Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-09 · Administracinė byla Nr. I2-1418-809/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
I2-1418-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03921-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“, "Barzdų seniūnijos bendruomenės centras"
Atsakovas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Trečiasis asmuo
Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-1418-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03921-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiasis suinteresuotasis asmuo Socialininių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl potvarkio panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja asociacija ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) kanclerio 2019 m. spalio 15 d. potvarkį Nr. A3-148 ,,Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-351-756/2019 įgyvendinimo ir Asociacijos projekto finansavimo“ (toliau – ir Potvarkis) neteisėtu ir jį panaikinti; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės 11 997,5 Eur dydžio turtinę žalą ir 20 000 Eur neturtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos, nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodo, kad pareiškėja pateikė projektą ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas). Socialininių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir Ministerija įvertinę pateiktą Projektą, pareiškėją informavo apie Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkį Nr. A3-53 ,,Dėl Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais“, kuriuo pareiškėjos Projekto finansavimui buvo skirtas tik dalinis finansavimas, t. y. 1 049 Eur prašomų 11 997,5 Eur. Pareiškėja, susipažinusi su Projekto vertinimu ir atsakovės priimtu sprendimu, pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK), kuri 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 3R-269(AG-201/01-2016) panaikino atsakovės kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkį Nr. A3-53 ,,Dėl Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais“, kuriuo pareiškėjos Projekto finansavimui buvo skirtas tik dalinis finansavimas ir įpareigojo atsakovę kartotinai inicijuoti pareiškėjos pateiktos paraiškos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūrą bei priimti teisės aktų normomis tinkamai nustatytais faktais pagrįstą sprendimą dėl paramos pareiškėjo Projektui skyrimo.

Pareiškėja gavo atsakovės 2016 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. (31.4-11)SD-5447 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) projekto ,,(duomenys neskelbtini)“ finansavimo“, kuriuo pateiktas Ministerijos kanclerio 2016 m. rugsėjo 5 d. potvarkis Nr. A3-142 ,,Dėl lėšų skyrimo“. Minėtame potvarkyje nurodyta, kad vykdant VAGK sprendimą, nuspręsta skirti 2 269 Eur pareiškėjos Projektui įgyvendinti. Kartu su minėtu raštu buvo pateikta tik potvarkio kopija, tačiau nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys, argumentai ir motyvai, pagrindžiantys sprendimą, t. y. tik dalinį Projekto finansavimo skyrimą. Pažymi, kad tokie veiksmai neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėja, siekdama turėti visą informaciją, susijusią su pakartotiniu Projekto vertinimu, kreipėsi į atsakovę dėl 2016 m. rugpjūčio 30 d. protokolo Nr. D5-279 pateikimo, kurį gavusi, kreipėsi į VAGK. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, VAGK 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 3R-374(AG-304/01-2016) pareiškėjos skundą pripažino nepagrįstu ir atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su VAGK priimtu sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1706-463/2017 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino atsakovės potvarkį, kuriuo pareiškėjai skirta 2 269 Eur suma ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Projekto tinkamumą finansuoti bei panaikino VAGK sprendimo dalį. Atsakovė, nesutikdama su VAAT sprendimu, pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuriuo prašė panaikinti VAAT sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjos skundą atmesti. LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-351-756/2019 atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir VAAT sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė, siekdama įgyvendinti LVAT sprendimą, sudarė komisiją dėl LVAT sprendimo įgyvendinimo, kuri 2019 m. rugsėjo 30 d. posėdyje priėmė sprendimą pripažinti pareiškėjos Projektą kaip finansuotiną ir pateikti atsakovės kancleriui siūlymą dėl lėšų paskirstymo. Atskovės kancleris priėmė sprendimą neskirti finansavimo pareiškėjos Projektui.

