Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24859-845/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos realizacijos centras“ ieškinį atsakovui A. P. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

2. 2022 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo.

3. 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo tenkino ir civilinę bylą nutraukė.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 20 d. buvo gautas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė iš ieškovės 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Atsakovas kartu atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – išrašą apie vidutinį mėnesinį bruto ir neto darbo užmokestį. Taip pat ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 28 d. sumokėjo atsakovui priteistas 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo nauji įrodymai yra pateikti kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą, nedidelės apimties, su jais turėjo galimybę susipažinti tiek ieškovė, tiek atsakovas, nenustačius, kad šalys savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas ieškovės ir atsakovo naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

15. Teismas pažymi, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

16. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10, 14 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 32 punktas).

17. Taip pat pažymėtina, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011 ir kt. ).

18. Nagrinėjamu atveju matyti, jog byloje nėra ginčo, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovei atsisakius ieškinio, tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

19. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (konsultacijos, susipažinimas su byla, atsiliepimo rengimas bei kiti teisinės pagalbos veiksmai). Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad 2022 m. lapkričio 15 d. patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo nurodymo paskirtis – avansas už teisines paslaugas Nr. 06/2022 ir 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovas patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo nurodymo paskirtis – sąskaitos Nr. 06/2022 likučio mokėjimas.

20. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

21. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovui buvo pareikštas ieškinys dėl 13 710,51 Eur dydžio nuostolių atlyginimo. Atsakovas byloje 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Ieškovei atsisakius ieškinio, 2022 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi byla buvo nutraukta.

22. Nors apeliantas ir nurodo, jog tam, kad parengti tinkamą gynybos poziciją buvo reikalingos konsultacijos, susipažinimas su dokumentais, prašymų teismui ir prokuratūrai surašymas, išvykos, automobilio paieška per SIS sistemą Šengeno erdvėje tvarkos nuostatomis bei reikalavimais, ir kt. bei tai, kad už minėtas teisines paslaugas patyrė bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su minėtais argumentais, pažymi, jog visą tai apima išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Visiškai akivaizdu, jog procesinių dokumentų parengimas, be susipažinimo su atitinkamais dokumentais ir kita, nėra įmanomas, todėl laikytina, kad atsiliepimo į ieškinį parengimas apima ir atsakovo nurodomus kitus veiksmus, todėl atsakovas nepagrįstai atskirai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už nurodytus veiksmus.

23. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nepritaikė tinkamai koeficientų, nes rėmėsi tik Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktų nustatytais dydžiais. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Rekomendacijų 8.2 punktą bei neatsižvelgė į tai, kad Rekomendacijos rengtos 2015 m., į įvykusius pokyčius, kad trigubai padidėjo uždarbis bei neatsižvelgė į mokesčių, baudų, išmokų indeksaciją.

24. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, suteiktų teisinių paslaugų kiekį, aplinkybes, kad prašomos advokato išlaidos yra tik už konsultaciją, susipažinimą su rašytiniais įrodymais, atsiliepimo rengimą, į pradinę proceso stadiją, sprendė, kad minėtos advokato išlaidos, nors ir pagrįstos šių išlaidų realumą patvirtinančiais įrodymais, tačiau ženkliai viršijančios minėtų rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktų nustatytus dydžius, todėl mažintinos iki 500,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog atsakovo išlaidos už teisinę pagalbą ženkliai yra viršijančios minėtų Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktų nustatytus dydžius, atsižvelgė tik į Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktų nustatytus dydžius ir neįvertino, jog byloje buvo teiktas atsiliepimas į ieškinį, t. y. neatsižvelgė į Rekomendacijose 8.2 punkte nustatytus dydžius.

25. Kaip jau buvo minėta, jog atsakovas byloje 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Iš Rekomendacijų 8.2 punkto matyti, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas dydis yra 2,5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis koeficientas atitinka pagal taikomo aktualaus ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, už atsiliepimo parengimą – 4 451,25 Eur leidžiamą advokato darbo užmokestį. Vertinant rekomendacijose nurodytus maksimalius galimų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžius už atsiliepimo į ieškinį parengimą (iš viso 4 451,25 Eur) ir atsakovo prašomą priteisti sumą (1 000,00 Eur), spręstina, jog atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra 4 kartus mažesnės už maksimalų šios rūšies bylinėjimosi išlaidų dydį. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju ginčas nėra sudėtingas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo ir laiko sąnaudų. Atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu– advokatu, o advokatas, rengdamas procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovo patirtos išlaidos yra realios, t. y. patvirtintos tai pagrindžiančiais įrodymais. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovo reikalavimo dėl 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 500,00 Eur, neatitinka teisės nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimo išlaidų paskirstymą ir Rekomendacijų, taip pat teisingumo bei protingumo principų, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias išlaidas sumažino. Dėl ko yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti apeliantui iš ieškovės visas atsakovo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui priteisiama ši bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir jų mažinti nėra teisinio pagrindo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Rekomendacijų 8.2 punktą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas apelianto atskirąjį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

28. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Atsižvelgus į tai, kad šia nutartimi atskirasis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atskirojo skundo parengimą. Kadangi atsakovas neprašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų priteisimo klausimo nesvarsto.

30. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip :

„Atsakovo atstovo prašymą tenkinti.

Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.“

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.