Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1403-549/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-09-22
Bylos Nr.
1-1403-549/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23461-2025-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Kaltinamasis
T. M.
Advokatai
Kristina Marčienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1403-549/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23461-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.; 1.1.9.2.;1.1.9.7.;1.2.25.5.;2.3.6.4.6.1.;2.3.6.4.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei,dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui,kaltinamajam T. M., jo gynėjai advokatei Kristinai Marčienei,asmeniui, kurį prašoma skirti laiduotoju, M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. , Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., Lietuva, šeiminė padėtis – nevedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: jis, 2025-07-04, apie 10:35 val., Klaipėdos rajone, Rudgalvių kaime, Veiviržėnų gatvėje, vairavo krautuvą „Manitou MVT 628“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas.

Apklaustas kaltinamuoju, T. M. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną, apie 10.35 val., važiavo traktoriumi „Manitou (duomenys neskelbtini)“. Alkoholio buvo vartojęs iš vakaro, taip pat ryte išgėrė alaus. Važiavo, nes jautėsi gerai, nesijautė neblaivus. Sustabdžius jį , pirmu tikrinimu jam nustatė 2,34 promiles, o antru – 2,73 promiles. Traktorius priklausė A. P., kuris nematė, kad jis paėmė traktorių. Traktorius užsiveda mygtuku, raktas nereikalingas. Dabar krautuvas grąžintas savininkui. Jis policijai pateikė traktorininko pažymėjimą, tačiau nepažiūrėjo, kiek jis galioja. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi dėl savo elgesio. Matė, kad krautuvo vertė yra didelė – 20000 Eur. Šiuo metu nedirba, gyvena pas mamą, kuri jį ir išlaiko. Kartu gyvena dar du broliai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant mamą, kuri jam daro gerą įtaką.

Apklaustas įtariamuoju T. M. taip pat prisipažino kaltu ir dėl savo poelgio gailėjosi (b. l. 48-51).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025-07-04 dirbant kartu su vyr. patruliu K. R. važiuojant kelyje Veiviržėnai-Endriejavas ties Rudgalvių kaimu, Veiviržėnų g. pastebėtas MVT 628 Turbo Manitou krautuvas, kurio vairuotojas sukėlė įtarimą, jog galimai yra neblaivus. MVT 628 Turbo Manitou krautuvas buvo sustabdytas, nuo krautuvo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl krautuvo vairuotojo T. M. buvo pasiteirauta, ar šis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. T. M. nurodė, kad vakar vartojo alkoholio, tačiau jaučiasi gerai, ir mano, kad gali vairuoti. Alkotesteriu Alcotest 7510 nr. ARJK-0117 metrologinės patikros Nr. 2262171 pirmu tikrinimu 10 val. 42 min. T. M. nustatytas 2,24 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis, antru tikrinimu 10 val. 58 min. 2,73 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis. Per Polis II naršyklę nustatyta, kad krautuvo Manitou, kurio valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas A. P., kuris atvyko į vietą ir nurodė, kad yra ūkininkas, todėl yra labai reikalingas krautuvas Manitou toliau vykdyti veiklą bei suplanuotus darbus. Užpildžius pakvitavimą transporto priemonė Manitou (duomenys neskelbtini) gražintas savininkui A. P., su įsipareigojimu neparduoti, nekeisti konstrukcijos, ar neišgabenti, kol nepasibaigs tyrimas. T. M. gyvenamoji vieta žinoma, A. P. taip pat nurodė, kad kai bus reikalinga atveš T. M. į policijos įstaigą, todėl T. M. įteiktas šaukimas atvykti 2025-07-07 atvykti 10 val. Klaipėdos r. Gargždų m. Klaipėdos g. 80 į Klaipėdos r. Policijos komisariatą. Filmuota tarnybinio automobilio priekine kamera, K. R. bei G. G. kameromis. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-3).

Pagal ROIK pranešimą nustatyta, kad kelyje Veiviržėnai – Endriejavas ties Rudgalvių k. Veiviržėnų g. sustabdytas krautuvas, kurio vairuotojas pirmu putimu įpūtė – 2,24 prom, antru – 2,73 prom. (b. l. 4-6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Klaipėdos r., Rudgalvių k., Veiviržėnų g. – Pašalpės g. sankryžoje. Sankryžoje matomas raudonos spalvos krautuvas „Manitou“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priekinė dalis pastatyta į Pašalpės g. pusę. Galinė dalis pastatyta į Veiviržėnų g. pusę link Šukaičių k. Transporto priemonės dešinėje pusėje matomi apgadinimai, matomas nubrėžtas šonas. Matomi odometro duomenys – 6848 km. Vaizdo stebėjimo kamerų neužfiksuota. Tuo įvykio vietos apžiūra baigta. Fotografuota (b. l. 11-23).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti trys vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų. Juose užfiksuota, kaip šviesiu paros metu, policijos pareigūnas patikrinimui sustabdo kelia važiuojantį traktorių-krautuvą MVT 628 Turbo Manitou, valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę vairavo vyras, ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip T. M.. Pareigūnas pasiūlo T. M. pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Pirmu pūtimu jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. Antru pūtimu alkotesteriu nustatytas 2,73 promilių neblaivumas. T. M. prisipažįsta, kad vakare gėrė alkoholinius gėrimus, o šiandien, tai yra, anksti ryte, važiuoja traktoriumi-pakrautuvu darbo reikalais. Pastarasis sutinka su alkotesterio parodymais ir pasirašo jo panaudojimo žurnale, bei alkotesterių parodymus patvirtina parašu. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, daugiau naudingos informacijos nėra (b. l. 26-28).

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad T. M. pirmu pūtimu nustatyta – 2,24 prom, antru – 2,73 (b. l. 29).

Pagal registracijos liudijimą nustatyta, kad krautuvas Manitou MVT 628, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. P. (b. l. 30).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, jog krautuvo Manitou MVT 628, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 20 000,00 eurų (b. l. 31).

Pagal pakvitavimą krautuvas Manitou MVT 628, valst Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui A. P. (b. l. 32).

Iš liudytojo A. P. apklausos protokolo nustatyta, kad T. M. yra pusbrolis. Pats turi individualią veiklą, užsiima miškų kirtimų, jų valymų. T. M. jo įmonėje nedirba, tačiau esant reikalui ir paprašius jis vairuoja jo vardu registruotas transporto priemones. 2025-07-04 dieną buvo išvykęs darbo reikalais, namuose nebuvo. Kadangi užsiima miškų kirtimu, atvykęs miškovežis užklimpo, tad T. M. jo vardu registruotu krautuvu „Manitou“ MVT 628 sutiko patraukti miškovežį. Kad T. M. yra tą dieną neblaivus nežinojo, jo nematė. Krautuvui Manitou rakto nereikia, jis nerakinamas, tad T. M. laisvai galėjo jį užvesti ir važiuoti. Žinojo, kad T. M. turi traktorininko teises, tačiau kad jos jau pasibaigusios jis nesakė. 2025-07-04, apie 10 val., paskambino pats T. M. ir pasakė, kad pareigūnai jį sustabdė už vairo neblaivų vairuojant šį krautuvą. Policijos pareigūnai priklausantį krautuvą gražino, pretenzijų neturiu (b. l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šio straipsnio dispozicijose objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą: kaltinamojo prisipažinimą, kurį patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, kiti rašytiniai įrodymai, teismas pripažįsta įrodyta, kad T. M., 2025-07-04, apie 10:35 val., Klaipėdos rajone, Rudgalvių kaime, Veiviržėnų gatvėje, vairavo krautuvą „Manitou MVT 628“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdama neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kadangi T. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Dėl atsakomybės taikymo.

Kaltinamasis T. M. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant mamą M. M., kuri teisiamajame posėdyje sutiko, kad kaltinamasis būtų perduotas jos atsakomybei pagal laidavimą.

Teisiamajame posėdyje M. M. paaiškino, kad ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui. Stengiasi jį auklėti, patarti, prižiūrėti. Sūnus yra geras, jos klauso. Parodė, kad šį kartą nepastebėjo, jog jis ruošėsi važiuoti, nors buvo neblaivus, tačiau sūnus pasižadėjo daugiau nenusižengti ir šio pažado laikosi – daugiau pažeidimų nėra padaręs. T. M. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau nenuvyko registruoti ir dabar nebegali registruotis pusę metų, tačiau sūnus dirba pavienius darbus, skolų neturi. Su ja kartu gyvena dar du sūnūs, kurių vienas taip pat dirba pavienius darbus, o kitas turi verslo liudijimą. Jos pačios darbo užmokestis yra 900 eurų, todėl prašo taikyti laidavimą be užstato, bet jei teismas skirs, galėtų jį sumokėti dalimis.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis T. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis neteistas, administracine tvarka iki įvykio nebaustas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino neigiamai, teigė padaręs išvadas ir kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žalos nepadarė, civilinių ieškinių nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad T. M. nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad T. M. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Byloje yra pateiktas kaltinamojo mamos M. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. M. M. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba Viešojoje įstaigoje „Senjorų dvaras“. Darbovietė ją charakterizuoja teigiamai, kaip pareigingą, atsakingą, kompetentingą, dėmesingą ir empatišką, patikimą darbuotoją. Teisiamojo posėdžio metu M. M., sutikdama, kad kaltinamasis būtų atiduotas jos atsakomybėn pagal laidavimą, patvirtino, kad jos santykis su sūnumi yra artimas, grindžiamas pasitikėjimu, jie gyvena kartu, todėl nuolat bendrauja, jis atsižvelgia į jos nuomonę, todėl ji yra įsitikinusi, jog gali daryti T. M. teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.

Teismas, įvertinęs M. M., kaip laiduotojos, charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, tai, jog šiuo metu jie gyvena kartu, sprendžia, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą kaltinamajam ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojos nedideles pajamas, materialinę padėtį), perduodant jį M. M. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas taikytinas vienerių metų laikotarpiui. Apibendrinant, T. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena tokių numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kuri skiriama ir asmeniui, kuris BK numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai (BK 72⁵ straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos T. M. nusikalstamam elgesiui, transporto priemonės vairavimui būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje – sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.). Taip pat vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.

T. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl tuo kėlė itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajam yra būtinas. Tad nežiūrint to, kad T. M. išduotas vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs, tai nėra kliūtis ir baudžiamojoje byloje dėl padaryto nusikaltimo taikyti uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, taip pat įvertinus ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (taip pat ir įgyti šią teisę) – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones – terminui, atitinkančiam sankcijos vidurkį, t. y. 3 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-07-07.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šio nusikaltimo padarymą, taip pat atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę – krautuvą „Manitou MVT 628“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, atitinkanti konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis.). Tačiau taip pat nustatyta, kad ši transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui – A. P.. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – krautuvo „Manitou MVT 628“, vertė – 20 000,00 eurų (b. l. 31). Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis yra bedarbis, nusikalto pirmą kartą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Todėl iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina iki 4 000 Eur.

Proceso išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjos dalyvavimo šioje byloje yra 91,67 Eur. Spręsdamas dėl šių išlaidų atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kad gynėjos dalyvavimas šioje byloje nepriklausė nuo kaltinamojo T. M. valios, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų neteisingas, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamojo nepriteistinos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamosiose bylose Nr. 1A-458-988/2020, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-491/2022).

Dėl kitų procesinių klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: T. M. išduotas traktorininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio galiojimas pasibaigęs, ir skaitmeninė laikmena – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

T. M. laiduotoja paskirti M. M., gimusią (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti laiduotojai M. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti T. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, T. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 3 (trejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, taip pat ir įgyti šią teisę, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025-07-07.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, T. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto – krautuvo „Manitou MVT 628“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų 00 ct) į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: T. M. išduotą traktorininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio galiojimas pasibaigęs, ir skaitmeninę laikmeną – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Ingrida Krušienė