- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-482-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02725-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- D. T.
- Ieškovas
- D. T.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. T. (D. T.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d.. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2071-956/2021 pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui D. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, teismo posėdžio metu patikslinusi reikalavimus, prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti šalims santuokines pavardes, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini)Santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi skirtingos asmeninės savybės, nesutapo požiūriai, nerasdavo bendros kalbos skirtingais gyvenimo atvejais, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas toliau nebegalimas. Atsakovas pradėjo gyventi ir dirbti Švedijoje, sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų santuoka yra iširusi, šeimos išsaugoti nebeįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp D. T. ir D. T., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo D. T. paliko santuokinę pavardę „T“, D. T. – „T“. Priteisė iš D. T., 75 Eur žyminį mokestį valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini)Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 302. Šalys nepilnamečių vaikų, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Iš ieškovės paaiškinimų ir Liteko duomenų bazės nustatė, kad šeima kreditorių neturi. Materialinio išlaikymo vienas kitam nereikalauja.
5. Iš bylos aplinkybių, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų teisme nustatė, kad šalys nevykdė savo kaip sutuoktinių pareigų. Sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, atsakovas pradėjo gyventi ir dirbti užsienio valstybėje. Taigi šeima yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma, byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, ieškovė taikytis nesutinka. Tai yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalių santuokos išsaugoti galimybių nebėra, todėl santuoka nutraukiama. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, jai paliko santuokinę pavardę „T“. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 79, 96 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. A. D. T apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų atmesti; skirti iki šešių mėnesių terminą susitaikyti, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. teismas neišnaudojo visų galimybių išsaugoti šeimą. Atsakovas dirba užsienyje, nemoka lietuvių kalbos, todėl neturėjo galimybės parengti procesinių dokumentų ir prašyti bylos atidėjimo dėl šalių taikinimo;
6.2. jeigu santuoka bus nutraukiama, atsakovas nesutinka, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl termino susitaikyti paskyrimo
10. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 384 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Apelianto teigimu, teismas privalėjo suteikti šalims galimybę susitaikyti.
11. CK 3.54 straipsnio 1, 2 dalyse ir CPK 384 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę (ne pareigą) paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukmė negali būti ilgesnė kaip šeši mėnesiai. Taigi, nors nurodytos teisės normos ir įpareigoja teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau neįtvirtina imperatyvo nustatyti terminą sutuoktiniams sutaikyti. Kitaip tariant, teismas neturi pareigos visais atvejais skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti ir klausimą dėl termino šalims susitaikyti skyrimo sprendžia savo nuožiūra atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, sutuoktinių susitaikymo galimybes, bei į santuokos nutraukimo priežastis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo neskyrimas sutuoktiniams termino susitaikyti negali būti laikomas procesinės teisės normos pažeidimu lemiančiu sprendimo neteisėtumą.
12. Bylos duomenimis, atsakovui ieškinys buvo įteiktas asmeniškai 2021 m. vasario 23 d., jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nei ieškovė, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė rašytinio prašymo dėl termino susitaikyti skyrimo. Nors atsakovas teigia, kad jis buvo išvykęs į užsienį, nemoka lietuvių kalbos, todėl negalėjo pateikti prašymo, tokie atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nuo procesinių dokumentų įteikimo iki teismo posėdžio dienos (2021 m. gegužės 5 d.) praėjo daugiau nei du mėnesiai laiko. Atsakovas per tą laiką turėjo galimybę susirasti atstovą. Viso bylos nagrinėjimo metu dėl su atsakovu susijusių aplinkybių teismo posėdžiai buvo atidėti (vieną kartą nepavykus įteikti šaukimo, kitą kartą dėl atsakovo prašymo). Atsakovas teismui rusų kalba parašė prašymą atidėti teismo posėdį, nes jis pageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime, teismas šį jo prašymą išvertė ir į jį atsižvelgė atidėdamas bylos nagrinėjimą. Taigi, atsakovui buvo sudarytos galimybės dalyvauti teismo posėdyje, reikšti prašymus, tačiau į paskirtą teismo posėdį, kurio data buvo paskirta atsižvelgus į jo prašymą, jis neatvyko. Vertinama, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių pareikšti pareiškimą susitaikyti, jeigu toks poreikis būtų iš tiesų kilęs.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašydamas skirti terminą susitaikyti taip pat nepateikė įrodymų (t. y. prašymas buvo grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, kad teismas neskyrė termino susitaikyti), kurie paneigtų ieškovės ieškinyje aiškiai suformuotą nuostatą, kad šeima jau ieškinio pateikimo metu buvo iširusi, nebuvo pateikta ir ieškovės nuomonė apie termino susitaikyti skyrimą. Taigi įrodymų, pagrindžiančių realų sutuoktinių norą siekti išsaugoti bei atkurti jau faktiškai iširusią santuoką ir susitaikyti, apeliantas nepateikė.
14. CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis. Nagrinėjamu atveju, konstatuojama, kad apeliaciniame skunde išreikštas reikalavimas skirti terminą šalims sutaikyti, kelia abejones dėl jo realumo, siekio realiai ketinant susitaikyti, nes tame pačiame procesiniame dokumente atsakovas prašydamas termino susitaikyti, nesutinka, kad ieškovei būtų palikta jo pavardė.
15. Byloje nesant objektyvių duomenų apie šalių susitaikymo galimybę, bei įvertinus atsakovo procesinį elgesį pirmosios instancijos teismo proceso metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai nesiėmė sutuoktinių taikinimo priemonių ir nenustatė termino šalims susitaikyti, todėl apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 384 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo
16. Apeliantas nurodė, kad nutraukus santuoką, nesutinka, kad ieškovei liktų santuokinė pavardė.
17. CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
18. Atsižvelgus į nurodytas teisės normas, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nustačius abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovas turi teisės reikalauti uždrausti naudoti santuokinę pavardę, nes įstatymas nustato tokią teisę tik sutuoktiniui, kurio kaltė dėl santuokos iširimo nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, jog santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, teisingai nurodė kodėl ieškovei paliktina santuokinė pavardė.
19. Apibendrinant kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, kurių apeliacinio skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.