- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- e2-242-723/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03860-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- A. J., M. R. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir M. R. J., trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:
1) pripažinti 2014-01-23 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. J., M. R. J. ir A. J., apsimestine, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, ir pripažinti ją pirkimo pardavimo sutartimi;
2) perkelti A. J. pirkėjos teises ir pareigas bei nustatyti, kad A. J., M. R. J. pardavė, o A. J. nupirko nekilnojamą turtą (pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už kurį sumokėjo 1 024 745 Lt.
Ieškinyje nurodė, kad 2005-01-26 atsakovas A. J. buvo sudaręs kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB bankas dėl kredito suteikimo. 2006 m. ši kredito suma buvo refinansuota AB banko „Swedbank“, o 2011-10-25 pasirašytas Susitarimas Nr. 06-005458-FA/09-100754-FA/10-034183-FA/10-034184-FA-7 „Dėl 2006-12-13 kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini) pakeitimo“, kurio pagrindu suteikta kredito suma padidinta iki 325 034,44 Eur. Tiek šios kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui, tiek dar su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas atsakovams A. J. ir M. R. J. priklausantis nekilnojamas turtas, t.y. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau A. J. nebeišgalėjo vykdyti savo įsipareigojimų bankui, todėl 2013-12-20 tarp ieškovės ir atsakovų buvo pasirašytas susitarimas „Dėl kredito padengimo AB bankui „Swedbank“, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti bankui atsakovų skolos sumą, o atsakovai įsipareigojo už skolos pagal kredito sutartį padengimą bankui perleisti ieškovei A. J. nuosavybės teise įkeistą minėtą nekilnojamąjį turtą, pasirašant dovanojimo sutartį. Nurodo, kad ieškovė, vykdydama šalių sudarytą susitarimą ir siekdama padengti atsakovų skolą bankui, 2014‑01‑07 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu pasiskolino pinigines lėšas, reikalingas skolos bankui padengimui. 2014-01-09 ieškovė padengė bankui atsakovų skolą, t.y. sumokėjo 271 265,28 Eur sumą ir paskolino atsakovams 25 534 Eur sumą. Atsakovai, siekdami atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už prievolės bankui įvykdymą ir paskolos atsakovams suteikimą, 2014-01-23 dovanojimo sutartimi perleido aukščiau paminėtą nekilnojamą turtą ieškovei. Pažymi, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta, kad atsakovai atsiskaitytų su ieškove už skolos bankui padengimą, todėl tokio sandorio sudarymu išreikštoji valia neatitiko tikrųjų šalių ketinimų, nes dovanojimo sutartis pagal savo esmę yra neatlygintinis sandoris. Šiuo atveju už nekilnojamąjį turtą kaip dovaną buvo atsilyginta, t.y. buvo padengta skola bankui. Nurodo, kad šalių tikroji valia ir motyvai nebuvo nukreipti sudaryti neatlygintinį sandorį – dovanojimo sutartį; tikroji šalių valia ir susitarimas bei siekiami tikslai buvo perleisti ieškovei nurodytą nekilnojamąjį turtą už jos įvykdytas prievoles atsakovų kreditoriui bankui ir likusią sumą pervedant į A. J. atsiskaitomąją sąskaitą. Šalys pasirinko netinkamą tikrosios savo valios įtvirtinimo būdą, kadangi jos turėjo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje būtų numatyta, kad už įsigyjamąjį nekilnojamąjį turtą būtų sumokėta bankui padengiant atsakovų kreditą.
Atsiliepimas
Atsakovai A. J. ir M. R. J. atsiliepimu su pateiktu ieškiniu bei jame išdėstytomis aplinkybėmis sutiko. Nurodė, kad atsakovo A. J. prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas atsakovams A. J. ir M. R. J. priklausantis nekilnojamas turtas, t.y. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau susiklosčius sudėtingai finansinei situacijai ir atsakovams nebeišgalint vykdyti savo įsipareigojimų bankui, 2013-12-20 buvo pasirašytas susitarimas su ieškove „Dėl kredito padengimo AB bankui „Swedbank“, kuriuo ieškovė A. J. įsipareigojo sumokėti bankui atsakovų skolos sumą, o atsakovai įsipareigojo už skolos pagal kredito sutartį padengimą bankui perleisti ieškovei nuosavybės teise minėtą nekilnojamąjį turtą, pasirašant dovanojimo sutartį. Ieškovė 2014-01-09 padengė bankui atsakovų skolą, t.y. sumokėjo 271 265,28 Eur sumą, ir paskolino atsakovams 25 534 Eur sumą, o atsakovai, siekdami atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už prievolės bankui įvykdymą ir paskolos atsakovams suteikimą, perleido nurodytą nekilnojamą turtą ieškovei 2014-01-23 dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovai pažymi, kad pati dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų atsiskaityta su ieškove A. J. už skolos bankui pagal kredito sutartį padengimą, todėl akivaizdu, kad tokio sandorio sudarymu išreikštoji valia neatitiko tikrųjų šalių ketinimų, nes dovanojimo sutartis pagal savo esmę yra neatlygintinis sandoris, tuo tarpu už nekilnojamą turtą kaip dovaną buvo atsilyginta, t.y. padengta skola bankui. Šioje situacijoje ir pačiame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog tikroji šalių valia ir motyvai nebuvo nukreipti sudaryti neatlygintinį sandorį – dovanojimo sutartį. Tikroji šalių valia ir susitarimas bei siekiami tikslai buvo perleisti ieškovei nekilnojamąjį turtą už jos įvykdytas prievoles atsakovų kreditoriui bankui, t.y. nekilnojamas turtas ieškovės nuosavybe tapo atlygintiniu būdu, jai padengus skolą bankui, o likusią sumą pervedus į atsakovo A. J. atsiskaitomąją sąskaitą. Prašo ieškovės ieškinio reikalavimus patenkinti.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsiliepimo pateikimo datai A. J. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudaro 238 517,55 Eur, iš jų: patikrinimo metu priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) 167 258,40 Eur nepriemoka, 71 179,65 Eur šio mokesčio delspinigiai ir deklaruoto 0,52 Eur žemės mokesčio delspinigiai bei 35,57 Eur palūkanos, 2,00 Eur palūkanų delspinigiai bei 41,41 Eur padidintos palūkanos. Pažymi, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-06-09 turto arešto aktu areštavo A. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 9 žemės sklypus, kurių vertė 147 639,02 Eur, bei gyvenamąjį namą, kurio vertė 229 958,30 Eur. A. J. 2011‑05-26 pateikė prašymą duoti sutikimą perimti sutuoktinės mokestinę nepriemoką bei išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis. Inspekcija 2011-07-15 priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, kuriuo A. J. leista perimti sutuoktinės nepriemoką bei 2011-07-18 sprendimu išdėstė 191 149,22 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2016-06-30 bei su A. J. sudarė mokestinės paskolos sutartį. A. J. pagal mokestinės paskolos sutartį sumokėjo 4 633,92 Eur, tačiau, nevykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygų, 2013-04-17 mokestinės paskolos sutartis nutraukta. Atsakovui buvo išsiųstas raginimas sumokėti mokestinę nepriemoką geruoju, tačiau to nepadarius, priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Tačiau paaiškėjo, kad atsakovas turto neturi, dirba, tačiau darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių 72,41 Eur. 2014-05-28 bankams pateiktas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovo sąskaitų. Pagal sprendimą bankas išieškojo 632,04 Eur. Nurodė, kad ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu galima teigti, kad atsakovas A. J., žinodamas apie savo finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio „atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas, sudarydamas dovanojimo sutartį, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriumi, iš esmės sumažino savo turto masę ir sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, todėl toks sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Pažymi, kad tik po VMI prie FM kreipimosi su ieškiniu „Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (A. P.) ir restitucijos taikymo“ į Vilniaus apygardos teismą, šalys kreipėsi į teismą su ieškiniu. Tiek ieškovo, tiek atsakovų veiksmai patvirtina skolininko nesąžiningumo faktą. Šiuo ieškiniu siekiama dovanojimo sutartį pakeisti į pirkimo – pardavimo sutartį, turint vienintelį tikslą – išvengti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5797-467/2014 galinčių atsirasti pasekmių. VMI prie FM nuomone, tikroji šalių valia ir motyvai buvo nukreipti sudaryti neatlygintinį sandorį – dovanojimo sutartį. Skolininkas veikė nesąžiningai, t.y. siekė jam priklausantį turtą perleisti, kad, kreditoriui pradėjus priverstinį išieškojimą, jį išsaugotų.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė adv. Ž. S. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovės tėvas – atsakovas J., susidūrė su finansiniais sunkumais, negalėjo vykdyti įsipareigojimų bankui, dengti kredito sutarties, kuri buvo užtikrinta turto įkeitimu. Ieškovė pasiūlė, kad ji galėtų padengti tėvo turimą kreditą, nes turėjo galimybę pasiskolinti, tačiau prašė, jog tas turtas būtų jai perleistas nuosavybės teise. Šalys dar 2013 m. gruodžio pabaigoje sudarė susitarimą dėl kredito sutarties padengimo, kuriuo susitarė, kad ieškovė padengs esantį kreditą hipotekiniam kreditoriui. Šalys įformino turto perleidimą dovanojimo sutartimi. Šalys apsiriko notaro patartos, kad dovanojimo sutarčiai mažesni notariniai mokesčiai, ir sudarė dovanojimo sutartį. Akivaizdu, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, sutartis buvo atlygintinė. Mano, kad yra visi pagrindai dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi. VMI yra neteisi, kad tokiu būdu siekiama suteikti prioritetą kitam kreditoriui. Tas turtas buvo įkeistas bankui. Ieškinio tikslas tam, kad būtų įforminta šalių tikroji valia. Mokėjimas bankui už kredito padengimą turėtų būti užskaitytas kaip mokėjimas už įsigyjamą turtą. Motyvuoja apsimestinio sandorio pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovas A. J. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad turėjo bankui grąžinti apie milijono litų dydžio paskolą. Nuėjo pas notarą, pinigai nuėjo bankui tiesiogiai. Jis suformino taip, kad dovanojimo atveju sumokėjo notarui kelis šimtus litų. Pirkimo-pardavimo atveju būtų mokėjęs apie 3000 Lt. Nepagalvojo, kad taip išeis. Nenorėjo niekas nieko apgauti. Dukra padengė jo skolą.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas adv. I. D. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė prašo sprendimo pripažinimo pagal CK 1.87 str. Dėl teisinio neišprusimo ir noro sutaupyti, sandoris įgijo neatlygintinio sandorio formą. Šis sandoris priklauso nuginčijamų sandorių kategorijai. Šioje situacijoje CK 1.87 str. nenumato jokios restitucijos, sandoris transformuojamas, nustatant, kad tai ne dovanojimo, o pirkimo-pardavimo sutartis. Sudarydamos sutartį VMI teisės nebuvo pažeistos, VMI neturėjo prioriteto prieš hipotekinį kreditorių.
Šalies argumentai
Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas A. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad J. ir J. vykdydami veiklą įsiskolino valstybei ir turėjo hipotekinį turtą, įkeistą bankui. Jų dukrai sumokėjus už atsakovus įsiskolinimą, buvo neatlygintinai perleistas turtas J.. Mano, kad šalių tikroji valia buvo sudaryti dovanojimo sutartį ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi – valstybės biudžetu. Atsakovas perleisdamas turtą pažeidė CK 6.930¹ str., neįvertindamas, kad yra skola biudžetui. Pirmiausia turi būti atsiskaitoma su biudžetu, o ne su kitais kreditoriais. Turtas perleistas neatlygintinai ir neaišku, kuria dalimi galėjo būti padengta skola biudžetui. Mokesčių inspekcijos situacija nebūtų pasikeitusi, jei nebūtų turtas perleistas J. ir nebūtų sumokėta bankui. Visą turtą turėtų įvertinęs perimti bankas. Tačiau prieš tai turėtų būti įvertintas turtas ir parduotas, gal jis būtų parduotas už žymiai didesnę sumą, nei atsiskaitė J.. VMI neturėjo prioriteto prieš hipotetinį kreditorių. Atsakovai vykdė veiklą ir susidarė GPM nepriemoka. VMI sutiko, kad J. perimtų žmonos įsiskolinimą ir bendroje sumoje nepriemoka susidarė 238 517,55 Eur. VMI praėjusiais metais yra pareiškusi Vilniaus apygardos teisme A. P. ieškinį dėl šios dovanojimo sutarties. Byla sustabdyta iki šios bylos išnagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, nurodė, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą.
Įrodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos šalių ginčo santykiams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010). Materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje.
Pažymėtina, jog sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK1.63 straipsnis), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-15-701/2015; kt.). Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas CK 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014).
Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl dovanojimopardavimo sutarties apsimestinumo dėl valios ir turinio(netalygintinas ar atlygintinas sandoris), visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų ketino įgyti ir įgijo teises ir pareigas. Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kokius veiksmus atliko šalys,kad turtas pereitų iš vienų rankų į kitas. Kita vertus, viena iš įrodinėtinų aplinkybių, ginčijant sandorį kaip apsimestinį, šioje byloje buvo ir ta,kad prieš sudarant sutartį viena šalis pervedė pinigus kitai iš anksto sutarę sąlygas dėl piniginių atsiskaitymų ne tik tarpusavyje,bet ir su kreditoriumi-banku.Taigi, sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, įrodinėjimo dalyką lemia sandorio rūšis bei faktinis reikalavimo pagrindas, t.y. dėl kurių sandorio dalių (sąlygų) vyksta ginčas(AT c.b.Nr. 3K-3-44/2011).Tai reiškia, kad abiejų sutarties šalių siekis ir valia buvo perleisti/įgyti turtą nuosavybės teise.
Bylos duomenimis ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2014‑01‑23 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. AD-535, tarp ieškovės A. J. ir atsakovų A. J. ir M. R. J., kuria atsakovai neatlygintinai perleido ieškovei nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip įrodinėjo ieškovė ir su tuo sutiko atsakovai, ši sutartis buvo sudaryta, siekiant atlyginti ieškovės A. J. išlaidas, kadangi ji sumokėjo AB „Swedbank“ bankui atsakovų skolą, kurios jie, susiklosčius sudėtingai finansinei situacijai, nebeišgalėjo sumokėti. Ieškovė byloje pateikė 2013‑12-20 tarp ieškovės ir atsakovų sudarytą susitarimą „Dėl kredito padengimo AB bankui „Swedbank“, kuriame nurodyta, kad A. J. sutinka ir įsipareigoja sumokėti bankui atsakovų skolą, o atsakovai įsipareigoja už skolos pagal kredito sutartį padengimą bankui perleisti ieškovei minėtą nekilnojamąjį turtą, pasirašant dovanojimo sutartį. Ieškovė A. J., siekdama vykdyti tarp šalių pasirašytą susitarimą, 2014‑01‑07 sudarė su A. G. paskolos sutartį, kuria jai buvo suteikta 300 000 Eur paskola. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės byloje pateiktas 2014-01-09 bankinis mokėjimo nurodymas, kuriuo A. G. pervedė ieškovei 300 000 Eur (mokėjimo paskirtis „TMP –į- 140109L01660T MOK. PAGAL 2014.01.07 D. PASKOLOS SUTARTI“. Šios paskolos dalimi, o būtent 271 265,28 Eur, 2014-01-09 ieškovė padengė atsakovų skolą AB Swedbank bankui, o likusią dalį – 25 534 Eur sumą, paskolino atsakovams, viso 296 799,28 Eur. Šių aplinkybių bylos šalys neginčija ir jas patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ieškovės nuosavybės teisės pagal nurodytą dovanojimo sutartį nuo 2014-01-24 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o šio registro duomenimis viso ieškovei padovanoto nekilnojamojo turto vertė yra lygi 296 786,67 Eur (616000 Lt + 46800 Lt + 147000 Lt + 32660 Lt + 42792 Lt + 10678 Lt + 67084 Lt + 17519 Lt + 26737 Lt + 17475 Lt = 1 024 745 Lt).
