- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-307-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31197-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tumax projects“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tumax projects“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“, ieškinį atsakovui V. A. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Tumax projects“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Turto valdymas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. A. dėl žalos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 4070 Lt skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2413-392/2020 iškelta UAB „Tumax projects“ bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Turto valdymas“. Patikrinusi ieškovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Luminor banke, išrašus, nemokumo administratorė nustatė, kad nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 23 d. atsakovas, jau nebūdamas ieškovės vadovu (2019 m. liepos 15 d. vadovu išrinktas (paskirtas) L. L.), pervedė 4070 Eur sumą fiziniams ir juridiniams asmenims: 1) V. A. 2019 m. liepos 15 d. – 800 Eur; 2) UAB „Finance LT“ 2019 m. liepos 15 d. – 200 Eur; 3) T. K. 2019 m. liepos 23 d. – 1390 Eur; 4) T. G. (T. G.) 2019 m. liepos 23 d. – 1580 Eur ir 100 Eur. Mokėjimo pavedimuose nurodoma, kad tai yra darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2019 m. birželio mėnesį apmokėjimas, taip pat apmokėjimas už suteiktas buhalterines paslaugas (apmokėta buvusio akcininko D. R. vadovaujamai UAB „Finance LT“);
1.2. pavedimų atlikimo laikotarpiu (2019 m. liepos 15 d. – 2019 m. liepos 23 d.) jau egzistavo ieškovo pradelstos prievolės kitiems darbuotojams bei tiekėjams, kurios turėjo būti apmokėtos prioriteto tvarka: 1) K. P., Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimas darbo byloje Nr. DGKS-5801 (skola už 2019 m. sausio 4 d. – 2019 m. balandžio 9 d. laikotarpį) – 3 389,91 Eur; 2) A. V., Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas darbo byloje Nr. DGKS-5287 (skola už 2018 m. gruodžio 21 d. – 2019 m. balandžio 18 d. laikotarpį) – 4 073,95 Eur; 3) A. B., Darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas darbo byloje Nr. DGKS-6941 (skola už 2019 m. sausio 9 d. – 2019 m. kovo 29 d. laikotarpį) – 5 603,21 Eur; 4) A. A., skola už 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpį – 1 806,50 Eur; 5) UAB „DND Talis“, 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaita-faktūra – 249 Eur. Be to, pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą atsakovas nuo 2019 m. liepos 15 d. jau buvo netekęs įmonės vadovo įgaliojimų;
1.3. egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo veiksmai atliekant pavedimus sau bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims neturint teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis bei pasirinktinai atsiskaitant su tam tikrais kreditoriais, kai egzistavo pradelsti senesni įsipareigojimai kitiems kreditoriams, pripažintini neteisėtais veiksmais. Žalą sudaro išmokėta fiziniams ir juridiniams asmenims 4070 Eur suma. Taip pat o tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (pavedimai atlikti buvusio vadovo V. A.) ir dėl jų atsiradusios žalos, kadangi žala įmonei ir kreditoriams atsirado ir jos dydis tiesiogiai priklausė nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovės lėšas be teisinio pagrindo pervedus fiziniams ir juridiniams asmenims.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. atsakovas, gavęs iš naujojo įmonės vadovo L. L. nurodymus, turėjo teisę atlikti ieškinyje nurodytus penkis mokėjimo pavedimus. Naujasis įmonės vadovas L. L. dar nebuvo susitvarkęs bankinių prisijungimų, todėl pavedė atlikti penkis mokėjimo pavedimus įmonės kreditoriams atsakovui, vis dar turėjusiam visus bankinius įgaliojimus prisijungti ir disponuoti ieškovės atsiskaitomąja sąskaita. Todėl ieškovės argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą;
2.2. atsakovas nepadarė jokios žalos ieškovei, o ieškovės turtinė padėtis dėl atliktų pavedimų nenukentėjo. Mokėjimo pavedimai atlikti įmonės darbuotojams, kurių reikalavimai yra tenkinami pirmąja eile bei vienam trečios eilės kreditoriui, kuris kategoriškai atsisakė palaukti atsiskaitymo ir ketino kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Dėl priverstinio skolos išieškojimo ieškovė būtų patyrusi dar didesnes išlaidas;
2.3. ieškovė nepagrindė visų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti privalomų sąlygų. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos ieškovei. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovė nepatyrė ir jokios žalos, o priešingai, išvengė dar didesnių išlaidų dėl galimo priverstinio skolos išieškojimo. Taip pat nėra ir atsakovo kaltės, kadangi atsakovas veikė pagal ieškovės vadovo įgaliojimus, vadovavosi įprasta verslo praktika bei buvo rūpestingas ir apdairus. Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nėra visų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti privalomų sąlygų.
3. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad palaiko ieškovės poziciją. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. atsakovas pateikė teismui suklastotą įgaliojimą, kurio pagrindu atsakovas nurodė atlikęs 5 mokėjimo pavedimus UAB „Tumax projects“ darbuotojams. Atsakovo nurodomu UAB „Tumax projects“ įgaliojimu 2019 m. liepos 15 dienos data nesuteikė atsakovui V. A. atlikti pavedimų, o gavęs informaciją iš UAB „Tumax projects“ nemokumo administratorės nedelsiant kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl jo suklastoto parašo ant jam nežinomo, pirmą kartą matomo dokumento;
3.2. ankstesnis direktorius V. A. jį apgavo, privertė įsigyti UAB „Tumax projects“ akcijas ir tapti šios įmonės direktoriumi. Pasitikėdamas atsakovu V. A., paliko jam visus bendrovės UAB „Tumax projects“ dokumentus pasaugoti ir „kvailai“ pasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kad pasiima įmonės dokumentus. Nei mokėjimo pavedimų banke, nei kitų ūkinių operacijų nuo to laiko, kai eina direktoriaus pareigas, nedarė, visuomet dirbo Norvegijoje ir Lietuvoje negyveno. Be to, į policiją kreipėsi ir su pareiškimu, nurodydamas, jog atsakovas turi visus įmonės dokumentus ir jų neperduoda bankroto administratoriui arba trečiajam asmeniui, kuriuos jis pats perduotų nemokumo administratorei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovės BUAB „Tumax projects“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Turto valdymas“, ieškinio netenkino.
5. Teismas nurodė, kad atsakovui neneigiant atliktų pavedimų ir remiantis aplinkybe, jog pavedimai atlikti trečiojo asmens L. L. kaip ieškovės direktoriaus išduoto 2019 m. liepos 15 d. įgaliojimo pagrindu, o trečiajam asmeniui įrodinėjant, kad įgaliojimo neišdavė ir byloje pateiktas 2019 m. liepos 15 d. įgaliojimas (jo kopija) yra suklastoti, spręstina, ar įgaliojimas, jį vertinant byloje surinktų įrodymų visumoje, yra pakankamas konstatuoti atsakovo įrodinėjamą aplinkybę dėl ginčo mokėjimų atlikimo pagal ieškovės vadovo pavedimą.
6. Vertindamas pateikto įgaliojimo (jo kopijos) įrodomąją galią teismas rėmėsi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą įtvirtinančiomis procesinės teisės normomis, kasacinio teismo doktrinoje pateiktais išaiškinimais. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą nesant dokumento originalo, o tik jo kopijai, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes, o įrodinėjimas vyksta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės.
7. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia aplinkybę, jog atsakovas 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. liepos 23 d. ieškinyje nurodytus 4070 Eur sumos pavedimus atliko turėdamas ieškovės naujo vadovo (trečiojo asmens) sutikimą ir pavedimą juos atlikti. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu pažymėjo, jog trečiasis asmuo, nepaisant vadovo pasikeitimo, sutiko, kad atsakovas ir toliau rūpintųsi ieškovės veikla (kad pas atsakovą liktų prisijungimai prie ieškovės sąskaitos, kad atsakovas ir toliau faktiškai tvarkytų ieškovės reikalus), ir sprendė iš esmės buvus trečiojo asmens pavedimą (valią) atsakovui tvarkyti ieškovės reikalus, tarp jų iš ieškovės sąskaitos atlikti mokėjimus ieškovės kreditoriams. Teismo nuomone, trečiojo asmens paaiškinimai, jog neaptarė konkrečių asmenų, tačiau nurodė apmokėti seniausias skolas, nepakankami paneigti atsakovo paaiškinimus, kad jis suprato gavęs sutikimą ir pavedimą dėl 2019 m. liepos 15 d. įgaliojime nurodytų sumų pervedimo konkretiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Teismas nenustatė, jog ieškovės vadovas reiškė kokias nors pretenzijas atsakovui dėl būtent šių pavedimų atlikimo fakto.
8. Byloje nepateikto 2019 m. liepos 15 d. įgaliojimo originalo teismas nevertino kaip pagrindo daryti priešingą išvadą dėl buvusio trečiojo asmens pavedimo atsakovui. Pažymėjo, kad byloje nesant ginčo dėl to, kad atsakovas perdavė trečiajam asmeniui 2019 m. liepos 15 d. perdavimo-priėmimo aktu ieškovės dokumentus, atsakomybė už jų neišsaugojimą tenka trečiajam asmeniui. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės nemokumo administratorius bankroto byloje Nr. eB2-2413-392/2020 prašė teismo skirti baudą už ieškovės dokumentų neperdavimą būtent trečiajam asmeniui, nurodydamas, kad trečiasis asmuo yra Norvegijoje, kas kartą su juo susisiekus jis sugalvoja priežastį, dėl ko jis dokumentų negali perduoti (tai dirba, tai užsiėmęs, tai serga, t.t.), o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2413-392/2020 skyrė trečiajam asmeniui baudą už turto ir dokumentų neperdavimą.
9. Teismas taip pat vertino ir įstatyme įtvirtintus įpareigojimus juridiniams asmenims juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas), įregistruoti duomenis apie juridinio asmens valdymo organus. Nustatė, kad faktas apie ieškovės vadovo pasikeitimą Juridinių asmenų registre buvo išviešintas tik 2019 m. liepos 24 d., t. y. po atsakovo atliktų pavedimų ieškovės nurodytiems asmenims. Pažymėjo, kad nors ši aplinkybė, įvertinus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintas normas, reglamentuojančias įmonės vadovo rinkimo ir atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarką, momentą, nėra lemianti, į ją atsižvelgė vertindamas mokėjimus iš ieškovės gavusių fizinių ir juridinių asmenų kaip neturėjimą pagrindo abejoti jį atliekančio asmens turimų įgaliojimų apimtimi.
10. Pažymėjo, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti atsakovo civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį. Teismo vertinimu, byla apskritai stokoja įrodymų, kad ieškovė patyrė kokią nors žalą dėl atsakovo atliktų mokėjimų 4070 Eur sumai ieškovės nurodytiems asmenims laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 23 d.
11. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas sprendė, jog atsakovo iš ieškovės sąskaitos atlikti 4700 Eur mokėjimai ieškovės nurodytiems asmenims laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 23 d. negali būti laikomas nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Nurodė, kad jų netekimą iš esmės sąlygojo ir lėmė ne atsakovo veiksmai – mokėjimų atlikimas pats savaime, o teisėtas pagrindas jiems atlikti – ieškovės turėti neįvykdyti įsipareigojimai asmenims.
12. Teismas laikė reikšminga ir tai, kad ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovas, UAB „Finance LT“, T. K., T. G. mokėjimų jiems atlikimo metu nebuvo ieškovės kreditoriai ar neturėjo reikalavimo teisės į tas sumas, kurios jiems buvo išmokėtos atsakovo atliktais ginčo mokėjimais. Ieškovės poziciją, kad mokėjimų atlikimo metu ieškovė turėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisė į ieškovę buvo atsiradusi anksčiau, įrodinėjant padarytą žalą vertino kaip neturinčią teisinės reikšmės. Pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ir pažymėjo, kad tokiu teisiniu reglamentavimu privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka skirta įmonėms, turinčioms laikinų sunkumų. Taip pat nurodė, kad šios nuostatos pagrindu reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė, be to, šis straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti. Pasisakydamas dėl to, nurodė, jog sprendimą teikti tokį ieškinį priėmė ieškovės nemokumo administratorius, o ieškovės kreditoriai tokio prašymo nemokumo administratorei neteikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliantė (ieškovė) BUAB „Tumax projects“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. atsakovo paaiškinimai, susiję su įgaliojimu, vertintini kritiškai, o teismas jų tinkamai neįvertino. Civilinė byla teisme nagrinėjama buvo daugiau negu metus, tačiau atsakovas tik 2021 m. rugsėjo 21 d. teikdamas įgaliojimą teismui atidžiai pasižiūrėjęs išreiškė abejones, jog turi ne originalą, o geros kokybės kopiją, kurią pateikė teismui. Priimant skundžiamą sprendimą neatsižvelgta į tai, jog perdavimo-priėmimo akto ir įgaliojimo data sutampa, o pavedimai įgaliojimo pagrindu atlikti 2019 m. liepos 15-23 d. laikotarpyje. Be to, teismas neįvertino, jog įgaliojimas negalėjo būti perduotas (grąžintas) trečiajam asmeniui L. L. 2019 m. liepos 15 d., kadangi trečiasis asmuo yra įgaliotojas ir išrašo, o ne priima įgaliojimą, kad pavedimai 2019 m. liepos 23 d. atlikti įgaliojimą jau perdavus trečiajam asmeniui;
13.2. teismas nepagrįstai vadovavosi įgaliojimo kopija visų įrodymų kontekste. Įrodyti 2019 m. liepos 15 d. įgaliojimo autentiškumą (pateikti jo originalą) arba jo grąžinimą trečiajam asmeniui tenka pareiga ne ieškovui, o atsakovui, todėl vadovaujantis įrodymų tikėtinumo principu turėtų būti aiškinama, jog toks dokumentas niekada neegzistavo, o ne daroma išvada, jog jis neišlikęs. Kadangi atsakovas nepagrindė savo argumentų, nepriklausomai nuo trečiojo asmens veiksmų, netekęs įgaliojimų kaip juridinio asmens vadovas atsakovas neturėjo teisės atlikti 2019 m. liepos 15 d. – 2019 m. liepos 23 d. laikotarpyje pavedimų įmonės vardu jos kreditoriams;
13.3. teismo išvada, jog apeliantė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų, nepagrįsta. P. J. asmenų registro išplėstinį išrašą atsakovas nuo 2019 m. liepos 15 d. jau buvo netekęs įmonės vadovo įgaliojimų. Atsakovo piniginių lėšų pervedimas sau ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims netekus įmonės vadovo įgaliojimų ir neturint teisės atlikti įmonės vardu pavedimų pasirinktinai atsiskaitant su tam tikrais kreditoriais, pripažintina neteisėtais atsakovo veiksmais. Priteistina žala sudaro 4070 Eur sumą, kuri išmokėta fiziniams ir juridiniams asmenims neturint tam teisinio pagrindo. Kadangi žala įmonei ir kreditoriams atsirado ir jos dydis tiesiogiai priklausė nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, įrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos. Teismui nustačius, jog asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas kaltas; paneigti prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas;
13.4. nemokumo administratorė ieškinį pareiškė vykdydamas įstatyme numatytas pareigas ir įstatymas nenumato privalomos sąlygos teikiant ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu gauti kreditorių pritarimą ar prašymą atlikti tokius veiksmus. Socialiai pažeidžiamiausi yra įmonės darbuotojai, tačiau nė vieno iš jų patvirtintų kreditorinių reikalavimų pilnai nepadengtų prašomos priteisti žalos dydis (skirstytina proporcingai), todėl jiems ekonomiškai nenaudinga inicijuoti atskirus iš esmės identiškus civilinius procesus ir patirti bylinėjimosi išlaidas.
13.5. teismas pažeidė įstatymo nustatytus sprendimo turinio reikalavimus - teismo išvados nenuoseklios ir prieštaringos, sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir teisiniais argumentais.
14. Atsakovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
14.1. atsakovas pavedimus atliko veikdamas pagal trečiojo asmens kaip naujojo įmonės vadovo įgaliojimą. Trečiasis asmuo dar nebuvo susitvarkęs bankinių prisijungimų, todėl atlikti ginčijamus mokėjimus pavedė atsakovui, turėjusiam visus bankinius įgaliojimus prisijungti ir disponuoti ieškovo atsiskaitomąja sąskaita. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo sutiko, jog atsakovas ir toliau rūpintųsi ieškovės veikla, kadangi nepaisant ieškovės vadovo pasikeitimo fakto jis sąmoningai paliko ieškovės veiklos dokumentus ofise, esančiame Lietuvoje, sutiko, kad pas atsakovą liktų prisijungimai prie ieškovės sąskaitos, taip pat kad atsakovas ir toliau faktiškai tvarkytų ieškovės reikalus;
14.2. atsakovas atliko mokėjimo pavedimus įmonės darbuotojams, kurių reikalavimai yra tenkinami pirmąją eile bei vienam trečios eilės kreditoriui, kuris kategoriškai atsisakė palaukti atsiskaitymo ir ketino kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Taigi atsakovas nepadarė jokios žalos ieškovei ir ieškovės turtinė padėtis dėl to nenukentėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nesant byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo ir atsakovo civilinei atsakomybei kilti;
14.3. ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir neva padarytos žalos ieškovei, kadangi nebuvo atlikti neteisėti veiksmai. Ieškovė nepatyrė ir žalos, o priešingai, išvengė dar didesnių išlaidų vykdant priverstinius skolos išieškojimus. Taip pat nėra ir atsakovo kaltės, kadangi atsakovas veikė ieškovės vadovo įgaliojimų pagrindu ir rėmėsi įprasta verslo praktika bei buvo rūpestingas ir apdairus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš buvusio įmonės vadovo žalą nenustačius sąlygų civilinei atsakomybei kilti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2413-392/2020 ieškovei UAB „Tumax projects“ iškėlė bankroto bylą; nemokumo administratore paskirta UAB „Turto valdymas“. Nemokumo administratorė, patikrinusi ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor banke, išrašus, nustatė, kad atsakovas V. A. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 23 d. iš minėtos ieškovės sąskaitos atliko penkis 4070 Eur sumos mokėjimo pavedimus:
1) 2019 m. liepos 15 d. pervedė sau 800 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „atlyginimas ir dienpinigiai“ ir UAB „Finance LT“ – 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už buhalterines paslaugas“;
2) 2019 m. liepos 23 d. pervedė T. K. 1390 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „atlyginimas ir dienpinigiai už birželio mėn.“ ir T. G. 1580 Eur ir 100 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydamas „atlyginimas ir dienpinigiai už birželio mėn.“ ir „už bilietus“.
20. Nustatyta, jog byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad asmenys, kuriems atsakovas iš ieškovės sąskaitos atliko ginčo mokėjimus laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d. mokėjimų atlikimo metu buvo ieškovės kreditoriai ar kad kreditoriai neturėjo reikalavimo teisių į pervestų sumų dydžius.
21. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog atsakovas ieškovės direktoriumi buvo paskirtas 2018 m. rugsėjo 26 d., o jo įgaliojimai baigėsi 2019 m. liepos 15 d., kuomet ieškovės direktoriumi buvo paskirtas trečiasis asmuo šioje byloje L. L., ieškovės direktoriumi buvęs iki pat bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Nustatyta, kad ieškovės vadovo pasikeitimo faktas Juridinių asmenų registre registruotas 2019 m. liepos 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis atsakovas pas ieškovę dirbo iki 2019 m. liepos 15 d., o trečiasis asmuo pagal darbo sutartį pas ieškovę buvo įdarbintas nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d.
Dėl ginčo esmės
22. Ieškovė, siekdama iš atsakovo priteisti bankrutuojančiai įmonei žalą, įrodinėjo, kad atsakovas, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 23 d. atlikdamas ginčo mokėjimus nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims iš ieškovės sąskaitos, veikė neteisėtai. Veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad atsakovas pavedimų atlikimo metu nebuvo ieškovės vadovas, o pavedimai atlikti neturint teisės atlikti įmonės vardu pavedimų pasirinktinai atsiskaitant su tam tikrais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas su ieškovės argumentais nesutiko ir, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinio netenkino.
23. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat ieškovė nepritaria įgaliojimo vertinimui visų įrodymų kontekste, nurodydama, kad įgaliojimas, kaip ir jo pagrindu atlikti atsakovo pavedimai, kelia pagrįstų abejonių, todėl atsakovo piniginių lėšų pervedimas sau ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims netekus įmonės vadovo įgaliojimų ir neturint teisės atlikti įmonės vardu pavedimų pasirinktinai atsiskaitant su tam tikrais kreditoriais, pripažintini neteisėtais atsakovo veiksmais. Apeliantės teigimu, nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, įrodytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos.
24. Civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).
25. Byloje ginčo nekyla, jog atsakovas, atleistas iš ieškovės vadovo pareigų 2019 m. liepos 15 d., laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 23 d. atliko byloje nurodytus mokėjimus iš ieškovės banko sąskaitos fiziniams ir juridiniams asmenims. Nemokumo administratorė įrodinėja, kad tokie pavedimai atlikti neteisėtai. Atsakovas savo ruožtu atsikirsdamas nemokumo administratorei nurodo, jog mokėjimus atliko su naujo ieškovės vadovo trečiojo asmens L. L. žinia, pagal jo 2019 m. liepos 15 d. išduotą įgaliojimą. Trečiasis asmuo L. L. įrodinėja, kad įgaliojimo atsakovui nedavė, o atsakovo nurodomas 2019 m liepos 15 d. įgaliojimas suklastotas.
26. Nemokumo administratorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodinėja, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2019 m. liepos 15 d. įgaliojimo kopija visų įrodymų kontekste. Taigi visų pirma keliamas įrodymų vertinimo klausimas pirmosios instancijos teisme.
27. Kasacinio teismo doktrinoje įrodymų vertinimo klausimas gausiai ir nuosekliai išplėtotas, praktiką išsamiai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių papildomai nenurodo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, teismas 2019 m. liepos 15 d. įgaliojimą, dėl kurio originalumo buvo keliamos abejonės, vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais ir padarė išvadą, jog atlikdamas ginčijamus pavedimus atsakovas nepadarė neteisėtų veiksmų. Taigi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, skundžiamame sprendime padarytas išvadas dėl atsakovo veiksmų vertinimo pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma ir nenukrypdamas nuo teisinio reglamentavimo įrodymų vertinimo klausimu bei kasacinio teismo praktikos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog vertinant 2019 m. liepos 15 d. įgaliojimo, kurio originalas nepateiktas į bylą, įrodomąją galią, pirmosios instancijos teismas taip pat nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog dėl dokumento kopijos sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į jos turinį bei į turinio santykį su kitais byloje esančiais įrodymais, vertinant, ar kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017).
28. Taigi įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir apeliantės argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymais dėl 2019 m. liepos 15 d. įgaliojimo kopijos nepagrįsto vertinimo visų įrodymų kontekste.
29. Pasisakydama dėl atsakovo veiksmų, atliekant ginčo pavedimus, vertinimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su išsamiais apylinkės teismo argumentais. Iš tiesų, kaip matyti iš paties trečiojo asmens paaiškinimų, nors trečiajam asmeniui 2019 m. liepos 15 d. susitikimo su atsakovu metu buvo perduoti ieškovės dokumentai, tačiau trečiasis asmuo ir toliau sutiko, kad atsakovas rūpintųsi ieškovės veikla, paliko įmonės dokumentus, sąmoningai sutiko, jog pas atsakovą liktų ir prisijungimai prie įmonės sąskaitų. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino tokių savo sprendimų priežastis, nurodydamas, jog atsakovas geriausiai žinojo apie įmonę. Dar daugiau, trečiasis asmuo nurodė, jog palikdamas prisijungimus atsakovui buvo apkalbėję mokėjimus atlikti tiems asmenims, kuriems ilgiausiai nesumokėta, apmokėti seniausias skolas. Taigi minėtos aplinkybės pagrindžia teisingą apylinkės teismo išvadą, jog atsakovas vykdė trečiojo asmens pavedimą (valią) atsakovui tvarkyti ieškovės reikalus, tarp jų ir iš ieškovės sąskaitos atlikti mokėjimus ieškovės kreditoriams. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, tokių teismo išvadų nepaneigė ir neginčijo, iš esmės apsiribodama tik 2019 m. liepos 15 d. įgaliojimo originalo nebuvimo aplinkybe, kurio įrodomoji galia ir santykis su kitais įrodymais, kaip jau buvo minėta aukščiau, vertinti atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų bei paaiškinimų visumą. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien įgaliojimo originalo nebuvimas nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas pavedimus įmonės kreditoriams atliko vykdydamas trečiojo asmens pavedimą.
30. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, kad atsakovo piniginių lėšų pervedimas sau ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims netekus įmonės vadovo įgaliojimų ir neturint teisės atlikti įmonės vardu pavedimų pasirinktinai atsiskaitant su tam tikrais kreditoriais galėtų būti pripažintas neteisėtais veiksmais. Tačiau, kaip jau buvo minėta nutarties 29 punkte, nenustatyta, jog atsakovas, atlikdamas ginčo pavedimus, apskritai veikė be trečiojo asmens pavedimo (valios). Aplinkybė, jog atsakovas atliko pavedimus ne seniausias skolas turintiems asmenims, taip pat nesudaro pagrindo atsakovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Atsakovas paaiškino, jog pavedimus atliko įmonės darbuotojams, kurių reikalavimai yra tenkinami pirmąja eile bei vienam trečios eilės kreditoriui, kuris kategoriškai atsisakė palaukti atsiskaitymo ir ketino kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Dar daugiau, byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo ginčijo atsakovo atliktus mokėjimus ar būtų reiškęs dėl jų pretenzijas, nors tikėtina, kad būdamas ieškovės vadovu galėjo matyti iš įmonės sąskaitos atliktus pavedimus (CPK 185 straipsnis). Taigi ir minėtos aplinkybės pagrindžia, jog nėra pagrindo vertinti atsakovo veiksmų atliekant pavedimus kaip neteisėtų ir atliktų be trečiojo asmens sutikimo ar pavedimo.
31. Iš tiesų, atsakovo įgaliojimai baigėsi 2019 m. liepos 15 d., kuomet ieškovės direktoriumi buvo paskirtas trečiasis asmuo šioje byloje L. L., todėl ginčijami pavedimai atsakovo buvo atlikti jau atsakovui nesant įmonės vadovu. Tačiau aukščiau nurodytais argumentais pritarta pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atsakovas veikė trečiojo asmens (naujojo įmonės vadovo) pavedimų pagrindu. Dėl nurodyto nemokumo administratorės argumentas, jog atsakovas pavedimą atliko netekęs įmonės vadovo įgaliojimų, neturi teisinės reikšmės atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo vertinimui.
32. Kadangi ieškovė ir apeliacinės instancijos teisme neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų atliekant 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. liepos 23 d. pavedimus, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnis), laikytina, jog nėra pagrindo ir atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
33. Pasisakydama dėl kitų apeliantės įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų, teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, argumentai, susiję su kitomis įrodinėjamomis civilinės atsakomybės sąlygomis neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepaneigė ir pirmosios instancijos teismo išvadų, jog atliktas iš viso 4070 Eur dydžio piniginių lėšų sumos pavedimas negali būti laikomas nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų atliekant pavedimus, o vertinant, kad atsakovas veiksmus atliko vykdydamas trečiojo asmens pavedimą, minėta suma nevertintina kaip padaryta žala. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nekilo ginčo dėl to, kad asmenys, kuriems atsakovas atliko pavedimus, neturėjo teisės į atsakovo išmokėtas ginčijamais pavedimais sumas.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog apeliantė nepagrindė ir neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo.
35. Nėra pagrindo pritarti nemokumo administratorės argumentams, jog teismo sprendimas teismo išvados nenuoseklios ir prieštaringos, sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir teisiniais argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, teismo sprendimo argumentai nuoseklūs ir išsamūs, aptarti byloje esančių rašytinių įrodymų visuma. Taip pat vertinti ir šalių paaiškinimai, spręsta dėl įgaliojimo originalo nebuvimo įrodomosios galios. Skundžiamame sprendime vadovautasi kasacinio teismo praktika, išvados padarytos atsižvelgiant tiek į doktriną, tiek į teisinį reglamentavimą. Taigi vertintina, jog apeliantės argumentas dėl priimto skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies trūkumų yra deklaratyvaus pobūdžio.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl nurodyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
39. Nagrinėjamu atveju atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, todėl teisėjų kolegija dėl jų apeliacinės instancijos teisme nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.