- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- I-1706-463/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04698-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- asociacijos „Barzdų seniūnijos bendruomenės centras“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms J. Š. ir M. S., atsakovo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms A. D. ir Ž. Š.-K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Barzdų seniūnijos bendruomenės centras“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja asociacija „Barzdų seniūnijos bendruomenės centras“ skunde teismo prašo: sustabdyti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sudarymą kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo kilusio dėl Projekto „Barzdų bendruomenės centro veiklos stiprinimas“ (toliau – ir Projektas) finansavimo; panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 3R-374(AG-304/01-2016); panaikinti Projektų atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. protokole Nr. D5-279 priimtą sprendimą siūlyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) kancleriui Projektui įgyvendinti skirti 2 269 Eur ir Ministerijos kanclerio 2016 m. rugsėjo 5 d. potvarkį Nr. A3-142 „Dėl lėšų skyrimo“ (toliau – ir Potvarkis) ir įpareigoti Ministeriją pripažinti, kad Projektas yra tinkamas finansuoti bei skirti jo įgyvendinimui visą prašomą sumą, t. y. 11 998,50 Eur (t. 1, b. l. 155–166).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Projektų atrankos komisijos sprendimas yra sudėtinė Ministerijos kanclerio Potvarkio dalis. Šiuos aktus vertino kaip vientisos administracinės procedūros nedalomą dalį. Nesutiko su Komisijos išvada, kad Projektų atrankos komisijos protokolinis sprendimas negali būti skundžiamas, kaip pareiškėjai nesukeliantis teisinių pasekmių. Komisijos argumentus vertino kaip formalius, kadangi protokoliniame sprendime pateikti visi argumentai, kuriais remiantis priimtas Potvarkis.
Akcentavo, kad Projektų atrankos komisija turėjo pasitelkti ekspertus, kadangi Bendruomenės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso organizavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-805 „Dėl Nuostatų Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso organizavimo nuostatų patvirtinimo ir Komisijos sudarymo“ (toliau – ir Nuostatai), nei Projektų atrankos komisijai, nei Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas) nesuteikta teisė be ekspertų vertinimo atlikti Projekto vertinimą. Nesutiko su Komisijos išvadomis, kad nebereikalingas ekspertų vertinimas, kadangi ekspertai jau buvo atlikę vertinimą. Pabrėžė, kad Projektų atrankos komisijos sudėtis nepasikeitė, o joje nebuvo asmenų galinčių atlikti Projekto vertinimą.
Nurodė, kad Nuostatai nesuteikia nei Projektų atrankos komisijai, nei Ministerijai mažinti Projekte prašomas lėšas, atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo trukmę. Pabrėžė, kad būtent dėl pačios Ministerijos ir Departamento veiksmų likus 4 mėnesiams iki Projekto įgyvendinimo termino pabaigos buvo atliktas pakartotinis Projekto vertinimas.
Pareiškėja pažymėjo, kad gavusi Projektui įgyvendinti skirtas lėšas, vykdo projekte numatytas veikas. Pareiškėja už mažesnį nei 50 procentų skirtą finansavimą neturi jokių galimybių įgyvendinti numatytų veikų. Pabrėžė, kad teisės aktai nenumato pareigos pareiškėjai pateikti patikslintą Projektą tuo atveju kai pirmasis sprendimas buvo panaikintas. Departamentas turėjo kreiptis į pareiškėją ir pasiūlyti patikslinti Projektą. Taip pat neinformavo pareiškėjos apie Projekto svarstymo posėdį.
Pareiškėja pabrėžė, kad Komisija nenagrinėjo pareiškėjos skundo argumentų, nurodytų dėl kiekvienos Projekte nurodytos sąmatos eilutės ir joje nurodytų išlaidų dydžių mažinimo. Akcentavo, kad būtent Protokoliniame sprendime buvo pateikta esminė informacija, tačiau Komisija pastarojo nelaikė galutinio sprendimo sudėtine dalimi. Apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais.
Pareiškėjos manymu, atliktas pakartotinis Projekto vertinimas neatitinka nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), nei Nuostatuose nustatytų reikalavimų. Pasak pareiškėjos, Projektas turi būti finansuojamas visa apimtimi. Atsakovai nepagrindė prašomų finansuoti išlaidų dydžio mažinimo.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti pareiškėjos atstovams nedalyvaujant (t. 2, b. l. 170). Byla nagrinėjama pareiškėjos atstovams nedalyvaujant.
Atsakovas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 135–137).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Komisija objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes. Nurodė, kad remiantis Nuostatais, Departamento kompetencija paraiškų vertinimo metu yra formali, susijusi tik su dokumentų patikrinimu ar duomenų apibendrinimu. Pakartotinio projekto vertinimo metu Departamentas nedalyvavo, nes pirminį paraiškos vertinimą Departamentas buvo atlikęs pirmojo vertinimo metu, o naujos paraiškos ar kitų dokumentų pareiškėja nebuvo pateikusi. Teisės aktai nenumato pareigos pranešti apie Projektų atrankos komisijos posėdžius. Be to, atsakovas nurodė, kad neturi duomenų apie tokius posėdžius.
Pažymėjo, kad Nuostatuose nereglamentuota pakartotinio projektų vertinimo tvarka. Projektą ekspertai jau buvo įvertinę, todėl Projektų atrankos komisija į ekspertus nesikreipė ir sprendimą iš dalies finansuoti Projektą, priėmė vadovaudamasi Nuostatais bei maksimaliai atsižvelgusi į pareiškėjos interesus.
Atsakovo atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 139–154).
Atsiliepime nurodė, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Komisija nustatė ir objektyviai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Pažymėjo, kad Projektų atrankos komisijos potvarkis priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertinus ir nustačius aplinkybes. Pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje iš 5 narių dalyvavo 4, t. y. buvo kvorumas. Taip pat buvo laikomasi ir procedūrinių reikalavimų. Nurodė, kad Projektų atrankos komisija yra tik patariamoji Ministerijos institucija, jos sprendimai yra neprivalomo, o rekomendacinio pobūdžio. Pabrėžė, kad pareiškėja neginčijo tos aplinkybės, kad Projektas buvo įvertintas 62 balais. Teigė, kad Ministerijos kanclerio Potvarkis atitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja apie Potvarkį buvo informuota nepažeidus Nuostatų 54 punkte nustatyto termino. Komisija tinkamai įvertino Potvarkio priėmimo aplinkybes, ginčijamame sprendime vertino Projektų atrankos komisijos potvarkio atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams.
Nesutiko su pareiškėjos reikalavimu įpareigoti Projektui skirti visą pareiškėjos prašomą sumą. Sutiko su Komisijos išvada, kad jai nesuteikta kompetencija atlikti viešojo administravimo subjektui priskirtų veiksmų. Sprendimą dėl lėšų skyrimo priima Ministerijos kancleris, todėl teismas tokio reikalavimo negali tenkinti.
Be to, atsakovė nesutiko su pareiškėjos reikalavimu įpareigoti sustabdyti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sudarymą ir nurodė, kad pareiškėja Projektą privalo įgyvendinti iki valstybės biudžeto lėšų sutartyje nustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Projektas negalės būti įgyvendinamas 2017 m.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl Projektų atrankos komisijos protokolinio sprendimo, Ministerijos kanclerio Potvarkio, Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja, ketindama dalyvauti Projekte, 2016 m. sausio 27 d. Ministerijai pateikė Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso paraišką (toliau – ir Paraiška). Pagrindinis Projekto tikslas, organizuojant socialines, kultūrines švietėjiškas, pažintines veiklas stiprinti Barzdų bendruomenės centro veiklą. Paraiškoje nurodė, kad projekto įgyvendinimo metu pareiškėja organizuos vietos gyventojų užimtumą skatinančius mokymus, bendruomenės valdymo komandos mokymus, skatins socialinius bendruomenės narių įgūdžius, stiprins institucinį bendradarbiavimą, gerins viešąją erdvę ir aplinką. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., bendra projekto vertė – 13 330,55 Eur, projekto įgyvendinimui pareiškėja prašė skirti 11 997,50 Eur (Komisijos byla, t. 1, l. 12–22).
Ekspertas (doc. dr. E. B.) 2016 m. vasario 18 d. sudarė pareiškėjos Projekto rekomendacinio pobūdžio vertinimo anketą, projektui skyrė 61 balą (maksimaliai galima skirti 80 balų) ir rekomendavo dalinai finansuoti projektą, t. y. skirti 1 049 Eur finansavimą (Komisijos byla, t. 2, b. l. 17–18).
Ministerija 2016 m. vasario 29 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydama iki 2016 m. kovo 2 d. patikslinti pateiktą paraišką, siekianti atsakyti į nepriklausomiems ekspertams iškilusius klausimus, detalizuoti ir pagrįsti projekto vadovo darbo užmokesčio, buhalterinių paslaugų teikimo, mokymų ir su jais susijusių paslaugų išlaidas, ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas (Komisijos byla, t. 2, b. l. 1, 5–6).
Ekspertė (V. G.) 2016 m. kovo 1 d. sudarė pareiškėjos Projekto rekomendacinio pobūdžio vertinimo anketą, projektui skyrė 63 balus ir rekomendavo dalinai finansuoti projektą, t. y. skirti 7 124,9 Eur finansavimą (t. 2, b. l. 19–21).
Pareiškėja 2016 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku pateikė Ministerijai patikslintus Paraiškos duomenis, detalizavo projekto administravimo ir įgyvendinimo išlaidas, nurodė jų pagrindimą (Komisijos byla, t. 2, b. l. 7, 8–14).
Ministerijos Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso projektų atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) posėdžio 2016 m. balandžio 4 d. protokole (2016 m. kovo 30 d. įvyko Atrankos komisijos posėdis), užfiksuota, kad buvo svarstytas ir klausimas dėl projektų finansavimo, remiantis mažesnėmis ir didesnėmis ekspertų siūlomomis skirti sumos. Nuspręsta projektams skirti finansavimą vadovaujantis minimalia siūloma skirti ekspertų suma, nes taip bus paremtas didesnis skaičius organizacijų (Komisijos byla, t. 2, b. l. 22–26). Šio protokolo priede eilės Nr. 227 (suteiktas numeris 670) pareiškėjai siūloma skirti 1 049 Eur sumą (Komisijos byla, t. 2, b. l. 22–26; 27–28).
Ministerijos kancleris 2016 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. A3-53 patvirtino 2016 m. finansuojamų Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso projektų sąrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos paraiškai suteikti 62 balai, skiriama paramos suma – 1 049 Eur (Komisijos byla, t. 2, b. l. 29, 30–31).
Departamentas 2016 m. birželio 3 d. raštu atsakė Ministerijai į jos 2016 m. gegužės 25 d. persiųstą pareiškėjos 2016 m. gegužės 17 d. skundą dėl nepagrįstai sumažintos paramos Projektui ir siūlė svarstyti galimybę leisti pareiškėjai išimties tvarka iš dalies keisti išlaidų sąmatą Potvarkiu Projektui įgyvendintos skirtos sumos (1 049 Eur) ribose, tačiau nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų (Komisijos byla, t. 2, b. l. 111–113).
Ministerija 2016 m. birželio 14 d. raštu pareiškėjai persiuntė Departamento 2016 m. birželio 3 d. atsakymą „Dėl informacijos suteikimo“ ir prašė pareiškėją susisiekti su Departamentu dėl sutarties sudarymo Projektui finansuoti (Komisijos byla, t. 1, b. l. 116).
Pareiškėja 2016 m. liepos 1 d. pateikė skundą Komisijai, kuriuo prašė panaikinti ir Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkio Nr. A3-53 dalį dėl dalinio pareiškėjos projekto finansavimo (t. 2, b. l. 32–36).
Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu kreipėsi į Ministeriją ir paprašė pateikti Ministerijos kanclerio 2016 m. rugsėjo 5 d. potvarkyje Nr. A3-142 nurodyto 2016 m. rugpjūčio 30 d. Atrankos komisijos posėdžio protokolo kopiją (t. 1, b. l. 85).
Ministerija 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (31.4-44)SD-5530 pareiškėjai pateikė prašomą Atrankos komisijos posėdžio protokolo Nr. D5-279 kopiją (t. 1, b. l. 86).
Departamentas 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (10.204)SI-1249 „Dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sudarymo“ priminė apie 2016 m. rugsėjo 5 d. priimtą potvarkį, apie būtinybę sudaryti sutartį ir prašė iki 2016 m. spalio 13 d. pateikti Departamentui dokumentus ir informaciją, būtiną valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčiai sudaryti. Taip pat nurodė, kad nepateikus nurodytos informacijos, vadovaujantis Nuostatų 58 punktu, dėl laiku nesudarytos valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties, teiks Ministerijos kancleriui siūlymą panaikinti sprendimą skirti lėšas Projektui įgyvendinti (t. 2, b. l. 42–43).
Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikė skundą Komisijai, prašydama sustabdyti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sudarymą kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo kilusio dėl Projekto finansavimo; panaikinti Projektų atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. protokole Nr. D5-279 priimtą sprendimą siūlyti Ministerijos Projektui įgyvendinti skirti 2 269 Eur ir Ministerijos kanclerio 2016 m. rugsėjo 5 d. potvarkį Nr. A3-142 „Dėl lėšų skyrimo“ bei įpareigoti Ministeriją pripažinti, kad Projektas yra tinkamas finansuoti bei skirti jo įgyvendinimui visą prašomą sumą, t. y. 11 998,50 Eur (t. 1, b. l. 1–10).
Dėl Atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokolinio sprendimo
Byloje nustatyta, kad ginčijamas Ministerijos kanclerio Potvarkis grindžiamas Atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokolu. Teismo vertinimu, šis protokolinis sprendimas yra sudedamoji Potvarkio dalis ir protokolinis sprendimas kaip savarankiškas ginčo dalykas negali būti nagrinėjamas byloje. Vertinant Potvarkio teisėtumą ir pagrįstumą, byloje bus analizuojamos ir Atrankos komisijos posėdžio protokole nustatytos aplinkybės, susijusios su Projekto finansavimu. Teismas sutinka su Komisijos padarytomis išvadomis, kad Atrankos komisijos protokolinis sprendimas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu VAĮ prasme. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-3478/2011). Konstatuotina, kad Potvarkis pareiškėjai sukelia teisines pasekmes ir yra individualus teisės aktas, kurio teisėtumą ir pagrįstumą vertinant bus analizuojamas ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis grindžiamas Potvarkis.
Dėl Potvarkio teisėtumo ir pagrįstumo
Byloje nustatyta, kad Ministerijos kancleris Potvarkiu, vykdydamas Komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, vadovaudamasis Nuostatų 50 puntu ir atsižvelgdamas į Atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. protokolą Nr. D5-279, nusprendė pareiškėjai skirti 2 269 Eur Projektui įgyvendinti 2016 m. Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka ir teigia, kad tos pačios sudėties Atrankos komisija atiko pakartotinį Projekto vertinimą, pakartotinai nebuvo pasitelkti ekspertai, nepagrįstai sumažinta prašoma finansuoti suma, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.
Pagal Nuostatų 50 punktą, Atrankos komisija, priėmusi protokolinį sprendimą, pateikia Ministerijos kancleriui pasiūlymus dėl lėšų paskirstymo. Ministerijos kancleris ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos pasiūlymų gavimo dienos priima sprendimą dėl lėšų skyrimo projektams, kuris įforminamas Ministerijos kanclerio potvarkiu. Taigi, būtent Ministerijos kancleriui suteikta teisė potvarkiu priimti sprendimą dėl lėšų skyrimo.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-805, įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A1-179 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“, priedo 2.4 papunktį, 1 punktu patvirtinti Nuostatai; 2 punktu patvirtinta Atrankos komisijos sudėtis. Taigi, įsakymu patvirtinta Atrankos komisijos sudėtis. Nuostatuose nenumatyta šios komisijos keitimo tvarka.
Nuostatų 30 punktas nustato, kad Projektus vertina Atrankos komisija, sudaroma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Komisijos nariais gali būti ministerijos, kitų ministerijų, įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybės įstaigų ir organizacijų atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, turintys atitinkamo pobūdžio projektų vertinimui reikalingų gebėjimų. Komisijai patarti pasitelkiama nepriklausomų ekspertų (toliau – ekspertai), atrenkamų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Atrankos komisijos darbo forma yra posėdžiai (Nuostatų 32 punktas). Teismas, įvertinęs Komisijos byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad Atrankos komisijos sudėtis buvo teisėta, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje dalyvavo keturi jos nariai. Teismas neturi pagrindo abejoti sudarytos komisijos teisėtumu, jos narių kompetencija ir nešališkumu. Nuostatuose nėra nustatytos sudarytos komisijos keitimo galimybės. Pažymėtina, kad Atrankos komisijos nariai ir sekretorius privalo pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimus (Nuostatų 37 punktas). Nuostatų 38 punktas Atrankos komisijos nariams nustato sąlygas, kurioms egzistuojant jie turi nusišalinti. Pareiškėja skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių, jos vertinimu, Atrankos komisijos nariai turėjo nusišalinti. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog pakartotinai vertino Paraišką tos pačios sudėties komisija, nesudaro pagrindo abejoti šios komisijos šališkumu ar kompetencija. Teismo vertinimu, Atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 protokolas yra tinkamai įformintas (Komisijos byla, t. 1, l. 87–91). Teismas pareiškėjos argumentus dėl tos pačios sudėties komisijos nagrinėjimo atmeta kaip nepagrįstus, nepateikus konkrečių duomenų dėl komisijos narių šališkumo ar nekompetentingumo.
Pareiškėja teigia, kad atliekant pakartotinį Projekto vertinimą turėjo būti pasitelkti ekspertai.
Pagal Nuostatų 30 punktą, Komisijai patarti pasitelkiama nepriklausomų ekspertų (toliau – ekspertai), atrenkamų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta tvarka. Ekspertai užpildo rekomendacinio pobūdžio projektų vertinimo anketą (Nuostatų 2 priedas), vadovaudamiesi šioje anketoje nurodytais vertinimo kriterijais, t. y. 45.1. projekto atitiktis prioritetams; 45.2. projekto tikslo ir uždavinių konkretumas ir aiškumas, atitiktis Konkurso tikslui; 45.3. projekto įgyvendinimo plane numatytų veiklų nuoseklumas, pagrįstumas ir tinkamumas projekto tikslui ir uždaviniams pasiekti; 45.4. projekte suplanuotų laiko ir žmogiškųjų išteklių pakankamumas ir realumas projektui sėkmingai įgyvendinti; 45.5. projektui įgyvendinti numatytų išlaidų pagrįstumas ir reikalingumas, sąsaja su veiklomis, sąmatos aiškumas ir detalumas; 45.6. projekto vertinimo rodiklių ir planuojamų rezultatų aiškumas ir konkretumas; 45.7. projekto sklaidos ir viešinimo aktualumas ir efektyvumas.
Pareiškėjos argumentai dėl būtinybės pasitelkti ekspertus pripažįstami pagrįstais. Teismas šioje byloje nustatė, kad Ministerija pareiškėjai 2016 m. vasario 29 d. raštu iki 2016 m. kovo 2 d. siūlė patikslinti paraišką tikslu atsakyti nepriklausomiems ekspertams iškilusius klausimus (Komisijos byla, t. 2, l. 5–6). Pareiškėja 2016 m. kovo 2 d. pateikė Paraiškos patikslintus duomenis. Šių duomenų ekspertai nevertino, todėl atitinkamai pateiktos ekspertų anketos negali būti laikomos tinkamu ekspertų vertinimu, pakartotinai nagrinėjant pareiškėjos Projekto finansavimo klausimą. Pati administracinė procedūra yra ydinga, kai Atrankos komisija pervertino pareiškėjos pateiktus papildomus duomenis, kurie nebuvo pateikti ir įvertinti nepriklausomų ekspertų. Pagal Nuostatų 45 punktą, vertintinas paraiškas Departamentas perduoda ekspertams, kurie užpildo rekomendacinio pobūdžio projektų vertinimo anketą (Nuostatų 2 priedas), vadovaudamiesi anketoje nurodytais vertinimo kriterijais. Taigi, tik ekspertams suteikta teisė vertinti Projektą pagal Nuostatų 45 punkte nustatytus kriterijus. Pagal Nuostatų 30 punktą Atrankos komisija turi teisę vertinti Projektus, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikus papildomus duomenis dėl ekspertams kilusių neaiškumų, pati komisija neturėjo teisės šių dokumentų vertinti ir priimti protokolinio sprendimo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Atrankos komisija, viršydama jai suteiktus įgaliojimus, atliko pakartotinį Projekto vertinimą, nepasitelkdama nepriklausomų ekspertų. Atitinkamai teismas pripažįsta nepagrįstomis Komisijos išvadas dėl ekspertų nepasitelkimo bei tinkamo Atrankos komisijos protokolinio sprendimo.
Teismo vertinimu, Atrankos komisija negali atlikti ekspertų kompetencijai priskirto vertinimo. Ta aplinkybė, kad su ekspertais buvo pasibaigę sutartys ir dėl to atitinkamai užsitęstų procedūra, nesudaro pagrindo Atrankos komisijos protokolinio sprendimo pripažinti teisėtu. Be to, ekspertų vertinimas, siūlant skirti pareiškėjai dalinį finansavimą labai skirtingas (Ekspertas Nr. 1 siūlė finansuoti 1 049 Eur, o Nr. 2 – 7 124,9 Eur). Taigi, ir šie neaiškumai nebuvo pašalinti, Atrankos komisija tinkamai nepagrindė pareiškėjai siūlomos finansuoti sumos 2 269 Eur.
Nagrinėjamu atveju, Ministerija dėl Komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendime nustatytų Paraiškos vertinimo procedūrinių pažeidimų turėjo iš naujo atlikti administracinę procedūrą. Remiantis Komisijos byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja net nebuvo informuota apie Projekto vertinimo procedūrą, atsakovė nesudarė sąlygų pateikti pareiškėjai papildomus paaiškinimus ar patikslintus duomenis. Tai nesuderinama su gero administravimo principu. Viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai administracinis aktas priimamas visapusiškai neįvertinus skundo pagrindo ir aplinkybių pažeidžia ne tik viešojo administravimo subjektui VAĮ nustatytas pareigas, bet ir gero administravimo principą, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.).
Nuostatuose nereglamentuota pakartotinė vertinimo procedūra, tačiau tokio reglamentavimo nebuvimas negali paneigti Ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektui nustatytų pareigų, tinkamai įgyvendinti administracinę procedūrą. Teismo vertinimu, formalus Nuostatų vykdymas ir apsiribojimas abstrakčiais teiginiais dėl tinkamo Projekto pakartotinio vertinimo, nepatvirtina objektyvaus ir visapusiško aplinkybių ištyrimo. Tai lemia ir sprendimo neatitikį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Nuostatuose pareiškėjai nėra nustatytos pareigos teikti patikslintą paraišką. Atrankos komisija apie tokią galimybę pareiškėjos neinformavo. Teismas Komisijos argumentus, kad pareiškėja nepateikė patikslintos paraiškos, vertina kritiškai. Tokios paraiškos pareiškėjas neturėjo teisės teikti, o Ministerija nesudarė galimybės tinkamai dalyvauti pakartotiniame administracinės procedūros nagrinėjime. Pareiškėjai neturėjo būti sukuriamos kliūtys dalyvauti konkurse vien dėl to, kad Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teismo vertinimu, dėl atsakovo netinkamai atliktų veiksmų, o ne dėl pareiškėjos kaltės susidarė tokia situacija, kad Paraiška perduota iš naujo nagrinėti, kuri vėlgi nebuvo tinkamai įvertinta. Tokios aplinkybės negali paneigti pareiškėjos teisės ginčyti sprendimus, kurie varžo jos teises ir negali tapti kliūtimi Projektui finansuoti.
Pareiškėja teigia, kad Atrankos komisija neteisėtai sumažino pareiškėjai skirtą finansavimą, remdamasi ta aplinkybe, kad projektas turi būti įgyvendintas iki 2016 m. gruodžio 31 d., proporcingai skiriant finansavimą likusiems 4 mėnesiams. Teismas tokį Atrankos komisijos vertinimą pripažįsta neteisėtu. Remiantis Nuostatais tokia finansavimo mažinimo tvarka negalima. Šiuo atveju komisija pati negali spręsti, kokia apimtimi mažinti finansavimą proporcingai Projektui įgyvendinti likusiam terminui.
Nuostatų 13 punkte nustatyta, kad tinkamos projekto išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekte numatytomis veiklomis ir būtinos projektui vykdyti, pagrįstos projekto įgyvendinimo eiga ir planu, išlaidų pobūdžiu ir kiekiu. Nuostatų 15 punkte išvardytos išlaidos, kurios tinkamos finansuoti, o 16 punkte – netinkamos finansuoti. Taigi, Atrankos komisija Projekto išlaidas galėjo pripažinti tinkamomis arba netinkamomis finansuoti, tačiau jų mažinti, siejant su projekto įgyvendinimo trukme, neturėjo teisės. Pareiškėja pateikė Paraišką, siekdama įgyvendinti Projektą nustatytais terminais. Faktinė situacija susiklostė dėl atsakovo netinkamai atliktų procedūrinių veiksmų bei priimtų sprendimų.
Teismo vertinimu, Atrankos komisijos siūlymas Ministerijos kancleriui Projektui įgyvendinti skirti 2 269 Eur, vertinant kiekvieną Projekto išlaidų eilutę, nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas. Visų pirma, sąmatos eilutės „1.1 Projekto vadovo darbo užmokestis“ vietoj prašomų 465,66 Eur siūloma skirti 225 Eur dėl sutrumpėjusios projekto įgyvendinimo trukmės proporcingai sumažino išlaidas projekto vadovo darbo užmokesčiui ir išlaidas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugoms įgyti (vietoj prašomų 711 Eur siūlė skirti 361 Eur). Taip pat mokymų trukmę suplanuota 9 mėnesių projekto įgyvendinimo laikotarpiui, buvo 80 akademinių valandų) sumažino iki 36 akademinių valandų, mokymams finansuoti pasiūlė skirti 888 Eur. Minėta, kad teismas tokį mažinimą vertino kaip neteisėtą. Pažymėtina, kad Projekte prašomas skirti finansavimas yra pagrįstas komerciniais pasiūlymais. Pareiškėja teigė, kad projekto vadovo darbo trukmė nepriklauso nuo Projekto trukmės, o priklauso nuo Projekte nurodytos veikos laiko. Be to, pareiškėja teigė, kad buhalterinės apskaitos paslaugas įsipareigojo suteikti viešoji įstaiga „Versmus“ ir šios paslaugos, akivaizdu, kad nepriklauso nuo Projekto įgyvendinimo trukmės. Taigi, Komisijos išvados, kad išlaidų mažinimas atitinka Nuostatų reikalavimus, yra formalios, visapusiškai ir objektyviai nevertinusi sąmatoje nurodytų išlaidų.
Dėl sąmatos eilutės 3.1 „Mokymo, skatinančių vietos gyventojų užimtumą ir saviugdą, Bendruomenės valdymo mokymų, socialinių įgūdžių tobulinimo, supervizijų paslaugos“ Atrankos komisija konstatavo, kad socialinių įgūdžių stovykla ir institucinio bendradarbiavimo stiprinimas – supervizija netinkamai pagrįsta ir detalizuota, todėl nefinansuojama. Pati Komisija 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendime pripažino, kad šios išlaidos, įvertinus pateiktus pasiūlymus, yra konkretizuotos ir yra galima nustatyti šių išlaidų pobūdį. Tačiau Komisija ginčijamame sprendime pritarė Atrankos komisijos išvadai tokių išlaidų nefinansuoti. Teismo vertinimu, šios Komisijos išvados yra nepagrįstos. Akcentuotina, kad atsakovė, esant neaiškumams, vadovaudamasi Nuostatų 47 punktu, turėjo sudaryti sąlygas pareiškėjai papildomai paaiškinti ir patikslinti minėtą sąmatos eilutę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas skirti finansavimą 8 valandoms yra nepagrįstas, be to, nepagrįsta kodėl lektoriams nustatytas įkainis yra per didelis. Minėta, kad pareiškėja komerciniais pasiūlymais išlaidas pagrindė. Atrankos komisijos sprendimas siūlyti skirti 888 Eur mokymams finansuoti nėra tinkamai pagrįstas ir detalizuotas. Atrankos komisija netinkamai vertino šias išlaidas, jų pobūdį ir nesudarė pareiškėjai galimybės jų tikslinti.
Sąmatos išlaidų eilutėje 6.1 „Daugiamečiai augalai“ pareiškėja prašė finansuoti 2 m aukščio 18 tujų įsigijimą. Atrankos komisija siūlė įsigyti mažesnius ir pigesnius augalus. Teismo vertinimu, Atrankos komisijos siekis taupyti nėra pagrindas mažinti finansavimą. Šiuo atveju Atrankos komisija apskritai galėjo tokių išlaidų nepripažinti būtinomis ir neskirti finansavimo. Teismo vertinimu, šių išlaidų mažinimas irgi yra nepagrįstas. Komisija sprendime formaliai pritarė Atrankos komisijos išvadai.
Pareiškėja sąmatos 7.1 eilutėje „Projekto viešinimo paslaugos“ prašė skirti 531 Eur, tačiau Atrankos komisija siūlė skirti 250 Eur. Pareiškėja su tokiu siūlymu nesutinka. Iš Komisijos protokolinio sprendimo neaišku, kodėl pripažįstama tinkama 250 Eur suma. Atsakovas jokio šių išlaidų mažinimo pagrindimo nepateikė, detaliais skaičiavimais nepagrindė.
Be to pagal Nuostatų 15.2.7 papunktį, prie projekto įgyvendinimo išlaidų priskiriamos ilgalaikiam turtui, kurio vertė 500 eurų ir didesnė, įsigyti, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 564 „Dėl Minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo“, kai projekte numatyta vykdyti Nuostatų 9.5 papunktyje nurodyta veikla. Išlaidos, skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, gali sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. projektui įgyvendinti Ministerijos skirtų lėšų. Taigi, maksimali tokių išlaidų suma negali viršyti 20 procentų projektui skiriamų lėšų. Atitinkamai sumažinus projektui skirti finansuojamas išlaidas, Projektui paskyrus 1 891 Eur, ilgalaikiam turtui siūloma skirti 378 Eur. Kadangi išlaidų mažinimas pripažintas neteisėtu, atitinkamai ir tokia suma sumažinta nepagrįstai. Teismo vertinimu, Komisijos išvada, kad toks vertinimas atitinka Nuostatų reikalavimų, laikytinas formaliu skundo nagrinėjimu. Akivaizdu, kad šių išlaidų dydis tiesiogiai priklauso nuo siūlytinos skirti išlaidų sumos. Pažymėtina, kad kaip ilgalaikį turtą pagal komercinius pasiūlymus pareiškėja ketino įsigyti treniruoklius. Atrankos komisija šių aplinkybių nevertino. Be to, pažymėtina, kad cemento pareiškėja siekė įsigyti treniruokliams tvirtinti. Taigi šiuo atveju, tokios išlaidos, vertinant jų pobūdį, turėjo būti pripažįstamos tinkamomis arba ne. Pareiškėjai cemento įsigijimas nesant galimybės įsigyti ir įrengti treniruoklių yra nereikalingas ir neatitinka siekiamo įgyvendinti projekto esmės. Taigi, Atrankos komisija išlaidų nevertino kaip visumos pareiškėjos siekiamo įgyvendinti Projekto.
Pagal Nuostatų 15.1 papunktį, tinkamomis finansuoti pripažįstamos projekto administravimo (ne daugiau kaip 10 proc. projektui įgyvendinti Ministerijos skirtų lėšų) išlaidos. Įvertinus siūlomos finansuoti sumos dydį, pareiškėja šios išlaidos sudaro 226,9 Eur. Pažymėtina, kad prie administravimo išlaidų priskiriamos ir projekto vadovo, finansininko darbo užmokestis, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir įmokas į Garantinį fondą (15.1.1 papunktis). Įvertinus Atrankos komisijos protokolinį sprendimą, konstatuotina, kad šios išlaidos buvo vertintos du kartus ir atitinkamai neaišku, kokio dydžio tokios išlaidos yra tinkamos. Komisija sprendime atitinkamai irgi netyrė šių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs visumą anksčiau nustatytų aplinkybių konstatuoja, kad Ministerija netinkamai įgyvendino Komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir netinkamai atliko pakartotinį Projekto vertinimą, t. y. nepasitelkusi ekspertų pareiškėjos pateiktiems papildomiems duomenims vertinti, ir pati patikslintus Paraiškos duomenis vertino, viršydama jai suteiktus įgaliojimus, taip pat pažeidė administracinės procedūros reikalavimus (nepranešė apie procedūrą, nereikalavo papilomų duomenų ar paaiškinimų, neinformavo apie posėdį), gero administravimo principą, neteisėtai ir nepagrįstai sumažino finansuotinas išlaidas, atsižvelgus į įgyvendinamo Projekto trukmę bei nepagrindė mažintų išlaidų (dėl mokymų, daugiamečių augalų – tujų įsigijimo, projekto viešinimo išlaidų, išlaidų ilgalaikiam turtui įsigyti bei Projekto administravimo išlaidų). Teismas akcentuoja, kad pareiškėjos kaltės nėra. Projekto įgyvendinimo trukmė negali pateisinti Atrankos komisijos netinkamai pagrįstų siūlytinų išlaidų dydžių. Šiuo atveju būtent Atrankos komisija pakartotinai turėjo įvertinti Projektą ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovė neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Nuostatų bei administracinę procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atrankos komisija negali prisiimti nepriklausomiems ekspertams suteiktų įgaliojimų. Šiuo atveju esminė aplinkybė – tinkamai neištirti ir neįvertinti pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai, kurie buvo teikti dėl ekspertams kilusių neaiškumų. Taigi, tik pasitelkus nepriklausomus ekspertus Atrankos komisija gali tinkamai įvertinti Projekto finansavimą ir atitinkamai skirti tokio dydžio finansavimą, pagrindusi, ar sąmatoje nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su projekte numatytomis veiklomis ir būtinos projektui vykdyti, pagrįstos projekto įgyvendinimo eiga ir planu, išlaidų pobūdžiu ir kiekiu. Atsakovo argumentai, kad Projekto finansavimas baigėsi 2016 m. gruodžio 31 d. ir kad 2017 m. finansavimas nėra numatytas, negali varžyti pareiškėjos teisių dalyvauti konkurse siekiant baigti pradėtą įgyvendinti Projektą ir gauti atitinkamą finansavimą.
Taip pat pažymėtina, kad konkurso tikslas – finansuoti konkurso būdu atrinktus bendruomeninės veiklos stiprinimo projektus (nuostatų 3 punktas). Taigi, šiuo konkursu siekiama stiprinti bendruomenių veiklą, padėti joms įgyvendinti Projektus. Atitinkamai šiuo atveju svarbus ir socialinis ginčo aspektas. Paraiškoje nurodoma, kad Projekto įgyvendinimas padės: sumažinti kaimų tuštėjimą, užtikrinti miestelio gyventojų užimtumą ir sustabdyti miestelio senėjimą. Akcentuojama Projekto svarba miestelio jaunimui, bendruomenės nariams.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
Nagrinėjamame ginče prioritetas teiktinas teisingumui, t. y. teisingo, o ne formalaus sprendimo priėmimui ir vertintos konkrečios faktinės aplinkybes, kurios nagrinėjamoje situacijoje lemia iš dalies palankaus sprendimo priėmimą pareiškėjos atžvilgiu.
Pabrėžtina, kad vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-1163-14 formuojamą praktiką).
Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, ginčijamas Potvarkis naikintinas, nustačius, kad Atrankos komisija protokoliniame sprendime netinkamai atliko pakartotinį Projekto vertinimą. Kanclerio Potvarkis buvo grindžiamas būtent Atrankos komisijos protokoliniame sprendime padarytomis išvadomis ir pritarta jame siūlytai sumai. Šiuo atžvilgiu Ministerija turi tinkamai įgyvendinti administracinę procedūrą ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Remiantis tais pačiais argumentais naikintina ir Komisijos sprendimo dalis dėl Potvarkio pripažinimo teisėtu.
Pareiškėjos prašymas sustabdyti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sudarymą kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo kilusio dėl Projekto negali būti tenkinamas, nes teismui tokia kompetencija, atsižvelgus į ginčo pobūdį, nesuteikta. Be to, teismas negali ir įpareigoti Ministeriją pripažinti, kad Projektas yra tinkamas finansuoti bei skirti jo įgyvendinimui visą pareiškėjos prašomą sumą, t. y. 11 998,50 Eur, kadangi Nuostatuose tokia teisė suteikta Ministerijos kancleriui. Taigi, atitinkamai tik Ministerija, kaip viešo administravimo subjektas, turi teisę tokius sprendimus priimti. Teismas šiuo aspektu sutinka su Komisijos išvadomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos asociacijos „Barzdų seniūnijos bendruomenės centras“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2016 m. rugsėjo 5 d. potvarkį Nr. A3-142 „Dėl lėšų skyrimo“, kuriuo pareiškėjai skirta 2 269 Eur suma, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos projekto tinkamumą finansuoti.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 3R-374(AG-304/01-2016) dalį, kuria Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2016 m. rugsėjo 5 d. potvarkiu Nr. A3-142 „Dėl lėšų skyrimo“ pareiškėjai skirta 2 269 Eur suma Projektui finansuoti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.