Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-4290-600/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-13
Bylos Nr.
e2YT-4290-600/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00278-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Pareiškėjas
M. Š.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4290-600/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00278-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir M. K. dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas prašo atnaujinti jam terminą kreiptis į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu pareiškėjui padarytą žalą.

2. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžiu suinteresuotas asmuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 ir 8 punktus ir 284 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžiu pareiškėjui (nukentėjusiajam) iš M. K. priteista 395,67 Eur turtinei žalai atlyginti, 14 481 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę L. N. dėl priverstinio teismo priteistų sumų išieškojimo iš M. K.. Laikotarpiu iki 2018 metų iš skolininko buvo išieškota 822 Eur suma. Antstolės įgaliojimai pasibaigė 2021 metais, jai mirus, ir vykdomoji byla perduota vykdyti antstolei V. D..

4. Vykdomąją bylą vykdžiusi antstolė niekada nebuvo informavusi pareiškėjo apie galimybę kreiptis į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų foną su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu pareiškėjui padarytą žalą. Apie tokią galimybę pareiškėjas sužinojo jau pasibaigus įstatyme nustatytam 10 metų senaties terminui prašymui pateikti. Pareiškėjas mano, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių (nežinojimo, Covid-19 pandemijos sąlygotų apribojimų), todėl prašo jį atnaujinti.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktame atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl jo prašymas neturėtų būti tenkinamas.

6. Suinteresuotas asmuo laiko, kad įstatymo nustatytas 10 metų terminas kreiptis dėl kompensacijos už smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą yra ypač ilgas. Per 7 metus vykdymo procese iš skolininko M. K. pareiškėjui pavyko išieškoti vos 10 procentų jam priteistos žalos atlyginimo, todėl pareiškėjas galėjo kreiptis dėl kompensacijos išmokėjimo. Aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo teisinio reglamentavimo, nėra teisiškai reikšminga ir nesąlygoja būtinybės atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą. Svarbia aplinkybe nelaikytina ir pareiškėjo minima COVID-19 pandemija, nes 2021 metais Lietuvoje jau nebuvo taikomi patys griežčiausi apribojimai, susiję su minėtos pandemijos valdymu.

7. Suinteresuotas asmuo M. K. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

8. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Pagal šį įstatymą taip pat kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleisto šioje dalyje nurodyto termino atnaujinimo klausimą sprendžia teismas CPK nustatyta tvarka.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007).

10. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

11. Nustatyta, kad pareiškėjui Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. išdavė vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-106/2011, kuriuo teismas pripažino M. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, ir kuriuo iš M. K. nukentėjusiajam M. Š. priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Be to, tą pačią dieną Klaipėdos apygardos teismas išdavė dar du vykdomuosius raštus baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-106/2011, kuriuo priteisė iš nuteistojo M. K. nukentėjusiajam M. Š. 1 366,17 Lt (395,67 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 1 500 Lt (434,43 Eur) atstovavimo išlaidų. Nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėjo 2011 m. birželio 22 d.

12. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolę L. N. dėl priverstinio nurodytų vykdomųjų raštų vykdymo. Iš pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad nuo vykdymo proceso pradžios iki 2018 m. kovo 23 d. iš skolininko buvo periodiškai išieškomos nedidelės sumos, iš viso per šį laikotarpį iš skolininko išieškota 822 Eur suma.

13. Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo, kad ieškovas praleido Įstatymo nustatytą 10 metų terminą kreiptis dėl kompensacijos už jam smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo skirtingai vertina priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, svarbą. Pareiškėjas teigia, kad apie galimybę gauti kompensaciją jis sužinojo tik pasibaigus antstolės L. N. įgaliojimams ir vykdomąją bylą perdavus antstolei V. D., t. y. 2021 metų gegužę. Pareiškėjas taip pat teigia, kad aplinkybė, kad skolininkas yra jaunas ir darbingas, leido pareiškėjui tikėtis atgauti žalos atlyginimą iš paties skolininko.

14. Teismas, įvertinęs pareiškime ir atsiliepime į pareiškimą nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas tenkinti pareiškimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad gavęs vykdomąjį raštą pareiškėjas per protingą terminą (apytiksliai 2 mėnesiai) kreipėsi į antstolę dėl priverstinio pareiškėjui priteistų sumų išieškojimo. Iš pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad iš skolininko periodiškai buvo išieškomos tam tikros sumos, todėl pareiškėjas ilgą laiką galėjo pagrįstai tikėtis, kad jam pavyks išieškoti pinigus iš skolininko. Pritartina ir pareiškėjo dėstomai pozicijai, kad skolininką apibūdinantys objektyvūs kriterijai – jo amžius, nedarbingumo nebuvimas – taip pat leido daryti prielaidą, kad išieškojimas iš tokio asmens nėra beviltiškas.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir siekė išieškoti iš suinteresuoto asmens M. K. pareiškėjui padarytą žalą. Nors ta aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo apie galimybę kreiptis į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą savaime nepagrindžia, kad terminą kreiptis dėl kompensacijos pareiškėjas praleido dėl svarbių aplinkybių, šis faktas vertintinas kitų bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi į kompetentingą asmenį, siekdamas išieškoti žalą iš atsakingo asmens, taip pat aplinkybės, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie antstolės įgaliojimų pasibaigimą.

16. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pati susiklosčiusi faktinė situacija verčia visas abejones vertinti būtent pareiškėjo naudai. Žala pareiškėjui buvo padaryta smurtiniu nusikaltimu, dėl kurio pareiškėjas neabejotinai patyrė daug neigiamų išgyvenimų, o Įstatymo paskirtis yra ginti nuo tokių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), todėl vien formalus tokio įstatymo taikymas prieštarautų jame iškeltam pagrindiniam tikslui. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas Įstatyme nustatytą terminą praleido sąlyginai nedaug (mažiau, nei 2 metus), teismas nenustatė aplinkybių, sąlygojančių išvadą, kad šį terminą pareiškėjas praleido sąmoningai ar dėl didelio nerūpestingumo.

17. Teismo vertinimu, COVID-19 pandemija, priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, taip pat galėjo turėti tam tikros įtakos termino praleidimui, nes šios pandemijos suvaldymui taikytos priemonės atskirais laikotarpiais iš dalies apsunkino bendravimą su valstybės institucijomis, kitais oficialiais pareigūnais (dažnu atveju buvo apribota galimybė lankytis institucijose, įstaigose ir pan., nemažai asmenų nedirbo dėl koronaviruso ligos ar izoliacijos, taikytos dėl kontakto su susirgusiu asmeniu).

18. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas – pareiškėjui atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą su prašymu kompensuoti jam smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą 10 metų terminą kreiptis į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą su prašymu kompensuoti jam smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

Nustatyti, kad pareiškėjas prašymą dėl kompensacijos turi paduoti per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė