Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Jau daugiau nei 14 metų neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka iširo dėl nesutaikomų prieštaravimų, tinkamai nesusiklostė tarpusavio santykiai. Abi šalys pažeidė santuokines pareigas, nebuvo lojalūs vienas kitam, nerėmė vienas kito moraliai, sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškomas bendro sutarimo. Santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra jokios galimybės atkurti santuokinius ryšius. Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo. Ieškovo nuosavybės teisės registruotos į transporto priemonę – keleivinį automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 850 Eur. Šią transporto priemonę ieškovas įsigijo iš asmeninių lėšų, ja naudojosi, remontavo, prižiūrėjo. Todėl transporto priemonė turi atitekti ieškovui, nepriteisiant atsakovei kompensacijos. Kito dalintino kilnojamojo turto šalys neturi. Ieškovas ir, jo žiniomis, atsakovė neturi kreditorių. Ieškovas pageidauja pasilikti santuokinę pavardę ir neprieštarauja, kad ją pasiliktų atsakovė. Ieškovo pajamos pakankamos jo poreikiams tenkinti, todėl jis išlaikymo iš atsakovės neprašo, jai toks išlaikymas taip pat nepriklauso.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti nesant žinomai jos gyvenamajai ir darbo vietai, todėl įteikti jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) .

4. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad šalys jau ilgą laiką negyvena kartu. Gyventi kartu buvo sunku, neatitiko jų charakteriai, dažnai pykdavosi. Todėl kaltė abipusė. Atsakovė išvyko, neskambino pasiteirauti dėl vaikų, kurie liko su ieškovu. Vėliau paskambino, kad jai reikia skyrybų, nes gyvena su kitu vyru. Po to dingo. Po kelių metų situacija pasikartojo. Ieškovui nežinoma kokią pavardę norėtų pasilikti atsakovė, todėl prašo palikti jai santuokinę pavardę. Automobilio vertė šiuo metu yra apie 500 Eur. Ieškovas paaiškino, kad neprašo taikyti teisinių pasekmių nuo gyvenimo skyrium. Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu nurodė, kad automobilį įsigijo ir remontavo šalims jau nebegyvenant kartu, iš savo darbo užmokesčio. Dirba pagal individualios veiklos pažymą.

5. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Šaukimas į teismo posėdį jai įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 133 str.), atsižvelgiant į tai, kad jos reali gyvenamoji vieta nežinoma. Paskelbus paiešką, gauta informacija, kad atsakovė gyvena Rusijoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

6. Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo elektroninio nuorašo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenų matyti, jog visi ieškovo vaikai yra pilnamečiai.

7. Remiantis ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2007 metų.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

9. Iš ieškinio turinio ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys aukščiau nurodytų sutuoktinių pareigų nevykdo, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, vienas kitu nesirūpina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė paliko šeimą, pripažįsta ir savo kaltę dėl santuokos iširimo. Jo teigimu, abiejų sutuoktinių charakteriai neleido susiklostyti darniems tarpusavio santykiams, dėl ko šalys nuolat pykdavosi, todėl prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nėra duomenų, kad šalys dėjo pastangas išsaugoti santuoką.

10. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas ir neišsaugojo santuokos, todėl ji nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė pareikšti reikalavimą dėl uždraudimo pasilikti santuokinę pavardę kitam sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos iširimo, siejama su aplinkybe, kad santuoka yra nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-704-265/2021, 49 punktas; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-482-755/2021, 18 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą po santuokos nutraukimo palikti jam prigimtinę pavardę. Teismo posėdžio metu prašė palikti santuokinę pavardę ir atsakovei. Priešingų reikalavimų byloje nepareikšta.

13. Nustatyta, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl, remdamasis CK 3.69 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į byloje pareiktus reikalavimus, teismas neturi teisinio pagrindo uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę ir pagrindo ją keisti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šalims paliktinos turimos pavardės.

Dėl turto padalinimo

14. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro duomenimis, šalys, gyvendamos santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių, neįgijo. Ieškovui paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.) priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

15. Remiantis VĮ Regitra duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra, tačiau ieškovo vardu registruota transporto priemonė Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ši transporto priemonė įgyta santuokoje su atsakove, ji laikytina bendrąją jungtine šalių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Ieškovas ieškiniu prašė šį automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisti jam, neišmokant atsakovei kompensacijos. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė šį ieškinio reikalavimą, paaiškino, kad automobilį įsigijo šalims gyvenant skyrium, iš savo darbo užmokesčio, iš jo transporto priemonę ir remontavo, tik jis ja naudojosi.

17. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą priteisti transporto priemonę ieškovui, tačiau nesudaro pagrindo nepriteisti atsakovei kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

18. Kadangi transporto priemonė yra nedalus daiktas (CK 4.6 straipsnio 2 dalis), atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, turi būti padalinta priteisiant vienai iš šalių, kitai šaliai priteisiant ½ turto vertės kompensaciją (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Nepriteisti kompensacijos už santuokoje įgyta turtą galima tik tuo atveju, jei sutuoktinis įrodo, kad įgijo jį iš asmeninių lėšų ir jis turi būti pripažintas asmenine nuosavybe arba tuo atveju, jei sutuoktinis prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti automobilį jo asmenine nuosavybe. Nors teigė, kad jį įgijo ir remontavo iš asmeninių lėšų, tačiau paaiškino, kad tos lėšos – tai jo darbo užmokestis iš individualios veiklos. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių veiklos, tiek iš vieno sutuoktinio veiklos, darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilį įgijo iš asmeninių lėšų, priešingai, jo paaiškinimai patvirtina, kad automobilis įgytas iš bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausančių lėšų.

20. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Vadinasi, šiuo atveju, visas turtas, įgytas iki 2021-09-03 (ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo dienos) yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Byloje nėra pareikšta reikalavimų taikyti turtines teisines pasekmes nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios, kaip numato CK 3.67 straipsnio 2 dalis. Kad nereiškia tokio prašymo, ieškovas patvirtino ir teismo posėdžio metu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nėra pagrindo nedalinti šalių santuokos metu įgyto automobilio, o jį dalinant, nepriteisti atsakovei pusės automobilio vertės kompensacijos.

21. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad automobilio vertė yra 850 Eur, pateikė skelbimą iš portalo autoplius.lt, kuriame nurodoma tokia atitinkamos transporto priemonės pardavimo kaina. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad už tokią kainą automobilis buvo įsigytas, o dabar jis kainuotų apie 500 Eur. Remiantis VĮ Regitra duomenimis, automobilį ieškovas įsigijo 2019-05-29, t. y. prieš beveik 3 metus, todėl tikėtina, kad per tris metus ieškovo naudojamas automobilis dėl nusidėvėjimo nuvertėjo ir negali kainuoti tiek pat, už kiek buvo įsigytas.

22. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad automobilio vertė sprendimo priėmimo dieną yra 500 Eur ir ieškovas, kuriam priteisiamas automobilis, turi sumokėti atsakovei 250 Eur kompensaciją už jam tenkančią atsakovės turto dalį.

23. Viešųjų registrų duomenimis, kreditorių, kurie turėjo būti informuoti apie bylą CK 3.126 straipsnio pagrindu, prievolių, kurių pobūdį reikėtų nustatyti nutraukiant santuoką, nagrinėjamu atveju nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

15. Ieškovas reikšdamas ieškinį, sumokėjo 102 Eur dydžio žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, tačiau reikalavimo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepareiškė, todėl jos iš atsakovės ieškovui nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. K. (iki santuokos – (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes: K. ir K..

Priteisti ieškovui A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.