Bylos šalių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovo A. J. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudaro 238 517,55 Eur, iš jų patikrinimo metu priskaičiuoto gyventojo pajamų mokesčio 167 258,40 Eur nepriemoka, 71 179,65 Eur šio mokesčio delspinigių ir deklaruoto 0,52 Eur žemės mokesčio delspinigių bei 35,57 Eur palūkanų, 2,00 Eur palūkanų delspinigių bei 41,41 Eur padidintų palūkanų.
Bylos duomenimis pati valstybė,t.y. pati VMI panaikino turto arešto aktą ginčo turtui 2011-09-30(b.l.16-18,43),kas leido atsakovams disponuoti savo turtu.
Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).
Ieškovė nurodo,kad ieškovė ir atsakovai savo valią dėl tikrųjų ketinimų sudarant dovanojimo sutartį nurodo vienodai, t.y. jų valia buvo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau dėl teisinio neišprusimo ir siekio mokėti mažesnius mokesčius notarui už sandorio patvirtinimą jie sudarė dovanojimo sutartį. Lietuvos A. T., formuodamas vienodą teismų praktiką, vienoje iš savo nutarčių yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai sutarties šalys vienodai aiškina sutarties sąlygas ir savo ketinimus dėl jų, tretieji asmenys turi ribotas galimybes nuginčyti tokius aiškinimus, nors jiems iš sutarties teksto ir atrodytų, kad sutarties šalių ketinimai yra kitokie (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013-03-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles ir šiuo atveju atsiranda apsimestinių sandorių teisinės pasekmės. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė padengė už atsakovus bankui skolą, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas atsakovų nekilnojamasis turtas. Taigi, tikroji šalių valia ir motyvai nebuvo nukreipti sudaryti neatlygintinį sandorį – dovanojimo sutartį. Tikroji šalių valia ir susitarimas bei siekiami tikslai buvo perleisti ieškovei nekilnojamąjį turtą už jos įvykdytas prievoles atsakovų kreditoriui, t.y. bankui. Taisyklių, reglamentuojančių tą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikymas šalių santykiams laikytinas specialiąja sandorio negaliojimo pasekme, lyginant su restitucija. Spręsdamas dėl apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmių, teismas visų pirma pripažįsta apsimestinį sandorį niekiniu, kartu išspręsdamas faktines dengiamojo sandorio pasekmes. Apsimestinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009).
Valstybinė mokesčių inspekcija su ieškiniu nesutiko, nes, jų nuomone, atsakovas perleisdamas turtą pažeidė CK 6.9301 str., tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Inspekcijos atstovas teisme patvirtino, kad inspekcijos situacija net nebūtų pasikeitusi, jei nebūtų turtas perleistas J. ir nebūtų sumokėta bankui – institucija neturėjo prioriteto prieš hipotetinį kreditorių. Argumentai, kad banko perimtas turtas buvo vertas daugiau nei buvo parduotas, ir kad tokiu būdų būtų buvę galima padengti dalį atsakovo įsiskolinimo valstybės biudžetui, taip pat nepagrįsti jokia bylos medžiaga.Teismas pakartoja ir nurodo,kad atsakovai turėjo formaliąją teisę disponuoti savo turtu ir neesant VMI sutikimo,bet su banko sutikimu. Valstybinė mokesčių inspekcija dar prieš nagrinėjamos bylos iškėlimą, o būtent 2014‑09‑26, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia ginčo 2014 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. AD-535, sudarytą tarp A. J. ir A. J., nuo sutarties sudarymo momento; panaikinti VĮ „Registrų centras“ atliktą A. J. nuosavybės teisių teisinę registraciją į žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini)., Bezdonių sen., Vilniaus rajone ir žemės sklypą, unikalus Nr. 4107-0200-0026 bei pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Bezdonių sen., Vilniaus rajone; taikyti restituciją, įpareigojant A. J. grąžinti A. J. nuosavybėn žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) k., Bezdonių sen., Vilniaus rajone ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Bezdonių sen., Vilniaus rajone. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla 2015 m. sausio 19 d. nutartimi buvo sustabdyta iki Vilniaus rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta ši nagrinėjama civilinė byla. Vien ši aplinkybė dėl iškeltos bylos Vilniaus apygardos teisme taip pat negali pakeisti faktinės situacijos, t.y. kad šalys iš tiesų sudarė atlygintiną sandorį, kuris buvo įformintas klaidinga forma, kaip dovanojimo sutartis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės A. J. ir atsakovų A. J. bei M. R. J. 2014-01-23 sudaryta dovanojimo sutartis pripažintina apsimestine (CK 1.87 str.). Sprendžiant dėl apsimestinio sandorio negaliojimo padarinių siektina išsaugoti egzistuojantį teisinį santykį, ir tik nesant tokios galimybės – griauti nusistovėjusius teisinius santykius. CK 1.87 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų tiesės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Pripažinus, kad turto perleidimo sutartis buvo apsimestinė, pirkimo–pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine sutartimi, gali likti galioti, atsižvelgiant į jos atitiktį pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Kvalifikavus sutartį kaip nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartį, taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-288/2009).
Atsižvelgiant į tai, kad sutarties modifikavimas iš dovanojimo sutarties į pirkimo – pardavimo sutartį nepakeis šalių teisinių santykių esmės, o priešingai, atspindės tikrąją šalių valią, jų tikruosius ketinimus, ieškinys tenkintinas ir ieškovei A. J. perkeliamos pirkėjos teises ir pareigas bei nustatoma, kad A. J., M. R. J. pardavė, o A. J. nupirko nekilnojamą turtą (pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už kurį sumokėjo 1 024 745 Lt.
Tačiau teismui yra akivaizdu,kad ieškovė ir atsakovai pirkimo-pardavimo sutartimi turėtų sumokėti didesnius mokesčius valstybei,bet to iki šiol nepadarė ir tai nėra padaryta ir šiai dienai.Tai reiškia,kad teismui palikus esamą situaciją ir transformavus dovanojimo sutartį į pirkimo-pardavimo sutartį be privalomų mokesčių sumokėjimo valstybei,bus pažeistas viešasis interesas ir bus sukurtas netinkamas teisinis precedentas išvengti mokesčių valstybei(CK 1.5 str.).Todėl ieškovai ir atsakovai įpareigojami solidariai sumokėti nesumokėtų mokesčių skirtumą valstybei už 29 6786,67 Eur (1 024 745 Lt) sumą,kaip pirkimo-pardavimo sutarties kainą,per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovė kreipiantis į teismą sumokėjo 62,56 Eur (216,00 Lt) žyminio mokesčio, tačiau nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2014-01-23 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) M. R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) apsimestine, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, ir pripažinti ją pirkimo pardavimo sutartimi.
Perkelti A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) pirkėjos teises ir pareigas bei nustatyti, kad A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) M. R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) pardavė, o A. J. nupirko nekilnojamą turtą (pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurį sumokėjo 29 6786,67 Eur (1 024 745 Lt).
A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) M. R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigojami solidariai sumokėti nesumokėtų mokesčių skirtumą valstybei už 29 6786,67 Eur (1 024 745 Lt) sumą,kaip pirkimo-pardavimo sutarties kainą,per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.