Paaiškina, kad atsakovės sudaryta komisija dėl LVAT sprendimo įgyvendinimo buvo sudaryta tam, kad pakartotinai būtų įvertintas pareiškėjos Projektas. Ši komisija 2019 m. rugsėjo 30 d. posėdyje priėmė sprendimą pripažinti pareiškėjos Projektą kaip finansuotiną ir pateikti atsakovės kancleriui siūlymą dėl lėšų paskirstymo. Pareiškėjos teigimu, Projektas pripažintas finansuotinu visa apimtimi, t. y. 11 997,5 Eur, tačiau atsakovės kancleris priėmė sprendimą neskirti finansavimo. Pažymi, jog atsakovės kancleris neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo, nei tas, kurį siūlė priimti Projekto vertinime veikiantys subjektai, todėl priimtas sprendimas yra nesilaikant įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos Projekto netinkamą vertinimą atliko atsakovė ir kiti Projekto vertinime dalyvavę subjektai, todėl užsitęsė finansavimo Projektui skyrimo klausimas nuo 2016 m. pradžios iki 2019 m. pabaigos. Be to, atsakovė pažeidžia visuotinai pripažįstamus teisės principus, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o iš ne teisės negali atsirasti teisė. Pažymi, jog LVAT sprendime nurodyta, kad pareiškėjai neturėjo būti sudaromos kliūtys dalyvauti konkurse vien dėl to, kad Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2016 m. gruodžio 31 d. VAAT sprendime konstatavo, kad Projekto įgyvendinimo terminas sutrumpėjo būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. atsakovės padarytų procedūrinių pažeidimų bei priimtų neteisėtų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai tęsiasi nuo 2016 m., pareiškėja prašo atlyginti patirtą žalą. Taip pat atsakovės veiksmai net ir po LVAT sprendimo yra neteisėti. Atsakovė, neskirdama finansavimo Projekto vykdymui, sudarė kliūtis minėtas veiklas vykdyti, nes pareiškėja, neturėdama finansinės paramos, neturėjo galimybės vykdyti numatytas veiklas, skirtas bendruomenės nariams. Tokių būdu pareiškėja negavo jos veiklai reikalingų pajamų, todėl 11 997,5 Eur suma, sudaro pareiškėjos patirtą turtinę žalą. Atsakovės neteisėti veiksmai taip pat sukėlė pareiškėjai neturtinę žalą, kadangi pareiškėjos reputacija buvo sužlugdyta, t. y. bendruomenės nariai nebetiki pareiškėjos siekiais suteikti bendruomenės nariams tam tikras naudas. Jeigu atsakovė būtų tinkamai įvertinusi pareiškėjos pateiktą Paraišką, atsakovės kancleris būtų priėmęs sprendimą dėl finansavimo Projektui skyrimo. Savalaikis ir tinkamas Projekto įvertinimas nebūtų užkirtęs galimybės įgyvendinti Projekto, todėl egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos turtinės ir neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, siekdamas įgyvendinti LVAT nutartį, sudarė LVAT nutarčiai įgyvendinti komisiją (toliau – ir Komisija). Minėta Komisija, siekdama tinkamai įgyvendinti LVAT nutartį, perdavė pareiškėjos paraišką Departamentui užtikrinti, kad paraiška būtų įvertinta ekspertų, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Komisija vienbalsiai pritarė sprendimui pripažinti pareiškėjos Projektą kaip finansuotiną ir pateikė Ministerijos kancleriui siūlymą dėl lėšų paskirstymo. Ministerijos kancleris nusprendė neskirti finansavimo pareiškėjos Projektui. Pažymi, kad Ministerijos kancleris turi diskrecijos teisę priimti galutinį sprendimą dėl lėšų paskirstymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas negali įpareigoti Ministeriją pripažinti, kad pareiškėjos Projektas yra tinkamas finansuoti bei skirti jo įgyvendinimui visą pareiškėjos prašomą sumą, t. y. 11 998,50 Eur. Tokią teisę turi tik Ministerijos kancleris. Vertinant pareiškėjos Projektą, buvo išlaikytos visos teisės aktuose numatytos vertinimo procedūros. Be to, finansavimui numatytos lėšos buvo tik 2016 metams. Taip pat nesant patvirtinto veiksmų plano, kuriame būtų patvirtinta priemonė su jos įvykdymo terminu ir reikalingu finansavimu, kurią atitiktų pareiškėja, nėra teisinio pagrindo finansuoti pareiškėjos Projektą. Atkreipia dėmesį, kad projekto įgyvendinimui buvo nustatytas laikotarpis, tačiau nenumatyta galimybė Projektą įgyvendinti kitu laikotarpiu. Nurodo, kad sprendimas dėl pareiškėjos Projekto buvo priimtas kompleksiškai įvertinus tiek patį pareiškėjos Projektą, tiek ir galimybes skirti finansavimą pareiškėjos Projektui. Pati pareiškėja, cituodama LVAT nutartį, pabrėžia, kad tik Ministerijos kancleris priima galutinį sprendimą dėl lėšų skyrimo projektams. Ministerijos kanclerio Potvarkis atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Dėl pareiškėjos prašymo atlyginti turtinę žalą nurodo, kad tiek LVAT, tiek VAAT pripažino, kad teismas negali įpareigoti skirti finansavimo, todėl įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Projekto tinkamumą finansuoti. Ministerijos kancleris, priimdamas sprendimą nefinansuoti pareiškėjos Projekto, įvertino tą faktą, jog priemonės įgyvendinimo laikotarpis yra pasibaigęs, o ta pati priemonė ir jai skirtos lėšos nėra numatytos kitose priemonėse. Nesant numatytų valstybės biudžeto lėšų, Ministerijos kancleris neturėjo teisinės galimybės priimti sprendimą finansuoti pareiškėjos Projektą. Be to, pareiškėja nepagrindžia nurodytos sumos atsiradimio realumo. Pareiškėja skunde nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad 2016 m. laikotarpiu pareiškėjos Projektas būtų įvykdytas visa apimtimi, nebūtų esminių pareiškėjos Projekto vykdymo pažeidimų ir pareiškėja būtų gavusi visą nurodytą finansavimą.

