Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-159-772/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
2-159-772/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04701-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
H. K., N. K.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-159-772/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04701-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 116.4; 44.1; 44.2; 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4; 44.2.4.1; 44.5.2; 44.5.2.1; 44.5.2.17; 44.8. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovo R. B. atstovėms adv. V. Kazlauskienei ir adv. I. Mekienei, atsakovams: H. K. ir N. K. ir jų atstovui adv. V. Metelicai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo R. B. ieškinį atsakovams: H. K. ir N. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 1 796,26 Lt buto remonto darbams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jo butas, esantis Tilžės g. 38-24, Šiauliuose, buvo 2013 m. gegužės 1 d. vakarą, užlietas vandeniu iš atsakovams Henrikui ir N. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Dėl atsakovų kaltės buvo sugadintas ieškovo butas, t.y. vandeniu apipiltos svetainės ir miegamojo lubos, bei sienos. Ieškovas kreipėsi į atsakovus, iš kurių bute esančio šildymo vamzdyno nutekėjo vanduo, dėl nuostolių atlyginimo, tačiau nepavykus susitarti gera valia, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės pakartojo ieškinio motyvus ir nurodė, kad nesutinka, jog ieškovo buto remonto išlaidos gali būti mažesnės.

Atsiliepimas

Atsakovai iš pradžių nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, sumokėjo ieškovui realios žalos atlyginimui 400 Lt sumą. Tuo pačiu atsakovai pripažino, kad dėl jų neteisėtų veiksmų ir kaltės 2013 m. gegužės 1 d. ieškovui buvo padaryta žala – termofikaciniu vandeniu buvo aplietos ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos, kuomet jų bute prakiuro šildymo sistemą (21-22 b.l.). Tačiau vėliau atsakovai ėmė neigti minėtą žalos faktą, nurodydami, kad pagal liudytojo J. Č. pateiktą paaiškinimą iš atsakovų buto vanduo pirmiausia, turėjo patekti į Tilžės g. 38-37 butą, o tik po to į butą Nr. 24. Atsakovai taip pat neigdami ieškovo lokalinėje sąmatoje pagal 2013 m. kovo mėnesio kainas pateiktus įkainius dėl būsimo jo buto remonto 1 675,26 Lt sumai, pateikė savo lokalinės sąmatos apskaičiavimą 1 056,56 Lt sumai. Taip pat pradiniame atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovai prašė teismo mažinti nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį iki 600 Lt, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovo butas nėra visiškai aplietas, o be to seniai remontuotas. Vėliau rėmėsi aplinkybe, kad vanduo pirmiausia, turėjo patekti pas kitą namo kaimynę gyvenančią žemiau, o tik po to pas ieškovą gyvenantį šone. Be to laikė, kad po šio įvykio ieškovas nedarė buto remonto, o tik pateikė teismui galimas buto remonto išlaidas iš kurių atmestinos išlaidos, nesusijusios su būtinais darbais remontuojant ieškovo butą. Atsakovai, remdamasi šia aplinkybe,

argumentavo, kad jiems negali būti perkelta didesnė atsakomybė, nei ieškovas faktiškai patyrė žalos (155-157 b.l.).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikirtimus, bei prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies arba atmesti visiškai.

Liudytoja B. S. parodė teismui, jog yra ginčo šalių namo kaimynė, gyvena bute Nr. 30. Teigė, kad pas ją atėjusi kaimynė N. K. ir pasakė, jog apliejo vandeniu kito buto kaimynus, nes pas juos buvo radiatoriaus avarija, tačiau jų niekas į tą butą neįsileidžia. Tuomet ji paaiškino kaimynei, kad nurodytame bute skambutis yra atjungtas ir reikia stipriai belstis į duris, norint, jog kas bute išgirstų. Nurodė, kad 2013 metų birželio vidury ji su atsakovu, kitu asmeniu Kirkliu buvo nuėję pažiūrėti aplieto buto. Matė, jog butas seniai neremontuotas, sienos jau buvo išdžiuvusios. Taip pat matė tik nedidelė juosta kitokios spalvos, buvo apibėgusi viena sienos dalis, truputis lubų. Nurodė, kad toks remontas galėtų kainuoti 200 – 300 Lt. Prisiminė, kad K. norėjo patys suremontuoti B. butą, tačiau jo žmona atsisakė.

Liudytoja J. D., parodė teismui, jog gyvena tame pačiame name bute Nr. 16, kaip ir ginčo šalys. Teigė, kad pas ją buvo užėjusi K. ir sakė, kad jiems atsitiko nelaimė. Kada buvo pas ją užėjusi K. ji neprisimena, tačiau tuomet jos buvo nuėjusios į B. butą, tačiau tada niekas jų neįsileido. Nurodė, kad tame bute ji prižiūrėjo kaimynų mergaitę apie 2 val., tačiau apibėgimų tą kartą ji nematė.

Liudytoja I. Š. paaiškino teismui, jog gyvena namo Tilžės g. 38-24 bute, Šiauliuose. Parodė, kad 2013 metų, tikslios datos neprisimena apie 22 val. vakaro su šeima grįžo į butą ir po to pamatė miegamajame aplietą sieną. Tuoj pat paskambino ieškovo žmonai ir pastaroji pasakė, kad nueitų į 4 aukštą pas S. L.. Šis jai pasakė, jog pas jį viskas gerai. Tada ji paprašė jo ateiti ir apžiūrėti jos butą. Tuomet jis prisiminė, kad namo bendrijos pirmininkas H. K. savo bute keitė šildymo prietaisus (radiatorius). Jis pažadėjo jai, kad nueis ar paskambins pirmininkui ir praneš apie tai kas įvyko. Po to jai S. L. pasakė, kad kaimynas ateis rytoj ryte. Pripažino, kad neveikia ieškovo buto durų skambutis, tačiau bendrijos pirmininko tą vakarą ji nesulaukė, o jis atėjo tada kai prasidėjo teismo procesas. Teigė, kad vanduo nubėgo kambario siena, tačiau ji išsivalė vandenį ir daugiau jis nebėgo. Ji tikėjo S. L., nes avarija įvyko pas pirmininką. Parodė, kad vėliau lankėsi bute ir pirmininkas, buto savininko žmona, bendrijos buhalterė, atsakovė su sūnumi, dar kitas kaimynas ir lokalinę sąmatą sudaręs vyras iš įmonės. Pripažino, kad po įvykio padarinius ji užfiksavo fotografuodama, o nuotraukas atidavė buto savininko žmonai. Kitą dieną ji pamatė, kad vanduo yra nubėgęs ir į kitą kambarį – svetainę. Šiame kambaryje ji jau nefotografavo.

Liudytojas S. L. parodė teismui, jog jo butas yra gyvenamojo namo Tilžės g. 38-27, Šiauliuose, ketvirtame aukšte. Teigė, kad praėjusiais metais pas ji buvo atėjusi kaimynė iš apatinio buto, kuri sakė, jog jos bute bėga per sienas vanduo. Tuomet jis apžiūrėjo savo butą ir nieko įtartino nepastebėjo. Tada jie nusprendė, kad gal būt vanduo bėga iš gretimo kaimyno buto. Po to jis paskambino pirmininkui. Prisiminė, kad anksčiau jo butas buvo aplietas ne kaimyno iš viršaus, o iš gretimo buto esančio aukščiau, tai yra šoninio (įstrižai). Pirmininkas jam pasakė, kad buvo kažkoks įvykis su vandeniu jo bute ir žadėjo ateiti į ieškovo butą pasižiūrėti. Mano, kad tuo metu gal ir apžiūrėjo apačioje gyvenančios kaimynės buto aplietas sienas, tačiau tiksliai neprisimena.

Liudytojas J. K. duodamas parodymus parodė teismui, kad yra gyvenamojo namo Tilžės g. 38, Šiauliuose, bendrijos valdybos narys. Teigė, jog 2013 m. birželio 14 dieną ėjo apžiūrėti aplieto buto. Kas buvo atsitikę pas bendrijos pirmininką jis nežino. Nuėjęs į B. butą matė, kad per vidurį buvo nubėgęs vanduo, liko dėmė. Po apžiūros jokio dokumento jie nesurašė. Atvykę kaip bendrijos nariai jie nekonstatavo dėl kokios priežasties ir iš kokio buto bėgo vanduo B. bute.

Liudytoja L. M., duodama parodymus nurodė, kad gyvena tame pačiame name kaip ir ginčo šalys, žino, jog K. bute įvyko avarija, kuomet buvo vandens nutekėjimas iš radiatorių ir jie apliejo kaimynų butą. Šias aplinkybes ji žino iš K. pasakojimo. Teigė, jog panašiai ir jai yra buvę kuomet sprogus radiatoriams ji apliejo ne tik žemutinių, bet ir šoninių kaimynų butus.

Liudytojas V. V. parodė teismui, jog nedirba UAB ,,Aurivita“, tačiau su šia bendrove bendradarbiauja pagal sutartį. Nurodė, kad dirba UAB ,,Lumata“. Parodė, kad pagal UAB ,,Aurivitos“ vadovo iškvietimą buvo nuvykęs apžiūrėti aplieto buto. Tada vietoje konstatavo apliejimo faktą ir tai dienai apskaičiavo išlaidas pagal lokalinę sąmatą. Teigė, kad tokiu atveju

nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Lokalinę sąmatą parengė pagal UAB ,,Sistela“ pateikiamus duomenis. Nurodė, kad apsilankymo metu fotografavo. Sąmatą parengė dviejų kambarių remontui, o ar buvo vienas ar daugiau sienų užliejimų jis negali pasakyti. Jam dar nėra tekę išgirsti, kad vanduo bėgtų iš šoninio buto. Tvirtino, kad daugiausia nukentėjo miegamasis, o svetainė labai nedaug.

Liudytoja L. N. parodė teismui, kad lankėsi bute tą patį vakarą ir laukė ateinančių atsakovų. Teigė, jog atsakovai nei tą vakarą kada buvo aplietas ieškovo butas, nei vėliau neatėjo. Nurodė, kad atsakovai be reikalo jos vyrą laiko neveiksniu.

Liudytojas (specialistas) J. Č. paaiškino teismui, kad jis ieškovo jam pateiktą lokalinę sąmatą dėl būsimo buto remonto išlaidų dydžio patikrino pagal UAB ,,Sistelos“ pateiktus duomenis ir laiko, jog medžiagų ir darbų kainų dydžiai nurodyti tinkamai, tačiau mano, jog ginčo atveju spręstinas klausimas dėl kai kurių darbų ir medžiagų kiekio. Teigė, kad spręstina, ar reikia vieną sieną perdažyti, ar visas keturias ir panašiai. Tokiu atveju remonto išlaidos mažėtų. Atskirai nurodė, kad į jo parengtą buto remonto darbų lokalinę sąmatą yra įtrauktos tik realiai būtinos išlaidos dėl gyvenamųjų patalpų remonto. Taip pat mano, kad faktiškai turėjo nukentėti ir atsakovų apačioje gyvenantis kaimynas, o jis beveik nenukentėjo. Jis nedaro išvados, kad nukentėję žmonės meluoja, tačiau laiko, jog galimas ir ankstesnis buto apliejimas. Tuo pačiu nurodė, kad ieškovo buto remonto išlaidos, atsižvelgiant į jo parengtą sąmatą būtų mažesnės.

2013-11-25 teismas visa sudėtimi atliko ir Vietos apžiūrą, kad įvertintų aplinkybes, susijusias su ieškovui padaryta žala.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo dalyko.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2013 m. birželio 28 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, jog jis yra buto, esančio Tilžės g. 38-24, Šiauliuose, savininkas (4-5 b.l.). 2013 m. gegužės 1 d. ieškovui priklausantis butas buvo užlietas iš atsakovams N. K. ir H. K. priklausančių gyvenamųjų patalpų ((duomenys neskelbtini), Šiauliai) (30-31 b.l.). Atsakovai iš pradžių pripažino ieškovo buto užliejimo ir žalos padarymo faktą, tačiau nesutiko su žalos atlyginimo dydžiu (21-22 b.l.). Vėliau bylos nagrinėjimo metu atsakovai pakeitė savo poziciją ir ėmė teigti, kad iš jų bute esančios šildymo sistemos išbėgęs technologinis vanduo negalėjo patekti į ieškovo butą (155-157 b.l.). Tačiau dar iki bylos iškėlimo teisme dienos, atsakovai žalos atlyginimui sumokėjo ieškovui 400,00 Lt (23 b.l.). Tačiau ieškovui nenuvykus į LR Pašto bendrovę pasiimti pagal perlaidą jam pervestos 400,00 Lt sumos ji buvo grąžinta atsakovams. Taip pat bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovai iš pradžių nurodė, kad ieškovui padaryta žala yra minimali. Ieškovas nesutiko su atsakovų pasiūlytu žalos atlyginimo dydžiu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovui R. B. padarytos žalos faktas ir atlygintinos žalos dydžio nustatymas, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos ir nuostolių atlyginimą pagal civilinę deliktinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis).

Remdamasis civiliniame procese įtvirtintu rungimosi ir dispozityvumo principais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai tik vėliau ėmė ginčyti savo kaltę ir neteisėtus veiksmus dėl ieškovui padarytos žalos, teismas konstatuoja, kad pakanka byloje įrodymų, jog ieškovui žalą padarė būtent atsakovai. Pirmiausia, atsakovai niekada neginčijo, kad jų bute būtent nurodytu laiku iš šildymo sistemos išbėgo technologinis vanduo. Antra, apie ieškovui padarytą žalą pastarasis atsakovus informavo tą patį vakarą. Tai, jog atsakovai atvyko pas kaimyną į butą įvertinti padarytos žalos tik 2013-06-14 nesudaro pagrindo išvadai, kad jie ėmėsi tinkamų priemonių siekdami paneigti ieškovo byloje nurodytas aplinkybes. Trečia, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iš atsakovų buto pratekėjęs vanduo pateko į ieškovo bute esantį miegamojo ir svetainės kambarį ir padarė pastarajam žalą (6-7, 72, 128-140, 150 b.l.). Ketvirta, CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl šilumos sistemoje įvykusios avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose, yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame ar šoniniame žemesniame

aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Todėl teismas pripažįsta, jog šioje byloje ieškovas neprivalo įrodyti žalą padariusio asmens kaltės.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas R. B. nebuvo sudaręs civilinės atsakomybės savo turto draudimo sutarties, šioje byloje nenagrinėtini klausimai dėl faktinės žalos dydžio mažinimo draudimo išmokos dalimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnis).

Atsakovai šildymo sistemos avarijos fakto savo bute neneigė. Atsakovų atsikirtimo motyvai dėl to, kad vanduo iš jų buto pirmiau turėjo padaryti žalą kaimynui gyvenančiam apatinio aukšto bute atmestini atsižvelgiant į šias aplinkybes. Pirmiausia, liudytojo (specialisto) J. Č. parodymus paneigia tai, jog jis atsakovų iniciatyva apžiūrėjo pastarųjų ir jų kaimyno iš apatinio aukšto gyvenamąsias patalpas, o tik po to liudijo teisme. Antra, šio liudytojo parodymai dėl galimos žalos atsakovų kaimynui apačioje iš dalies paneigiami kitų liudytojų parodymais, kuomet žala yra padaroma ne tik žemesnio aukšto kaimynui, bet ir žemesnių gretimų butų savininkams (102-103, 119-120 b.l.). Be to ir pats liudytojas J. Č. nėra statybų ekspertas, jog galėtų daryti kategorišką išvadą, kad namas pastatytas taip, jog vanduo galėjo tekėti tik pagal jo paaiškinimą, žinant sovietmečiu statytų gyvenamųjų namų kokybę (146-147 b.l.). Trečia, atsakovų kaimynė iš žemesnio buto irgi patvirtino, jog jos bute vanduo pasirodė prie lango (97 b.l.). Ketvirta, atsakovų bute įvykusi šildymo sistemoje avarija, sietina su ta vieta, kuomet vanduo turi galimybę tekėti ir stambiaplokščio namo detalių sujungimo vietoje, kas leidžia teismui teigti, jog galimas vandens nutekėjimas iš aukštesnio buto į butą esantį šone žemesniame aukšte.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bylos duomenys įgalina pripažinti, jog atsakovai H. ir N. K., vykdydami valdomo turto (buto) priežiūrą nebuvo pakankamai rūpestingi, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovų bute įvykusi šildymo sistemoje avarija, kurios metu nutekėjo technologinis vanduo, įvyko dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina išvada, jog šildymo sistemos avarija įvyko dėl atsakovo N. ir H. K. nerūpestingumo. Jeigu atsakovai laiku būtų pastebėję technologinio vandens iš šildymo sistemos pratekėjimą, žalingi padariniai ieškovui nebūtų kilę. Pažymėtina, kad dėl šildymo sistemos avarijos jų bute atsakovai N. ir H. K. pripažindami ieškovui padarytą žalą, sumokėjo jos atlyginimui ir 400 Lt sumą (25 b.l.) (CPK 187 str.). Tokiu būdu byloje yra įrodytos visos CK 6.266 straipsnyje nustatytos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Dėl kokios priežasties užpylimo atveju prasiskverbė vanduo iš aukščiau esančios patalpos ieškovas neprivalėjo įrodinėti. Jam pakako įrodyti tik pačią aplinkybę, kad patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančios patalpos, o ne kiti šaltiniai. 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo Nr. 51 ,,Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 p. nurodoma, kad vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įro­dymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teis­mas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Aptartų įrodymų visuma, teismo nuomone, yra pakankama išvadai susiformuoti, jog ieškovas byloje įrodė jo valdomų patalpų (buto) apgadinimo faktą ieškinyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis – tekant iš viršaus (iš atsakovų patalpų) vandeniui, tokia aplinkybė šiuo konkrečiu atveju yra pakankamai akivaizdi ir aiški (CPK 178 str.). Todėl bylos nagrinėjimo eigoje pakitusi atsakovų pozicija ir jai pateikti motyvai, kad objektyvių ir akivaizdžių to įrodymų nesama, remiantis jau minėtu tikimybių pusiausvyros principu atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

Kita vertus, nors pareiga įrodinėti minėtas aplinkybes nustatyta ieškovui, reikalavusiam žalos atlyginimo, atsakovai taip pat turėjo teisę bei galimybę įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nuginčyti ieškovo pateiktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, patvirtinančius žalos jo nurodytomis aplinkybėmis padarymo faktą, t.y. apie vandens nutekėjimą būtent iš viršaus. Pavyzdžiui, ekspertų pagalba ginčijant patalpų užpylimo laiką, būdą, priežastį, įrodinėti kitą galimą ar bent tikėtiną ieškovo valdomų patalpų (buto) užpylimo, sienų įmirkimo priežastį, kuri nebūtų susijusi su atsakovo patalpų netinkamu valdymu ar disponavimu (CK 4.37 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str.). Todėl atsakovų atsikirtimų argumentai, kad ieškovo nurodytose vietose negalėjo būti vandens nutekėjimo židinių iš atsakovų patalpos, nes nėra esminės žalos apatiniam buto savininkui, patys savaime dar nepaneigia aptartų bylos įrodymų, nepagrindus tokių atsakovų atsikirtimų jokiais kitais objektyviais duomenimis. Vien egzistuojant statybų specialisto nuomonei, nors galimai tuo metu ir vykdžiusiam gyvenamųjų namų statybos priežiūrą, kurių statyba šiuo metu jau nebevykdoma, faktui tikėtina užpylimo iš viršaus vandeniu priežastimi galėjo būti ir netinkamas jau pastatyto natūroje statinio stabilumas, netinkamas perdangos tarp aukštų izoliavimas ar pačių darbų, atliktų netinkamumas, pakenkimas statinio konstrukcijų sandarumui. Taigi nors pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis remiasi (CPK 178 str.), paprastai tenka ieškovui, tačiau paskirstant įrodinėjimo naštą privalu atsižvelgti ir į tai, kuriai iš šalių paprasčiau įrodyti reikšmingas bylai aplinkybes. Atsakovai, nors tai jiems būtų paprasčiau, jų atsakomybę eliminuojančių aplinkybių – dėl šildymo sistemos avarijos jų patalpose buvimo, dėl vykdytų gyvenamųjų namų statybos darbų kokybės – visiškai byloje neįrodinėjo.

Atskirai pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą byloje tuo pačiu atsižvelgė ir į Šiaulių apygardos teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (civ. byla Nr. 2A-23-357/2011, Nr. 2A-173-368/2013, Nr. 2A-337-267/2014 ir kt.).

Nustačius, kad sąlygos bei pagrindai atsakovų civilinei atsakomybei taikyti egzistuoja, nustatytinas ir ieškovui kompensuotinų nuostolių dydis.

Dėl žalos atlyginimo dydžio.

Šioje byloje yra nustatyta, kad ieškovui žala buvo padaryta kaltais atsakovų veiksmais – dėl šildymo sistemos avarijos, kurios metu buvo užlietas ieškovo butas. Pagal civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas atsakovams atsirado pareiga atlyginti ieškovui padarytus nuostolius (žalą), nes būtent jų veiksmais buvo apgadintas ieškovui priklausantis butas, kurį būtina remontuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 246 straipsnis). Civilinės atsakomybės taikymą atsakovams lemia taip pat bendro pobūdžio pareiga elgtis maksimaliai atidžiai rūpestingai ir savo elgesiu nedaryti žalos kitų asmenų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 263 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad atsakovai žalos padarymo metu yra savo buto savininkai (bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu) irgi nėra paneigta, o nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, sprendžiant civilinės atsakomybės subjekto nustatymo klausimą, nes atsakovai šio fakto neginčijo, nors ir nelaiko savęs pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsakingais už ieškovui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnis). Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovai nėra nekilnojamojo daikto savininkai. Todėl darytina išvada, kad tinkami atsakovai (pagal proceso teisės normas) ir civilinės deliktinės atsakomybės subjektus (materialiųjų teisės normų atžvilgiu) yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkai N. K. ir H. K. (SŠK 21 str. 1, 3 d., CK 3.87 str. 1d., 3.117 str. 1d.) (30-31 b.l.).

Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 251 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, jog nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado (nei daugiau, nei mažiau), t.y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Jau minėta, kad neteisėti atsakovų veiksmai, kurių jie nepaneigė, sukėlė ieškovui neigiamas pasekmes: buvo užlietos ir apgadintos ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos (svetainės lubos, miegamojo sienos ir lubos) (18-25 b.l.). Pažymėtina, kad 2013 m. gegužės 1 d. ieškovo buto užliejimo ir šildymo sistemos avarijos faktus patvirtino byloje esantys įrodymai (6-7, 128-140, 150, 161-162 b.l.). Aplinkybę, kad po įvykusios avarijos yra akivaizdžiai sugadintos ieškovo gyvenamosios patalpos, patvirtino ir Vietos apžiūra dalyvaujant bylos dalyviams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 189, 192, 210 straipsniai) (72-73 b.l.). Šie faktiniai duomenys, patvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, suponuoja išvadą, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis) ir ieškovui padarytos

žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. ieškovui padaryta žala yra atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalį žalą padariusio asmens, šiuo atveju atsakovų, kaltė yra preziumuojama. Kaltės prezumpcijos atsakovai nepaneigė, nes savo kaltę bylos nagrinėjimo iš pradžių metu net pripažino. Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, turto sugadinimo faktą (žalą), priežastinį ryšį ir atsakovės kaltę, nagrinėtinas konkretus ieškovei atlygintinos turtinės žalos dydis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį privalo nustatyti teismas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prieš kreipdamasis į teismą, apskaičiavo, kokia galima išlaidų suma remontuojant vandeniu aplietas patalpas (8 b.l.). Nors ieškovas faktiškai neatliko savo bute remonto ir kreipdamasis į teismą realiai dar nėra patyręs 1 675,26 Lt išlaidų, tačiau nagrinėjamu atveju būtina vadovautis teisingumo principu ir atsižvelgti į tai, kad ieškovas dėl turtinės padėties neturi galimybės iš savo asmeninių lėšų, kurias sudaro nedidelės pajamos, remontuoti savo buto (11, 61, 166 b.l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs būtent su nuostolių dydžiu, tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys nepasinaudojo teisę prašyti teismo leisti atlikti patirtų nuostolių ekspertizę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212 straipsnis). Taip pat teismas tenkino šalių prašymą dėl Vietos apžiūros. Be to byloje kaip liudytojas buvo apklaustas ir specialistas J. Č. atsakovų prašymu atlikęs pakartotinį ieškovui padarytos žalos apskaičiavimą (98 b.l.). Teismas sutinka su atsakovų pateikta lokaline sąmata ir joje nurodytu būsimo remonto išlaidų apskaičiavimu. Teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybes, taip pat remdamasis ginčo teisenoje įtvirtintu rungimosi principu, bendruoju teisės principu - protingumu, konstatuoja, kad nesant byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyvos dėl eksperto išvados, nesant viešojo intereso, nėra teisinga bei protinga savo iniciatyva skirti ekspertizę, tuo labiau, kai byloje yra kitų rašytinių įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212, 218 straipsnis).

Ieškovas pateikė teismui aplietų gyvenamųjų patalpų (svetainės, miegamojo kambario) remonto išlaidų sąmatą, paruoštą atitinkamos bendrovės (8 b.l.). Byloje būtent atkreiptinas dėmesys į uždarosios akcinės bendrovės „Aurivita“ parengtą lokalinę sąmatą, pagal kurią patalpų remontuotas kainuotų 1 675,26 Lt (8 b.l.). Pastebėtina, kad nei ieškovas, nei bendrovė nepateikė teismui į bylą duomenų, jog pastarosios nurodytos remonto išlaidos yra pagrįstos atsižvelgiant į atsakovų specialisto pateiktą lokalinę sąmatą, kuris vykdo statinių statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo pareigas pagal Lietuvos Respublikos atestuotos įmonės išduotą atestatą (45 b.l.). Nors specialistas J. Č. iš pradžių sutiko, su ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje atliktu būsimo remonto išlaidų apskaičiavimu, tačiau vėliau pateiktoje analogiškoje lokalinėje sąmatoje pripažino, kad konkrečiu atveju kai kurie pasiruošimo remontui darbai tokiu atveju nėra reikalingi (98 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji lokalinė sąmata yra parengta atsakovų prašymu, ieškovas jos nepagrįstumui paneigti nepateikė nei argumentų, nei įrodymų.

Atskirai pastebėtina, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų jų padariusių žalą sunkią turtinę padėtį, kas irgi leistų mažinti atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalis).

Tuo pačiu teismas sutinka su atsakovų lokalinėje sąmatoje pateiktu remonto išlaidų dydžiu, kuris yra mažesnis nei atliekant ieškovo bute remonto darbus pagal UAB ,,Aurivita“ parengtą lokalinę sąmatą. Iš paminėto seka, kad yra teisinis pagrindas mažinti šioje dalyje atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovo bute, konkrečiai svetainėje ir miegamajame padaryta žala nėra tokia didelė, kaip mano ieškovas. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaip ir nurodė byloje duodamas parodymus specialistas, atliekant svetainės ir miegamojo remontą, negali būti perdažyta tik dalis lubų ar sienų. Be to aplinkybė, kad ieškovo kambariuose remontas yra atliktas jau seniai, neturi įtakos šalinant žalos padarymą ir jos dydžiui. Teismas nesutinka su atsakovų motyvu, kad priteisus ieškovui iš atsakovų 1 056,56 Lt nuostolių atlyginimui, ieškovas atsidurtų geresnėje padėtyje, nei iki žalos padarymo, tai yra nepagrįstai praturtėtų. Pažymėtina, kad atsakovai iš pradžių pripažino savo veiksmų neteisėtumą ir kaltę, dėl ko ieškovo turtui buvo padaryta žala, tačiau tik vėliau ėmė šią aplinkybę neigti. Aplinkybė, kad ieškovo buto kambarių remontas yra nevienodos apimties, atsižvelgiant į šių patalpų apliejimo laipsnį, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant žalos dydžio nustatymo klausimą, kadangi būtina perdažyti visą kambarį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad

ieškovas nepaneigė liudytojo (specialisto) lokalinėje sąmatoje atliekamo remonto išlaidų apskaičiavimo, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas šioje dalyje mažinti jam priteistinos atlygintinos žalos dydį iki 1 056,56 Lt. Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis kitas ieškovo nurodytas išlaidas, atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką, kuomet reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas R. B. iš dalies įvykdė pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, todėl jo ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant solidariai iš atsakovų ir 121,00 Lt už lokalinės sąmatos parengimą (9 b.l.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Tuo pačiu pripažintina, kad aukščiau nurodyta remonto suma priteistina iš abiejų atsakovų solidariai remiantis CK 6. 6 str. 3d. nuostatą, kaip iš buto savininkų, ji valdančių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, tačiau pirmiausia, jos mažintinos atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimą. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovų priteistina t.y. 32,00 Lt žyminio mokesčio, 1 300,00 Lt išlaidų už advokatės teisines paslaugas byloje, iš viso: 1 332,00 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis) (13, 15, 47, 60, 167, 176 b.l.). Antra, tačiau 1 000 Lt užmokestis advokatei už paslaugas mažintinas per pusę, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir paskutinio posėdžio trukmę (176 b.l.). Dar labiau sumažinti šių išlaidų dydį nėra teisinio pagrindo atsižvelgiant į ieškovo socialinį statusą ir į atsakovų kaltę dėl kitam asmeniui padarytos žalos atlyginimo (CPK 93 str. 4d.). Pastaroji aplinkybė taip pat turi įtakos nepriteisiant iš ieškovo atsakovams dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimui proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo daliai.

Iš atsakovų valstybei solidariai priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų dydis viršija 10 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

1. Ieškovo R. B. ieškinį atsakovams N. K. ir H. K. dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies.

2. Priteisti ieškovui R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 056,56 Lt nuostolių atlyginimui, 32,00 Lt žyminio mokesčio, 1 300,00 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, iš viso: 2 388,56 Lt (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 56 ct).

3. Priteisti ieškovui R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovės N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 056,56 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-06-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

4. Likusioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovams dėl likusios dalies nuostolių atlyginimo atmesti.

5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) solidariai iš atsakovės N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 48,48 Lt sumą už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys