- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-03
- Bylos Nr.
- eI-1236-860/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03536-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- A. U., V. U.
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
dalyvaujant atsakovui A. U.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams A. U. ir V. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo iš atsakovų A. U. ir V. U. priteisti 266,61 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 13,68 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.
Prašyme nurodo, kad SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Taip pat vadovaujantis Nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Teigia, kad atsakovai privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Nuostatose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektą (toliau – ir NTO), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 153,33 kv. m. Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovus apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovams pateikti skolos bei mokėjimo pranešimai. Tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovų įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą minėtu laikotarpiu sudaro 266,61 Eur. Taip pat atsakovams priskaičiuoti 13,68 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. U. 2022 m. spalio 7 d. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nesutinka su prašoma priteisti rinkliavos suma.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nesuteikė atliekų surinkimo paslaugos, nebuvo siūloma sudaryti sutarties dėl atliekų surinkimo. Teigia, kad pareiškėja nekonsultavo jo kaip kliento dėl atliekų surinkimo, nesusisiekė su juo dėl 2018-2021 m. rinkliavos mokėjimo, pateikė nepagrįstas sąskaitas.
3. Kita atsakovė, t. y. V. U., nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
4. Pareiškėja 2022 m. spalio 12 d. pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką. Atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas vietinės rinkliavos nesieja su atitinkamomis paslaugomis, o vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. už savivaldybėje sukurtą galimybę naudotis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra. Atsižvelgiant į tai, kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą (šiukšlių išvežimą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, akcentuoja, jog sutartys dėl paslaugų teikimo nėra sudaromos, todėl, tai, kad atsakovui nebuvo siūloma sudaryti sutarties (kurios nėra sudaromos), nereiškia, jog jam nebuvo suteiktos atliekų surinkimo paslaugos, kaip jis nurodo. Pažymi ir tai, kad atsakovams yra priskirtas individualus konteineris Nr. 13-L125595. Atitinkamai mokėjimo pranešimuose yra nurodyti atlikti perskaičiavimai pagal atiduotų atliekų svorį, kas savaime rodo, jog šiuo nekilnojamojo turto objekto adresu buvo susidariusios ir renkamos atliekos (žiūrėti 2022-02-28 mokėjimo pranešimo Nr. 11899274 perskaičiavimų pagal atiduotų atliekų svorį detalizacija). Akcentuoja ir tai, kad visi mokėjimo pranešimai buvo siunčiami taip, kaip to reikalauja Nuostatų 64 punktas - mokėjimo pranešimai siunčiami rinkliavos mokėtojams pagal Registre nurodytą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto adresą, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini).
5. Teismo posėdyje atsakovas su prašymu nesutiko. Akcentavo, kad su pareiškėja nėra sudaręs sutarties, tad pareiškėja paslaugų neteikia; nėra konteinerio; blogai skaičiuoja mokestį, t. y vietinė rinkliava buvo paskaičiuota už per ilgą laikotarpį (daugiau negu 3 metai). Patvirtino, kad jis sodų bendrijoje nuolatos gyvena ir komunalinės atliekos susidaro.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovų A. U. ir V. U. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, dėl ko susidarė 266,61 Eur įsiskolinimas ir 13,68 Eur delspinigių, priteisimo.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, vietinę rinkliavą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).
8. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
9. Nuostatų 6.5 papunktyje įtvirtinta, kad rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą; 6.6 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Nuostatų 8 punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai. Nuostatų 59 punkte nustatyta, kad administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamojo turto objektą, kuriems galima nustatyti tikslų plotą.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose Nr. A442-2210/2011, Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovams A. U. ir V. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (vienbutis gyvenamasi namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 153,33 kv. m. Taigi, atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais.
12. Teismas pažymi, kad, įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, atsakovo nurodyti argumentai, jog pareiškėja nesiūlė sudaryti sutarties dėl atliekų surinkimo, nesusisiekė dėl tokios sutarties sudarymo, konteinerio nebuvimas ir pan. šiuo atveju yra visiškai nepagrįsti.
13. Dar kartą akcentuotina, kad LVAT jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, jog pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1867- 556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
14. Kaip matyti iš bylos, atsakovas net neneigia, kad jam ir sutuoktinei priklausančiame gyvenamajame name yra nuolatinai gyvenama bei jog susidaro komunalinės atliekos. Atsakovas tik nurodė, kad už jo susidarančias atliekas sumoka sodininkų bendrija, tačiau atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pabrėžtina, kad pagal minėtus teisės aktus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojais yra būtent turto savininkai, šiuo atveju atsakovai, o ne bendrija. Tad atsakovai ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.
15. Be to, pabrėžtina, kad pareiškėja nurodė, jog atsakovams, priešingai negu teigia atsakovas, yra priskirtas individualus konteineris Nr. 13-L125595. Atitinkamai mokėjimo pranešimuose yra nurodyti atlikti perskaičiavimai pagal atiduotų atliekų svorį, kas savaime rodo, jog buvo susidariusios ir renkamos atliekos; atsakovai šių aplinkybių nepaneigė.
16. Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovams apskaičiavo vietinę rinkliavą ir siuntė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus už atitinkamus laikotarpius. Taip pat buvo siunčiami pranešimai su įsiskolinimo suma. Tai patvirtina į bylą pateikti: 2018-06-06 mokėjimo pranešimas Nr. 10215889; 2019-02-08 mokėjimo pranešimas Nr. 10785068; 2019-07-23 skolos pranešimas Nr. 00155891; 2020-02-21 mokėjimo pranešimas Nr. 11127866; 2021-03-17 mokėjimo pranešimas Nr. 11381353; 2021-03-17 korekcijų detalizacija Nr.11381353; 2021-10-18 skolos pranešimas Nr. 00326037; 2022-02-28 mokėjimo pranešimas Nr. 11899274; 2022-02-28 korekcijų detalizacija Nr. 11899274; 2022-08-08 skolos pranešimas Nr. 00564403.
Nustatyta, kad pranešimas su įsiskolinimo suma ir mokėtina rinkliavos suma buvo pateiktas adresu – (duomenys neskelbtini). Atsakovas neneigė, kad šiuos dokumentus yra gavęs.
Atsakovų įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ginčo laikotarpiu sudaro 266,61 Eur: už 2018 metus (nuo 2018-05-01 iki 2018-12-31) - 37 EUR; už 2019 metus - 56 EUR; už 2020 metus - 85,8 EUR; už 2021 metus - 65,9 EUR; už 2022 metus - 21,91 EUR, už laikotarpį iki 2022-06-30. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai įsiskolinimą būtų padengę. Šios aplinkybės, t. y. apie įsiskolinimo nepadengimą, neneigė ir atsakovas teismo posėdžio metu.
17. Taigi, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai būtų tinkamai vykdę pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, be to, nėra pateiktų jokių atsakovų argumentų, paneigiančių jų pareigą mokėti vietinę rinkliavą už nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektą (gyvenamąjį namą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 153,33 kv. m. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka būtų atleisti nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.
18. Atsakovas ginčija, kad vietinė rinkliava buvo paskaičiuota už per ilgą laikotarpį, t. y. viršijant 3 metus.
Tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos, atsakovams vietinė rinkliava buvo perskaičiuota 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 17 d. Tuo tarpu pareiškėja įsiskolinimą iš atsakovų prašo priteisti tik nuo 2018 m. gegužės 1 d. Tad atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes, į LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje (administracinė byla Nr. TA-601-442/2021) pateiktus išaiškinimus dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja nėra praleidusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto mokesčio (šiuo atveju vietinės rinkliavos) apskaičiavimo (perskaičiavimo) 3 metų senaties termino, kuris atitinkamai skaičiuotinas nuo 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. kovo 17 d.
19. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjo atlikti skaičiavimai būtų atlikti netinkamai; atlikti skaičiavimai ir jų dydis atitinka teisės aktų reikalavimus.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovų solidariai, remiantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., t. y. iš viso 266,61 Eur.
21. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 13,68 Eur delspinigių, susidariusių atsakovams nesilaikant įstatyminės pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą (0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną).
22. Nuostatų 83, 84 punktuose numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Pagal šių Nuostatų 86 punktą delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal MAĮ nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos.
MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Vadovaujamasi Nuostatų 86 punktu taip pat MAĮ 99 straipsniu bei atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc.
23. Pareiškėja pateikė delspinigių apskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad delspinigių suma yra 13,68 Eur. Delspinigiai paskaičiuoti už 2018 m. - 2 Eur (37 EUR*0.03%*180 d.); už 2019 m. - 3,02 Eur (56 EUR*0.03%*180 d.); už 2020 m. - 4,63 Eur (85,8 EUR*0.03%*180 d.); už 2021 m. - 3,56 Eur (65,9 EUR*0.03%*180 d.); už 2022 m. – 0,47 Eur, t.y.: (nuo 2022-03-31 – 3,34 EUR (suma už I-ketvirtį)*0.03%*148 d. = 0,15 Eur); + (nuo 2022-06-30 – 18,57 EUR (suma už II-ketvirtį)*0.03%*57 d. = 0,32 Eur). Šis paskaičiavimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
24. Todėl įvertinus nurodytus argumentus, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovų 13,68 Eur delspinigių yra laikomas taip pat pagrįstu, todėl tenkinamas.
25. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo patenkinti.
Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (j. a. k. 304195262) iš atsakovų A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir V. U. (a.k. (duomenys neskelbtini)) solidariai 266,61 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 61 ct) dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei 13,68 Eur (trylika eurų 68 ct) delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.