Dėl pareiškėjos prašymo atlyginti neturtinę žalą nurodo, kad pareiškėja sieja galimos neturtinės žalos atsiradimą su Ministerijos veiksmų neteisėtumu, deklaratyviai įvardindama ją kaip reputacijos pablogėjimą. Pareiškėja skunde nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją, o tik nurodo, jog galutinai buvo sužlugdytas bendruomenės narių tikėjimas pareiškėjos siekiamais tikslais, bendruomenės nariai nebetiki pareiškėjos siekiais suteikti bendruomenės nariams tam tikras naudas ir pan. Tačiau, jokių objektyvių ar subjektyvių įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą, pareiškėja nepateikia. Pažymi, jog pareiškėja nekonkretizuoja, kokią naudą ar vertę gali sukurti bendruomenės nariams. Pareiškėja nenurodo nei kaip konkrečiai buvo sužlugdyta jos reputacija prieš bendruomenės narius, nei kokius konkrečius įsipareigojimus ji buvo prisiėmusi, dėl kurių neįvykdymo jos reputacija galimai galėjo sumažėti. Akcentuoja, jog šiuo atveju nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Ministerijos kanclerio Potvarkio teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei metinių palūkanų priteisimo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, jog VAAT administracinėje byloje Nr. I-1706-463/2017 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino Ministerijos kanclerio 2016 m. rugsėjo 5 d. potvarkį Nr. A3-142 „Dėl lėšų skyrimo“, kuriuo pareiškėjai skirta 2 269 Eur suma, bei įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos projekto tinkamumą finansuoti. LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-351-756/2019 VAAT sprendimą paliko nepakeistą.

Ministerijos Komisijos dėl LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-351-756/2019 įgyvendinimo 2019 m. liepos 16 d. Posėdžio protokolu Nr. D5-310 nutarta perduoti (duomenys neskelbtini) paraišką Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentui užtikrinti, kad paraiška būtų įvertinta ekspertų, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais dėl vertinimo procedūrų.

Ministerijos Komisijos dėl LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-351-756/2019 įgyvendinimo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Posėdžio protokolu Nr. D5-357 nutarta surinkti reikiamą informaciją ir išanalizuoti ar projekto sąmatoje pateiktos išlaidos atitiko 2016 m. egzistavusias rinkos kainas ir ar išlaidos yra tinkamai pagrįstos. Taip pat nutarta siekiant Ministerijos kancleriui pateikti motyvuotą siūlymą, klausimą dėl lėšų paskirstymo svarstyti kitame posėdyje, kai bus išanalizuotos paraiškoje pateiktų įkainių tinkamumas ir pagrįstumas.

Ministerijos Komisijos dėl LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-351-756/2019 įgyvendinimo 2019 m. rugsėjo 30 d. Posėdžio protokolu Nr. D5-403 vienbalsiai pritarta sprendimui pripažinti pareiškėjos projektą kaip finansuotiną ir, vadovaujantis Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-805 „Dėl bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso organizavimo nuostatų patvirtinimo ir projektų atrankos komisijos sudarymo“ (toliau – ir Nuostatai) 50 punktu, pateikti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleriui siūlymą dėl lėšų paskirstymo.

Ministerijos kancleris, vadovaudamasis Nuostatų 50 punktu, atsižvelgdamas į Komisijos dėl LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-351-756/2019 įgyvendinimo, sudarytos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-330 ,,Dėl LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-351-756/2019 įgyvendinimo“, siūlymą (2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos protokolas Nr. D5-403) ir į tai, kad priemonės įgyvendinimo laikotarpis yra pasibaigęs, o tapati priemonė bei jai skirtos lėšos nėra numatytos Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. A1-99 ,,Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo“, ar kitame Ministerijos veiksmų plane, bei įgyvendinant LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-756/2019 nusprendė neskirti finansavimo pareiškėjos projektui.

Nuostatai nustato Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso (toliau – Konkursas) galimus pareiškėjus ir reikalavimus jiems, finansuotinas veiklas, reikalavimus projektams, tinkamas ir netinkamas finansuoti projektų išlaidas, paraiškų teikimo tvarką, paraiškų vertinimą, projektų vertinimo ir atrankos komisijos (toliau – Komisija) darbo organizavimo tvarką, projektų atranką, finansavimą, vykdymą, kontrolę ir įgyvendinimo kriterijus (Nuostatų 1 punktas). Pagal Nuostatų 5 punktą, projektų įgyvendinimo trukmė – nuo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pasirašymo iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir ne trumpesnė kaip 4 mėnesiai.

Nuostatų 30 punkte nustatyta, kad projektus vertina Komisija, sudaroma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Komisijos nariais gali būti ministerijos, kitų ministerijų, įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybės įstaigų ir organizacijų atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, turintys atitinkamo pobūdžio projektų vertinimui reikalingų gebėjimų. Komisijai patarti pasitelkiama nepriklausomų ekspertų (toliau – ekspertai), atrenkamų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta tvarka.

Pagal Nuostatų 45 punktą, vertintinas paraiškas Departamentas perduoda ekspertams, kurie užpildo rekomendacinio pobūdžio projektų vertinimo anketą, vadovaudamiesi šioje anketoje nurodytais vertinimo kriterijais: 45.1. projekto atitiktis prioritetams; 45.2. projekto tikslo ir uždavinių konkretumas ir aiškumas, atitiktis Konkurso tikslui; 45.3. projekto įgyvendinimo plane numatytų veiklų nuoseklumas, pagrįstumas ir tinkamumas projekto tikslui ir uždaviniams pasiekti; 45.4. projekte suplanuotų laiko ir žmogiškųjų išteklių pakankamumas ir realumas projektui sėkmingai įgyvendinti; 45.5. projektui įgyvendinti numatytų išlaidų pagrįstumas ir reikalingumas, sąsaja su veiklomis, sąmatos aiškumas ir detalumas; 45.6. projekto vertinimo rodiklių ir planuojamų rezultatų aiškumas ir konkretumas; 45.7. projekto sklaidos ir viešinimo aktualumas ir efektyvumas.

Pagal Nuostatų 47 punktą, jeigu vertinant gautą paraišką ir dokumentus kyla neaiškumų, trūksta informacijos, galinčios turėti esminę įtaką projekto vertinimui, Departamentas turi teisę raštu paprašyti Pareiškėją paaiškinti arba patikslinti pateiktą informaciją per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Departamentas, gavęs rekomendacinio pobūdžio ekspertų siūlymus dėl projektų finansavimo, apibendrina gautus duomenis, parengia paraiškų vertinimo suvestinę ir ją kartu su užpildytomis rekomendacinio pobūdžio ekspertų vertinimo anketomis bei projektų paraiškomis (po 1 egzempliorių) perduoda Komisijos sekretoriui (Nuostatų 48 punktas). Komisijos sekretorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Nuostatų 48 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos organizuoja Komisijos posėdį, kurio metu Departamento atstovas supažindina Komisiją su rekomendacinio pobūdžio ekspertų siūlymais, atsako į Komisijos narių ir (ar) kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų klausimus (Nuostatų 49 punktas).

Nuostatų 50 punkte nustatyta, kad posėdžio metu Komisija, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacinio pobūdžio vertinimus, išvadas bei siūlymus dėl projektų finansavimo bei vadovaudamasi Departamento projektų vertinimo suvestinėje pateiktais apibendrintais duomenis, svarsto projektus ir priėmusi protokolinį sprendimą pateikia Ministerijos kancleriui pasiūlymus dėl lėšų paskirstymo. Tuo atveju, kai priimamas sprendimas skirti dalį paraiškoje prašomų lėšų, prieš sudarydama valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį, Ministerija raštu informuoja Pareiškėją apie jam skirtų lėšų dydį, nurodo patikslinti projekto įgyvendinimo sąmatą ir projekto veiklų įgyvendinimo planą, o Pareiškėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo patikslina projekto įgyvendinimo sąmatą ir projekto veiklų įgyvendinimo planą, nurodo, kokiu mastu bus vykdomas projektas, aiškiai nustatydamas įgyvendinant projektą privalomus atlikti darbus, surengti renginius, suteikti paslaugas ir pan., patvirtina, kad priimtas sprendimas skirti dalį lėšų neturės neigiamos įtakos įgyvendinant projekte numatytus tikslus, ir patikslintą sąmatą pateikia Ministerijai. Komisija įvertina Pareiškėjo patikslintus dokumentus ir protokoliniu sprendimu pritaria arba nepritaria Pareiškėjo suplanuotoms lėšoms ir jų veikloms (darbams) pagal atitinkamam projektui įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas. Ministerijos kancleris ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos pasiūlymų gavimo dienos priima sprendimą dėl lėšų skyrimo projektams, kuris įforminamas Ministerijos kanclerio potvarkiu.

Pareiškėjos teigimu, komisija priėmė sprendimą pripažinti pareiškėjos projektą kaip finansuotiną, todėl Ministerijos kancleris neturėjo teisės priimti kitokio sprendimo, nei buvo siūlomas komisijos. Taip pat Potvarkis priimtas nesilaikant įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires). VAAT panaikino Ministerijos kanclerio 2016 m. rugsėjo 5 d. potvarkį Nr. A3-142 „Dėl lėšų skyrimo“, kadangi jis priimtas pagal Komisijos protokoliniame sprendime padarytas išvadas, kurios neatitiko Nuostatų reikalavimų, t. y. dėl ekspertų buvimo Komisijoje, tačiau tai nereiškia, kad pakartotinai įvertinus pareiškėjos Projektą, jis turėjo būti pripažintas finansuotinu visa apimtimi. Be to, tiek VAAT, tiek LVAT nenurodė, jog pareiškėjos projektas turėjo būti pripažintas finansuotinu, tačiau vertino, jog netinkamai atliktos projekto vertinimo procedūros. Pažymėtina, jog nagrinėjant minėto potvarkio teisėtumą ir pagrįstumą, buvo konstatuota, jog teismas neturi kompetencijos pripažinti pareiškėjos projektą finantuotinu, kadangi tokią kompetenciją turi Ministerijos kancleris. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos projektas vertintas pakartotinai vadovaujantis Nuostatų reikalavimais. Iš į bylą pateiktos rašytinės medžiagos matyti, jog pareiškėjos paraiškos vertinimui buvo sudaryta komisija, ją vertino ekspertai, analizuotas nurodytų išlaidų pagrįstumas, pateiktas siūlymas Ministerijos kancleriui, kas atitiko Nuostatų 30, 45 ir 47–50 punktų reikalavimus. Šiuo aspektu paminėtina, jog Nuostatų 50 punkte numatytas reikalavimas Ministerijos kancleriui priimti sprendimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos pasiūlymų gavimo dienos, tačiau nėra numatytas įpareigojimas priimti tokį patį sprendimą, kokį Komisija 2019 m. rugsėjo 30 d. Posėdžio protokolu Nr. D5-403 siūlė priimti, t. y. šiuo atveju Ministerijos kancleris nėra saistomas pareigos priimti analogišką sprendimą pateiktam pasiūlymui.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Potvarkis turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, formuodamas Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).

Pareiškėjos ginčijamas Potvarkis atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, jame nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto asmens. Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriais Potvarkis turėtų būti panaikintas. Kaip minėta, Ministerijos kanclerio Potvarkis priimtas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, bei iki jo priėmimo atliktomis Nuostatose numatytomis procedūromis, t. y. atsakovė veikė savo kompetencijos ribose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Potvarkį, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Be to, Potvarkis priimtas atsižvelgiant į komisijos pasiūlymą, taip pat įvertinus tai, jog priemonės įgyvendinimo laikotarpis yra pasibaigęs, o kitose priemonėse nenumatyta tapati priemonė bei jai skirtos lėšos. Vien ta aplinkybė, jog komisija pateikė pasiūlymą skirti pareiškėjos projektui finansavimą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Ministerijos kancleris turėjo skirti finansavimą, nesant tam numatytų biudžeto lėšų. Šiuo atveju priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, Potvarkis priimtas laikantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo bei veikiant įgaliojimų nustatytose ribose. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Ministerijos kanclerio Potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

VAĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėjos teigimu, ji patyrė turtinę žalą dėl Ministerijos veiksmų, kurie tęsiasi nuo 2016 m., kadangi negalėjo vykdyti projekte numatytų veiklų. Neturtinės žalos atsiradimą sąlygojo reputacijos pablogėjimas. Kaip minėta, teismas nenustatė Ministerijos neteisėtų veiksmų, priimant Potvarkį, kas sudarytų pagrindą patirtai žalai atlyginti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos skunde nurodomus teiginius, jog nesuteikiant finansavimo, ji negalėjo vykdyti projekte numatytų veiklų, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos reputacija neskyrus finansavimo pablogėjo. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai būtų skirta visa prašoma projekto vykdymui skirta suma, ar, kad jos neskyrus, tai įtakotų pareiškėjos vykdomą veiklą. Šiuo atveju nepakanka vien abstrakčiai nurodyti, kad buvo patirta turtinė ir neturtinė žala, pareiškėja turi pareigą ją pagrįsti objektyviais duomenimis, o ne abstrakčiai nurodant, jog žala buvo patirta. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja patyrė turtinę ir (ar) neturtinę žalą, todėl šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia

Pareiškėjos asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė