie ieškovui taikomus turto areštus 499850,00 Eur sumai.

9. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios, kokie subjektai turi pareigą inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą, prasme akcininkai nei pagal šį įstatymą, nei pagal kitus akcininkų kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus (šiuo atveju - ABĮ) neturi tiesioginės pareigos kreiptis su pareiškimu iškelti nemokios įmonės bankroto bylą.

10. Prašomą priteisti žalą sudaro BUAB „Agentas“ kreditorinių reikalavimų padidėjimas laikotarpiu nuo 2017-04-26.

11. Sutartyse, iš kurių kilo akcininkų A. A. ir A. P. kreditoriai reikalavimai, buvo nustatyti skolų sumokėjimo terminai, todėl nėra pagrindo teigti, kas prievolės akcininkams A. A. ir A. P. turėjo būti vykdomos kitokiais terminais nei nustatyta galiojančiose sutartyse. Kita vertus, tai neturi jokios įtakos šioje byloje nustatant UAB „Agentas“ nemokumą 2016-12-31 dienai, nes 2016-12-31 dienai UAB „Agentas“ pradelstos skolos vien kreditoriams Nacionalinei mokėjimų agentūrai, UAB „Baltijos kuras“, SIA „Kratfpapirs“ sudarė 590 401,91 Eur ir šios skolos ženkliai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (546 596,50 Eur).

12. Niekas neturėjo pareigos supažindinti atsakovą su finansinės atskaitomybės dokumentais, nes būtent bendrovės vadovui tenka įstatyminė pareiga organizuoti šių dokumentų parengimą.

14. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jis nebuvo tinkamai ir laiku supažindintas su ieškovo finansiniais dokumentais, o net ir pavėluotai pateikti finansiniai dokumentai nerodė Ieškovo nemokumo būsenos tuo laikotarpiu, kuriuo Atsakovas kaltinamas neiškėlęs bankroto bylos ieškovui. Ieškovo akcininkai dar iki atsakovo paskyrimo ieškovo vadovu žinojo apie ieškovo finansinę būklę, patys buvo pagrindiniai jo kreditoriai, todėl, įmonei esant nemokiai, pareigą kelti bankroto bylą turėjo būtent akcininkai.

15. Ieškovas įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas mokiu pagal 2016 m. balanso duomenis. Ieškovo balanse už 2016 metus, kuriuo Ieškovas grindžia savo reikalavimą, ne tik nėra atsakovo parašo, tačiau atsakovas, kaip vadovas, apskritai jame nėra nurodytas.

16. Atsakovo pagrindinis darbas buvo UAB „Karbonita“ vadovo pareigos, o ieškovo įmonėje Atsakovas vykdė tik technologijos organizavimo darbus. Ankstesni ieškovo darbuotojai dirbo įmonėje UAB „Karbonita“ UAB Agentas objekte.

17. 2018-01-11 nutartimi c.b. Nr. e2-373-823/2018 Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė iškelti ieškovui bankroto bylą. Kai ieškovui bankroto byla buvo keliama (ir iškelta) antrą kartą, tai ieškovo nemokumas buvo nustatytas remiantis 2017-12-31 balanso, o ne 2016-12-31 balanso duomenis

19. Abiejų ieškovo akcininkų paskolos pagal 2018-10-23 buhalterės perduotus duomenis sudarė bendrą 552‘561 EUR2 sumą (2016 metais) ir bendrą 608‘261,59 EUR3 sumą (2017 metais). Tad šių įsiskolinimų nelaikant pradelstais, bankroto byla apskritai negalėtų būti iškelta, kadangi visi likę įsipareigojimai neviršytų pusės į balansą įrašytos turto vertės.

20. Remiantis 2018-07-31 sudaryto ir kartu su 2018-10-23 priėmimo-perdavimo aktu pateikto dokumento „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“ duomenimis, jo sudarymo dienai ieškovo pradelsti įsipareigojimai siekė tik 89‘673,54 Eur.

21. Jeigu anksčiau ieškovo akcininkai nelaikė, kad ieškovo skolos yra pradelstos, tai dėl bankroto bylos iškėlimo neturėjo kreiptis ir atsakovas.

22. Atsakovas nepažeidė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi (i) jam pateikti duomenys nerodė įmonės nemokumo nei 2016, nei 2017 metais, o (ii) net ir vėliau pateikti duomenys rodė tik įsiskolinimą akcininkams, bet ne aplinkybę, kad skolos yra pradelstos.

23. Pareiga grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai pinigines lėšas ieškovo buhalterės parengtuose balansuose nebuvo atspindėta.

24. Atsakovas neginčija, kad jis, kaip vadovas, yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką, buhalterinės apskaitos organizavimo negalima sutapatinti su jos vedimu (tvarkymu).

25. Atsakovas, organizuodamas buhalterinę apskaitą, buhaltere pasitikėjo ir neturėjo nei teisinės pareigos, nei faktinės galimybės iš naujo tikrinti jos darbo.

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktika paneigia ieškovo vertinimą, kad balanso eilutėje „per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ esančiam skaičiui viršijant pusę į balansą įrašyto turto vertės, įmonė turėtų būti laikoma nemokia. Priešingai – kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar būtent pradelstos įmonės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

27. Ieškovui bankroto byla buvo iškelta, tačiau tai įvyko dėl staiga pasikeitusios akcininkų pozicijos dėl ieškovo įsiskolinimų jiems, o faktas apie ieškovo įsiskolinimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai ankščiau nebuvo žinomas atsakovui.

28. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir nurodytą procesinę poziciją dėl bylos baigties.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

31. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės už kreditorinių reikalavimų padidėjimą dėl to, kad atsakovas neįvykdė laiku pareigos inicijuoti įmonei bankroto bylą.

32. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 30 punktą, kt.).

33. Bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 41 punktą; kt.).

34. Už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 45 punktą).

35. Bylos duomenimis klausimas dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo teismine tvarka buvo sprendžiamas du kartus: Panevėžio apygardos teismas 2017-12-04 nutartimi (civilinė byla Nr. e2B-301-252/2018) iškėlė ieškovui bankroto bylą, išanalizavus ieškovo VSDFV patektus įrodymus bei ieškovo finansinės atsakomybės dokumentus už 2016 metus, pateiktus juridinių asmenų registrui. Ši teismo nutartis buvo panaikinta išnagrinėjus atsakovo – UAB „Agentas“, atstovaujamo vadovo E. M. - atskirąjį skundą: 2018-01-11 Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad UAB „Agentas“ atsiskaitė su ieškovu (VSDFV). Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje neanalizavo atsakovo finansinės padėties ir nekonstatavo, kad atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai, pateikti Juridinių asmenų registrui, neįrodo atsakovo nemokumo. Taigi, 2018-01-11 Lietuvos apeliacinis teismo nutartyje nebuvo nustatyta šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje atsakovas UAB „Agentas“, veikiantis per vadovą – E. M., pirmosios instancijos teismui atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė, o atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų aplinkybių, kad pagal įmonės išviešintų finansinės atskaitomybės už 2016 metus įmonės skolos yra didesnės nei pusė turimų lėšų ar turto – neginčijo, kitų finansinės atsakomybės dokumentų teismui neteikė; atskirasis skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad įmonė turi veiklos perspektyvų ir kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonės turtas yra areštuotas. Apeliantas atskirajame skunde šios aplinkybės taip pat neneigė, tačiau nemanė, kad ši aplinkybė turi įtakos įmonės nemokumo vertinimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, būdamas UAB „Agentas“ vadovu, turėjo žinoti ir žinojo apie įmonės 2017-04-26 išviešintus finansinės atsakomybės dokumentus, žinojo realią įmonės finansinę padėtį (įmonės nemokumą nuo 2016 m., nes įmonės pradelstos skolos buvo didesnės nei pusė turimų lėšų ar turto) bei žinojo, kad įmonės turtas yra areštuotas, todėl turėjo žinoti kokio kreditoriaus naudai buvo taikytos reikalavimų užtikrinimo priemonės.

36. Tai, kad atsakovas ir apie turto areštą, ir apie tikrąją įmonės turtinę padėtį žinojo papildomai patvirtina ieškovo pateikti 2022-05-19 rašytiniai įrodymai apie vykdomą išieškojimą iš UAB „Agentas“ turto Nacionalinės mokėjimo agentūros naudai (vykdomoji byla Nr. 0168/15/01704). Vykdomojoje byloje atsakovas teikė skundus dėl antstolio veiksmų, 2018-03-14 skunde analizuoja 2017 m. turto arešto aktus; nurodo argumentus, kad dėl sunkios UAB „Agentas“ finansinės padėties negali į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti 1200 Eur už pakartotinę ekspertizę.

37. Panevėžio apygardos teismas 2018-10-05 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Nr. B2-580-278/2018 UAB „Agentas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-27 d. nutartimi paliko Panevėžio apygardos teismo 2018-10-05 d. nutartį nepakeistą. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Divingas“.

38. UAB „AGENTAS“ vadovo pareigas nuo 2017-03-22 iki įmonės bankroto (2018-11-27) ėjo atsakovas.

39. Iš UAB „Agentas“ balanso už 2017 metus matyti, kad už praeitą laikotarpį, t.y. 2016 m., įmonė turėjo turto už 1093193 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 712 115 Eur, t.y. viršijo pusę įmonės turto vertės. Įvertinus atsakovo elgesį minėtose bylose dėl bankroto bylos jam iškėlimo, atsižvelgus į tai, kad atsakovas ėjo UAB „Agentas“ vadovo pareigas, dėl ko turėjo žinoti arba imtis aktyvių veiksmų išsiaiškinti visas įmonės skolas, jų mokėjimo terminus, darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė, jog 2016 m. įmonės finansinė būklė atitiko nemokios įmonės būklę.

40. Atsakovas teigė, kad skolų akcininkams apmokėjimo terminas nebuvo suėjęs, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad šių kreditorių reikalavimų įvykdymo terminas nebuvo suėjęs, neteikė nagrinėjant įmonės bankroto bylą Nr. B2-580-278/2018, ir, kaip buvo minėta, teismo išvados, kad 2016 metais įmonės skolos buvo didesnės nei pusė turimų lėšų ar turto – neginčijo.

41. Kita vertus, akcininkų skolos įmonei, sprendžiant dėl įmonės nemokumo momento, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingos. Vien kreditorių Nacionalinės mokėjimo agentūros, UAB „Baltijos kuras“, SIA „Kraftpapirs“ reikalavimų sumos, kurios turėjo būti žinomos atsakovui nuo 2017-04-26, viršijo į balansą įrašyto turto vertę (537372,98Eur+ 26559,69 Eur+26469,24 Eur, t.y. 590 401,91 Eur, kai turto vertė – 1 093 193 Eur). Bylos duomenimis šių kreditorių reikalavimai turėjo būti įvykdyti dar 2015 m.

42. Šioje byloje svarbu ir tai, kad, kaip matyti iš ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, jau skiriant atsakovą įmonės vadovu, ieškovas veiklos nevykdė (atsiliepimo į ieškinio 16 p.). Metinės pelno mokesčio deklaracijos bei duomenys apie įmonės darbuotojus (nuo 2017-04-02 darbuotojų nebuvo) leidžia daryti išvadą, kad nuo atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonė veikos nevykdė. Tokioje situacijoje, kaip įmonė turi kreditorių, o įmonės turtas yra areštuotas, įmonės vadovas turi būti ypač rūpestingas, siekiant išsiaiškinti tikrąją įmonės finansinę padėtį, įmonės mokumą, jos galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams nevykdant veiklos. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo ir kitų darbuotojų darbą įmonėje UAB „Karbonita“ neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo kaip UAB „Agentas“ vadovo civilinės atsakomybės. Atsakovo paaiškinimai (atsiliepimo 13 p.), kad jis UAB „Agentas“ įmonėje vykdė tik technologijos organizavimo darbus (nors byloje nėra duomenų, kad UAB „Agentas“ vykdytų veiklą), kad neturėjo prisijungimų prie ieškovo banko sąskaitų, tik papildomai įrodo, kad atsakovas sąmoningai nevykdė savo kaip įmonės vadovo pareigų.

43. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. įmonės vadovas atsako už veiklos organizavimą ir įmonės tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų sudarymą ir informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui bei informacijos pateikimą akcininkams. Taigi, būtent įmonės vadovas yra atsakingas už teisingos informacijos apie įmonės veiklą pateikimą akcininkams, finansinės atsakomybės pateikimą juridinių asmenų registrui, todėl atsakovo atsikirtimai apie akcininkų pozicijos pasikeitimą, apie tai, kad atsakovas nebuvo supažindintas su įmonės finansine padėtimi, kad jam nebuvo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, kad ne jis teikė registrui finansinės atsakomybės dokumentus už 2006 metus, kad buhalterė pateikė atsakovui nedetalizuotus finansinės atskaitomybės dokumentus ir pan., nepateisina atsakovo neveikimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant gauti pirminius įmonės dokumentus, kad siekė įsitikinti įmonės mokumu pagal viešus 2017-04-26 įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Tai, kad atsakovas tik 2018-10-05 susipažino su įmonės finansine padėtimi rodo, jog atsakovas savo valia prisiėmė riziką, susijusią su nemokios įmones valdymu.

44. Atsakovo argumentai, kad UAB „Agentas“ akcininkai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Agentas“ bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįsti ir neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, nes ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios, kokie subjektai turi pareigą inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą, prasme akcininkai nei pagal šį įstatymą, nei pagal kitus akcininkų kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus (šiuo atveju - ABĮ) neturi tiesioginės pareigos kreiptis su pareiškimu iškelti nemokios įmonės bankroto bylą (LAT 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021).

45. Atsakovo nurodytas ir prie tripliko pridėtas 2017-03-17 akcininko A. A. elektroninis laiškas, kuriame nurodyti įmonės kreditoriai, nėra įmonės pirminis dokumentas, kuriais grindžiami finansinės atskaitomybės duomenys, todėl šis laiškas yra akivaizdžiai nebuvo pakankamas vertinti įmonės finansinės padėtį. Kiti prie tripliko pridėti įrodymai – nepasirašyti bandomieji balansai, ištraukos iš buhalterinės apskaitos suvestinių apie 2016-06-03 įmonės padėtį - yra neinformatyvūs ir nesudaro pagrindo spręsti apie tikrąją įmonės finansinę būklę 2016 m.

46. Teismo vertinimu, įmonės vadovas negali nežinoti apie kreditorių reikalavimus, kai įmonei buvo pateiktos apmokėti sąskaitos, bet įmonė jų neapmokėjo. Be to, atsakovas pripažino, kad jis žinojo apie Nacionalinės mokėjimo agentūros dotacijas (tripliko 34 p.), todėl akivaizdu, kad tokiu atveju turėjo išsiaiškinti tokių dotacijų grąžinimo sąlygas ir terminus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, ėmėsi veiksmų siekiant išsiaiškinti sąskaitų neapmokėjimo priežastis, įmonės turto teisinį statusą, turto areštų pagrindus. Net ir tuo atveju, jei įmonės buhalterė nepateikė arba pateikė įmonės vadovui neišsamius duomenis apie įmonės kreditorius, tai neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos būti aktyviam ir savo iniciatyva aiškintis ar įmonė yra moki, ar ji turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais bei koks yra pradelstų kreditoriams įsipareigojimų dydis.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 str.); administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-528/2009; 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010, kt.).

48. Dėl aukščiau nurodytų motyvų, teismas daro išvadą, kad atsakovas, jei jam iš tikrųjų nebuvo pateikti visi įmonės dokumentai, nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti ar įmonė yra moki, todėl atsakovo nurodyti nesutikimo su ieškiniu argumentai neatleidžia atsakovą nuo atsakomybės dėl pareigosi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo, priešingai, rodo atsakovo netinkamą įmonės veiklos organizavimą.

49. Kadangi atsakovas apie įmonės nemokumą turėjo žinoti po įmonės finansinės atsakomybės dokumentų už 2016 metus pateikimo juridinių asmenų registrui (pažymėtina, kad šie duomenys nebuvo vėliau atsakovo iniciatyva koreguojami ar tikslinami, jei jie būtų buvę neteisingi), todėl tokia pareiga ieškovui kilo nuo 2017-04-26, tačiau dėl savo kaltės atsakovas bankroto bylos įmonei neinicijavo.

50. Kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktiką laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Visų kreditorių teisės ginamos ĮBĮ nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; kt.).

51. Atsakovas nenurodė jokių nesutikimo argumentų dėl ieškovo nurodytos žalos fakto ir dydžio, t.y. kad laikotarpiu nuo 2017-04-26 iki 2018-11-27 įmonės padidėjusių įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 72 747,72 Eur, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti ieškovo nurodytus skaičiavimus nepagrįstais.

52. Teismo posėdyje atsakovas prašė taikyti trijų metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.) ir dėl senaties termino praleidimo ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad tokio prašymo iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje atsakovas nereiškė. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas teismo posėdyje nurodė atsikirtimas į prašymą, nėra procesinių kliūčių tokiam prašymui išnagrinėti

53. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 86 punktą).

54. Taigi, atsakovas pagrįstai teigia, kad šiuo atveju svarbu nustatyti kada ieškovas sužinojo apie teisių pažeidimą.

55. Bylos duomenimis atsakovas perdavė ieškovui įmonės dokumentus 2019-01-31 (tą patvirtina ieškovo papildomai pateiktas 2019-01-31 dokumentų priėmimo-perdavimo aktas). Kadangi perduoti dokumentai yra susiję su įmonės finansine padėtimi, todėl ieškovas galėjo sužinoti apie teisių pažeidimą tik su susipažinęs su visais įmonės dokumentais, t.y. ieškinio senaties pradžia yra 2019-02-01. Ieškinys pareikštas 2022-01-28, t.y. nepraleidus trijų metų ieškinio senaties termino, todėl šuo pagrindu ieškinys negali būti atmestas.

56. Kadangi atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo laiku sustabdytas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas, dėl kurių padidėjo įmonės įsipareigojimai kreditoriams. Taigi, byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės pagrindai, todėl ieškinys tenkinamas visiškai. Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

57. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Ieškovas patyrė 2395, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato išlaidos apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, todėl mažinti šių išlaidų pagrindo nėra. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1316 Eur žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. M. ieškovo BUAB „Agentas“ naudai 72 747,72 EUR žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2395, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. M. valstybės naudai 1316 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.